ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-12-12 nr. 920

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KAZYS SAJA. Robinzonas (53) • BARBARA BROWN TAYLOR. Mobiliojo telefono sakramentas (2) • Sekmadienio postilė (4) • ROLANDAS KAUŠAS. Su meile – Voltaire’ui (67) • KOSTAS POŠKUS. Soldafoniška tema (18) • VILIUS STAKĖNAS. Sunkios durys, sunkus ryšulėlisSIGITAS GEDA. Žalieji pergamentai (53) • AISTĖ LAISONAITĖ. Miniatiūros (14) • POVILAS ŠKLĖRIUS. Eilės (7) • AUDRIUS MUSTEIKIS. Muziejiniai etiudai (2) (11) • Priverstinė kultūraEUGENIJUS ALIŠANKA. Kaip įveikti banalybę (4) • Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kūrinius Vaikų literatūros premijai gauti (2) • Pro Perkūno namus – kur vaikams gera (11) • Meno streiko bienalė (4) • mes ginkluojamės Amūro strėlėmis ir lankais (613) • 2008 m. gruodžio 19 d. Nr. 47 (921) turinys (8) •

Su meile – Voltaire’ui

ROLANDAS KAUŠAS

[skaityti komentarus]

Su meile vis grįžtu prie Jūsų kapo, gerbiamasai, ypač kai išgirstu apie nevykėlių bandymus nurist nuo jo akmenį. Labiau negu kas kitas esat nusipelnęs ramybės, bet grįžtu ne todėl, kad norėčiau apginti. Veikiau bijau pražiopsoti momentą ir noriu būti Jūsų prisikėlimo liudininkas. Juk esat pasakęs: „Nieko neveikti – tai tas pats kaip neegzistuoti. Kuo labiau senstu, tuo labiau suprantu, koks svarbus yra darbas. Galų gale jis tampa didžiausiu malonumu ir užima gyvenimo iliuzijų vietą.“ O prisikeliat dažnai, iš už kampo bailiai stebint tiems, kurie manė galį Jus pažemint nors po mirties, neleisdami žemiškiems palaikams atgulti amžino poilsio numylėtam Paryžiuj. Bet Jūs prisikėlėt 1791-aisiais, triumfuojančios revoliucijos Nacionalinei Asamblėjai privertus Liudviką XVI Jūsų palaikus grąžinti sostinėn, Panteonan, kur dievams atnašauja visi milžinai. 100 000 žmonių minia panoro Jus palydėti, dar daugiau laukė pasirodant Paryžiaus gatvėse, kad bent akimirksnį galėtų prie Jūsų prisiliesti ir sušildyti savo širdis po pelenais rusenančiom nemirtingumo žarijom. Ne veltui užrašas ant katafalko skelbė: „Jis mus įkvėpė ir parengė laisvei.“ Ant Jūsų antkapio tik trys žodžiai: „Čia ilsisi Voltaire’as.“ Nes daug žodžių reikia tik tiems, kurių nebelieka.

Mano pone, 1734-aisiais pirataujantis leidėjas išspausdino jūsų „Filosofinius laiškus“ ir taip Jūs sau pačiam netikėtai įsiliejot į švietėjų gretas. Rousseau sakė tų laiškų buvęs pabudintas. Lafayette’as skelbė juos perskaitęs būdamas devynerių ir užsidegęs respublikos idėja. Ir pagaliau Goethe: „Jūs net neįsivaizduojate, kokios įtakos turėjo man Voltaire’as ir jo bendražygiai ir kaip jie vedė į priekį visą civilizuotą pasaulį...“ Gerbiamasai, žinau, kad tada dar buvot jaunas ir nepatyręs. Antraip būtumėt žinojęs, kad karalius ir Bažnyčia moka skaityt tik vieną tekstą. O ir Jūs pats buvot ugnim alsuojantis racionalistas, savoj filosofijoj dar nesuradęs vietos jausmui. Taigi laiškų knygos, kiek jų pavyko rasti, buvo viešai sudegintos Teisingumo rūmų kieme kaip „skandalingos, prieštaraujančios religijai, moralei ir stokojančios pagarbos autoritetams“. Heine ta proga pasakė: „Argi reikėjo pasmerkti šitą knygą? Žmonės būtų ją skaitę ir taip.“

Gerbiamasai, Jus mylėt ir gerbt buvo ir tebėra pavojinga, nes niekad savęs nevertinot rimtai. Dieviška savybė, dėl kurios stokos mums, mirtingiesiems, visad lengviau klūpėt negu mylėt. Jūs sau leisdavot išdykaut, veidmainiaut, reikalui esant – kalbėt taip, kaip reikia „autoritetams“. Paskelbus areštą ir pradėjus Jūsų paieškas, kuo mieliausiai sutikot atsižadėti „Laiškų“ autorystės, panašiai elgėtės visą gyvenimą: „Sako, kad turiu atsižadėti. Kuo mieliausiai. Galiu paskelbti, kad Pascalis yra visada teisus, visi kunigai malonūs ir nesavanaudžiai, kad Šventoji inkvizicija yra žmonijos ir tolerancijos triumfas.“ Norėdamas tapti Prancūzų akademijos nariu, Jūs, gerbiamasai, pasiskelbėt esąs „tikras katalikas“ ir rašėt laiškus Benediktui XIV: „Su didžiausia pagarba ir dėkingumu bučiuoju jūsų šventąsias kojas.“ Ir ne tik. Jūs buvot bankininkas, poetas, kapitalistas, filosofas, pinigų skolintojas ir dramaturgas. Netgi karališkųjų rūmų istoriografas. Bet argi Jums visi tie auksiniai narveliai, nupenėti karpiai, santūriai plūduriuojantys karališkuose tvenkiniuose ir lėtai tariantys begarsius žodžius po vandeniu? Jūsų poema, sukurta švenčiant prancūzų laimėjimą Bergene, buvo pernelyg taikli. Rašyt apie karalių, po pergalės ant meilės sparnų skrendantį pas mieląją madam de Pompadour, ir palinkėt jiems abiem tvirtai laikyti rankose savo užkariavimus?.. Prisikėlimus ne visad palydi saliutai ir gerbėjų minios, kartais jie pažymimi spyriu į užpakalį.

Nieko baisaus, kiti pasaulio galiūnai jau laukė savo eilės pasisemti iš Jūsų jaunatviško entuziazmo, šmaikštumo ir elegancijos. Prūsijos Frydrichas Didysis, Rusijos imperatorė Jekaterina II, Švedijos karalius Gustavas III, imperatorius Juozapas II – argi juos visus išvardysi.

Mano pone, Jūsų ypatingas dėmesys krikščionybei mane visada domindavo labiausiai ir, neslėpsiu, suteikė man daug malonių akimirkų. Jūsų gebėjimas nieko naujo apie ją nepasakyti yra tiesiog užkrečiantis. Bet kai sakėte, Jūsų žodžiai tarsi liepsna nusirisdavo per Europą, išdegindami laikinus dievus, tapdami jėga, formuojančia epochą. Tada. Ir dabar. Keista trajektorija žymi Jūsų širdies kelią, gerbiamasai. Būdamas penkiasdešimt septynerių, kai jaunatviška poezija paprastai užleidžia vietą gyvenimo prozai (darbuotis darže visad buvo Jūsų svajonė), Jūs pakilot į kovą. Niekad neslėpėt savo tikėjimo Dievu („Jeigu Dievo nebūtų, reiktų jį išrasti...“), laisva valia ir nemirtingumu. Tik teologija Jums atrodė kvailiausias žmonijos išradimas: „Turiu 200 tomų apie ją ir, kas blogiausia, juos perskaičiau. Skaitydamas jautiesi, tarsi vaikštinėtum beprotnamio koridoriais.“ Visa kita keitėsi su amžium, aplinkybėm, o ir meluodavot Jūs, nelygu kokia situacija, gan dažnai. Akivaizdžiai buvot nusistatęs prieš religiją, kuri apsišvietusiam žmogui, moralei palaikyti visai nereikalinga, ir „kol kunigai gatvės aikštėj traukia iš kepurės triušį, karaliai iš užsižiopsojusios publikos kišenių traukia pinigines“. Čia pat tvirtinot, kad tapęs kaimo vietovės burmistru be Dievo pagalbos vargu ar išsiverstumėt: turi būti dangiškųjų sankcijų šaltinis, visa regintis, už gera atlyginantis, už bloga baudžiantis. Bastiliją, tremtį ir Jūsų knygų deginimus sutikot filosofiškai: „Dievas davė, Dievas atėmė“, tačiau 1752-aisiais vėl prisikėlėt, paskelbėt atvirą karą religijai ir nušlavėt menkystas. Turbūt smarkiai nesuklysiu, mano pone, išvardydamas keletą priežasčių, paskatinusių mesti pirštinę bažnytininkams po kojų, kartu ištariant garsiąją frazę: „Écrasez l’infâme!“ Bet tai tik smulkmena, palyginti su tuo, kad iš meilės žmogui peržengėt save ir taip tapot nemirtingas: „Aš gerbiu savo Dievą, bet myliu žmoniją.“

Taigi, nevykėliški bandymai paaiškinti Lisabonos žemės drebėjimą ir niekšingą Jeano Calas egzekuciją.

„Žemės drebėjimų teologija“ prasidėjo 1755-aisiais Visų Šventųjų dieną, žemės drebėjimui žmones užklupus per pamaldas. Dešimtys tūkstančių aukų. Žūdavo žmonės ir anksčiau, bet aplinkybės nedavė ramybės daugeliui: kodėl Visagalis pasirinko tokį katalikišką miestą, tokią šventę ir tokį metą, kai pamaldieji buvo bažnyčiose? Ir kaip jis galėjo aplenkti Sebastião de Carvalho e Mello, valdančio ministro ir baisiausio jėzuitų priešo, namą? Jėzuitai oficialiai pareiškė tai esant bausmę už nuodėmes. Kilo abejonių, argi tik nuodėmingieji buvo bažnyčiose. O kaip žuvę pamaldieji, kunigai ir vienuolės? Protestantai piktdžiugiškai pranešė tai esant bausmę už katalikų nusikaltimus žmonijai. Beveik po trijų savaičių Bostone, JAV, žemės drebėjimas sugriovė 1500 puritonų namų. Johnas Wesley tuomet pareiškė, kad priežastis tegali būti moralinė, nors žemės drebėjimų prigimtis fizinė. Mielas pone, matau Jus mintyse paskendusį, žingsniuojantį tuščiais kaimo keliais Šveicarijoj, suteikusioj Jums prieglobstį. Tai turbūt vienintelis kartas, kai amžininkai išvydo Jus nuliūdusį ir taip ilgai tylų. Padovanojot mums poemą „Apie Lisabonos tragediją, arba Aksiomos „viskas gerai“ tikrinimas“. Ar galiu tikėt geruoju Dievu kančios akivaizdoj? Paskutinės eilutės – „Pasiduok, garbink, tikėkis ir mirk“ – vėliau buvo papildytos tokia fraze: „Tik Dievas yra teisus.“

Tylūs žingsniavimai, grynas oras ir žemėtos rankos vis dėlto yra geriausi vaistai ir puikus pavyzdys, kad dvasinės sausros dažnai kyla dėl vitaminų stokos: netrukus po poemos pasaulį išvydo vienas puikiausių Jūsų kūrinių „Kandidas, arba Optimizmas“, jis buvo iškart Didžiojo Ženevos susirinkimo pasmerktas sudeginti. Dėl mirtinos nepagarbos dozės autoritetams. Žinoma, Jūs tuojau išsigynėt autorystės: „Ačiū Dievui, turiu rimtesnių užsiėmimų.“ Mielas pone, mes Jus pernelyg gerai pažįstam: „Panglosas, kuris jau prarado savo nosies galą ir greit praras akį ir ausį dėl savo pernelyg didelio aktyvumo su išdykėle Paskete, kuri buvo paveikta ligos, gautos iš mokyto pranciškonų broliuko, gavusio ją iš senos grafienės, gavusios ją iš kavalerijos kapitono, kuris ją gavo iš markizės, kuri ją gavo iš pažo, kuris ją gavo iš jėzuito, kuris ją gavo iš vieno Kristupo Kolumbo kompanionų.“ Maždaug taip Jums atrodo pats geriausias iš galimų geriausių pasaulių. Jūs nepasidavėt Pascalio pesimizmui. Jums ir vėl užteko vidinės stiprybės pasijuokt iš Leibnizo teodicėjos, religinės prievartos, politinės korupcijos, baudžiamojo kodekso ir iš savęs. „Kandidas“ – apgaulingai paprasta knyga, lengvai plaukianti, kur ne kur pasaldinta nešvankybe. Pabaigoj gyvenimo iškamuoti herojai nurimusiom širdim atranda prasmę tykiai darbuodamiesi darže, tačiau Jums, mielasis pone, nėra lemta tykiai užsiimti stiklo karoliukų žaidimais. Nematoma ranka Jus paskyrė Europos Sąžine ir Jums duotos užduoties negalėjote atlikti sodindamas bulves. Prancūzijos pietuose, Tulūzos mieste, įvykęs nelaimingas atsitikimas jus galutinai įvėlė į kovą. Tėvas protestantas buvo apkaltintas nužudęs savo sūnų dėl šio tariamo noro atsiversti į katalikybę.

Šiek tiek apie juodą istorijos foną. 1562 metais katalikai pergalingai išskerdė 3000 hugenotų, o Tulūzos parlamentas dar 300 pasmerkė kankinimams ir mirčiai. Kiekvienais metais dėkingi piliečiai skerdynes prisimindavo religinėmis procesijomis, nešdami pirmojo Tulūzos vyskupo kaukolę, Mergelės Marijos suknios skiautę ir nekaltųjų Erodo išžudytų vaikelių kaulus. Iš tikro tėvas su kitais šeimynykščiais rado jaunuolį pasikorusį, tačiau padarė klaidą: žinodamas, kad pagal galiojantį įstatymą savižudis turi būti nuogas tempiamas miesto gatvėmis, apmėtomas akmenimis ir paskui darkart pakariamas, be to, šeimos turtas konfiskuojamas, tėvas prašė visų sakyti, kad tai buvusi natūrali mirtis. Gydytojas tačiau, pamatęs kilpos žymes ant kaklo, pranešė apie tai pareigūnams.

Trumpai tariant, jaunuolis buvo iškilmingai palaidotas Katalikų bažnyčios, o tėvas bandytas įtikinti nužudęs savo sūnų. Iš pradžių išnarinant visus sąnarius, paskui girdant jį vandeniu tol, kol jo kūnas tapo dvigubai didesnis. Vėliau prie katedros durų paguldžius ant kryžiaus vienuolika smūgių buvo sulaužyti visi jo galūnių kaulai. Po dviejų kančių valandų budeliai maloningai jį pasmaugė ir kūną sudegino. Žmogus, kęsdamas kančias, kaltu neprisipažino.

Gerbiamas pone Voltaire’ai, žemai lenkiu prieš Jus galvą. Besirūpindamas daržu, neužmiršote purenti savo širdies lysvių. Susisiekęs su ta nelaiminga šeima, ją išklausęs, sušelpęs ir apgyvendinęs, pradėjote skambinti varpais. Iš laiško d’Alembert’ui: „Skelbk visiems, maldauju tave, už Calas šeimą, prieš fanatizmą, nes tamsa yra viso šito priežastis.“ Pradėjote teismo procesą, išlaidas apmokėjote iš savo kišenės. Visai nenuostabu, žinant, kas buvot Europai, kad leidimo Jums padėti pasiprašė Anglijos karalienė, Lenkijos karalius ir Rusijos imperatorė. Garsiausias Paryžiaus advokatas Élie de Beaumont’as pasisiūlė parengti bylą pristatyti Valstybės Tarybai. Sėdot rašyt traktato „Apie toleranciją“: „Ar negalėčiau pasiūlyti, kad kiekvienas pilietis turėtų laisvę sekti savo protu ir tikėti tuo, ką jo apšviestas, o kartais ir ne, protas jam sako. Žinoma, pasirūpinant, kad jis netrikdytų viešosios tvarkos... Jeigu jūs tvirtintumėte, kad netikėti dominuojančia religija yra nusikaltimas, pasmerktumėte pirmuosius krikščionis ir pateisintumėte tuos, kurie persekiojo juos...“ Pabaigoj, mano pone, Jūs nukreipiate savo žvilgsnį aukštyn: „...nes tu nedavei mums širdžių tam, kad nekęstume, ir rankų tam, kad žudytume vienas kitą. Padėk mums paremti vienam kitą šiam skausmingam ir greit praeinančiam gyvenime.“ 1765 metais Jeanas Calas buvo paskelbtas nekaltu. Amžininkai liudija matę Jus slapta verkiant.

Jūsų nukalta garsioji frazė, kitados pasakyta Rousseau – „Pone, aš nesutinku su jūsų nuomone, bet padarysiu viską, kad galėtumėt ją laisvai reikšti“ – tebegalioja ir šiandien. Jūs sunkiai pakeldavot religinę tamsą, prietarus, žmogaus žeminimą, bet lygiai taip pat nemėgot siautėjančio ateizmo. Jūs buvot sąžiningas sau, t. y. žaidėt dieviškąją komediją iki galo – 1770-aisiais net įstojote į pasauliečių kapucinų asociaciją ir pasirašinėjote laiškus „Brolis Voltaire’as, nusižeminęs kapucinas“. Tais pat metais Romoj, anot Frydricho Didžiojo laiškų, buvo sudegintos kelios „nusižeminusio kapucino“ knygos. Prieš mirtį Paryžiuj Jus aplankė išdidus juodaskvernis ir pareiškė esąs pasiruošęs išklausyti Jūsų išpažintį. Su šypsena jo paklausėte:

– Kas jus siuntė, gerbiamasis?

– Pats Dievas, – gavote atsakymą.

– Tada norėčiau pamatyti jūsų skiriamuosius raštus, – kukliai paprašėte.

Įdėmiai apžiūrėjau Jūsų pomirtinę kaukę, mano mylimas geras žmogau. Atrodo, kad valiūkiška šypsenėlė nepaliko Jūsų veido net iškeliavimo akimirką. Todėl ir vėl laukiu Jūsų pasirodant iš kapo. Iškišant savo ilgą nosį. Jūs, pone iš Paryžiaus, kurioj vietoj perėjot sieną?

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


142382. cc2008-12-16 20:31
Man labai patiko.

142383. mie2008-12-16 20:33
norejau pasakyt palocki stukalocki as pirma perskaiciau (grynai is draugiskumo autoriui) bet neiveikiu. tema man labai svetima, baznycia niekad manes nelauze. bet veliau tikrai perskaitysiu is draugiskumo.

142384. mie2008-12-16 20:34
tiesa, kazkada seniai esu macius komedi francez vaidinama tartiufa. juk tartiufas voltero? ziurejau is snobizmo, tuomet dar mokyklinio.

142388. ivs2008-12-16 22:14
vat kazin, ar ezerui kas daeis.

142393. e2008-12-17 07:40
Man man jau DAėjo, kad Tartiufas ne Voltero. O straipsnelis - ką, Vikipedijai per ilgas.

142408. am2008-12-17 09:24
"Nes daug žodžių reikia tik tiems, kurių nebelieka." stipriai čia pasakyta, kalė į galvą. rizikuodamas būti priskirtas subinlaižiams, - bala nematė, - manau, kad tamstai jau vien dėl šios frazės buvo verta imtis plunksnos ir net išmokti naudotis kompiuteriu

142410. archyvaras2008-12-17 09:50
Tartiufas sukurtas Moljero. Neskaites dar esu R.Kaušo "Su meile..."

142412. mie2008-12-17 09:51
ai, moljero.

142420. katė2008-12-17 10:17
Vien dėl taip gražiai reklamuojamo "Kandido", man tokios brangios knygos, verta buvo skaityti. Apskritai daug kas žino Voltero pavardę, kur kas mažiau žino faktą, kad jis švietėjas, ir labai mažai kas susipažinęs su jo filosofija. Iškilmingas monologas kalba apie svarbiausią skaudulį – idėjos ir jos įgyvendinimo nesuderinamumą. Bet kitaip nebus. Žmogaus veikla viską suvulgarina.

142424. am2008-12-17 10:35
esu tik diletantas, bet įspūdį padarė. ir atskiros frazės, kurios neerzina net įpintos tarp Voltaire`o frazių, ir visuma. o labiausiai patinka, kad tamsta nesiseilėji

142425. mie2008-12-17 10:35
jezau kaip apsivoziau.

142432. jz2008-12-17 10:56
Graziai parasyta :)

142442. e2008-12-17 11:18
Gražiai apsivožta.

142445. m - e2008-12-17 11:38
turek omeny, kad apsivozta puse devyniu vakaro, kai smegenys jau pusiau apmirusios, beuzmiegancios.

142447. kvailutė2008-12-17 11:49
O aš pagalvojau, kad buvo apsivožta tyčia. O gal net dabar prisipažinai tyčia.

142569. 132008-12-17 18:13
Voltero poveikis mie apsivozimui tiesiog stebetinas

142572. au2008-12-17 18:47
klystantis, mylintis, tame matyt asmenybes grozis ir slepiasi

142582. >katei2008-12-17 21:29
gal nebutinai suvulgarina, tiesiog tai zmogiska, tai toks atvirkscias donkichotizmas, po truputi perlipti/islipti is saves

142598. Katė<2008-12-18 09:18
Gal... Juk visada taip. Svajoji apie ką nors, stengiesi, kad svajonė "taptų kūnu", o kai įsikūnija, sakai: ne tas, ne taip, ne ten, ne tuo laiku ir t. t. Gal taip Dievas ragina mus nesustoti...

142599. Katė 2008-12-18 09:20
O kur dingo "su meile" parašęs? Kažkaip pasiilgau. Varna baigia užkapoti. Gal apgintų?

142613. kaz :-) 2008-12-18 11:38
Taip ir yr; man labai patiko

142651. uuu2008-12-18 14:03
nu, kodėl autorius nebechatina?

142687. po palme>katei2008-12-18 16:07
maloniai nustebinot parasius, kad Kandidas jusu megiamas kurinys. Ir tikra tiesa, kad Lietuvoj Volteras menkai zinomas. Bent jau kiek as prisimenu, visad jo vardas budavo siejamas su kazkuo negatyviu. Yra ir daugiau tokiu zodziu/vardu: parmazonas, susidejes, masonas etc. tam tikros istaigos dirbo savo juoda darba per simtmecius, kad nukreipt visuotine nuomone jiems reikiama linkme. Del to ir norejos apie ji parasyt: iskilusi virs visu, bet kartu toki zmogiska ir to visai nesigedijanti.

142692. po palme>skaitytojams :-) 2008-12-18 16:13
gerieji biciuliai, aciu kad skaitot, o kai dar ir pagiriat tai jau visai kaip danguj. Kazkaip tas chatinimas(142651) uzima daug laiko, nors zinoma, priesokiais galim butu kazka bruksteleti, stengsiuos.

142701. ragana Kornelija2008-12-18 17:06
po palme, Lietuva - ne vien tai, ką patyrei tu. neapibendrink iš tokio siauro taip plačiai. "Kandidą" skaičiau privalomai, jokių neigiamų požiūrių į Volterą nepamenu, greičiau atvirkščiai. gal - kad aplinkos skirtingos buvo?

142715. po palme>raganai2008-12-18 18:58
gal tikrai pasnekejau "nuo savo peciaus". (sau tyliai: niekur nuo tos raganos nepabegsi, nepribaige laiku baznytininkai, tai dabar vargas su ja)

142716. mie2008-12-18 19:20
patikrinta popalmio taktika: "gulincio nemusa".

142719. >mie2008-12-18 20:14
kad ka tik atsikeliau

142720. mie2008-12-18 20:16
kai ragana dingo uz kampo, atsikelete?

142722. >mie2008-12-18 20:21
kai ragana dingo, as prisikeliau

142735. cc2008-12-18 21:52
Manau, kad Kandidą visi perkaitę. Originalus kūrinys. Lengva ranka parašytas- gerai skaitosi.Volteras juokiasi iš tų, kuriems viskas į gerą.

142736. cc2008-12-18 21:55
Galima būtų perfrazuoti- viskas nuo Dievo. Jis arba baudžia arba atsilygina geru. Ir tai , ir tai reikia priimti nuolankiai.

142739. po palme >cc2008-12-18 22:18
Volteras Kandida parase per tris dienas, vienu prisokimu, taip sakant, cc

142743. jz - po palmei2008-12-18 23:55
Sveikas sugryzes :) Jauskis akip namie (ar taip, kur geriau) :)

142744. cc2008-12-19 00:17
Šito nežinojau.

142753. au2008-12-19 04:44
dieviskas ikvepimas aplanke, taip sakant

142764. e- skaičiau privalomai,2008-12-19 10:00
Privalomas skaitymas - kaip privalomas seksas.

142766. jz2008-12-19 10:09
o as beveik nieko kas privaloma neskaiciau, o skaiciau kas man idomu buvo (kas privaloma tik akim permesdavau) Tik "Karas ir taika" originala, visuus tomus perskaiciau... Patiko ir perskaiciau

142767. ragana Kornelija2008-12-19 10:19
bet specialybės privalomą literatūrą turbūt daugmaž perskaitydavai, jze :)? man Kandidas kaip tik į tokią ir įėjo, nesudomino labai, bet permesti teko. o tu, e, savo darbovietėje iškelk tokį šūkį apie privalomą skaitymą kaip privalomą seksą - būsi tikras nekonformistas ir tavo masės tave dievins. iki tam tikro paskutiniojo teismo valandos :), o tada pradės keikti.

142769. e- būsi2008-12-19 10:41
Jau esu.

142772. e2008-12-19 10:47
Visi privalomumai gimdo vidutinybes ir/arba sovietinį `klasinį tarpsluoksnį` - `inteligentus`( miestė čia pridėtų savąjį firminį `sušiktus` ir būtų visiškai teisi).

142773. archyvaras, kad taip valdžios ausin...2008-12-19 10:49
Gera raganos Kornelijos idėja: privalomas skaitymas ir privalomas seksas - gražiau ir nesugalvosi apledijusioje, diržus besiveržiančioje Lietuvoje:).

142776. ragana Kornelija - archyvarui2008-12-19 10:54
dėl idėjos gražumo nesiginčysiu: jei tau ji graži, tai gal toks tavo skonis. tik atkreipk dėmesį, kad ta idėja kilo ne raganos, ir, atrodo, net ne e, o haliucinuojančio archyvaro galvoje. taigi gėles pasilik sau :)

142779. jz raganai Kornelijai2008-12-19 10:59
Tai jau kur dingsi, bet pirma perskaitydavau, kurias itardavau easnt ar busiant idomiausiomis arba naudingiausiomis, o paskui visko buvo...

142782. raganai Kornelijai nuo archyvaro2008-12-19 11:19
Gerai p.Saulius anoj skilty sako: pervartai ir trauklioji mintis bei žodžius kaip Tau patinka ir pritinka...

142790. ragana Kornelija2008-12-19 11:57
žinai, archyvare, nusišnekėk, bet turėk ir saiko. nes "pervartai ir trauklioji mintis bei žodžius kaip Tau patinka ir pritinka..." kaip tik tu pats, ir šį kartą jau taip akivaizdžiai pritempi mano žodžius prie savo idėjos, kad kyla mintis: argi sveiko proto žmogus taip gali?

142793. archyvaras2008-12-19 12:32
Gerai, gerai, sveikuole sveikuolėle ragana K., tikrai esu nesveiko proto, visiškai pakrikusio protelio...oi, gražuolėle raganėle raganaite sveikuoliuke, tai jau ir atsisveikinsiu su Tavimi: suDievu!

142796. Katė2008-12-19 13:33
"Kandidą" aš skaitau nuolat. Vis įtikinėju, kad gyvenu geriausiame iš galimų geriausių... O labiausiai patikęs Po palmės tekstas – "Patarimai sustojusiems naktį"...

142799. katei nuo archyvaro2008-12-19 14:14
Ir man ryškiausiai įsiminė Po Palmės "...sustojusiems naktį": esama ten metafizinių pagavų...

142801. i gera > cc2008-12-19 14:25
tai kad ir yra i gera. optimistai Voltera supranta kaip optimista, o pesimistai...:)

142802. Katė2008-12-19 14:29
Volteras šaiposi iš optimistų, aš tuo guodžiuosi :)) Gal ir netaip paaiškinau, bet vis tiek panašu į tiesą. Yra skaudi geluonis tuos "Patarimuose..."...

142815. ragana Kornelija2008-12-19 16:22
apskaičiusi (iškandžiodama) po palmės rašinį ir supratusi, kad nesuprantu, ką jis čia šneka, visai panorau bent jau Kandidą perskaityti dar kartą. nes tada, kai skaičiau, buvo labai seni laikai, kitas protas ir kitos aktualijos. dabar gal įdėmiau skaityčiau ir įdomesnis jis man pasirodytų :)

142818. po palme2008-12-19 17:03
apie Voltera negraziai atsiliepe toks tipas LRyte, atsakinedamas i mano straipsni apie Galileju. Lrytas nepanoro diskusijos testi, satenams tekstas patiko, tai taip ir gavos. Tokia butu istorija trumpai. Volteras zaide gyvenima iki galo, del to jis man grazus, neprieme nieko pernelyg rimtai, isskyrus neteisybe ir tamsa.

142819. po palme2008-12-19 17:05
labai dziaugiuos, kad Volteras zinomas musuose, norejos ji prikelti, ir kad kaip piku dama ant sluotos sako, perskaitytumet ji is naujo, nes jis nesensta.

142820. alora2008-12-19 17:42
ir dar kaip skaitem Voltera! tie jo didaktiniai darbai nepaliko kazin kokio ispudzio, jau ir pamirsau, bet "Atvirasirdis" - visam gyvenimui. karta vienas vertejas tarstelejo, kad sitam dedei (Volterui) ramybe buvo svarbesne uz teisybe. idomu, ar ne? atrodo, kad atsakymas i si klausima, kas svarbiau, ziauriai priklauso nuo amziaus.

142822. po palme>alora2008-12-19 18:04
istikro tai jis ir norejo "dirbti darze", bet paskui neiskesdavo, ypac vyresniam amziuj, kai jau kaip ir galejo iseit i uztarnauta poilsi

142823. alora2008-12-19 18:29
taip, Po Palme, Voltero "darbas darze" - nerealus koziris gyvenime. tik man atrodo, kad Volterui rasymas, iskaitant ereziju, ir buvo jo "darbas darze":) man nuostabu, kad Voltera taip skirtingai suprantam. atvira sachta:)

142851. po palme>dekingas alorai uz demesi2008-12-20 01:31
zinoma, pats darzas buvo tik simbolis, ironija, koketavimas. Nezinau ar pasirasyciau po "erezijom", jeigu suprastumem tai kaip nesilaikyma autoritetu nustatytu taisykliu. Man rodos jis paprasciausiai perzenge savo laikmeti. Dabar tos kai kurios erezijos atrodo juokingos. Ir gerai kad skirtingai atrodo: jis buvo labai spalvinga asmenybe, nepaprastai gyvas, zingeidus, nesigedino keisti nuomones ir kai jau priimdavai ji uz kelrode zvaigzde, pradedavo losti zymetom kortom. Uz tat ir sakau kad pavojinga ji myleti, nes gali kaip mat likt kvailiuko vietoj.

143167. autorius(pasiilges)2008-12-22 18:23
kur dingo alora? O kur piku dama ant sluotos, atlekus pastroino visus ir vel ner

143181. jz2008-12-22 19:35
Tik aloros pasiilgai?

143187. po palmei nuo varnos2008-12-22 20:05
Labai patiko. Šaunuolis. Galėjo Šatėnai apsiriboti tik šiuo straipsniu.

143226. po palme2008-12-22 23:08
dekui varna

143268. mie2008-12-23 11:12
grazu ziuret. vaikinas vaikina glosto.

143359. po palme>pavyduolei miestei2008-12-23 17:09
kam tos moterys

143377. e2008-12-23 18:09
`Klausyk, tu mane gerbi? - Gerbiu. - Ir aš Tave gerbiu! - O! Pasirodo mes esame gerbiami žmonės!`

143380. po palme>e :-) 2008-12-23 18:24
man kazkada bicas yra sakes:
-As tave gerbiau ir kai blaivas buvau...:)

143382. alora2008-12-23 18:31
sveiki! ramybes, tiktai ramybes:) kovos ir ramybes:) noretusi kazka parasyti, bet nepasirengus, nes nieko nebezinau, isskyrus, kad viskas i gera. kazin kam Volteras siandien kaulus narstytu? dristu manyti, kad baznycios tarnus paliktu ramybeje. bet pirkliu dabar kiek!

Rodoma versija 27 iš 28 
14:38:38 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba