ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-05-08 nr. 939

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

SHARON OLDS. Šliužų žinovė (14) • DALIA STAPONKUTĖ. Kita bendruomenė (21) • -vt-. Sekmadienio postilė (44) • Su dailininku ir rašytoju KĘSTUČIU KASPARAVIČIUMI kalbasi Alma Vijeikytė. Laivelyje be irklų (5) • ONA KUBILIŪNIENĖ. Klajūnas Goethe (3) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (1) • KRISTINA KUČINSKAITĖ. Žygimantas Augustinas. Du gracijai. 2004–2005 (5) • AKVILĖ ŽILIONYTĖ. Eilės (8) • SATI SPIVAKOVA. Nuo „Virtuozų“ iki „Virtuozų“ (1) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (1) • ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS. Šilališkis pilkšvu kostiumu (3) • AISTĖ KISARAUSKAITĖ. Klausau kitų muzikos (17) • KOTRYNA ŠLAPŠINSKAITĖ. Kokią save matau 2019 metais? (12) • -kk-. Savižudis Tomas Kentas (16) • -lj-. Penki sakiniai apie mūsų kalbą (6) •

Savižudis Tomas Kentas

-kk-

[skaityti komentarus]


                            Kai žmogus pastato tarp savęs ir pasaulio sieną, –
                            jis gyvena tarsi mėgintuvėlyje.
                                      Vanda Juknaitė


Tomas Kentas šiurkščiai nusikeikia. Tai pasaulis gyvena mėgintuvėlyje, žmogui pastačius sieną. Ne sušiktas pasaulis atsiriboja nuo žmogaus, o žmogus nuo jo. Ne pasaulis atstumia žmogų, o žmogus pasaulį.

Jei tik tas žmogus pakankamai stiprus...

Tomas Kentas išsitraukia paskutinę cigaretę; jo chalatas plaikstosi vėjyje. Mintyse jis klausosi Mozarto „Requiem“.

...Jei per silpnas, jį užhipnotizuoja trafaretinio gyvenimo malonumai, vienkartiniai kaip dievai. Ir netikri kaip padavėjos, kuri žino, kad negaus arbatpinigių, šypsena.

Prašom, jūsų graži šypsena, ačiū, geros dienos.

Tomui sunku kvėpuoti. Jis negali patenkinti deguonimi mirštančių plaučių.

Apačioje slenka galvos. Visos vienodos. Ne tik išore, bet ir vidumi. Visos vienodai kvailos. Visos – mėgintuvėlyje, į kurį žvelgia pašaipios Dievo akys.

Viena, dvi, trys, keturios, aštuonios...

Dievas gniaužia stiklą savo numirusiuose pirštuose; įdėmiai skaičiuoja žmones, kaip žmogus skaičiuoja skruzdėles, o skruzdėlės – smėlio trupinius. O kažkas galbūt šokdina Dievą siūlais kaip nutriušusio teatro marionetę.

Trylikta, keturiolikta, dvidešimt aštunta...

Mato tas, kuris nežiūri į kvailą pasaulio fizionomiją. Mato tas, kuris mato ne kitų, o savo akimis. Originalumas – štai aukščiausia dorybė. Originalumas – gebėjimas pastebėti kito neoriginalumą.

Tomas Kentas dusliai užsikosėja. Maži kraujo lašeliai krenta žemyn ant nespalvoto grindinio. Minimalizmas. Ir jo galvoje pašėlusiu greičiu lekia pavardės: Morisas, Judas, Flavinas...

Jis nustoja kosėjęs ir drebančia ranka nusišluosto kraujuotas lūpas. Ir atsidūsta. Be penkiolikos dvi.

Žmonės gyvena minimalistinius gyvenimus. Pasitenkina mažais troškimais ir masėms pritaikytomis idėjomis. Ir Marxas patenkintas linksi savo apžėlusia galva.

Keturiasdešimt dvi, keturiasdešimt keturios...

Žmonės džiaugiasi savo tuščiais gyvenimais. Kaip žvėris prasmirdusiame zoologijos sode džiaugiasi dideliu narvu, nežinodamas apie laisvo gyvenimo erdves.

Tunelio gale yra šviesa. Blyksnis – plonos durys į amžinos nebūties kambarį.

Po mirties nėra nieko, jūs prakeikti romantikai ir optimistų atgyvenos. Žmogus gyvas tiek, kiek gyvieji apie jį kalba.

Šešiasdešimt septynios, šešiasdešimt aštuonios...

„Yra mirusiųjų, kurie gyvesni už gyvuosius“, – kadaise pasakė Romainas Rolland’as.

„Gyvieji, kurie nėra gyvesni už mirusiuosius, neverti būti gyvaisiais“, – galvoja Tomas Kentas.

– Apgailestauju, pone Kentai, – daktaras kartoja gerai išmoktą frazę.

– Suprantu, – taria pasiruošęs numirti pacientas.

– Visi miršta, pone Kentai.

Tomas nusišypso...

– Ne visi, daktare.

...ir atsisveikinęs išeina iš kabineto.

Septyniasdešimt šešios, septyniasdešimt septynios...

Pro siaurą kojų tarpą Tomas žvelgia į judrią gatvę, kur didelės mašinos slenka kaip maži spalvoti vabalai. Gatves trypia moterų aukštakulniai ir blizgantys vyrų mokasinai.

„Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas.“

Tomas Kentas aistringai spaudžia Victoro Hugo ranką. Ploja jam per petį.

Didžioji dalis žmonių vaikšto pačiu istorijos paviršiumi. Jie palieka šiek tiek purvo, dulkinų pėdsakų, tačiau tokie pėdsakai greitai išbarstomi atšiauraus laiko audrų. Ir pamirštami.

Victoras Hugo šypsosi.

Aštuoniasdešimt devynios, devyniasdešimt, devyniasdešimt trys...

Tomas Kentas baigia rūkyti cigaretę. Dvi valandos ir keturiolika minučių. Jis pažvelgia į apačią.

Devyniasdešimt devynios, šimtas.

Kažkas apačioje suklykia ir likusieji pakelia akis. Tomas Kentas krenta lygiai tris sekundes. Jo gyvenimas prabėga pro akis ir atsitrenkia į amžiną tamsą. Kūnas guli ant šaligatvio, o aplinkui būriuojasi žmonės.

Prašom, jūsų graži šypsena, ačiū, geros dienos.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


159899. tulis :-) 2009-05-12 18:50
Labai geras straipsnis, man asmeniškai labai patiko. Nustebinantis, sudominantis, nenuobodus. Sveikinu autorę :)

159909. twice after dinner2009-05-12 21:31
Nieko naujo, sena, nuvalkiota tema ir tokios pacios nuobodzios tiesos, tik veikaintieji asmenys reksmingais vardais, bet kas is to?

159920. tuliui 2009-05-12 23:18
straipsnis aš, ir straipsnis tu, ir visi mes straipsniai.

159987. boružė :-) 2009-05-13 18:03
Tiesiog įspūdingas kūrinys. tik gaila kad nėra autoriaus

160074. varna (švelniai apie kk ir tt autorius)2009-05-14 18:23
Lietuvaičiai visada jaučiasi labai "krūti", kai panaudoja savo tekstuose pasaulinių įžymybių vardus. Jie tada mano, jog ir jų supistas tekstas priartėja prie tų žymių žmonių šviesos. Aš jiems siūlau nustoti kurti - tiesiog sudarinėkit žymių žmonių sąrašus. Tada jau tikrai sulysit Pasauliui į šikną. Kur jūsų vieta ir yra.

160075. varna (dar švelniau gulbės sparno šlamesiu)2009-05-14 18:25
Nu, блядь, taigi sulįsit, sakė Kantas, kai bandė išpisti protą Aristoteliui.

160095. jona :-( 2009-05-14 20:57
Negaliu nepritarti tai šlykščiai karksiančiai Varnai... Niekaip nepajėgiu suprasti, kodel tiek Aistė, kurios rašinyje apie muzikos klausymasi, tiek šiame rašinyje tiek daug pozos ir noro pasirodyti "tikromis" vakarietėmis...

160132. Katė2009-05-15 08:14
O pagal ką nustatoma diagnozė "nori pasirodyti"? Kūryba yra saviraiška, ji gali būti atvira, prisidengusi, išvis atvirkščia ir tt. Autorius renkasi pats. Tuo labiau, kad Aistei ir apsimesti nereikia – ji tikrai pasaulio žmogus.

160135. toto2009-05-15 08:56
Kūryba yra kūryba, Kate. O saviraiška yra saviraiška. Didelė, o net žodžių neskiri.

160136. Katė2009-05-15 09:17
Žodžius, be abejo, skiriu, bet semantiškai jie man tapatūs, nors užmušk.

160142. toto2009-05-15 10:39
Panašu, užsisėdėjai, jeigu jau sau leidi viešai pareikšt nepagarbą elementariems visuotiniams ženklams. O gi ramiai gyventume sau savo landynėse, tarpe savo prasmių, reikšmių, rafinuoti su savo pasirinkimais, ir niekam nekliūtume... kol nepasidarytų bloga, negera, nuobodu.
Todėl gėjams niekadėjams ir reikalingi paradai! Nors užmušk.

160382. tomas kentas2009-05-18 22:48
Suleisk škėmai pasibjaurėjimo ampolę ir gausi šitai...

160385. dar geriau2009-05-18 23:56
suleisti Vilijampolę. Arba Marijampolę.

160416. cactuse2009-05-19 12:10
-kk- (koks tavo vardas? -ketamino kardas-!), juokinga, kad epigrafui pasirinkai Juknaitę, o pagrindinio herojaus pavardei - cigarečių pavadinimą. daugiau nieko juokingo nematau, jei atmestume faktą, kad tave laiko moterimi. varna, nors "sulysti Pasauliui į šikną" frazė ir skambi, turi susitaikyti su dvampirmajame amžiuje vis didėjančiu intertekstualumu ir mažėjančiu "pirminio produkto", "teksto-iš-savęs" kiekiu. kai negali remtis kasdienybe, remiesi treidmarkais. galų gale - patys treidmarkai jau tapę kasdienybe. juk viską statome ant referensijų. literatūra vis kaupiasi, referensijų daugėja, dangoraižis auga. o kuo aukštesnis aukštas - tuo didesnis svyravimas.

160447. cactusei :-) 2009-05-19 19:18
o po to nuo to dangoraizio sokineja visokie tomai kentai (antonomazija)

160665. cactuse2009-05-20 21:33
ir šokinėja, ir žudosi, ir gilu būna, ir skausminga (polisindetonas)

Rodoma versija 27 iš 27 
14:38:30 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba