ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-01-07 nr. 779

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (110) • LAIMANTAS JONUŠYS. Tą bedvasę ir nykią valandą (21) • VIKTORAS VALANČIUS. Šis tas apie kvailybę (2) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. EilėsPATRICIJA ŠMIT. Šoko terapijaJUDITH LEWONIG. "Muzikos garsai": mitas ir tikrovė (14) • VITALIJA BIGUZAITĖ. Dublis Nr. 2: Dublinas (7) • SIGITAS GEDA. Ruduo – tai demonų lesyklėlėsRENATA DUBINSKAITĖ. Akistatos ir priešakiai ALEKSEJ PARŠČIKOV. EilėsCASTOR&POLLUX. Verba de verbisJŪRATĖ STAUSKAITĖ. Pardon... (2) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Puslapių drugeliai (1) • VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ. Upyna (2) • EDUARD LIMONOV. Tai aš, Edička (1) • LAIŠKAI (243) •

"Muzikos garsai": mitas ir tikrovė

JUDITH LEWONIG

[skaityti komentarus]

iliustracija
Trappų šeima Amerikoje

Šiomis dienomis sužinojau, kad amerikiečių kino klasikos filmas "Muzikos garsai" iki šiol tebėra vienas sėkmingiausių visų laikų Holivudo produktų, jis puikiai žinomas ir Lietuvoje. Taip pat sužinojau, kad filmo istorija iš esmės grindžiama faktais. Barono von Trappo šeima, apie kurią pasakojama filme, iš tikrųjų buvo, kai kurie jos nariai tebegyvena, šeima iš tikrųjų dainavo ir iš tikrųjų išvyko į Ameriką, Hitleriui užėmus Austriją. Marija Augusta iš tikrųjų tapo didžiulės šeimos mama, užuot tapusi vienuole. Vis dėlto daug kas filme tėra scenarijaus autoriaus fantazija.

Varomoji šeimos verslo jėga buvo Marija Augusta von Trapp, septynių barono von Trappo vaikų pamotė ir trijų motina.

Norėčiau papasakoti apie šios stiprios moters gyvenimą ir apie jos šeimą, remdamasi 1949 m. išleistais jos prisiminimais "Die Trapp-Familie".

Marija Augusta von Trapp gimė 1905 m., taigi prieš 100 metų. Visas jos gyvenimas ir veikla, pasak Zalcburgo vyskupo Andreaso Roracherio, buvo grįsti parengtimi "visur atpažinti Dievo valią ir ją vykdyti". Knygoje ji prisipažįsta: "Mane stulbino tai, kiek meilės – tikros, nuoširdžios meilės – galima patirti per trumpą vieno žmogaus gyvenimą. Pirmiausia Dievo meilę mums, jo vaikams, vadovaujančią, kreipiančią, saugančią tėvo meilę; kiekviena tikra meilė sulaukia atsako, tad ir šiuo atveju negalėjo būti kitaip".

Nuotykingas buvo ne tik Marijos Augustos gyvenimas, bet ir jos gimimas. Mergaitė gimė 1905 m. sausio 26 d. traukinyje, važiavusiame iš Tirolio į Vieną. Labai anksti netekusi tėvų, temperamentingoji Marija Augusta Kutschera augo pas griežtus įtėvius Vienos priemiestyje, nepatirdama meilės. Baigė valstybinę mokytojų rengimo įstaigą Vienoje. Bažnyčiose anuomet ji lankydavosi tik dėl koncertų. Tačiau susitikimas su jėzuitų vienuoliu, garsiu pamokslininku Kronsederiu pakeitė jos gyvenimą: ji tapo giliai tikinčia katalike ir nutarė stoti į Zalcburgo benediktinių vienuolyną. Čia ji irgi krito į akis savo gyvybingumu ir nuolat sulaukdavo pastabų, nes lakstė po vienuolyną, leisdavosi žemyn laiptų turėklais ir nuolat švilpaudavo, tiesa, religines giesmes. "Deja, paaiškėjo, kad esu bendruomenės balta varna".

Pradžioje kandidatė į vienuoles Marija Augusta dirbo mokytoja vienuolyno mokykloje. 1926 m. spalį į vienuolyną kreipėsi buvęs Austrijos-Vengrijos karo laivyno kapitonas baronas Georgas von Trappas – jis ieškojo mokytojos sirguliuojančiai dukrai Marijai. Vienuolyno abatė pasakė: "Marija, Dievo valia tu turi mus palikti – žinoma, neilgam... Kitą birželį sugrįši ir daugiau niekada mūsų nepaliksi".

Pasaulietinius drabužius Marija Augusta, kaip įprasta, buvo išdalijusi vargšams, tad iš vienos naujokės "kolegės" gavo aiškiai per dukslią suknelę ir didžiulę odinę skrybėlę.

Taip dvidešimtmetė kandidatė į vienuoles su lagaminu ir liutnia iškeliavo į gretimą Aigeną, kur po žmonos mirties gyveno baronas Georgas von Trappas su septyniais vaikais.

"Aukštas, nepriekaištingai apsivilkęs ponas, stovintis priešais, niekuo nepriminė to jūrų vilko, kokį buvau įsivaizdavusi. Tikrai būčiau išsigandusi jo absoliutaus pasitikėjimas savimi ir įsakmaus būdo, jei jis nebūtų šiltai ir širdingai paspaudęs rankos". Baronas išsitraukė puošnų misinginį keistos formos švilpuką ir sušvilpavo keletą sudėtingų signalų. "Žinote, ilgai trunka, kol tiek vaikų sušauki vardais, todėl skyriau kiekvienam skirtingą signalą". Laiptais nusileido "tyli procesija" išauklėtų vaikų žydrais jūrininkų kostiumėliais. Marija Augusta pamėgino pasitaisyti "šalmą", kad geriau matytų, ir skrybėlė šleptelėjo ant žemės. "Visi nuoširdžiai kvatojome", ledai buvo pralaužti.

Baronas iškart įspėjo Mariją Augustą, kad ji – jau 26-oji guvernantė per 4 metus, praėjusius nuo žmonos mirties. "Paskutinė mokytoja išbuvo 2 mėnesius". Baronas von Trappas, povandeninio laivo kapitonas, per Pirmąjį pasaulinį karą už ypatingą drąsą ir nuopelnus buvo apdovanotas Marijos Teresės ordinu, aukščiausiu Austrijos apdovanojimu. Tačiau Austrijai pralaimėjus karą jis liko kapitonas be laivo. Po žmonos mirties jis dažnai keliaudavo. Šeimoje augo penkios dukros: Martina, Johanna, Hedwig, Agathe, Marija – ir du sūnūs: Rupertas ir Werneris. Rūmuose buvo gausus aptarnaujantis personalas, jam vadovavo baronienė Mathilde.

Pradėjusi darbą šioje šeimoje, Marija Augusta pirmiausia pakeitė vaikų kostiumėlius ir šilkinius drabužius žaidimo drabužiais, o pasivaikščiojimus – judriais žaidimais sode.

Vieną lietingą šeštadienio popietę visi vaikai sėdėjo kambaryje. Werneris, rodydamas į liutnią, paklausė, ar Marija Augusta gali pagroti. Ji pagrojo keletą liaudies dainų, tačiau vaikai nebuvo jų girdėję. Marija Augusta paklausė, kokią dainą jie moka. Johanna atsakė: "Tyli naktis". Jie pradėjo dainuoti "Tylią naktį" keliais balsais. "Nustebau, kaip gražiai ji skambėjo".

Sekmadienį tebelijo. Vaikai panoro išmokti naujų dainų. Vakare jie sėdėjo ant kilimo prie židinio ir dainavo. Įėjusi baronienė Mathilde tik įspėjo: tėvas "nenori, kad vaikai sėdėtų ant žemės".

Kas vakarą jie išmokdavo po naują Kalėdų giesmę. Marijai Augustai labai pravertė tai, kad kadaise su katalikų jaunimo grupe ji daug keliavo ir sukaupė tikrą dainų lobyną. "Vieną vakarą sėdėjome ant didelės sofos ir kėdžių, repetuodami paskutinįsyk prieš Kalėdas, tačiau blogai vieni kitus girdėjome. Baronienės nebuvo namie, tad vėl sutūpėme ir giedojome ant kilimo. Staiga atsidarė durys ir įėjo kapitonas. Susijaudinęs jis atsisėdo ant grindų šalia vaikų... ir pats pasiėmė smuiką. "Nemaniau, kad kada nors vėl grosiu", – pasakė jis".

Agathe, vyriausioji Trappo dukra, mini, kad jie ir anksčiau daug dainuodavę su mama, pirmąja barono žmona. Johanna von Trapp-Winter irgi patvirtina interviu: "Mes su tėvu ir anksčiau visada dainuodavome".

Kalėdų vakarą jie kartu dainavo prie eglutės. Kai Marija Augusta susiruošė į naktines mišias vienuolyne, kapitonas išėjo iš savo kambario, "apglėbė mano ranką abiem delnais ir pasakė: "Labiausiai bijojau Kalėdų. Tačiau Jūs viską puikiai surengėte". Jo gražios tamsios akys šiltai spindėjo, pirmąkart jo veide nebuvo rūpesčio ir nerimo. Buvau labai laiminga. Tačiau paskui jo veidas vis iškildavo atmintyje, trikdydamas mano maldą".

Tolesnį savo gyvenimo skyrių knygoje Marija Augusta pavadino "Dievo valia nepripažįsta jokių "kodėl". Turbūt būtų galima pasakyti ir taip: "Meilė nepripažįsta jokių "kodėl", mat tas skyrius prasideda sakiniu: "Kitą savaitę buvome labai laimingi". Baronas atšaukė daugybę vizitų ir pasiliko "su vaikais".

Vieną dieną Marija Augusta nugirdo apie ją kalbant gatvėje: "Tai Trappo vaikų mokytoja. Baronas ją įsimylėjęs iki ausų". "Iki šiol niekas nebuvo manęs įsimylėjęs, maniau, kad tai pasitaiko tik Goethės, Schillerio ar Šekspyro knygose. Ten meilė dažniausiai baigiasi kraujo praliejimu ir mirtimi. Ir štai dabar kažkas siaubingo laukia manęs..." Marija Augusta nutarė tuoj pat grįžti į vienuolyną, tačiau baronienė Mathilde, pasikvietusi pranciškonų vienuolį, įtikino ją išbūti sutartą laiką. Marija Augusta tik ėmė kiek įmanydama vengti barono von Trappo.

Likus dviem savaitėms iki "tremties" pabaigos, Marija Augusta kartus su rūmų personalu pradėjo didžiąją ruošą. Tuo tarpu pasitarę vaikai nusprendė ją sulaikyti, įkalbėdami kapitoną von Trappą ją vesti. Šis atsakė, kad mielai vestų, bet nežino, ar jis jai patinkąs. Vaikai būriu nubėgo pas Mariją Augustą ir paklausė ją, ar tėvas jai patinkąs. Ta, valydama lempą, mechaniškai atsakė: "Taip, patinka". Vaikai tuoj pat perdavė šiuos žodžius tėvui. Jis pamanė, kad tai reiškia sutikimą, ir atėjo padėkoti. Apstulbusi Marija Augusta atsakė turinti nueiti į vienuolyną ir sužinoti, kokia Dievo valia. Vienuolyno abatė sušaukė visą bendruomenę melstis. Po pasitarimo ji pasikvietė Mariją Augustą ir pasakė: "Dievo valia turi tekėti už kapitono ir būti gera motina jo vaikams".

Apie vienuolyną ji vėliau rašė: "Prieš daugelį metų buvau iš ten išplėšta su skausmu širdyje ir niekad negalėjau visiškai atsikratyti to jausmo. Vykdydama širdies pareigą pagal Dievo valią, vis dėlto niekada netapau tikru pasaulio vaiku..."

1927 m. lapkričio 26 d. keturiasdešimt septynerių metų baronas Georgas von Trappas ir dvidešimt dvejų metų Marija Augusta Kutschera susituokė vienuolyno bažnyčioje.

Marija Augusta von Trapp savo knygoje neužsimena apie barono sužadėtinę, kuriai skirtas nemenkas vaidmuo miuzikle ir filme. Johanna von Trapp interviu į klausimą, ar tikrai tėvas buvo susižadėjęs, atsako: "Taip, su princese Rohan, vengrų aristokrate... Teta Mariči, kaip mes ją vadinome, mums labai patiko... Paskui pasirodė Gustlė su savo jaunatviškomis manieromis ir gitara. Mariči pareikalavo apsispręsti. Tėvas atsakė: "Dėl tavęs man nereikia rūpintis. O Gustle turiu pasirūpinti".

Pirmąją bendro gyvenimo vasarą (1928) vyko Zalcburgo festivalis. Daugybė giminių ir draugų apsistojo didelėje Trappų viloje, vakarais visa šeima lankydavo operų spektaklius ir koncertus.

1929 m. gimė dukra Rosemarie, po dvejų metų – Eleonora. Šeima laimingai gyveno, daug keliavo kartu su vaikais.

Laimę trumpam apkartino operacija (Marijai Augustai buvo pašalinti inkstų akmenys).

Paskui bankrutavo bankas, kuriame pinigus laikė ir baronas. Bankrotas "vienu smūgiu užbaigė itin malonią mūsų gyvenimo dalį, kuri vadinosi "būti turtingam". Šeimai negrėsė badas, tačiau reikėjo keisti gyvenimo įpročius, – parduoti automobilį, atleisti daugumą tarnų. Vaikai nemurmėdami atlikdavo įvairiausias užduotis. Baronas jautėsi tapęs elgeta, Marija Augusta negalėjo sutikti su jo neviltimi. "Turėtume būti laimingi, Georgai, kad praradome savo pinigus. Antraip kaipgi būtume sužinoję, kokie nuostabūs žmonės yra mūsų vaikai?"

Šeima persikėlė į trečią aukštą, pirmus du išnuomojo Katalikų universiteto studentams ir muzikantų kapelai. "Niekad anksčiau nebuvo tokių smagių ir tokių įdomių vakarų".

Jie niekada nesiliovė kartu dainavę ir groję. Per 1935 m. Velykas vietoj išvykusio kolegos laikyti mišių pas Trappus atėjo jaunas kunigas ir aistringas muzikantas Franzas Wasneris. Per mišias šeima giedojo. Wasneris giedojimą pagyrė, tačiau pasiūlė šį tą pakeisti. Nuo tol pianistas, vargonininkas, muzikos istorijos ir teorijos žinovas dr. Wasneris kasdien ateidavo muzikuoti su šeima. Taip gimė Zalcburgo Kammerchor Trapp. Jie dainuodavo be klausytojų po šešias valandas per dieną. "Mus užbūrė muzikos stebuklas". Franzas Wasneris tapo Trappų šeimos choro vadovu ir buvo juo iki 1956 m.

1936 m. rugpjūtį garsi operos dainininkė Lotte Lehmann išgirdo šeimą dainuojant sode ir buvo sužavėta: "Jūs turite koncertuoti. Turite išvykti į pasaulį, į Ameriką". Nepaisydama protestuojančio barono, kad buvusio karališkojo laivyno karininko šeima negali stovėti ant scenos, Lotte Lehmann užrašė Trappų šeimą dalyvauti chorų konkurse Zalcburge. Dainuojanti šeima laimėjo pirmą premiją. Baronas skubiai paliko salę prieš įteikiant apdovanojimą...

Tik po ilgų diskusijų Trappai priėmė Zalcburgo radijo kvietimą dainuoti radijuje. Anuometinis Austrijos kancleris Kurtas von Schuschniggas išgirdo šią laidą ir pakvietė šeimą koncertuoti kartu su Vienos filharmonijos orkestru per oficialų užsienio svečių priėmimą Vienoje. "Vėl svėrėme visus "už" ir "prieš", kad suprastume, kokia Dievo valia... Vienintelis argumentas "prieš" buvo, kad nelabai noriai tai darėme". Pasirodymas sulaukė daug aplodismentų. Tą patį vakarą buvo sutarta dėl šeimos koncerto Vienos muzikų draugijoje. "Dabar mūsų dainavimas vakarais virto repeticijomis, mūsų laisvalaikio pramoga – profesija". Pirmas viešas Trappų šeimos koncertas sulaukė didžiulės sėkmės.

Paskui buvo pasirodymas Zalcburgo festivalyje, koncertų vadybininkų iš viso pasaulio, taip pat iš Amerikos, pasiūlymai. "Mes sukišome visus tuos popierius į stalčių ir grįžome prie privataus gyvenimo. Manėme, kad baigėme savo koncertinę karjerą".

Marija Augusta von Trapp taip aprašo nuotaikas, tvyrojusias šeimoje Hitleriui aneksavus Austriją: "Ėjo savaitės, o mes jautėmės taip, tarsi gyventume šalia artimo giminaičio karsto. Iki tol nežinojome, kokia stipri gali būti tėvynės meilė... Pastebėjome, kad meilė tėvynei gali būti stipresnė net už meilę šeimai... Linksmieji mūsų dainų namai virto gedulo namais".

Pašlijo ir Marijos Augustos von Trapp sveikata. Ji vėl laukėsi kūdikio, prieš tai dėl inkstų ligos jau netekusi dviejų kitų. Gydytojas nepatarė kūdikį išnešioti, tačiau sutuoktiniai ryžtingai atmetė jo pasiūlymą.

Baronas gavo Karo ministerijos pasiūlymą, tapatų įsakymui, tapti naujo povandeninio laivo kapitonu. Jis atsisakė: "Aš negaliu vadovauti nacių povandeniniam laivui". Ir Rupertas, kaip tik baigęs studijuoti mediciną, atmetė viliojantį pasiūlymą dirbti naciams Vienoje. Tada atėjo kvietimas iš Miuncheno dainuoti Hitlerio gimtadienio proga. "Jei nuspręsime atsisakyti, turėsime išvykti", – pasakė baronas šeimos susirinkime. Visi sutiko išvykti.

Jie paliko Austriją per Italiją, tariamai išvykdami į Pietų Tirolio kalnus slidinėti. Po šešių savaičių, 1938 m. rugsėjį, Trappų šeima kartu su Franzu Wasneriu nedideliu laivu "American Farmer" išplaukė iš Londono Niujorko kryptimi. Pinigų kelionei atsiuntė amerikietis koncertų agentas Wagneris, palaikęs ryšius su šeima po jos pasirodymo Zalcburgo festivalyje ir norėjęs organizuoti koncertinę turnė Amerikoje. Amerika reiškė visiškai naują gyvenimą. "Mes gyvename 19 aukšte", – tokia buvo pirma žinia, kurią Marija Augusta pasiuntė "namo". Iki tol ji buvo mačiusi tik penkiaaukščius ir šešiaaukščius Vienos namus.

Atvykę dvylikos asmenų vakarienei ir pusryčiams jie turėjo 4 dolerius. Iš pono Wagnerio, suorganizavusio 18 iš žadėtų 40 koncertų, gavo pinigų avansu. Marija Augusta nuslėpė nėštumą, iš anksto pasirūpinusi dukslesnių drabužių. Po savaitės prasidėjo turnė. Pirmasis koncertas "naujajame pasaulyje", Pensilvanijos Istone, buvo sutiktas ovacijomis. Mėlynas autobusas su užrašu Trapp Familienchor tapo namais. Kai Marija Augusta, būdama nėščia aštuntą mėnesį, prasitarė apie tai ponui Wagneriui, šis atsisakė bendradarbiauti ir atšaukė likusius koncertus. Mažiau koncertų, mažiau pinigų...

Netrukus jie atsitiktinai sutiko vienos menininkės iš Vienos motiną ir ši patarė surengti koncertą Niujorko "Town Hall" bei organizuoti atitinkamą reklamą. Šito ėmėsi jos dukters vadybininkė. Nuo šiol šeimą nuolat lydėjo fotografai, žurnalistus labiau domino asmeniniai dalykai nei muzika. Koncertas buvo itin sėkmingas. Laikraščiai rašė apie "neprilygstamą chorą". Vieno koncerto klausytojo padedama, šeima galėjo išsinuomoti pigų namelį. Pažįstamų pažįstami sunešė viską, ko trūko. Velykoms šeima gavo bent šešetą kalakutų...

1939 m. pradžioje gimė Johannas. Ponas Wagneris vėl pasiūlė koncertinę turnė nuo rugsėjo. Tačiau migracijos įstaiga atmetė prašymą pratęsti vizą – 1939 m. kovo 4 d. šeima turėjo palikti šalį.

Apimti nevilties, jie kreipėsi į koncertų organizatorių iš Danijos, prieš metus siūliusį turnė po Skandinaviją. Šis pažadėjo keturis koncertus. Nuo 1939 m. kovo iki "tos 1939 m. spalio dienos, kai vėl galėjome išsilaipinti Amerikos žemėje, išmokome svarbiausią gyvenime pamoką: dėl nieko nesijaudinti... Buvome dvylika asmenų ir kūdikis, artimiausius septynis mėnesius neturėjome namų ir, be šešių garantuotų koncertų, iš kurių kaskart galėjome pragyventi tris savaites, nežinojome, kaip prasimaitinsime". Jie išmoko pasitikėti Dievu, kuris ateidavo į pagalbą kaskart, prieš išleidžiant paskutinį grašį.

Prasidėjus karui 1939 m. rugsėjį, koncertai Norvegijoje ir Švedijoje buvo atšaukti, visi užsieniečiai turėjo išvykti. Wagneris vėl atsiuntė avansą laivo bilietams. Bruklino uoste juos pasitiko reporterių ir fotografų minia. Vėl koncertinė turnė, tačiau "senelis Wagneris", kaip jį vadino Marija Augusta, rengė koncertus milžiniškose salėse, "pamiršdamas apie tai pranešti publikai". 900 žiūrovų 4000 vietų salėje buvo tikras nusivylimas. Po Velykų per draugus jiems pavyko susirasti namą, tačiau Wagneris dėl nesėkmingų koncertų atšaukė kitus. Vėl iškilo klausimas: kas toliau?

Jie ryžosi ieškoti naujo vadybininko. Marija Augusta kreipėsi į Freddy Schangą iš "Columbia Concerts", kuris, dusyk išklausęs ir dusyk atsisakęs, vis dėlto galiausiai sudarė sutartį metams. Jis pasitikėjo šeima kaip menininkais, tačiau kritikavo programą, šventiškai rimtą ir blankią išvaizdą, sex appeal stygių. "Reikės labai daug reklamos, ar galite tam skirti 5000 dolerių?" Draugai paskolino pinigų. Prasidėjo ilga ir sėkminga reklamos kampanija.

Pirmiausia choras pakeitė pavadinimą, tapo Trapp Family Singers. Paįvairino ir palengvino programą: klasiką pakeitė austrų ir amerikiečių liaudies dainos. Taip pat pasikeitė choro apranga, dabar tik pusę programos šeima vilkėjo tautinius drabužius. Į klausimą dėl tautinių drabužių Marija Augusta atsakė, kad šeimai su septyniomis dukromis sceninė apranga būtų didelė finansinė našta. "Mėgome tautinius drabužius ir dėl kitos priežasties: mums nereikėjo rūpintis mada..."

Tačiau, pasak Schango, jų koncertams vis dar kažko stigo. Vieną dieną Marija Augusta scenoje dainuodama jodlerius prarijo musę ir tai pasakė publikai. Ledai buvo pralaužti, žiūrovai nuoširdžiai juokėsi, – ji atrado kelią į jų širdis.

"Jūs suteikėte mums pojūtį, tarsi būtume apsilankę jūsų tėviškėje", – dažnai girdėdavo Trappai.

65 koncertai sulaukė didžiulės sėkmės. Mergaitės pramoko dažytis, šypsotis, užuot buvusios rimtos ir įsitempusios. Schangas buvo labai patenkintas. Antrąją turnė sudarė 96, trečiąją – per 100 koncertų.

1941 m. šeima nusipirko rančą su nuostabiu vaizdu į tris slėnius ir devynias kalnų grandines Stou, Vermonto valstijoje. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. "Ne mes radome vietą, ji surado mus". Kadangi dauguma jaunų vyrų buvo fronte, o šeima turėjo nedaug pinigų, visi jos nariai vasarą, per koncertinio sezono pertrauką, darbavosi atstatydami seną namą Zalcburgo stiliumi.

Paskui reikėjo įveikti katastrofą: Rupertas ir Werneris buvo pašaukti į karinę tarnybą, taigi mišriame chore trūko dviejų lemiamų balsų. Dr. Wasneriui pavyko surasti muzikos kūrinių, atitinkančių Trappų šeimos stilių, tik moterų balsams. Pirmasis koncertas Pensilvanijos Betliejuje buvo didžiulė sėkmė. "Dievas uždarė duris, tačiau pravėrė langą", – komentavo Marija Augusta von Trapp.

Šeštoji Trappų šeimos turnė 1943 m., pačiame karo sūkuryje, buvo sudėtinė dalis "plano palaikyti moralę, ir kaip tik mūsų muzika – pakili, raminanti, guodžianti – buvo labai svarbi šio plano dalis; tai patvirtino daugybė laiškų, gaunamų iš įvairiausių klausytojų, taip pat armijos ir laivyno stovyklų".

Marijos Augustos iniciatyva 1944 m. prie rančos buvo surengta pirmoji vasaros stovykla dainininkams.

1947 m. sausį "dainuojančią Trappų šeimą" pasiekė Amerikos komisaro Austrijoje laiškas, kuriame šis klausė, ar šeima negalėtų kuo nors padėti vargstantiems Austrijos gyventojams. Šeimos taryba nusprendė įkurti Trapp Family Austrian Relief, Inc., pagalbos Austrijai susivienijimą. Rėmėjų įnašus galima buvo atskaityti nuo jų pajamų mokesčio. Koncertuodama šeima skelbdavo pagalbos prašymus ir dalijo informacinius lapelius. "Šalis, padovanojusi pasauliui Haydną, Mozartą, Schubertą ir "Tyliąją naktį", pražus, jei visi kartu jai nepadėsime". Paramos Austrijai susivienijimas sulaukdavo prašymų paremti daiktais ir pinigais, norintys paremti tiesiogiai gaudavo paramos reikalingų žmonių Austrijoje adresus. Pasak Marijos Augustos, per dvejus metus jie išsiuntę į Austriją apie 150 000 kilogramų prekių.

1947 m. gegužės 30 d. nuo plaučių vėžio mirė baronas Georgas von Trappas. Vykdant velionio valią jis palaidotas netoli nuo šeimos namo Stou. Po keturių mėnesių Marijai Augustai gimė dar vienas vaikas, bet jis neišgyveno. Ji pati sunkiai sirgo, per Kalėdas jai buvo suteiktas paskutinis patepimas. "Pasveikau, nors nebuvo jokios vilties".

1948 m. Trappai gavo Amerikos pilietybę. "Tai buvo nuostabi diena".

"Viskas, ko imasi Trappų šeima, jai pavyksta. Kokie glaudūs tėvų ir vaikų ryšiai! Jokių ginčų, bemaž jokių nesusipratimų. Išskirtinė šeima!.. Kaip dažnai tai girdėjome ir skaitėme laikraščiuose ir žurnaluose. Kaip dažnai mėgindavome pataisyti šį įspūdį, parodyti, kad nesame niekuo ypatingi..." Išties vis sunkiau sekėsi išlaikyti šeimos chorą. Vis dažniau "vaikai" (vyriausiam Rupertui buvo 36, jauniausiam Johannui – 8 metai) norėjo gyventi savo gyvenimą. Šeimoje kildavo vis didesnių įtampų. Pirmoji 1947 m., po tėvo mirties, pasitraukė Johanna. "Mama manė, kad mūsų šeima turi misiją, ir kiekvienas turime visko atsižadėti dėl šios misijos. Pasakiau: aš to nedarysiu. Turiu savo gyvenimą, noriu jį gyventi. Noriu būti žmona ir motina, ne amžinai dainuoti. Mes susensime ir kaip atrodysime žilaplaukiai scenoje? Negali viskas amžinai tęstis". Paskui pasitraukė Werneris. 1956 m., po 20 metų trukusios koncertinės veiklos, surengusi per 2000 koncertų visame pasaulyje, dainuojanti šeima išsisklaidė.

Marija Augusta su trimis vaikais išvyko į misiją Naujojoje Gvinėjoje. Šį laikotarpį ji vėliau aprašė knygoje "Maria. My own story".

Grįžusi į JAV su jauniausiu sūnumi Johannu ji atstatė Trappų rančą ir iki mirties 1987 m. rašė knygas.

Dabar trumpai apie filmą ir miuziklą.

Kaip minėjau, 1949 m. buvo išleista Marijos Augustos von Trapp prisiminimų knyga. Po keleto metų, stingant pinigų rančai atstatyti, visas teises ji pardavė vokiečių prodiuseriui Wolfgangui Reinhartui tik už 9000 dolerių. 1956 m. vasarą buvo nufilmuotas režisieriaus Wolfgango Liebeneinerio filmas "Die Trapp-Familie" su vokiečių ir austrų kino žvaigždėmis (Ruth Leuwerik vaidino Mariją Augustą, Hansas Holtas – baroną). Filmas buvo labai populiarus Austrijoje ir Vokietijoje. Vokietijoje ši šeimos saga viršijo visus rekordus – 1956 m. ją matė 28 milijonai žiūrovų. Sinchroninė filmo versija anglų kalba sulaukė sėkmės ir Amerikoje. Matyt, kaip tik šis filmas paskatino anuometinę Brodvėjaus žvaigždę Mary Martin ir jos vyrą prodiuserį kreiptis į Howardą Lindsay ir Russelą Crouse’ą su miuziklo idėja. Šie savo ruožtu kreipėsi į anuomet garsų duetą: Richardą Rogersą (kompozitorių) ir Oscarą Hammersteiną (libretistą). Keturi menininkai sukūrė miuziklą "The Sound of Music", kuriame tikrąjį Trappų šeimos gyvenimą supynė su fantazija. Šis miuziklas, kuriame Mary Martin vaidino Mariją Augustą, buvo vienas sėkmingiausių Brodvėjaus istorijoje. 2005 m. miuziklas pirmąsyk pastatytas Vienos "Volksoper" teatre ir sulaukė didžiulės sėkmės.

Septintojo dešimtmečio viduryje sukurtas, penkis "Oskarus" pelnęs Holivudo filmas "Muzikos garsai" grindžiamas Rogerso ir Hammersteino miuziklu. Marija Augusta nesutiko su scenarijaus autoriaus Ernesto Lehmanno siūloma barono charakteristika, tačiau šis atmetė bet kokius jos pasiūlymus. Ji net negavo kvietimo į filmo premjerą 1965 m. kovo 2 d. Niujorke, tačiau dalyvavo joje. Klausiama apie filmą, ji atsakė: "Man labai palengvėjo, kai pamačiau galutinį rezultatą... Man tikrai labai patinka filmas, ypač pradiniai peizažo kadrai iš sraigtasparnio. Peizažas aplink Zalcburgą – kadaise aš galėjau juo mėgautis kas rytą pusryčiaudama".

Kitokios buvo vaikų reakcijos. Johanna: "Buvo siaubinga. Pirmąsyk pamačiusi filmą Brodvėjuje verkiau iš pykčio: kaip iškreiptai jie mus pavaizdavo". Werneris: "Filmas nėra Trappų šeimos istorija, tačiau tai geras filmas. Jame nėra prievartos, nešvankybių, jis teikia žmonėms pramogą, niekuo jų neužgaudamas. Manau, kaip tik todėl jo sėkmė tokia ilgalaikė".

Keletas filmo dainų tapo tarptautiniais hitais. Daugelis amerikiečių patriotinę dainą apie edelveisą laiko austrų liaudies daina ar net šalies himnu. Tačiau visos filme skambančios dainos sukurtos Rogerso ir Hammersteino, Trappų šeima jų niekada nedainavo.

Tačiau tai nesumažino filmo sėkmės. Amerikiečių miuziklas ir ypač filmas nulėmė Austrijos paveikslą Amerikoje ir ne tik ten. Ir šiandien trys iš keturių amerikiečių turistų sako, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi juos atvykti į Austriją, buvo filmas "Muzikos garsai".

Tuo tarpu Austrijoje neatsipirko net filmo sinchronizacijos išlaidos. Po trijų dienų filmo rodymas buvo nutrauktas dėl publikos stygiaus. Filmas buvo atmestas kaip amerikiečių kičas. Galbūt jame per daug idealizuotas Austrijos paveikslas? Iki šiol amerikiečiai daugiau žino apie filmą ir Trappų šeimą nei dauguma austrų. Sunku pasakyti kodėl. Prieš penketą metų Zalcburge išleista per 500 puslapių knyga "The Sound of Music" zwischen Mythos und Marketing" ("Muzikos garsai": tarp mito ir rinkodaros"). Joje įvairūs autoriai mėgina gvildenti šią problemą. Tačiau tai jau kita tema.

Paskaita skaityta 2005 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje

Vertė Austėja Merkevičiūtė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


49983. Moteris ir 4 jos vyrai2006-01-09 07:21
Gaila tik, kad mūsų televizijos tą puikų filmą retai kada parodo. Mačiau gal prieš kokius ketverius metus. Mielai pažiūrėčiau dažniau, bet net įrašo niekur nepavyksta gauti.

50026. po palme2006-01-10 00:00
Idomu, kad kaip tik pries sventes mano seimyna buvo sugalvojusi tuo filmu atsikratyti, isgriebiau is atidavimui skirto maiso.
jeigu leisit ir 4 vyrams ziureti, galiu atsiusti.

50055. Moteris ir 4 jos vyrai dėkoja2006-01-10 19:34
Miela po palme, dėkoju nuoširdžiausiai už pasiūlymą. Tik va problema. Ir aš, ir mano keturi vyrai, kurie tikrai drauge žiūrėtų tą filmą, nes jau tiek esu jiems pripasakojusi, kad nebetveria iš smalsumo, gyvename ne sostapily, o vienkiemyje (ne po palme ir ne po klevu, bet atokiame), tad tas atsiuntimas ne toks ir paprastas būtų. Tačiau visi esame dėkingi už gerą širdį. Man tas straipsnis patiko, nes nemaniau, kad filmo veikėjai turi prototipus. Gavau naujos informacijos, plūstelėjo seni prisiminimai, sukilo sentimentai, tai va kaip atsirado tas mano paverkšlenimas apie įrašą.

50101. po palme2006-01-11 17:49
gal sugundys tai, kad filmas orginalo kalboj :)

50107. bb2006-01-11 19:48
Nesigundykit. VHS NTSC formatas rodo tik Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje. Kitaip skanat, NTSC formatas "negros" šalyse, kurios naudoja PAL arba SECAM formatus. DVD taip pat skirstomi į šešis regionus ir mainytis išeina tik pagal regionus:
U.S., U.S. Territories, Canada, and Bermuda Japan, Europe, South Africa, and the Middle East, including Egypt
Southeast Asia, East Asia, including Hong Kong
Australia, New Zealand, Pacific Islands, Mexico, Central America, South America, and the Caribbean
Former Soviet Union, Indian subcontinent, Africa, North Korea, and Mongolia China
Po palme, bandyk iškišti bridaugiloms.

50114. kaimietei bb, AišV2006-01-12 00:54
perfrazavus eilinį satyriką - blogam šokėjuis ir NTSC formatas trukdo - atsiųsk internetu pateiksiu video net ir Australišką variantą be aborigenų

50115. po palme2006-01-12 01:50
geras pastebejimas, bandysiu bridaugilas

50144. Moteris ir 4 jos vyrai2006-01-12 16:19
Atsiprašau. Atroje mano žinutėje turėjo būti "net", o kažkaip atsirado "nes". Lyg ir menka klaidelė, bet visiškai iškreipiama prasmė.

50175. bb2006-01-12 19:51
Moterie, kokiu adresu jus pasiektų tas filmas?

97337. ausra :-) 2007-09-24 19:46
as maciau si miuzikla neperseniausiai, gaila kad jis nevisas iki galo pastatytas kaip cia rasoma. man tikrai jis patiko, ir netgi su tokia gilia mintim. as siulyciau tikrai paziureti ji kas susidomejote ir dar dvejojate.

122085. Gintare :-) 2008-06-26 23:04
labai vertinu si filma... man net mama pasakojo kad kai buvo maza vaiksciodavo i kino teatra su sese ir ziuredavo ji simta kartu... beje, as taip pat ji ziuriu simta kartu, nes namie turiu filma (atsisiunciau per interneta). filme MARIJA vaidina aktore DZIULE ENDRIUS (ji dar dabar gyva). zodziu... tas filmas nuostabus...

125034. Asta :-) 2008-07-24 21:44
Prieš porą dienų grįžau iš Austrijos. Turizmo centre užtikau reklaminį lankstinuką "The Original Sound of Music Tour". Nuotraukoje akordionu groja ir šypsosi senutė Maria von Trapp. Ji rašo: "this tour is something nobody should miss - I never do". "Pagavau" keletą šio nuostabaus filmo filmavimo vietų - Salzburge Mirabell sodus su Pegaso skulptūra, Mondsee miestelyje bažnyčią, kurioje filmo herojai tuokėsi, ir kt. Nuo vaikystės neabejojau, kad filmas paremtas tikrais faktais. Be to tikėjimo jis nebūtų buvęs toks brangus ... Toks "iš vaikystės". O ką jau kalbėti apie muzikos jėgą? ...

Rodoma versija 29 iš 30 
14:38:12 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba