ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-03-22 nr. 645

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KERRY SHAWN KEYS (1) • SIGITAS PARULSKIS. Sutrikusi kritika (13) • ERVIN KRUK. Legenda (8) • Andrew Nortonas kalbina FRANCISĄ FUKUYAMĄ. Atgal prie žmogaus prigimties? (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Japonų šintoizmas ir baltų religijos (2) (11) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovinaAUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. Pasimetęs (mano galvoje?) SamuolisWISŁAWA SZYMBORSKA. Poezija (1) • KRISTINA SAKALAVIČIŪTĖ. Ko negali Visagalis Žiedas (11) • JŪRATĖ BARANOVA. Ką hermeneutas gali papasakoti poetui? (3) • LUIGI ZOJA. Tėvas: istorinės, psichologinės ir kultūrinės perspektyvos (2) • EDMUNDAS ARMOŠKA. Dar sykį apie Antano Samuolio kūrinius (2) • DARIUS GIRČYS. Bobikas (1) • RAMUNĖ PIGAGAITĖ. Pavasaris (bulvės) (3) • POLIS ŠINELIS. Lėlių TV teatras "Polišinelio paslaptys" (4) •

Pavasaris (bulvės)

Laiškas iš Frankfurto

RAMUNĖ PIGAGAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autorės nuotrauka

Mano mintys išbarstytos ant ilgo medinio stalo, stovinčio darbo kambaryje prie lango. Prie to paties lango stovi ir alyvmedis, aplipęs lapais ir pumpurais. Nors lauke dar tik ankstyvas ir šaltas pavasaris, ir medžiai aplipę ne pumpurais, o tik vėjo atpūstomis, nuo karnavalo užsilikusiomis girliandomis, aš, žiūrėdama į mano per žiemą rūsyje laikytą alyvmedį ir nuotraukas ant stalo, galvoju apie pavasarį...

Pavasaris Lietuvoje, mūsų sode. Daugiau kaip prieš 10 metų. Arklys, paskui kurį visa mūsų šeima pėda pėdon eina, pasiskolintas iš kaimyno. Rankose mes laikome savo krepšius, iš kurių į atverstą žemę metame bulves. Supjaustytas arba ne. Svarbu tik kad kiekvienas įmestos bulvės gabalėlis turėtų savo akį. Akį, kuri ir po žeme mato. Kuri ir tamsoj užkastą bulvę į šviesą išveda. Taip kaip aš savo alyvmedį dar šviesiai žaliais lapais iš rūsio ištraukiau ir šviesoj, prie mano išbarstytų minčių pastačiau.

Kad Frankfurte prasidėtų pavasaris, visai nebūtina, kad nutirptų sniegas. To sniego, be kurio neįsivaizduoju vaikystės, čia beveik nebūna. Tik vaikystė – ji vis tiek yra. Mano dukters vaikystė. Todėl vieną dieną, kai visai nelauktai pradėjo snigti ir visi vokiški greitkeliai tapo neišvažiuojamais šunkeliais, kuriuose vis daugėjo avarijų ir sudaužytų brangių automobilių, mudvi su dukra susiruošėme važinėtis rogėmis.

Kol nuplovėm dulkių ir voratinklių padengtas roges, kol, ilgai ieškoję neįprastam orui tinkamų drabužių, nuėjome (ji pakelėse vis valgė purų baltą sniegą, kimšo jį į kišenes, gulėsi ant žemės ir bandė sniegu užsikloti), sniegas pamažu sunyko, susitraukė ir visai išgaravo. Taip nelauktai atsiradęs, taip pat staiga ir pradingo. Liko tik aukštas žaliuojantis kalnas, į kurį mes vis tiek užsitempėme roges.

Mūsų kalnas dainavo! Jis buvo pilnas švytinčių vaikų, mamų ir senių su rogėmis! Šiek tiek sutrikusių, bet be galo laimingų ir ignoruojančių netikėtą sniego išnykimą. Žmonės rogėmis važinėjo nuo žole ir mažom laukinėm gėlėm apaugusio kalno! Jų rogės slydo sunkiai pjaudamos žemę, į kurią, žinoma, niekas nemėtė šviesiaregių bulvių.

Apie tai aš galvoju, sėdėdama prie apkrauto darbo stalo, žiūrėdama į savo fotografines mintis, ir pavydžiu alyvmedžiui, kuriam jau pavasaris.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


1640. Mykolas OK2003-03-30 23:03
Sentimentalus tekstas. Kartais, kai mano mintys nukrypsta panašia linkme, stabdau jas, kadangi toks mąstymas neproduktyvus, nukreiptas atgal, o ne pirmyn. Norėčiau, kad šį kūrinį pakomentuotų kas nors, kas daugiau išmano - kokia vieta skiriama tokiems tekstams literatūroje? "Lengva" ar "sunki" ir pan.

Panašias emocijas ekspluatavo ne vienas rusų roko klasikas:
"Jei turi bilietą į lėktuvą namo, reiškia ne taip viskas ir blogai"
"Gyvenimo ruduo visada nelauktas"
"Esu klajojantis keleivis - pirkite abejones - sezoninę prekę"

Nors ne, paskutinysis tai jau politika. Gal būt.


1653. lietuvis2003-03-31 15:51
Senstam...

113971. nojus2008-04-08 12:18
šiaip ar taip. lengva tekstus vertinti iš savo bokšto. nepajudinamo.bet atsidurk frankfurte. apmatyk ten sneigą. prisimink namus. taigi, kas tie tekstai ir jų vertintojai? kas tos taisyklės. kažkada būdavo sniego. ii kelių.priklampoji su fotoaparatu. prišaudai išryškini ir paskui kažkas tavo pirmąją juostą pragano. net negalvodamas, kad kažkam ji gal svarbi

Rodoma versija 30 iš 31 
14:37:11 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba