ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-03-22 nr. 645

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KERRY SHAWN KEYS (1) • SIGITAS PARULSKIS. Sutrikusi kritika (13) • ERVIN KRUK. Legenda (8) • Andrew Nortonas kalbina FRANCISĄ FUKUYAMĄ. Atgal prie žmogaus prigimties? (3) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Japonų šintoizmas ir baltų religijos (2) (11) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovinaAUSTĖJA ČEPAUSKAITĖ. Pasimetęs (mano galvoje?) SamuolisWISŁAWA SZYMBORSKA. Poezija (1) • KRISTINA SAKALAVIČIŪTĖ. Ko negali Visagalis Žiedas (11) • JŪRATĖ BARANOVA. Ką hermeneutas gali papasakoti poetui? (3) • LUIGI ZOJA. Tėvas: istorinės, psichologinės ir kultūrinės perspektyvos (2) • EDMUNDAS ARMOŠKA. Dar sykį apie Antano Samuolio kūrinius (2) • DARIUS GIRČYS. Bobikas (1) • RAMUNĖ PIGAGAITĖ. Pavasaris (bulvės) (3) • POLIS ŠINELIS. Lėlių TV teatras "Polišinelio paslaptys" (4) •

Poezija

WISŁAWA SZYMBORSKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Česlovas Lukenskas. Žvaigždė IX. 1993

Akimirka

Einu nužalintos kalvelės įkloniu.
Pieva, pievoje gėliukės,
lyg iš piešinio vaikams.
Dangus apsiblausęs, bet pamažėl blaivosi.
Vaizdas į kitas kalvas atsiveria tyloje.

Tarsi būti nebuvę čia jokių kambrų, silūrų,
uolų besiambrijančių,
iškilotų bedugnių,
jokių naktų gaisingų
ir dienų vytuluotų tamsa.

Tarsi žemumos šičia nebūtų praslinkę,
karščiuojančios, šalto
apimtos drugio.

Tarsi tik kur kitur jūros būtų audroję
ir šiaušę pakraščius horizontų.

Dabar devynios trisdešimt vietos laiku.
Visa netrikdomai egzistuoja ir prielaidžiai sutaria.
Lomelėje mažas upokšnis kaip mažas upokšnis.
Tako pavidalo takas nuo visad ligi visad.
Miškas miško išrodymo per amžių amžius ir amen,
o viršuj – skrenda paukščiai skrendančių paukščių rolėje.

Kiek akys užmato, čia viešpatauja akimirka.
Viena iš tų žemės akimirkų,
prašomų nesibaigti.

Truputį apie sielą

Sielą turime.
Ne be perstojo, žinoma,
ir ne amžiams.

Diena po dienos,
metai po metų
gali be jos praeiti.

Kartais tik susižavėjimuose
ir vaikystės baimėse
ji įsikuria ilgėliau.
Kartais tik nuostaboje,
kad pasenom.

Retai kada padeda mums
kapstytis kasdienybėje –
perstumdyti baldus,
tąsytis su lagaminais
ar visą kelią plumpinti trinančiais batais.

Kai reikia pildyti anketas
ir mėsą kapoti,
jai paprastai būna išeiginės.

Iš tūkstančio mūsų pokalbių
tedalyvauja viename,
o ir tame nebūtinai,
nes verčiau tyli.

Kai kūną mums ima sopėti ir sopėti,
tuomet patyliukais prisėlina.

Ji aikštinga:
nenoriai mato mus minioje,
bjaurisi, kai siekiame žūtbūt pirmauti
ir ištisai apie reikalus pliurpiam.

Džiaugsmas ir liūdesys,
tatai jai nėra du skirtingi jausmai.
Tik susiliejus aniedviem,
ji prie mūsų prisigretina.

Pasikliauti ja galime,
kai apninka mus kalnai abejonių
ir degame aistra žinoti.
Iš materialių daiktų
jai patinka švytuokliniai laikrodžiai
ir veidrodžiai, dirbantys uoliai
net tada, kai niekas nežiūri.

Nei iš kur randasi,
nei kada vėl pranyks iš horizonto – nesako,
bet akivaizdžiai tokių klausimų laukia.

Regis,
kad lygiai kaip jos mums,
taip ir jai
mūsų kažkodėl reikia.



Platonas, arba kodėl

Dėl neaiškių priežasčių,
nežinomomis aplinkybėmis
Idealioji Būtis ėmė savęs nebetenkinti.

Galėjo juk snūduriuoti sau be galo,
išskaptuota iš tamsos, iškalta iš šviesos,
viršum pasaulio aukštai savo soduose.

Bet ne, įsigeidė kažkodėl emocijų
blogoje materijos kompanijoj?

Kam jai reikalingi pamėgdžiotojai,
menkystos ir nevykėliai,
be amžinybės įžvalgos?

Išmintis, raišuojanti
su kulnan įvarytu spygliu?
Harmonija, draskoma
vandenų siautulio?
Grožis
su nesimpatiškom vidurių žarnom
Ir Gėris
– kodėl jisai meta šešėlį,
anksčiau taigi nemesdavo?

Neabejotinai būta kokios priežasties,
gal net ir menkos pažiūrėti,
nors Nuoga Tiesa, žinoma, jos nesakys –
jai labiau rūpi perpurtyt
žemišką garderobą.

O čia dar tie šlykštūs poetai, Platone,
gūsio vėtomos pjuvenos statulų papėdėse,
sąšlavos nuo viršūnių didingos Tylos...



Maža mergaitė nutempia staltiesę

Daugiau nei metai šiam pasaulyje,
o šiam pasaulyje ne viskas
ištirta ir kontroliuojama.

Bandomi dabar daiktai,
kurie negali patys judėti.

Reikia jiems pagelbėt,
patraukyti, pastumdyti,
perkiloti iš vietos į vietą.

Ne visiem tas prie širdies, pavyzdžiui, spintai, komodai, įsiręžusioms sienoms, stalui.

Bet va staltiesė ant užsispyrėlio stalo
– jei tvirtai sugriebtum už kraštų –
kaipmat pavažiuotų.

O ant staltiesės stiklinės, lėkštutės,
pieno ąsotėlis, šaukšteliai, dubenėlis
net dreba kaip nori.


Labai įdomu,
kur link sumanys judėti,
kai jau susverdės ant pakraščio:
keliaus per lubas?
skries aplink lempą?
stryktels ant palangės, o nuo ten – į medį?
Dėdė Niutonas čia dar niekuo dėtas.
Tegul sau žiūri iš dangaus ir mostaguoja rankom.

Bandymas šitas turi įvykti.
Ir įvyks.


Bala

Puikiai pamenu aną vaikystės baimę.
Balas apeidavau,
ypač tas naujas, po lietaus.
Juk kuri nors galėjo neturėti dugno,
nors atrodė kaip kitos.

Žengsiu ir ūmai įsmuksiu visa,
imsiu kilti žemyn,
žemyn vis į gelmę,
atspindėtų debesų linkui,
o gal net toliau.

Paskui bala išdžius,
užsitrauks virš manęs,
o aš amžiams užtrenkta – kur –
su riksmu paviršiun neprasimušusiu.

Vėliau tik atėjau į protą:
blogi dalykai ne visi
yra pasaulio taisyklė
ir negali atsitikti,
net jei norėtų.



Iš prisiminimų

Plepėjomės,
ūmai nuščiuvome.
Terasoj pasirodė mergina,
graži kokia,
per daug graži
mūsų viešnagės čia ramybei.

Basia sumišus pažvelgė į vyrą.
Kristina nevalingai uždėjo delną
Zbišekui ant plaštakos.
Aš pamaniau: tau paskambinsiu,
nevažiuok – sakysiu – skubėti nėra ko,
lyg tyčia pranešė, kad kelios dienos lis.

Tiktai Agnieška, našlė,
pasitiko gražiąją šypsniu.



Vertė Cyrulis
iliustracija
Darius Bastys. Žvėris-žaisliukas. 1994

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


118497. aura :-) 2008-05-26 21:17
Geras vertimas, puikus vertimas... Jau penkerius metus juo džiaugiuosi

Rodoma versija 30 iš 31 
14:37:06 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba