ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-01-23 nr. 925

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Veidrodis (56) • LAIMANTAS JONUŠYS. Gyvenimas reginių visuomenėje (37) • -vt-. Sekmadienio postilė (23) • Kaip gyvuoja „dama kultūra“? (2) • JONAS GRIGAS. Apie logiką pasaulio pažinime (84) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (5) • KRISTINA KUČINSKAITĖ. Algis Griškevičius. Gyvenimas pamirštam interjere. 1998 (21) • JURGIS VININGAS. Eilės (6) • KURT VONNEGUT. Harisonas Berdžeronas (3) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (2) • JURGIS KUNČINAS. Kaip mes patys tuomet atrodysime? (6) • VITALIJA BIGUZAITĖ. Instrukcijos: kaip pasidirbdinti nuosavą pragarą (1) • -pv-. Daktaras MirtisDublerė. KERRY SHAWN KEYSaš nevaldau pasaulio, jis manimi gyvas (697) • 2009 m. sausio 30 d. Nr. 4 (926) turinys (4) •

Apie logiką pasaulio pažinime

JONAS GRIGAS

[skaityti komentarus]

Logika labai svarbi žmogaus gyvenime. Loginis mąstymas yra didelė vertybė. Matematikos ir fizikos studijos išugdo žmonėms loginį mąstymą. Mokslinis pasaulio pažinimas beveik neįmanomas be matematikos ir logikos. Nors matematika labai susijusi su logika ir nedaug ką pasako apie realųjį pasaulį, ji, kaip modeliavimo įrankis gamtai pažinti, atskleidžia loginius ryšius tarp reiškinių modelių ir stebėjimų rezultatų. Be matematikos ir logikos neturėtume kito būdo sujungti realaus pasaulio žinias į vientisą ir naudingą sistemą.

Tačiau piktnaudžiavimas logika yra paplitęs tiek moksle, tiek gyvenime. Ji dažnai pasitelkiama išankstinėms nuostatoms ar prietarams pateisinti ir sutriuškinti tiems, kurie turi priešingą nuomonę. Yra žmonių, kurie įsitikinę Aristotelio mąstymo teisingumu ir šventai tiki tuščių loginių argumentų pagrįstumu. Kiti, ypač politikai ir dvasininkai, logikos argumentus naudoja kaip instrumentą įtikinti tiems, kurie nesupranta, kad „yra labai didelis skirtumas tarp gerų argumentų ir tuščių argumentų, kurie tik gerai skamba“ (Burton Hillis).

Tad kokie yra tušti argumentai apie mūsų patirties realųjį pasaulį? Tai argumentai, kurie gali būti nepriekaištingai logiški, bet yra paremti prielaidomis, kurios negali būti eksperimentiškai patikrintos, arba prielaidomis, kurios nėra dalis jokios įrodytos ir visuotinai priimtos mokslinės teorijos. Kai kurie argumentai neturi turinio, nes juos sudaro beprasmiai arba dviprasmiai žodžiai, arba žodžiai, nesusiję su eksperimentiškai patikrinama realybe. Labiausiai gundantys tušti argumentai remiasi tokiomis emociškai patraukliomis prielaidomis, kurių net patvirtinimo nereikalaujame arba kurių patrauklios išvados mus apakina.

Mokslas prasideda nuo faktų, iš kurių dėsniai ir teorijos gimsta sunkiai apibūdinamu procesu – indukcija (lot. inductio – įvedimas). Indukcija apima faktų atpažinimą, jų analizavimą, kūrybiškas spėliones ir intuiciją. Tai nėra dedukcinės (lot. deductio – išvedimas) logikos procesas.

Teorijos ir dėsniai turi būti tokie, kad galėtume deduktyviai pereiti nuo teorijos prie dėsnių ir faktų. Dedukcijos rezultatai turi tenkinti griežtus standartus – sutapti su eksperimentiniais faktais ir gamtos stebėjimais.

Matematika yra dedukcinės logikos procesas. Todėl ji idealiai tinka būti kalba ir dedukciniu ryšiu tarp teorijos ir eksperimentinių faktų. Todėl tie, kurie mažiau bendrauja su mokslu, mano, kad matematika ir logika yra naudojamos moksliniams teiginiams įrodyti, naujiems dėsniams ir teorijoms matematiškai tiksliai išvesti. Tačiau, kaip matysime, tai nėra tiesa. Pažiūrėkime, ką apie logiką manė kai kurie žymūs žmonės.

„Logika yra menas klysti pasitikint“ (Joseph Wood Krutch). „Logika yra priemonė išankstinei nuomonei paremti“ (Elbert Hubbard). „Logika nėra nei mokslas, nei menas, bet apgavystė“ (Benjamin Jowett). „Logika kaip viskis, kuris praranda teigiamas savybes, kai pavartojame per daug“ (lordas Dunsany). „Privalome saugotis nereikalingų inovacijų, ypač valdomų logikos“ (Winston Churchill). „Logika yra kvailių paguoda. Pedantai ir dvasininkai visada buvo didžiausi logikų ekspertai ir uoliausi nesąmonių skleidėjai“ (H. L. Mencken).

Logiką sukūrė senovės graikai, o Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.) integravo ją į mąstymo sistemą. Aristoteliui logika buvo tiesos ieškojimo įrankis, tačiau neapsaugojo jo nuo padarytų didžiausių mąstymo klaidų. Beveik visos išvados, prie kurių jis priėjo mąstydamas apie fizinius mokslus, buvo klaidingos. Bet kokį instrumentą galima netinkamai panaudoti, o mokslo priešaušryje ir logika buvo panaudota netinkamai.

Tai ką gi jis padarė blogai? Aristotelis manė, kad pasitelkus logiką iš prielaidų galima gauti tikrus rezultatus. Pirmoji jo klaida buvo ta, kad jis nesuprato, jog mes neturime absoliučiai tikrų prielaidų, išskyrus tas, kurias apibrėžiame kaip tikras (tokias kaip 2 + 2 = 4). Aristotelis manė, kad mintis iš prigimties turi kai kurias absoliučiai tikras žinias, kurias galima panaudoti kaip prielaidas loginiams argumentams. Viduramžių scholastai jo mąstymo būdą išplėtojo iki absurdo manydami, kad absoliučiai teisingas prielaidas galima rasti Apokalipsėje (vienoje iš Naujojo Testamento knygų).

Antroji klaida buvo manymas, kad iš loginių argumentų plaukiančios išvados atitinka naujas tiesas. Iš tikro išvados yra tik prielaidų turinio naujos formuluotės ir nauja pakuotė. Išvados mums gali atrodyti naujos, bet jos neturi jokios kitos informacijos, išskyrus tą, kuri buvo prielaidose. Jos yra tik naujas mąstymo atspalvis, jos negeneruoja naujos informacijos ir naujų tiesų. Tai ypač būdinga matematikai – be nuodugnaus matematikos supratimo išvadų darymas iš prielaidų yra ne visada akivaizdus ir gali trukti metų metus, norint jas padaryti ir suprasti.

Pagaliau logika viena nieko negali pasakyti apie realųjį pasaulį. Kaip ir matematika. Albertas Einsteinas teigė: „Kol matematika yra tiksli, ji netinka realybei, o kai matematiką taikai realybei, ji nėra tiksli.“ Todėl fizikai, nagrinėjantys realųjį pasaulį, taiko apytikslius matematinius modelius.

Tai kokia nauda mokslui iš logikos ir matematikos? Neapskaičiuojama nauda, jei suprantame jų stiprybę ir ribotumą. Moksle kuriame gamtos reiškinių modelius ir teorijas. Tikriname jas, išvesdami loginius ir matematinius rezultatus. Logika ir matematika yra tarsi cementas, kuris sutvirtina mokslinę struktūrą, užtikrina tarpusavio darną ir padeda išvengti klaidų darant išvadas. Logika ir matematika negeneruoja naujų tiesų apie gamtą. Jos tik atskleidžia ir performuluoja tiesas, kurias turi mūsų sukurti modeliai, teorijos ir dėsniai. Išvados nėra absoliučios tiesos, jos artimos tiesoms, nes žaliava, iš kurios kuriamos teorijos, yra sukurta iš apytikslių gamtos reiškinių matavimų rezultatų. Žinodami, kiek tikslūs yra matavimų rezultatai, galime numatyti, kiek tiksli yra viena ar kita teorija ir iš jos išplaukiantys faktai. Neseniai vienoje tarptautinėje konferencijoje vienas kanadietis fizikas pareiškė, kad 95 proc. moksliniuose straipsniuose skelbiamų rezultatų yra klaidingi (!), nes juose galima aptikti įvairių netikslumų ar klaidų.

Mokslininkai kuria modelius ir teorijas, naudodamiesi ne logika. Jie tai daro daugeliu būdų, vadinamų bendru indukcijos vardu. Indukcijos negalima apriboti loginių taisyklių rinkiniu. Eksperimentiniams rezultatams analizuoti ir interpretuoti reikia išmanymo ir kūrybiškumo. Todėl kartais sunku skirti eksperimentinę fiziką nuo teorinės, nes dažnai jos užkloja viena kitą. Dėsnius ir teorijas galima sukurti remiantis tik matematika ir logika. Bet kol jų nepatvirtina eksperimentiniai stebėjimai, jie neturi vertės. „Dėsniai nustatomi eksperimentais, o teoretikai tik vėliau juos paaiškina. Teoretikais paprastai tampa eksperimentatoriai nevykėliai“, – rašo Vadimas Berezinskis. „Be eksperimentatorių teoretikai surūgsta“, – priduria Levas Landau. Kitas žymus rusų fizikas Piotras Kapica rašo: „Teorija – geras dalykas, bet eksperimentas lieka visiems laikams.“ Nacistinėje Vokietijoje grupė fizikų buvo paskelbę, kad teorija yra žydų išmonė, o eksperimentas yra vienintelis arijų mokslas. Apie teorijos ir eksperimento šokius daug linksmų epizodų galima rasti profesoriaus Romualdo Karazijos knygoje „Linksmoji fizika ir jos taikymas poezijoje, politikoje ir parapsichologijoje“.

Šiame kontekste logika ir matematika yra patikimos ir esminės priemonės. Už šio konteksto ribų jos yra klaidų ir savęs apgaudinėjimo priemonės. Kad ir kada išgirstumėte politiką ar dvasininką svaidant loginius argumentus, galite būti tikri, kad asmuo kalba fantazijas. Minėtosios citatos atspindi perspėjimą dėl piktnaudžiavimo logika. „Filosofija yra priemonė įtikinamai kalbėti apie viską ir žavėti savimi mažiau išsilavinusius žmones“, – rašė Descartes’as.

Kai kuriuos žmones trikdo faktas, kad vien tik protas negali generuoti tiesos. Jiems atrodo, kad jei matematika ir logika negali sukurti absoliučios tiesos, tai išeitų, kad jos kuria netiesą arba dalinę tiesą ir todėl yra bevertės. Tačiau ši logikos regimybe apvilkta išvada yra neteisinga. Pirmiausia mokslas nesiekia ieškoti absoliučios tiesos. Senovės skeptikai manė, kad jei abejosime absoliučia tiesa, niekada jos nerasime. Mokslo teorijos ir modeliai yra ne tikslūs, o apytikriai. Bet dažnai žinome, kad jie yra pakankamai tikslūs. Jais remdamiesi kuriame puikiai veikiančias elektronikos, ryšių priemones, įvairiausias mašinas ir kita. Žinome jų tikslumo taikymo ribas. Atrasdami naujus dėsnius, tobuliname teorijas ir modelius, jais remdamiesi kuriame vis tikslesnius prietaisus ir tobulesnes mašinas.

Dažniausiai religingi žmonės ir tie, kuriems nepatinka mokslo išvados, mano, kad mokslas negali atskleisti absoliučios tiesos, ir čia įžvelgia mokslo ribotumą. Anot jų, jei teorija netobula, tai ji klaidinga. Tačiau gerai patikrinamos teorijos rezultatai ir įžvalgos nežlunga, jei teorija patobulinama ar pakeičiama kita. Naujosios teorijos galimybės dažniausiai būna didesnės, ji numato reiškinius, kurių senoji teorija neįžvelgė.

Nors senovės graikų filosofai sukūrė logiką, jie suprato jos ribotumą siekiant absoliuto. Štai ką apie absoliučią tiesą rašė senovės išminčiai: „Dievai žmogui neatskleidžia visko nuo pradžių, bet per ilgą ieškojimą to, kas yra geriau. Bet žmogus nežino, kas yra geriau nei apie dievus, nei apie tai, ką kalba. Ir netgi jei jis kartais suprastų galutinę tiesą, jis to nežinotų, nes viskas yra spėlionių tinklo pynimas“ (graikų filosofas Ksenofanas, apie 570–475 m. pr. Kr.). „Tikrai mes nieko nežinome, nes tiesa yra gelmėje“ (graikų filosofas Demokritas, apie 460–apie 360 m. pr. Kr.). „Niekas iš mūsų nieko nežino, mes net nežinome, ar žinome, kad žinojimas egzistuoja“ (graikų filosofas Metrodoras, IV a. pr. Kr.). „Tik vienas dalykas yra tikras – kad nėra nieko tikro ir nėra nieko menkesnio ir arogantiškesnio, kaip žmogus“ (romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis, 23–79 m.). „Viskas, ką žinome apie tiesą, yra tai, kad absoliuti tiesa nepasiekiama“ (vokiečių kardinolas ir filosofas Nicholas, 1401–1464 m.).

Šie skeptikai išminčiai neteigė: „Mes nieko negalime sužinoti, todėl kam nerimauti?“ Jie teigė, kad negalime sužinoti absoliučiai visko, kad nėra būdų sužinoti, ar yra absoliuti tiesa, ir negalėtume jokios absoliučios tiesos patvirtinti, jei atsitiktinai ją užkluptume. Šiandien mokslas, nagrinėdamas pasaulyje vykstančius reiškinius, lengviau atsako į klausimus „kaip“, bet kartais sunku atsakyti „kodėl“. Yra ir neatsakomų klausimų.

Mokslas tobulėjo, atmesdamas dalį savo istorijos, praktikos ir teorijų. Nors mokslas išaugo iš mistikos, magijos ir spėlionių mišinio, mokslininkai ilgainiui suprato, kad šie mąstymo būdai linkę į klaidas ir yra nevaisingi. Todėl chemikai atmetė alchemikų teorijas. Astronomai atmetė astrologiją. Matematikai atmetė Pitagoro mokyklos misticizmą. Fizikai, tyrinėdami gamtos reiškinius, remiasi senovės išminčių idėjomis, Demokrito požiūriu, kad gamtoje veikia priežastiniai ryšiai. Tačiau net tos ankstyvosios teorijos, kurios neprieštarauja šiuolaikiniam pasaulio supratimui, buvo paremtos klaidinga metodologija arba spėlionėmis. Demokritas manė, jog žmogaus galva yra apvali todėl, kad sudaryta iš apvalių atomų. Bet net remiantis klaidingais faktais kartais gaunamas teisingas rezultatas. 1697 m. Georgas Stahlis sukūrė neegzistuojančio flogistono teoriją ir iki XIX a. manyta, kad šiluma yra nieko nesveriantis ir visur esantis flogistonas. Jis paaiškino kūnų šiluminį laidumą. Jamesas Maxwellas, pasitelkęs neegzistuojančio eterio modelį, išvedė elektromagnetinio lauko lygtis, kuriomis remiantis veikia šiuolaikinės telekomunikacijos. Nicolas Sadi Carnot, nagrinėdamas neegzistuojančio šilumilio tekėjimą, sukūrė šiluminių variklių koncepciją, leidusią sukurti automobilius. O Julius Meyeris, supratęs svarbiausią antrąjį termodinamikos dėsnį, nusakantį, kas gali ir ko negali būti gamtoje, vokiečių ir anglų fizikų buvo išjuoktas ir paskelbtas bepročiu. Friedrichas Engelsas rašė: „Gretimų molekulių pasikeitimas atomais – štai kas yra elektros srovė“ arba „Šiluma yra tam tikra atostūmio forma.“ Jis apie ekonomiką turbūt daugiau išmanė nei apie fiziką. Bolševikams atrodė, kad A. Einsteino reliatyvumo teorija yra buržuazinė ir proletariatui nereikalinga, o Lenino įsakymu 1919 m. Petrogrado universiteto profesoriams buvo paskirta vyžų, kad nevaikščiotų žiemą basi į universitetą kurti naujų proletarinių teorijų.

Kartais spėlionės pasirodydavo stebėtinai artimos šiuolaikiniam požiūriui, kartais būdavo sunkiai priimamos. A. Einsteinas manė, kad jei kvantinė fizika pasirodys teisinga, tai bus galas pačiai fizikai. Bet galo fizikai nebuvo. Teisinga Demokrito idėja, kad medžiagos yra sudarytos iš mažų nedalomų dalelių – atomų, nebuvo niekuo pagrįsta ir neturėjo tiesioginio ryšio su šiuolaikine atomine teorija ir net panašumo į tai, ką šiandien žinome apie atomą. 1891 m. Ernestas Rutherfordas, taip pat neturėdamas jokio pagrindo, iškėlė kitą idėją – kad visi atomai sudaryti iš tų pačių dalelių. Po 12 metų jis ją įrodė. Dabar žinome, kad 99, 999 999 999 proc. atomo yra tuščia erdvė, o jį sudarančio branduolio gramas sveria 10 mlrd. tonų. Atomų branduolyje yra sukaupta milžiniška energija. Vienas gramas urano išlaisvina energiją, prilygstančią dviejų tonų naftos ar aštuonių tonų akmens anglių sudeginimui. Griežti dėsniai valdo visatą, gamtą ir mikropasaulį. Molekulių ir atomų įspūdingą išsidėstymą kūnuose ir elgesį valdo griežti simetrijos dėsniai. Todėl šiandien kalbame apie subatominę logiką, kuri veikia atomus sudarančių dalelių pasaulyje. Kvantinė fizika, aprašanti šį pasaulį, daleles laiko ne kietais objektais, bet energijos tikimybėmis. Nepaisant to, logika ir čia galioja. Mokslininkai, pradedant Richardu Feynmanu, iškėlė dar vieną idėją – sukurti kvantinį kompiuterį, kuriame informaciją saugotų ne nulių ir vienetų rinkinys, bet elektronų sukinių kvantinės būsenos arba fotonų poliarizacijos kryptys.

Gamtos ir mikropasaulio dėsnius supratome remdamiesi logika ir matematika. Todėl drąsiai keliant idėjas galima tikėtis ir sėkmės. Pasitvirtino daug ne tik senovės išminčių, bet ir Jules’io Verne’o bei kitų žmonių drąsių idėjų. Idėjas gimdo vaizduotė. Vaizduotė sukūrė pasaulį ir jį valdo. Jaunimui linkiu lakios vaizduotės drąsiai kelti idėjas ir siekti jas įgyvendinti.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


148518. :)2009-01-28 12:24
Atsiduoda antropocentrine megalomanija : zmogaus susikurti (o ne atrasti, kaip kalbejo Heisenbergas)desniai valdo visata, gamta ir pasauli...vaizduote sukure pasauli ir ji valdo...O kas bendro tarp zmogaus vaizduoties pasaulio ir pasaulio ?

148524. to :)2009-01-28 12:57
o kas bedro tarp virskinimo ir gyvenimo prasmes?

148534. teoretikas2009-01-28 13:53
... "branduolio gramas sveria 10 mlrd. tonų" - kartais ir eksperimentatoriai nusišneka, kad įtiktų humanitarams! (Gal turėta omeny kubinis cm?)

148540. :)2009-01-28 14:21
Nieko bendro. Ji tikrai neateina kuo daugiau suvirskinus. Manyciau, kad ji arba dovanojama, arba ne.

148543. to :)2009-01-28 14:33
yra isrinktieki, ir ne:( atsiprasau, kad gyvenu.

148583. e- kas bendro tarp zmogaus vaizduoties pasaulio ir pasaulio ?2009-01-28 17:34
Čia jau reikia klaust Platono.

148602. colega2009-01-28 19:43
Bet juk logikos tėvas - Aristotelis; jis šiuos dalykus - t. y. pasaulius skiria, nei pirmasis , nei antrasis nėra substancija, dėde.

148611. to 1485182009-01-28 20:16
Deja ne žmogaus sukurti dėsniai valdo visatą, gamtą ir pasaulį. Žmogaus protas tik palaipsniui juos atranda.

148612. Jonas - teoretikui 1485342009-01-28 20:25
Atsiprašau už klaidą: urano kubinis centimetras svertų 10 mlrd. tonų. J.G.

148618. >1485182009-01-28 21:15
Panasu, kad vistik teisus Heisenbergas - mokslas atranda tai, ka pats susikuria.Tai, kas tam tikru budu veikia fiziku matavimu instrumentus gali buti tiek panasus i tai, kas jie yra savaime,"kiek telefono numeris i abonenta"... Teisus buvo Kantas, "Ding an sich" turi pasireiskima, bet pasireiskimo sutapatinti su "Ding an sich" negalima...

148625. atsakynas1485182009-01-28 22:20
Nejaugi gravitacija, elektromagnetinės jėgos, stiprioji ir silpnoji sąveika, atsiradusios po Didžiojo sprogimo, kurios sukūrė pirmuosius atomus ir visa Visatą, kurios lemia subatominių dalelių, atomų ir molekulių elgesių, jų sudarytų kūnų elgesį Žemėje ir Visatoje yra žmogaus ar mokslo sukurti? Manau, kad yra žmogaus tik atrasti ir suprasti.

148641. ak, kokie išsiblaškę tie mokslininkai (čia612-am)2009-01-28 23:35
turbūt ne urano kubinis centimetras, o hipotetinis iš urano branduolių sudarytas kubinis centimetras?

148698. Jonui Grigui nuo varnos2009-01-29 18:58
Urano tankis yra 19.5 g/cm3. Tiek sveria urano kubinis centimetras. Asilas tu, Jonai Grige.

148702. toto2009-01-29 19:42
Nu jo... kietai. Įdomu, kiek (jei galima, tonomis) pagal Joną sveria puslapis hipotetinių myžalų?

148704. mie - totui2009-01-29 20:05
ar turi prostatos problemu?

148714. varna kaip visada2009-01-29 22:05
krūčiausias - ir niekada neklystantis, ar ne?

148727. varnai korna2009-01-30 10:32
Atstok nuo toto.

148736. toto > kornai2009-01-30 11:41
148714-ame bevardis varnos vardu rašo savo komentarą apie varną.
148704-o nelabai supratau, bet greičiausiai mie ieškosi sveiko partnerio. Nepavydėk.
:)

148740. totui korna2009-01-30 11:58
Sorry.

148741. toto2009-01-30 12:10
:) Po teisybei, atsiprašyti turėtų tavęs.

148744. totui korna2009-01-30 12:17
Kas?

148745. mie2009-01-30 12:19
man reiktu ne tik su sveika prostata, bet ir psichiskai sveiko, taigi tota pavaryciau iskart.

148746. miestei korna2009-01-30 12:22
Atstokit nuo toto.

148748. toto > mie2009-01-30 12:27
Neatrodai psichiškai normali.

148749. totui korna2009-01-30 12:30
Kaip aš atrodau?

148751. mie - totui2009-01-30 12:32
tuomet issiskirkime neatsibuciave.

148754. toto > kornai2009-01-30 12:40
Na, Tu irgi protingai neatrodai, apsimetinėdama 100× durnesne, nei esi :). Nors va, šiandien ėmei ir suklydai, pirmąkart.

148756. korna2009-01-30 12:52
Neleidžia parašyt "sorry", tris kartus bandžiau.

148758. virusas2009-01-30 12:57
antropocentrinis kratinys, pretenduoja į vieną gretą su "naujųjų išmintingųjų" judėjimu...

148759. korna (test)2009-01-30 12:58
Sorry.

148770. :)2009-01-30 18:32
Aiskinti Visata didziuoju sprogimu, gravitacija, elektromagnetinemis jegomis, stipriaja ir silpnaja saveikomis, atomais - tai zvelgti "pro zmogiskus, pernelyg zmogiskus" akinius. Kuo sis mokslo mitas skiriasi nuo biblijinio mito ? Is esmes niekuo. Tiesa, agresijos doze kitybes atzvilgiu matyt gerokai didesne. Jeigu fizikai to nepripazista, jie paprasciausi "diplomuoti" kvailiai...

148781. Jonas2009-01-30 19:19
Tekste turėjo būti "branduolio kubinis centimetras sveria 10 mlrd. tonų". O dėl filosofo 148518.ir 148770. - tai Visatos vystymąsi, atomų ir t.t. atsiradimą po Didžiojo sprogimo veikiant minėtoms sčveikoms fizikai sumodeliavo. Tai tiktų žinoti.

148782. toto kaip visada2009-01-30 19:23
dirba sekliu Morka (pasirašo bevardis). Suklaidintai kornai - veidrodis, kad atrodytų totui dar protingesnė.

148784. bevardis Jonui2009-01-30 19:41
gerbiamasis, O Jums, rašant apie logiką ir matematiką, tiktų sugebėti ne tik logiškai formuluoti savo teiginius: "branduolio kubinis centimetras sveria 10 mlrd. tonų". Ar ne paprasčiau - branduolio tankis lygus 10 mlrd. tonų/cm3? Tokiu atveju neišprususiam skaitytojui nereikės laužyti galvą, kaip Jūs tą branduolį išpučiate (ar suplojate) į kubinį centimetrą.

148800. :)2009-01-30 20:27
Bet juk fiziku mitologija sutiktu, kad stipriosios bei silpnosios saveikos atsirado taip pat is to paties "Big Bang", kuris yra visa ko pradziu pradzia, ar is to "singuliarinio tasko", kuris ir yra to "didziojo sprogimo priezastis". Tai kuo tokia pasaka skiriasi nuo mitologiniu-religiniu pasakojimu ? Is principo tik tuo, kad "paslapciai" mitologijose bei religijose paliekama daugiau vietos.

148807. bevardis2009-01-30 21:05
kažin, ar fizikai kalba apie "singuliarinį taską", kuris ir yra to "didziojo sprogimo PRIEŽASTIS".

148811. Joneliui Grigui nuo varnos2009-01-30 22:26
Visų cheminių elementų branduolio tankis yra maždaug vienodas 100 000 000 000 000 000 kg/m3. Vienas kubinis centimetras yra ekvivalentus 1⁄1 000 000 kubinio metro. Taigi gaunasi, kad vienas cm3 sveria 100 000 000 000 kg, t.y 100 000 000 tonų. Taigi, kvaileli Joneli, vėl apsiskaičiavai. ( ir aplamai, prie ko čia URANAS, durneli? VISŲ cheminių elementų branduolių tankis vienodas)

148812. varna2009-01-30 22:39
Varna krankia, o genialusis Grigų Jonelis išdidžiai eina pro šalį.

148813. Saulius M.2009-01-30 23:03
Dėkui Autoriui už įdomų straipsnį !
Beje, skaitant kyla noras pasiginčinti: kaip čia taip, kad tik neigiamo atspalvio citatos pateiktos apie logiką? Tad, Googlėje paieškojau "quotes logic" - ir nusiraminimui radau, pvz.: “Most of the mistakes in thinking are inadequacies of perception rather than mistakes of logic.”--Edward de Bono; “When intuition and logic agree, you are always right”. Tačiau perspėti besinaudojančius logika tikrai verta; pritardamas dar pridurčiau: "Logic is the art of going wrong with confidence".--Joseph Wood Krutch :-)

148816. Sauliui nuo varnos (gali ir Jonelis paskaityti)2009-01-30 23:47
Tu teisus, Sauliau, autorius kažkodėl nusiteikęs prieš logiką ir teoriją. Ypač man patiko šie teiginiai: "Nacistinėje Vokietijoje grupė fizikų buvo paskelbę, kad teorija yra žydų išmonė, o eksperimentas yra vienintelis arijų mokslas. ir po kelių sakinių autoriaus Jonelio pateiktas apibendrinimas: Minėtosios citatos atspindi perspėjimą dėl piktnaudžiavimo logika.
Manau, Sauliau, autorius teisus - tesusikiša tą savo teoriją su logiką į šikną tie žydpalaikiai, o mes, kaip tikri arijai plėtokime eksperimentinį mokslą. Ane?

148835. bevardis2009-01-31 14:36
man liūdniausia buvo skaityti ne autoriaus neigiamas citatas apie logiką, bet matyti jo paties negebą suregzti logiškai nepriekaištingą sakinį - nekalbant apie patraipą. Pvz.: "Teorijos ir dėsniai turi būti tokie, kad galėtume deduktyviai pereiti nuo teorijos prie dėsnių ir faktų". Koks čia teorijos ir dėsnio santykis? Ar dėsnis yra teorijos dalis (lyg ir turėtų būti)? Tokiu atveju kam reikia deduktyviai pereiti nuo teorijos prie dėsnio? Jei dėsnis - "daiktas savyje", o teorija - to dėsnio modelis, negalima sakyti, kad "dėsnis turi būti toks, kad", nes jis yra toks, koks yra. Panašiai klupinėjau ties kiekvienu sakiniu.

148860. :)>bevardziui2009-01-31 21:24
Vienas is didziojo sprogimo teorijos kureju, George Gamow 1952 m. pasiule perioda pries didiji sprogima vadinti Augustino era. Pavadinta viduramziu filosofo-teologo garbei, kuris tikejo, kad laikas buvo tiktai Dievo sukurtos visatos savybe, esa iki visatos sukurimo jo nebuvo. Terminu "Augustino era" siekta isreiksti ideja, jog zinomi fizikos desniai zlunga begalinio tankio gravitaciniame singuliarume ties nuliniu didziojo sprogimo laiku, todel pagal Einsteino bendraja realiatyvumo teorija iki to tasko nebuvo jokiu laiku.Nors cia daug neaiskumu, kaip bebutu, jeigu teisinga supersimetrijos prielaida, Planko epochoje, t.y. 10 minus 43 s po didziojo sprogimo periodo metu susiformavo keturios fundamentaliosios saveikos : elektromagnetine, silpnoji, stiprioji bei gravitacine. O kas vyko planko epochos metu, fizikai negali pasakyti, "daleliu greitintuvai" kol kas "luzta". Ir netikiu kad ateityje neuzlus. Taigi, singuliarinis taskas kaip ir visa ko atsiradimo priezastis, savotiskas "biblijinis dievas", visa ko kurejas. Tai toks stai tas mokslinis mitas.

148864. Saulius M. -- 148816. varnui2009-01-31 23:26
Tie tamstos teiginiai (1) "Tu teisus, ....", (2) "Manau, autorius teisus...." - kaip sakoma, "nei į tvorą, nei į mietą":
(1) taip neteigiau ir taip nemanau, kaip atseit mane cituojat (t.y. autorius ne nusiteikęs prieš logiką, o tik visai teisingai perspėja, kad nereikėtų logika beatodairiškai naudotis, besąlygiškai ja remtis kaip vieninteliu galutiniu tiesos kriterijumi);
(2) ne autorius taip teigė, o nacistinės Vokietijos fizikai; pacitavimas visai nereiškia bendramintiškumo: taip tik pacituojamas "vienas iš linksmų epizodų apie teorijos ir eksperimento šokius".
Apskritai, ką laikot autoriaus nusišnekėjimu - yra puikus snaudžiančias mintis pažadinantis provokavimas (tam, kad skaitantieji ne vien kaip galutines tiesas mintinai mokintųsi jo išdėstytus teiginius, o atsispirdami nuo šių teiginių - patys pasvarstytų, pasamprotautų). Gaila, kad pakvietimą įžvalgiai, žaismingai pamąstyti - supratot pirmiausia kaip kvietimą buduliškai pablevyzgoti :-(

148868. Saulius M. -- 148835. Bevardžiui2009-02-01 00:13
"Teorijos ir dėsniai turi būti tokie, kad galėtume deduktyviai pereiti nuo teorijos prie dėsnių ir faktų".
Koks čia teorijos ir dėsnio santykis?
Teorija - abstraktus mokslinis tam tikro reiškinio aiškinimas. Jame remiamsi dėsniais, teiginių teisingumas patvirtinamas faktais. Jei teorija [pvz. šiandien] laikoma teisinga, vidujai neprieštaringa, tai joje minimi dėsniai yra dedukciškai išvedami iš teorijos. Tačiau turėkime omenyje, kad ir teorijos, ir dėsniai - visais laikais yra tik hipotezės. Net jei šiandien tam tikras teorijas=hipotezes laikome neabejotinai teisingomis - nėra jokios garantijos kad, ateityje tos šiandien abejonių nekeliančios teorijos ir dėsniai nebus pakeisti kitokiomis teorijomis ir dėsniais, kurie geriau, taikliau paaiškina stebimų, eksperimentiškai gaunamų faktų visumą.
Tai, kas šiandien laikoma praeities paklydimu - po keliasdešimt metų naujoje kokybinėje pakopoje gali tapti naujos, išsamesnės teorijos vienu iš atraminių teiginių. (Pvz., visai nenustebčiau jei ateityje naujoje kokybėje vėl būtų grįžta prie teiginio, kad eteris egzistuoja; laikant, kad eterio egzistavimo paneigimas praeityja [XX a. - XXI a. pradžioje] buvo stabdis pasaulio supratime, sutrukdęs atrasti labai svarbius bendresnius dėsningumus).

Ar dėsnis yra teorijos dalis (lyg ir turėtų būti)? Tokiu atveju kam reikia deduktyviai pereiti nuo teorijos prie dėsnio? Jei dėsnis - "daiktas savyje", o teorija - to dėsnio modelis, negalima sakyti, kad "dėsnis turi būti toks, kad", nes jis yra toks, koks yra.
Taip: dėsnis yra "daiktas savyje"; žmonės neturi galimybės su 100% garantija žinoti kurie dėsniai iš tikro egzistuoja. Kita vertus, visos teorijos pateikia, apima tam tikrus hipotetinius dėsnius kaip savo sudėtines dalis. Teorijomis išdėstomas turimas supratimas apie dėsnių, kurie veikia mūsų pasaulyje, visumą. Teorija laikoma teisinga, jei turimi faktai [atkartojami eksperimentiniai rezultatai] patvirtina tų teorijų ir jose minimų dėsnių teisingumą.

Panašiai klupinėjau ties kiekvienu sakiniu. Įvairiai galima skaityti straipsnius: (1) ieškant autoriaus nusišnekėjimų; arba (2) pasistengiant suprasti, ką autorius turėjo omenyje. Pirmuoju atveju galima greitai rasti autoriaus nusišnekėjimo "įrodymų" (kurie neretai yra kilę iš nepakankamo įsigilinimo), antruoju - pamėginama išgirsti tai, ką autorius siekė perteikti. Esu antrojo skaitymo būdo šalininkas.

148871. AišV2009-02-01 04:36
tarp kitko:

man patiko viena istorija. Vienas toks tūlas sturktūralistas, melžė USA grantų iždą kokį 10 metų. Tema: Kas teisus, ar Lao Dzy ((dao)ontologinė dinamika be pradinės išeities taško) ar Augustinas ((existencia)visiška subjekto objetyvizacija)? Na, tiesą pasakius, tyrinėjo pradžios nieką. Rašė, vyras rašė. Na, daugiausia parašė per visus tyrinėtojus (researchers), vienžo beproto daug. Kai reikėjo galų gale atsiskaityti. Žinoma niekas neįstengė ne tik suprasti, bet ir fiziškai perskaityti. Stovi bičas prieš komisiją ir laukia. Ir kai galų gale kažkas iš komisijos išdrįso paklausti: o kas toliau?. Tas atsakė: metam monetą, jei herbas tada Šv. Augustinas, jei skaičius Lao Dzy. O po to grįžo namo ir nusižudė (išgėrė kažkokių kinietiškų žolelių). Juokaujama, kad praktikškai ištirti norėjo pats vienas

Čia tai dar nieko. Įdomiausia, kad administracija nepasimetė - pasielgė taip vadinamai logiškai (pragmatiškai): suskaldė likusį grantą į dvi likusius dalis ir paskirstė dar neišsibėgiojusiems sturtūralistams.

Vieniems teko Lao, kitiems Augustinas. Ir girdėjau, iki šiol dirba. Vot tiuokia juokinga istorija apie logiką Pasaulio pažinime.

148875. Saulius M. -- 148871. AišV2009-02-01 10:02
Gal ir galėjo taip būti; bet kas žino, kiek čia tiesos, o kiek `sugedusio telefono` būdu atsiradusių tikrovės neatitinkančių `padailinimų`. Jei pasakytumėt to "tūlo struktūralisto" vardą-pavardę - mažiau tai skambėtų kaip pasaka :-)

148877. ačiū, Sauliau (bevardis),2009-02-01 11:11
tik dar labiau mane įtikinote, kad minėtame sakinyje autoriui pakako kalbėti apie teorijas ir faktus, nes dėsnio sąvoka yra dviprasmiška (juk kokie nors Keplerio ar Newtono dėsniai neabejotinai yra teorinis darinys, antra vertus, norisi manyti, kad ir tikrovėje veikia kažkokie "tikrieji" dėsniai), o ir pat autorius puola "argumentus, kurie neturi turinio, nes juos sudaro beprasmiai arba dviprasmiai žodžiai" / Dėl kaltinimo autoriaus nusišnekėjimų paieška. Gal esu pernelyg išlepęs ir keliu pernelyg didelius (intelektinius ir estetinius) reikalavimus tokio pobūdžio tekstams. Pirmiausia užkliuvo kaip tik estetika (struktūra, tiksliau, jos palaidumas, kai čia pat visiškai neišplėtojant minties kartojami ankstesnės pastraipos teiginiai), paskui - pati mintis (Jūs jau man atleiskite, visi tie samprotavimai apie indukciją ir dedukciją akis bado. "Matematika yra dedukcinės logikos procesas"!!! Pasiskaitytų bent Poincare, kuris aprašė, kaip gimsta matematiniai atradimai. PASKUI, antru žingsniu, jau galima kalbėti apie dedukciją (ir bandyti įgyvendinti projektą a la Bourbaki, nors galų gale jam koją pakiša Gödelio teorema). // Prisiminus Moliere`ą: "Ir koks velnias mane nešė į tą galerą (diskusiją)".

148879. Sauliui nuo varnos2009-02-01 11:41
1) Drįsčiau suabejoti epizodo "linksmumu", ypač žinant, kuo tokios "linksmybės" baigdavosi žydams nacistinėje Vokietijoje. Todėl ir užkliuvo šita teksto vieta.
2) Sutinku, kad nemaža dalis teorijų yra tik hipotezės, bet taip kalbėti apie dėsnius - mažų mažiausia kvaila. Tam, kad teorija virstų dėsniu ją reikia patvirtinti eksperimento keliu. Jei ir dėsnius vadinat hipoteze, tada ir juos patvirtinančius eksperimentus tektų vadinti hipotetiniais. Tai akivaizdus autoriaus nusišnekėjimas, kuriam jūs, Sauliau, taip nuoširdžiai naiviai pritariate.
3) Straipsnis (kaip ir kita Jonelio rašliava) pretenduoja būti "miksliniu", bet iš tikrųjų tėra "бабушка на ухо сказала". Ieškoti čia gilių prasmių, tai tas pats, kaip vandens čiuožiko trajektorijoje įžvelgti slėpinigus visatos dėsnius.

148880. Sauliui nuo varnos (II)2009-02-01 11:50
4) Galima eiti ir toliau. jei jau, Sauliau, vartojate scholastinį terminą "hipotetinis dėsnis", tai galima pasakyti ir "hipotetinė aksioma". Ar ne? 5) Na, dėl "eterio" tai jūs tikrai šauniai pasisakėt. Matosi, kad Jonelio pseudomąstymas jums daro įtaką.

148884. bevardis varnai2009-02-01 12:13
ramybės tau, varna. Ne paauglys esi, negi dar nežinai, kad agresija bet kurioje srityje (taip pat ir mentalinėje) gimdo tik agresiją. Negi nežinai, kad kitą pavadinęs glušu, nei pats netapsi protingesnis, nei kitą paskatinsi "paprotingėti" ar tiksliau reikšti savo mintis.

148887. Jonas Grigas2009-02-01 12:20
Šis straipsnis nepretendavo būti nei moksliniu, nei norėjau juo ką nors įžeisti. Jame norėjau pažadinti ŠA skaitytojus (daugiausia humanitarus) truputi pamąstyti. Malonu, kad kai kas pamąstė net pergiliai apie daugelį teiginių ir pastebėjo mano padarytą klaidą dėl branduolio tankio. Kai kas man priskyrė tai, ko aš viasi nemanau, o tik cituoju kitų kontraversiškas mintis. Teisingiausiai mano straipsnio idėją suprato giliausiai mąstantis ir daugiau už mane suprantantis ir apie fiziką, ir apie teorijos ir eksperimento šokius, ir apie logiką Saulius M, kuriam nuoširdžiai dėkoju už komentarus. Kritiškai mane vertinusius ir giliai mąstančius kolegas raginčiau patiems parašyti ŠA, kad laikraštis taptų ne tik humanitarų.

148890. Grigų Joneliui nuo varnos2009-02-01 12:35
Jonai, visų pirma noriu tau pasakyti, kad nekreiptum ypatingai dėmesį į komentarus - piktus komentarus, norėjau pasakyti (na, kaip mano). Duosiu tau tik tokį patarimą (į kurį gali ramia širdimi nusispjauti) - nerašyk kaip "visažiniukas", t.y. abejok savimi. Ir pasistenk nedaryti "klaidelių" ( apie branduolio tankį, žydus - mane labai užgavo, ir pan.). Ir dar vienas patarimas (į kurį irgi gali nusispjauti) - nerašyk "humanitarams" ar kokiai kitai auditorijai - rašyk kaip reikia (tarytum rytoj tavo straipsnį turėtų perspausdinti "New Yourk times" ketvirtadienio priedas, skirtas mokslui). Humanitarai irgi kai ką nusimano ir fizikoje (bent jau savo laiku nepatingėjo perskaityti "šimto fizikos mįslių" ir "наука и жизнь" internete retsykiais paskaito). Nenuvertink jau taip mūsų.:)

148891. varna vėpla2009-02-01 12:38
New York times

148898. Jonui Grigui (bevardis)2009-02-01 13:39
išties galėtumėte ne taikytis prie hipotetinės auditorijos, o pasitikėti jos geba ar bent noru suprasti tai, kas Jums artima ir įdomu. Skaitant labai jaučiasi, ar autoriui iš tiesų "rūpi" tai, ką jis rašo, ar jis tiesiog dėlioja jam jau "gatavas" plyteles (tokiu atveju ir norisi įdėmiau pažiūrėti, ar tos "plytelės" iš tikrųjų tokios tobulos). Neįsižeiskite dėl kartais užgaulių ŠA komentatorių reakcijų, tai žmogiškos silpnybės.

148900. Ėch, Sauliau, Sauliau,2009-02-01 14:00
Ėch, Sauliau, Sauliau, nieko tu nesupratai. Tyrinėdamas vandenį pražiopsai kūdikį.

Post Scriptum. Beje apie pasakas. Vienas Konfucijaus mokinys susapnavo, kad yra drugelis. Tai jis ir sako savvo klausytojams. Kas aš esu: ar durgelis, kuris didžiąją laiko dalį sapnuoja esanti žmogumi, ar žmogus, kuris kartais susisapnuojantis drugeliu?. Nebūk, Sauliau drugeliu - MĄSTYK. Žiūrėk, kaip varna. Palaidojęs su "džipistiniu/pistiniu" mąstymu po savo ego, bent jau vagia rezonansą iš bet ko kas juda (kitaip skurde juk džipo/pilaitės neturėtų), o tu toliau "AVTORITETAIS", kaip oru kvėpuoji.

148905. mitologui 860 (bevardis)2009-02-01 14:37
na, geriau būtų vartoti ne mito, o hipotezės sąvoką. Kiek girdėjau, jau atsirado ir kitokių hipotezių.

148913. ne_humanitaras2009-02-01 15:11
Apie nusimanymą: H. perskaito straipsnį, pasižiūri į žinyną ir parašo: "Urano tankis yra 19.5 g/cm3. Tiek sveria urano kubinis centimetras. Asilas tu, Jonai Grige." Paskui nubėga į biblioteką, paskaito "šimtą fizikos mįslių" ir "наука и жизнь" internete, pagaliau supranta, ką JG norėjo pasakyti, ir tada pasitaiso: "Visų cheminių elementų branduolio tankis yra maždaug vienodas 100 000 000 000 000 000 kg/m3. Vienas kubinis centimetras yra ekvivalentus 1⁄1 000 000 kubinio metro. Taigi gaunasi, kad vienas cm3 sveria 100 000 000 000 kg, t.y 100 000 000 tonų. Taigi, kvaileli Joneli, vėl apsiskaičiavai. ( ir aplamai, prie ko čia URANAS, durneli? VISŲ cheminių elementų branduolių tankis vienodas)" Akivaizdus progresas.

148926. Varnai2009-02-01 17:37
Geras straipsnis. O komentarai geriausiai atskleidžia žmogaus intelektą, protą ir gebėjimus. Neteko skaityti New York times ketvirtadienio priedo verto varnos straipsnio nei ŠA, nei kitur. Kai aš išgirstu lietuvio vardą, ar mane pavadina lietuviu - aš didžiuojuosi. Nesuprantu, kodėl varna įsižeidžia, kai išgirsta ar perskaito žydo vardą. Gal tas "išrinktųjų" kraujo mišinys ir yra priežastis varnai visur ir ant visų spjaudytis ir visus laikyti kvaileliais?

149014. Rimas Norvaiša2009-02-02 17:04
Aristotelio logika netinkama šiuolaikinei matematikai. Silogizmų pagalba neįmanoma išreikšti paprasčiausių matematinės analizės sąvokų. Aristotelio logiką pakeitė matematinė logika. Tai viena. Antra, matematika nėra tik ,,dedukcinis loginis procesas". Matematika remiasi tokių objektų egzistavimo prielaida, kurių neįmanoma pagrįsti tik logika. Pavyzdžiui, natūraliųjų skaičių aibė nėra vien tik loginė konstrukcija. Atsiprašau, kad vėl tenka prieštarauti autoriui.

149017. toto2009-02-02 17:19
Vajė vajė.

149018. ne_humanitarui nuo varnos2009-02-02 18:13
Progresas būtų, jei perskaitęs straipsnį nepultum jame pateiktos informacijos tikrinti. Jei taip tenka daryti, tai toks ir pasitikėjimas autoriaus pateiktais duomenimis - pradedi paprasčiausiai nebetikėti ir visa kuo kitu. Ar tai progresas, kai skaitytojas jaučiasi durninamas?

149025. ne_humanitaras2009-02-02 18:41
Nu jo, perskaitai straipsnyje "urano branduolio tankis", tada pasitikrini, koks yra urano tankis, parašai "asilas tu, afftariau", tada po kiek laiko pagaliau supranti, kuo skiriasi "urano tankis" nuo "urano branduolio tankio". Papildomas pliusas: netgi suvoki, kad visų branduolių tankis vienodas, dar kartą parašai "kvaileli joneli". Kuo ne progresas?

149027. uuu2009-02-02 19:16
аффтар жжет

149028. uuu2009-02-02 19:18
nuoširdžiai norėjau perskaityti komentarus, bet ниасилила, pirma reikia pavalgyti

149030. bevardis nehumanitarui (o paskui - Sauliui)2009-02-02 19:32
nebūkit dar vienas demagogas: straipsnyje parašyta "Dabar žinome, kad 99, 999 999 999 proc. atomo yra tuščia erdvė, o jį sudarančio branduolio gramas sveria 10 mlrd. tonų." Taigi riktai tame pačiame sakinyje net du: "gramas sveria 10 mlrd. tonų" plius atsiranda "atomą sudarantis branduolys" (nors, mano septintos klasės žiniomis, atomą sudaro ne tik jis - bent jau elektronų nereikėtų išbarstyti, jei jau tą "tuščią erdvę" iš atomo iškratome; pakaktų pasakyti "atomo branduolys" - ir taupiau, ir tikslu). // Čia ir atsakymas į Sauliaus siūlymą "pasistengiant suprasti, ką autorius turėjo omenyje" "išgirsti tai, ką autorius siekė perteikti". Išgirdau viską, ką autorius siekė perteikti, tik kodėl skaitydamas turiu kas žingsnį daryti pataisas: "Bet net remiantis klaidingais faktais kartais gaunamas teisingas rezultatas. 1697 m. Georgas Stahlis sukūrė neegzistuojančio flogistono teoriją ir iki XIX a. manyta, kad šiluma yra nieko nesveriantis ir visur esantis flogistonas." Kodėl čia turiu sau sakyti: na, autorius turėjo omeny ne klaidingus faktus, o klaidingas (teorines) prielaidas? Faktai nebūna teisingi ar klaidingi? Tikrai nenorėčiau daugiau šio straipsnio kedenti įrodinėdamas, kad klupinėti tikrai buvo ko.

149034. uuu2009-02-02 19:38
o aš žinau bernulio dėsnį, bent tiek

149039. varna ("diskusijos" eiga buvo tokia)2009-02-02 19:55

Jonas - teoretikui 148534 2009-01-28 20:25 Atsiprašau už klaidą: urano kubinis centimetras svertų 10 mlrd. tonų. J.G. 1
48698. Jonui Grigui nuo varnos 2009-01-29 18:58 Urano tankis yra 19.5 g/cm3. Tiek sveria urano kubinis centimetras. Asilas tu, Jonai Grige.
148781. Jonas 2009-01-30 19:19 Tekste turėjo būti "branduolio kubinis centimetras sveria 10 mlrd. tonų". O dėl filosofo 148518.ir 148770. - tai Visatos vystymąsi, atomų ir t.t. atsiradimą po Didžiojo sprogimo veikiant minėtoms sčveikoms fizikai sumodeliavo. Tai tiktų žinoti.
148811. Joneliui Grigui nuo varnos 2009-01-30 22:26 Visų cheminių elementų branduolio tankis yra maždaug vienodas 100 000 000 000 000 000 kg/m3. Vienas kubinis centimetras yra ekvivalentus 1⁄1 000 000 kubinio metro. Taigi gaunasi, kad vienas cm3 sveria 100 000 000 000 kg, t.y 100 000 000 tonų. Taigi, kvaileli Joneli, vėl apsiskaičiavai. ( ir aplamai, prie ko čia URANAS, durneli? VISŲ cheminių elementų branduolių tankis vienodas)

149045. uuu2009-02-02 20:04
ačiū varnai už santrauką, norėčiau dar išgirsti apie nuskurdintą uraną

149048. uuu nuo varnos2009-02-02 20:12
Bėda, kad profanai, tipo manęs, pasitelkę į pagalbą googlą ar wikipediją, žino daugiau, nei grigų Joneliai, kurie visą gyvenimą sėdėjo šiknoj - kuo be galo ir didžiuojasi. Dantis reikia valyti kasdien bent jau du kartus per dieną - bet Joneliai to nedarė vaikystėje, nedaro to ir dabar. Todėl jų straipsniūkščiai dvokia. Dvoks labiau ir labiau, nes net "humanitarai" plečia savo pasaulėžiūrą. Greičiau, nei Joneliai, dvasiniai lavonėliai. A A.

149052. varnai (bevardis)2009-02-02 20:39
mano kuklia nuomone, Tamstos komentarų dvokas nustelbia visus kitus kvapus. Didžiuojiesi?

149063. Saulius M -- Bevardžiui2009-02-02 21:58
Pritariu jums.
Kita vertus, kiekvienas skaitome ir skirtingomis sąlygomis, ir skirtingų turimų žinių kontekste. Man buvo labai malonu, kad gerb. autorius būtent šia tema apsiėmė ir parašė straipsnelį į "Šiaurės Atėnus"; tai atsveria visus jūsų r kitų oponentų nurodytus netikslumus. O ši diskusija, kritiški komentarai autoriui man primena kompiuteristų pasakymą: „už labai gerą kompiuterio programą geresnė yra ta, kuri šiuo metu jau veikia“ (geriau toks straipsnis, nei jo tobulinimas iki tokio tobulumo lygio, pakol nebeliks nepasitenkinimo komentarų pavojaus). Panašiai rusai sako: „лучшее - враг хорошего“. T.y., geriau, kad jau dabar atspausdintas toks straipsnis, nei kad tai būtų dar ilgai tobulinta ir [gal?] atspausdinta tolimoje ateityje. Štai straipsnis pateiktas; pagrindinius teiginius, ką norėjo pasakyti, autorius jau pasidalino su mumis - ir dėkui jam už tai; man buvo tikrai įdomu, miela, vertinga perskaityti; tai geras katalizatorius asmeninėms mintims, prisiminimams šia tema pažadinti.

Nejaukiai tik jaučiuosi skaitydamas straipsnio autoriaus pagyrimą mano atžvilgiu: tikrai ne geriau nei už autorių, nei už kitus straipsnio komentuotojus šią sritį suprantu. Tik oponavau tais klausimais, kuriais - mano požiūriu - autorius buvo kritikuotas nepelnytai.

149068. Sauliaus M. -- 148879,80. varnui2009-02-02 22:41
(1) patikslinu: tragikomiškas. [Beje, pasakymą "vienas iš linksmų epizodų apie teorijos ir eksperimento šokius" autorius šiam atvejui netaikė].
(2) hipotezė yra tai, ką žmonės paskelbia esant dėsniais. Tikrieji pasaulį apsprendžiantys dėsniai yra (Bevardžio žodžiais sakant) "daiktai savyje".
(3) tai mokslo populiarinimo straipsnis. O į netikslumus galima žiūrėti įvairiai, pvz. jais piktintis arba juos suprasti kaip paliktas užduotėles skaitytojams patiems pagalvoti „o kaip tai būtų galima teisingiau pasakyti?“
(4) taip: aksioma yra hipotezė, kurią nusprendžiama nekvestionuoti
(5) apie šiuo metu svarstomą eterio hipotezę rašoma pvz. http://www.quantumaetherdynamics.com/aether.html, http://www.16pi2.com/files/NewFoundationPhysics.pdf; ir ne tik čia.

149071. 148900. A-ui iš V.2009-02-02 22:54
Mačiau šį kūdikį; tik kad tokios rūšies anekdotinių situacijų DAUGYBĖ ir su realiais veikėjais, todėl norėjosi kad šis pasakojimas nebūtų tik (varno žodžiais sakant) "бабушка на ухо сказала" rūšies.
Dėkui už palinkėjimą. Tačiau `džipo/pilaitės siekis vagiant rezonansus` - man nepatrauklus :-|

149072. Sauliui bevardis2009-02-02 23:19
na, nepravardžiuokite manęs Kantu (šypsenėlės nemoku priklijuoti), "daiktai savyje" (Dinge an sich) yra jo autorystės, nors ir man mieli. Džiugu, kad palaikėte autorių, net nesmagu buvo jį kritikuoti varnos komentarų kontekste.

149077. toto2009-02-03 00:42
Be komentarų...

Hipotezė nėra „tai, ką žmonės paskelbia esant dėsniais“.
Hipotezė - neįrodyta, reikalaujanti patikrinimo teorija; spekuliacija; spėjimas; menkai pagrįstas faktų aiškinimas.

„Tikrieji pasaulį apsprendžiantys dėsniai“ nėra fenomeno antonimas (priešybė) noumenas. Gr. noumenon – filosofinė sąvoka, kurią Platonas vartojo daikto esmės, esančios atskirai nuo reiškinio ir pažįstamos tik protu, reikšme.
I. Kanto filosofijoje noumenas (Dinge an sich) – daikto paties savaime sinonimas.

Aksioma nėra „hipotezė, kurią nusprendžiama nekvestionuoti“. Aksioma – (logikoje) savaime suprantamas, nereikaujantis įrodymo ar paneigimo teiginys; teiginys kurio teisingumas matomas be įrodymo.


149085. Bevardžiui2009-02-03 09:13
Jūs teisus: nereikia apsiriboti tik šioje diskusijoje pasakytais žodžiais.
O šypsenėlė - tai "dvitaškis minus uždarantis skliaustas" :-)

149089. Saulius M. -- 149077. Toto2009-02-03 10:33
(1) Taip, dviprasmiškai buvo pasakyta; tad, performuluoju: "Žmonių paskelbiami netrivialūs dėsniai visada yra hipotetiški".
Hipotezės apibrėžimai:
A general principle, tentatively put forward for the purposes of scientific explanation and subject to disconfirmation by empirical evidence.
a testable assertion -- especially a generalization or lawlike assertion (e.g., Newton`s law of universal gravitation which states (in part) "All bodies attract each other with a force inversely proportional to their distance"). Hypotheses that survive testing come to be confirmed, whereupon they are provisionally accepted as scientific laws. [pabraukimas mano - S.M.]

(2) Taip: fenomenas yra tikrai ne tas pat, kas noumenas. Tačiau nereikėtų jų vadinti priešybėmis ar netgi antonimais (priešingos reikšmės žodžiais). Nomeno sąvoką įvedė I.Kantas (nors tai ir yra kilę iš graikiško žodžio "noumenon"=tai, kas suvokiama); Platonas naudojo idėjos sąvoką.
Pažinimo procese žmonija artėja prie tikrųjų pasaulį apsprendžiančių dėsnių, vis tiksliau juos numano, tačiau garantuotai žinoti galutinę esmę - mums neskirta. (3) Aksioma = a proposition that is not susceptible of proof or disproof; its truth is assumed to be self-evident; Pagal Etimologijos žodyną: axiom = 1485, from M.Fr. axiome, from L. axioma, from Gk. axioma "authority," lit. "that which is thought worthy or fit," from axioun "to think worthy," from axios "worthy, worth, of like value, weighing as much," from PIE adj. *ag-ty-o- "weighty," from base *ag- "to drive, draw, move" (cf. Gk. agein "weigh, pull") [pabraukimai mano - S.M.].

149090. ne_humanitaras2009-02-03 11:52
Jeigu ne "Grigų Jonelis", varna taip ir nebūtų nušliaužęs iki urano branduolių nei vikipedijoj, nei gogle, nes bo kadangi 2rnius ir su vikipedija 2rnius.

149095. totui (bevardis)2009-02-03 12:40
"Aksioma – (logikoje) savaime suprantamas, nereikaujantis įrodymo ar paneigimo teiginys; teiginys kurio teisingumas matomas be įrodymo." Šiais laikais sukurta tiek (matematinių) logikų ir šiaip matematinių teorijų, kurių aksiomos anaiptol ne akivaizdžios tiesos ir buvo pasirinktos siekiant siekiant konkrečių tikslų (pakanka prisiminti vien jau "nuzulintą" Euklido ir beeuklidines geometrijas.

149096. turėjo būti2009-02-03 12:41
Euklido ir neeuklidinių geometrijų pavyzdį.

149111. toto2009-02-03 15:42
Neatsimenu, bevardi, kad šitame pigių imanentinių pliurpalų inkubatoriuje kas nors būtų dikutavęs apie formalią ir formalizuotą aksiomatiką. Negi dabar taip staiga, taip nei iš šio, nei iš to, imsimės nagrinėti, kaip šiuolaikinės geometrijos teorijos traktuoja aksiomas? - Gal nešiurpinkime niekuo dėtų atsitiktinių praeivių destruktyviąją polemika. Verčiau palikime tą teisę grafomanams, pseudo išminčiams, sofistams.

149115. Saulius M. -- 149111. Toto2009-02-03 15:57
Šiurpinti nereikia, bet kokia prasmė vaizduoti, kad viskas po senovei?
Beje, šia proga miela prisiminti kadaise skaitinėtą Morris Kline knygą „Математика. Утрата определенности“ (originale: „Mathematics: The Loss of Certainty“*)...

149151. bevardis sutrikęs svarsto sau tyliai2009-02-03 22:09
velniava, neturiu jokio pažymėjimo, taigi nesu tikras, kad nepriklausau minėtam grafomanų, pseudoišminčių ar sofistų sluoksniui. Kas dabar bus? Gerai, kad nors vardo neturiu, bent apsišaukėliu neišvadins...

Rodoma versija 27 iš 28 
14:36:47 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba