ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-01-23 nr. 925

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Veidrodis (56) • LAIMANTAS JONUŠYS. Gyvenimas reginių visuomenėje (37) • -vt-. Sekmadienio postilė (23) • Kaip gyvuoja „dama kultūra“? (2) • JONAS GRIGAS. Apie logiką pasaulio pažinime (84) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (5) • KRISTINA KUČINSKAITĖ. Algis Griškevičius. Gyvenimas pamirštam interjere. 1998 (21) • JURGIS VININGAS. Eilės (6) • KURT VONNEGUT. Harisonas Berdžeronas (3) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (2) • JURGIS KUNČINAS. Kaip mes patys tuomet atrodysime? (6) • VITALIJA BIGUZAITĖ. Instrukcijos: kaip pasidirbdinti nuosavą pragarą (1) • -pv-. Daktaras MirtisDublerė. KERRY SHAWN KEYSaš nevaldau pasaulio, jis manimi gyvas (697) • 2009 m. sausio 30 d. Nr. 4 (926) turinys (4) •

KERRY SHAWN KEYS

Dublerė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus nuotrauka

Žiūrovams susėdus, Veiksmas (moteris) išeina į sceną ir spokso į žiūrovus kokias dvi minutes. Šviesos užgęsta ir lygiai 3 minutes 16 sekundžių tvyro aklina tamsa. Tada šviesos įsižiebia, ir Veiksmas pradeda kalbėti. Per visą monologą ji kramsnoja vaisius iš pintinės ir švaisto į publiką prakąstus (bananus, obuolius, kriaušes ir t. t.). (Jeigu vaidinama keletas pjesių, ši turi būti paskutinė.)

Taip, taip, šį vakarą čia turėjo būti jinai, bet žiū – esu aš. Ir jums teks su tuo susitaikyti. Bent kol kas. Aš moku jos vaidmenį kaip penkis pirštus, kaip savo delno linijas, bet – gryna velniava – šį kartą turiu pateikti kitą tekstą – savo. Jūs tokie susikaupę, ramūs, pasyvūs, tikriausiai manot, kad čia naujas priedas, preliudija spektaklio, kurio atėjote pasižiūrėti, tai yra jos. Atsiprašau, bet aš ne Elžbietos laikų juokdarys, juokinantis per pertrauką – žinokit, pirmas veiksmas ką tik prasidėjo. Pirmas veiksmas – tai aš. Taip, aš esu tas veiksmas. Prieš jus stovi ne šio vakaro aktorė, ne tai, kas jums gali atrodyti kaip tikro gyvo kūno ir kraujo pavyzdys. Visa tai aš atmečiau. Aš esu paprastai, grynai ir absoliučiai veiksmas. Negaliu sakyti, kad čia esu viena – tas užtemdymas buvo kitas veiksmas, šįvakar dirbame kartu. Toks dvigubas pamišimas – kaip aš ir jūs. Tiktai veiksmas – girdžiu jus galvojant. Ne „tiktai“. Ne. Vienas veiksmas. O gal veiksmų veiksmas. Nuspręsite vėliau. Jūsų aktorė, jūsų garsioji viliokė, pritraukusi jus visus į gana paiką spektaklį, – jinai buvo tikra, ta aktorė. Dabar ji – aktorė be veiksmo, nes aš esu veiksmas, o jinai – ne. Turite klausimų? Ne? Tai prisiminkit: manimi kliaujatės, ir jokių klausimų. Aišku?

Jūs tik paklausykit, mano veiksmas, aš – tai visiškas ekspromtas, mano pačios tekstas, aš. Jokio Šekspyro. Jokių dvelksmų nei pragaro liepsnų. Nežinau, kaip geriau paaiškinti – tą gyvenantį tekstą. Ei, jums patinka mano bateliai? Įsigijau juos šįvakar, kad leisčiau jums pajausti, ko jūs taip labai norit. Paskui numesiu jums, galėsit peštis dėl jų, valgyt juos, jeigu tai jūsų fetišas. Aš suprasiu... pati turiu fetišą – lūpdažius visais pavidalais. (Čia Veiksmas ištiesia ranką prie stiklainio, įmerkia pirštą ir padrikai paterlioja lūpas kažkokiu klampiu juodu skysčiu.) Taip, aš kartais jų net pavalgau, bet ypač mėgstu grūsti juos savo meilužei į užpakalį arba į putę tuo metu, kai ji baigia – lyg ir atvirkščiai kaip su tais kiniškais karoliukais, kuriuos ištrauki. Kai įsivažiuoji, tai norisi eksperimentuoti vis daugiau ir daugiau. Visaip aš darau – su nenuplaunamu rašalu, nors iš tikrųjų jis nėra nenuplaunamas. Tuos reklamuotojus reiktų į teismą paduot. Įdomu ir su derva. Matot, aš dabar dervuota mergelė – pabučiuok mane ir prilipsi. (Ji išsišiepia kaip vaikas ir išpučia lūpas komiškam, bet juslingam bučiniui.) Nematomas rašalas kaip lūpdažiai. Čia tai tikrai geras – jis vis dėlto blizga, taigi ne visai nematomas, ir kai pritraukia kūno šilumą, jį gali pamatyti. Bet aš juo nieko nerašau sau ant lūpų, tai ir nebijau, kad atskleisiu savo arba galaktikos paslaptis. O ir šiaip mano didžiausia paslaptis – šis vakaras, ir tai nenusakoma žodžiais. Iš batelių, manau, mažiau naudos, nebent jūs ką nors suveiktumėt su raišteliais. Aš tai dar ir su varvekliu moku, bet dabar į tai nesileisiu.

Šiaip ar taip, dabar su manim turėsit pabūti, kad jau atėjot. (Ji nusijuosia diržą ir braukia per jį lūpomis lyg per skustuvo pustą, o paskui nusmaukia kelnes.) Žiūrėkit, matot šitą tatuiruotę ant šlaunies – graži, ar ne, arba bjauri: nelygu koks skonis, o gal apskritai nemėgstat tatuiruočių, gal jos jus atstumia ar ką. (Nusimauna kelnes.) Nesirūpinkit ir nesusijaudinkit, aš nerodysiu striptizo ir joks mulkis nešvies prožektorium man į putę. Na, mano kojos visai nieko – įsižiūrėkit į tą be tatuiruotės, jeigu nevirškinate tatuiruočių. Juk niekada nematėte tatuiruotės vien su didele išsižiojusia burna, ką? Lūpos tokios raudonos – žvilga kaip kraujas, o burnos ertmė tokia tamsiai mėlyna – ten tamsu, tarsi leidžiantis kokia šachta tiesiai į didžiausią rūdgyslę. Tiesiog įsivaizduokit, kad tatuiruotė yra pjesės tekstas, o aš esu didžiulė tatuiruotė, dabar jums kalbanti, viena didelė prasižiojusi burna, dantų nesimato, Aš, veiksmas, Veiksmas, žodžiai, tai, ką dabar girdite. Užmirškit ją, aktorę, kurios norėjote, tą išliaupsintą kanarėlę. Užmirškit akimirką tatuiruotę man ant kojos. Žiūrėkit dabar man į burną. Minutėlę, pasidažysiu šitais ryškiais raudonais lūpdažiais (pasidažo), plačiai prasižiosiu – dideliu ratu. Gerai, jūs teisūs, aš turiu dantis, o tatuiruotė ant mano šlaunies neturi. Beje, ji garsėja savo minjetais (rodo pirštu į savo tatuiruotę, paskui ją pačiupinėja) – švelniais, lengvais, glotniais, nors pasitaikė klientų, kurie skundėsi, – sušikti mazochistai. Manimi niekas nesiskundžia. Pažarstau šiek tiek skausmo – susižvejoju jo pati, pamėtėju kitiems, kai pajuntu, kad žmogų reikia supurtyti arba žmogus nusipelno atpildo.

Aš čia. Matot. Aš čia. Matot. Tai aš. Tokia puiki draugija dar niekada nepuošė jūsų stalo. Niekam iš jūsų skausmo nesuteiksiu, nesibaiminkit. Man taip puiku būti veiksmu, kad apie jokį skausmą nei džiaugsmą negalvoju. Šiandien veiks tiktai veiksmas, Veiksmas. Šis spektaklis turėjo būti trijų trumpų veiksmų, bet bus tik vieno. Aš tik viena. Viena tatuiruotė. Viena burna tatuiruotėje. Viena aš su viena burna. Vienas tekstas, kuris išsivynioja kaip paparčio lapelis arba driežo liežuvis. Vienas šūdinas kaspinuotis tiems, kuriems tai nepatinka. Vienas veiksmas. Pripažinkit: ji būtų nusibodusi jums – tokia tarškalė, palyginti su manim, pyškina tuos savo tris veiksmus, ir viso labo tik aktorė kaip kokia transvesputė Doris Grei ar kažin kas, makiažo kalnas, o štai aš naudoju tik lūpdažius, kad žmonės galėtų nusitaikyti į tai, kas tikrai svarbu. Nebent jūs atėjot, kad pamatytumėt , o ne spektaklį. Na, jeigu taip, tai spektaklis vis tiek jums ne svarbiausias dalykas, tad jūs bent jau negalit skųstis tuo, ką aš čia kalbu. O gal skundžiatės manimi kaip jos pakaitalu – na ir apsišikit. Mes bet kada ją galim pasiimt arba jūs galit pamatyt ją nufilmuotą per premjerą. O dabar čia kalbėtoja aš ir kalbu jums, nors jūs gal norėjote tiktai sėdėti ant savo storų subinių ir klausytis mergos monologo. Gal geriau mudvi abi čia būtumėm. Galėtumėt žiūrėti į ją ir klausytis manęs. Tačiau taip stebima ji nepavirstų veiksmu. Jeigu jau aš veiksmas, tai aš visada veiksmas, be jokių išimčių. Suprantat, aš nenorėjau jos žudyti, suprantat. Tiesiog norėjau šį vienintelį kartą užlipti ant scenos ir galbūt atlikti jums realybės šou minjetą arba sukišti lūpdažius jums į putę, kol reginys nepasibaigė, netgi išgirsti, kaip mane nušvilpiat. Man labiau patiktų plojimai. Suprantat, tiesiog būti čia, kad mane pamatytumėt – Veiksmą. Aš nenorėjau jos žudyti. Ji dabar užkulisiuose, šalta kaip angelas. Lagamine. Paprašiau draugų, kad atvilktų čia tą lagaminą. Jie manė, kad jis prikrautas butaforijos šitam spektakliui. Betgi taip ir yra! (Nusijuokia.) O dabar ji užkulisiuose, su pakirptais sparnais, o aš čia. Nenorėjau kišti jos į persirengimo kambarį, į grimavimo kambarį. Ji ir taip visada būdavo tiek prisigrimavusi, kad jai ten nebuvo ką veikti. Ne taip kaip aš – susitelkusi į savo burną arba savo tatuiruotę su mudviejų gražiom lūpom. Galėsit pasirinkti vėliau – su dantimis ar be, lūpas, putę arba šikną, skausmą arba džiaugsmą, arba netgi ją, o galit ir tylėti nepratardami nė žodžio, kaip turbūt dažniausiai ir darot, ir nieko nesirinkti. Atsiprašau, nenorėjau rimčiau įžeisti – žinau, kad pasirinkote ateiti čia ir žiūrėti ne į mane, o į ją. Bet – gryna velniava – čia aš, ir fortūna paskelbė, kad jinai – kelias, kuriuo neinama. Gal ji iš tiesų tikra – tokia tikra, kad jau ir negyva. Arba, cha, tokia negyva, kad jau ir tikra. Tikresnė negali būti, bet aš esu tikras veiksmas. Veiksmas. Toks veiksmas amžinas. Abstraktus. Idealus. Gryni gestai ir neapgyvendinti žodžiai, plūstantys be galo ir be paliovos. Aktorė? Kas jinai? Niekas. Pieno ir medaus Negyvoji jūra. Tylì. Nebyli. Nebylojanti tiesiai prieš jus. Juk iš jos negalite išgirsti nė žodžio, taip? Bet ji štai čia, čia, užkulisiuose. Žinot ką, aš ją pasiimsiu, atsinešiu čia, kaip sakiau. Galėsit spoksoti į ją, fantazuoti, įtraukti ją į savo nuobodų spektaklį, savo pisuoklį. (Ji išeina ir atvelka kūną – tai yra manekenas, be batų, aptepliotas derva ir aplipdytas plunksnomis, su peiliu burnoje.) Štai jinai – ponia aktorė, savo išeiginiais šermeniniais rūbais. O aš esu ponia Veiksmas. (Ištraukia kruviną peilį iš Aktorės burnos, vietoj jo įkiša apkramtytą obuolį ir peiliu pasidažo lūpas.) Turime visą naktį. Visą naktį. Visos durys užrakintos. Šviesas. Šviesas. Išjunkite šviesas! (Scena ir salė visiškai aptemsta, kaip ir pradžioje.) Dabar aš toliau kalbėsiu savo tekstą, kaip iki šiol, o jūs galėsit stenėdami įsivaizduoti, kad tai jinai – jūsų svajonių moteris. Tai vis tiek grynas apsimetimas. Gyvenimas. Mirtis. Jūs. Jinai. Bet ne aš. Ne jūsų nuolankioji. Veiksmai niekada nesibaigia. Kaip ši tamsa. Visą gyvenimą jūs troškot tos aktorės, o ne manęs. Dabar galit ją turėti. Ji tikrai pasyvi. Ne taip kaip aš arba mano tatuiruotė – mes darome geriausius minjetus – su džiaugsmu arba skausmu. Bet čia taip tamsu, kad jūs manęs niekaip neberasit. Pražiopsojot gyvenimo progą. Turite tiktai ją – negyvą aktorę, vaidinančią negyvėlę. Truputį pagalvokit apie tai, pagalvokit.

(Šviesos įsijungia po 3 minučių 16 sekundžių.) (Aktorė numeta batelius į publiką.)

Vertė Laimantas Jonušys

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 27 iš 28 
14:36:42 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba