ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-01-23 nr. 925

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Veidrodis (56) • LAIMANTAS JONUŠYS. Gyvenimas reginių visuomenėje (37) • -vt-. Sekmadienio postilė (23) • Kaip gyvuoja „dama kultūra“? (2) • JONAS GRIGAS. Apie logiką pasaulio pažinime (84) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (5) • KRISTINA KUČINSKAITĖ. Algis Griškevičius. Gyvenimas pamirštam interjere. 1998 (21) • JURGIS VININGAS. Eilės (6) • KURT VONNEGUT. Harisonas Berdžeronas (3) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (2) • JURGIS KUNČINAS. Kaip mes patys tuomet atrodysime? (6) • VITALIJA BIGUZAITĖ. Instrukcijos: kaip pasidirbdinti nuosavą pragarą (1) • -pv-. Daktaras MirtisDublerė. KERRY SHAWN KEYSaš nevaldau pasaulio, jis manimi gyvas (697) • 2009 m. sausio 30 d. Nr. 4 (926) turinys (4) •

Priraišioti vieversiai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

        Aš pats išsirausiu savo šaknis...

2006

Alytaus ulonų II pulkas

Šiandien jis švenčia savo 80-metį. Įdomiausia, kad kalbėjo mano tėvo amžiaus žmogus – gimęs 1912 metais. Jis tarnavęs (taigi!) tuo pačiu metu – nuo 1934-ųjų.

Viena močiutė:

– O mano laikais ulonai būdavo patys gražiausi vyrai. Uniformos kaip karininkų, balti kutai ant krūtinės.

Kavalerija. Antanui Vyšniauskui dabar 96. Ulonai siekia Vytauto Didžiojo laikus, kildinami iš totorių raitelių.


        Ulonai, ulonai,
        Širmieji žirgeliai,
        Širmieji žirgeliai,
        Jaunieji berneliai.

        Ant žirgo sėdėjau,
        Nuo žirgo žiūrėjau,
        Prieš mane mergužėlė
        Kaip saulė žibėjo...

Toliau atsimenu tik: „Kur josi, bernužėli?.. / Laimingai išjoti, / Laimingai parjoti / Ir svetimoj šalelėj / Su priešu kovoti...

Nuo vieno kirčio priešai / Iškris kaip lapeliai...“

(Velniai žino!) Kunigaikštienės Birutės pulkas, sekmadienių marširavimai ir mergų apžiūrinėjimas.

Mano tėvas tarnavo ten 1934–1936 metais. Vyriausioji sesuo Gintė gimusi 1936-aisiais.

Dabar viskas „technizuota ir motorizuota“.

Arklį ne visi pažįsta (?).

Alytaus pažiba. Kas? Mokytoja pensininkė su vienu auksiniu kapliu burnoj... Galgi buvo a. a. tėtušio simpatija?

Poezijos vertimas

Čia galioja (bent jau!) tie patys dėsniai kaip ir savo kuriant. Svarbu – laiku sustoti. Priešingu atveju atsargos senka, audinys skystėja.

Nėra taip, nebūna, kad „ląsteliena“ nedegtų. Malkelės suliepsnoja, paskui ugnis blėsta...

Lapkričio 27, pirmadienis

Mafijos išmintis

Vyras:

– Mano senelis įkalė man, kad litras kraujo yra brangesnis už kibirą aukso...

Moteris:

– Aš tau ne sumauta stovėjimo aikštelė, kad galėtum statyt kada nori!

Kita moteris (vyrui mergišiui):

– Ar būtina ragauti makaronų iš kiekvienos lėkštės?

Čigonų dainos

Jausmingai, su nutęsimais:


        Aš brendu per jausmų vandenyną,
        Žingsnių tūkstantis ligi tavęs...

        Čigone, pavaražyk, pavaražyk,
        Aš jau nepažįstu pats savęs!

Pyplys:

– O mano diedukas moka iš medžio išspausti vandenį!

Apie žodžius

Žemaičiai turi dvejopus rūbus: paeigai (kasdieniai) ir išeigai (šventadieniai).

Bet kas iš to? Skaičiau, jog „išeiginius rūbus“ norima išginti iš kalbos. Girdi, negerai padaryta...

Beje, mūsų tarmėj šis žodis yra sudaiktavardėjęs, tiesiog – išeiginiai ir amen. Viešpaties išeiginiai (K. B.).

Britiškas charakteris

Eltonas Johnas, kuriam koncerto metu sustreikavo skrandis, penkioms minutėms dingo nuo scenos.

– Pamaniau, kad geriau išsivemsiu tualete nei ant pirmos eilės žiūrovų galvų, – pasakė grįžęs sutrikusiems gerbėjams.

Lapkričio 28, antradienis

Baigiau versti „Dieviškąją komediją“. Labai ūkanotos (tamsios) dienos. Antra para neskrenda lėktuvai. Šilta, galgi net žaliuokės dygsta. Kas man?!

        ...tai Meilė suka saulę, o ir žvaigždę.

Čia paskutinė „Rojaus“ eilutė.

Ką jautė Dante ją parašęs? Iš kur galėčiau žinot?

Tai buvo prieš 700 metų.

– Kaip kiaulę paskerdęs! – sako V.

Gal čia geriausias pasakymas. Ūkiškas ir nesentimentalus.

Lieka redagavimas, komentarai, o baisiausia – finansai... Išleidimas.

Lapkričio 29, trečiadienis

Atpalaiduota sąmonė

Nubudęs naktį – apie pusę keturių, ėmiau ir pagalvojau:

– O Petro albumas jau turėtų pasirodyti!

Iš ryto nespėjau įjungti telefono, kai paskambino ir... patvirtino.

Panašiai pirmadienį atspėjau, kad man paskambins Juozas K. iš „Žaltvykslės“...

Nesąmoningi žodžiai: atbuleivis, atbuleiva, senis Rudenis, pusbrolytė ir padraugėnas. Knarkioti... Apsuktagalviai ir klišapėdžiai (žmonės pragare).

Velniukai, kurie negali susilenkti. Krosnys ataušusios. Liuciferis juos užsipuola, o jie dreba.

– Pažiūrėk, nauja gėjų partija!

Klausimas: ką veikia moterys pragare. Dante šito nesprendė...

Tai, ko mes nežinojome

Pavyzdžiui, kad kokia nors leidyba pirmiausia susijusi su pelnu, o ne su švietimu.

Žurnalas vyrams ar moterims tėra tik iš „fasado“ toks, iš tikrųjų – jie siekia pelno, pelno, pelno... Nesvarbu, kas rašo ir kaip rašo. Svarbu, kad savininkai uždirbtų, nes jie „investavo“.

Skalbkite pinigus, skalbkite marškinius, skalbkite savo aktorius, rašytojus, verslo žmones! Kiek galint daugiau „intymo ir ekstrymo“. Tada „mūsų“ reklama atsipirks.

Vargšai yra visi tikintieji savo gabumais, išmanymu etc. Jie žlugs tą patį mirksnį, kai savininkai ištars lemtingąjį „Ne!“

Šitam leidiniui galas...

Gruodžio 1, penktadienis

Kino režisierius S. Paradžanovas

Aš esu jį matęs Maskvoje, viešbutyje „Rossija“ (1988). Didelis, žilas žmogus pilku paltu, panašus į girių atsiskyrėlį, nepaliaudavo „matuoti“ koridorių ir fojė. Su niekuo nesikalbėdamas. Jeigu kalbėdavo, tai po nosim, burbleno nesuprasi ką. Sakytum – keistuolis.

Jo filmas „Granato spalva“ andai mus buvo labai paveikęs. Tikras magas!

Šiandien perskaičiau, kad, pasodintas į kalėjimą, rašė maždaug tokius laiškus (valdžiai):

„Išleiskite nuogą per sieną į Iraną, noriu kurti Irano kiną.“

Niekas, žinoma, niekur jo neišleido. Išbadėjęs su virvute ir duonos žiaubere pro kalėjimo langą gaudė balandžius... Filmas „Granato spalva“ buvo labai iškarpytas, tai, ką mes matėm, buvo kino režisieriaus S. Jutkevičiaus montažas. Dabar, tiesa, atkurtas pirminis variantas pagal S. Paradžanovo dienoraščius ir užrašus.

Pasaulinio masto menininkas, filmas apie XVIII amžiaus armėnų poeto Sajato-Novos gyvenimą.

Poetiškas, magiškas.

Sako, dabartiniam Irano kinui S. Paradžanovas išties yra padaręs didelę įtaką.

Dar apie vertimą

Garsus vokiečių literatūros teoretikas ir vertėjas (greta kitų – ir Ch. Baudelaire’o!): literatūrinis vertimas yra privilegijuotas būdas suprasti ir interpretuoti tekstus. Tai procesas, kuris keičia ne tik originalo tekstą, bet ir paties vertėjo kalbą...

(Pas mus šis požiūris kolei kas neįteisintas, žmonės nenori girdėti tokios vertimo sampratos, ypač – poezijoje...)

Apie sijonuotus žmones

Europos klausimas: kaip nutildyti škotą, jeigu jis pradeda giedoti? Atsakymas: apversti jį ant galvos, tada sijonas užkris burną ir škotas nutils...

Su basliu vyro nepataisysi!

Vyrai ir moterys

Pirmieji moka žudyti, antrosios – išgyventi.

Gruodžio 2, šeštadienis

Jaunos aktorės sapnas

Gal jo ir neužrašyčiau, jeigu jis nebūtų pasikartojantis. Vienaip ar kitaip – nesiimu jo aiškinti.

Ji vis sapnuojanti, kad ją atsiveja... velnias. Atbėga į nuošalią sodybą lygumoje. Troboje sėdi pražilęs vyriškis ir skaito senovinę knygą nesuprantamais rašmenimis. Pakelia galvą, pasižiūri ir toliau skaito.

Velnias įsiveržia į trobą, puola merginą ir suraižo jai rankas nagais. Vyriškis tebeskaito... Ten, kur kraujo drūžės odoj, pasirodo daug spalvotų blizgučių...

Labai protinga panelė, gabi. Duokdie, kad tas sapnas neišsipildytų!

Kažko ir aš pats nesuprantu

Pavyzdžiui, rytoj visų neįgaliųjų diena.

Moteris skambina į LRT ir sako:

– Sveikinu visus Lietuvos neįgaliuosius ir užsakau jiems sugroti maršą „Armonika“...

Gruodžio 3, sekmadienis

„Psichuškių“ istorija

Jinai dar neparašyta. Po karo labai didelis beprotynas buvo uždarytame Pažaislio vienuolyne. Regis, tada ir prasidėjo. Ne vienas iš „vengiančių sov. armijos“ bandydavo pasislėpti ten. Tarp tikrų ligonių ir psichus simuliuojančių nusikaltėlių. Sovietai greit išuostė „pakraščių taktiką“ ir – sanitarais bei med. seserimis įdarbino savo patikėtinius.

Įdomiausia, kad toks modelis išliko iki mūsų dienų. Mat pasaulyje nėra inertiškesnių ligoninių nei šitos. Ilgainiui ir daktarai darbavosi išvien su okupacine valdžia. Ištobulėjo ir vaistai. Labiausiai paplitęs buvo (ir yra?) „efetamino kursas“ – mėnesį ligoniui, tikram ar tariamam, leidžiamos stiprios dozės.

Kada vieno žinomo žmogaus sūnų tėvai norėjo „išsukti“ iš kariuomenės per pažįstamą gydytoją, toji ir paklausė:

– Ar norite, kad sūnus liktų sužalota sveikata? Geriau tegu patarnauja. Mes – irgi kontroliuojami...

Sūnus pagalvojo, kad proto ir taip jau nedaug beturįs, tad geriau armija...

Po 50 tokie žmonės pradeda „daržovėti“. Tie, kurie mano, kad vyrų gyvenimas yra lengvas, turėtų pagalvoti: iš vienos pusės – armija, kur tebegalioja kalėjimų taisyklės, iš kitos – „psichuškės“...

Išeitis, žinoma, yra. Profesionalioji kariuomenė. Lenkai jau perėjo į tokią, latviai šiuo metu turi 4000 profesionalių karių.

Esmė: ne visi vyrai tinkami šiai „profesijai“. Ir senoji šauktinių, rekrūtų, ir sovietinė, „patriotinė“, liaudies armija devalvavo kariškio profesiją kaip tokią. Iki beprotyno ir kaliūzės.

Iš disidento Litvinenkos pasakojimo

– Aš augau SSRS. Aš stovėjau eilėse, atsimenu, avienos gabalo laukiau visą parą. Mano senelis, kuris buvo karo pilotas, stovėjo 600-asis. Kare jis buvo nudegęs šoną... Kai pradėjau mokytis elitinėje Dzeržinskio karo akademijoje (KGB), pamačiau, kaip gyvena CK ir Politbiuras... Supratau, kaip jie apvogė ir pažemino mano tautą.

Aš kariavau daugely karų, kuriuos pradėjo SSRS. Aš mačiau žudomus žmones Afganistane, Kaukaze, Čečėnijoje...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


148456. archyvaras2009-01-27 23:21
Litvinenka buvo nunuodytas savo buvusių kolegų iš KGB ir GRU. Jie suranda demaskavusius juos visuose pasaulio kampeliuose, kaip Trockį Meksikoje surado ir nužudė...

148463. na,2009-01-27 23:58
Trockis anaiptol ne demaskuotojas buvo, tiesiog loviu nepasidalijo.

148491. na, - nuo archyvaro2009-01-28 09:55
Taip, panašu į dalybas/ nepasidalinimus...bet neverta buvo vėliau Trockį žudyti lenininiams čekistams, kai jau užvaldė sovrussią. Būta niuansuotų ideologinių skirtumų...

148507. kaip neverta?2009-01-28 10:57
Taigi konkurentas prie pasaulinės Revoliucijos lovio!

148689. obana2009-01-29 17:27
Pastebėjau, kad Geda storoje knygoje daug geriau skaitosi, nei ŠA vienam puslapėly - čia kaip pareklamavau pernai išėjusią trečią šių dienoraščių knygą.

Rodoma versija 27 iš 28 
14:36:39 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba