ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-01-23 nr. 925

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Veidrodis (56) • LAIMANTAS JONUŠYS. Gyvenimas reginių visuomenėje (37) • -vt-. Sekmadienio postilė (23) • Kaip gyvuoja „dama kultūra“? (2) • JONAS GRIGAS. Apie logiką pasaulio pažinime (84) • SIGITAS GEDA. Priraišioti vieversiai (5) • KRISTINA KUČINSKAITĖ. Algis Griškevičius. Gyvenimas pamirštam interjere. 1998 (21) • JURGIS VININGAS. Eilės (6) • KURT VONNEGUT. Harisonas Berdžeronas (3) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (2) • JURGIS KUNČINAS. Kaip mes patys tuomet atrodysime? (6) • VITALIJA BIGUZAITĖ. Instrukcijos: kaip pasidirbdinti nuosavą pragarą (1) • -pv-. Daktaras MirtisDublerė. KERRY SHAWN KEYSaš nevaldau pasaulio, jis manimi gyvas (697) • 2009 m. sausio 30 d. Nr. 4 (926) turinys (4) •

Sekmadienio postilė

-vt-

[skaityti komentarus]

III eilinis sekmadienis (1 Kor 7, 29–31)

    Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų, ir kurie verkia, tarsi neverktų, ir kurie džiaugiasi, tarsi nesidžiaugtų, ir kurie perka, tarsi neįsigytų, ir kurie užsiėmę pasaulio reikalais, – kaip neužsiėmę. Nes šio pasaulio pavidalas praeina.


Eschatologinė „jau“ ir „dar ne“ įtampa

Komentuoti Biblijos ištraukas gali būti „nepakeliamai lengva“ (perfrazuojant M. Kunderą). Nes Žodžio apmąstymas pajudina ir vidinę šviesą, ir vidinę tamsą. Su tekstu, kuris štai turi gimti prieš mano akis, elgiuosi prisimindama A. Tarkovskio Rubliovą. Komentuoti Šv. Raštą – lyg tapyti ikoną, kad būtų atspindėtas nors plyšelis šviesos, kurios perpildyta Evangelija. Skaitau apaštalo Pauliaus, kuris ilgą laiką, dar būdamas Saulius, persekiojo krikščionis, Pirmojo laiško korintiečiams ištrauką. (Šv. Pauliaus laiškai yra viena gražiausių Naujojo Testamento dalių.)

Skaitau ilgai, lėtai, sustoju, įsiklausau maldoje, vėl skaitau ir mąstau, kodėl norisi stabtelėti ties vienu ar kitu žodžiu. Būti tarp žodžių, eilučių, raidžių. Tai primena filosofinį „tarp“, t. y. mąstymo vyksmą, eigą, o ne baigtinį suvokimą, įvykį.

Pirmiausia, ką suvokiu skaitydama šias eilutes – ne tik apaštalas Paulius, bet ir visi pirmieji krikščionys šventai tikėjo tuo, kas buvo rašoma: laikas trumpas. Anas tikėjimas stulbina šia vienintele fraze. Kalba – lyg besilaukiančios būsimos motinos, kurios jaučia gimsiančio kūdikio judesius, širdies dūžius ir žino, kad tas „laikas trumpas“. Frazė, neturinti datos, bet – konkretų laiko matmenį. Kristaus atėjimas čia pat. Tačiau realiai visa tai nutolo iki mūsų dienų. Nutolo jiems – priartėjo mums: ar neturėtume būti visiškai pagauti šio ypatingo laukimo? „Anuomet“ ir „dabar“, „vakar“ ir „šiandien“ nebėra. Lieka eschatologinis tikėjimas, įtampa, nuojauta. O jei tai išsipildytų fatališkai greitai, iš anksto nepasiruošus, nežinant, kaip ir kada? Ką tuomet turėtume daryti? Kaip gyventi su šia „jau“ ir „dar ne“ įtampa? Kasdien gyvename ne apie tai galvodami. Ir kiekvienas naujas rytmetys mums atveria tik dar vieną dieną.

Daugiau nei prieš metus vienas iš mano artimiausiųjų išėjo staiga, netikėtai. Paskui ilgą laiką jaučiau, koks „trumpas laikas“ yra duotas. Ateiti. Išeiti. Sulaukti. Tikėti. Gyventi. Per trumpas laikas atsigrožėti saulėtekiais ir saulėlydžiais. Visi kiti lygiai taip pat kaip kasdien dirbo, skubėjo, grįžo namo, kalbėjosi. Tačiau jam visas gyvenimas per vieną akimirką virto „trumpu laiku“ čia, o ten – amžinybe.

„Trumpo laiko“ įtemptoje erdvėje atsiveria ir kitas žodis – „tarsi“. Kuris atpalaiduoja nuo įtampos, išsprendžia klausimą, ką daryti, žinant, kad „laikas trumpas“. Gyventi „tarsi“: džiaukis, tarsi nesidžiaugtum; verk, tarsi neverktum; rūpinkis, tarsi nesirūpintum. Tikėjimas, viltis, gyvenimo kasdienybė, džiaugsmas, skausmas – kad visa būtų „tarsi“... Būti, tarsi jau nebūtum? Ar šiame kelyje atrandama ramybė, tobulas susitaikymas, priėmimas, atsižadėjimas? Visiškas bet kokių prisirišimų atsisakymas. Matyt, iš to turėtų kilti neapsakomas džiaugsmas dėl kiekvienos trumpos dienos, nakties, ryto? „Tarsi“ (panašiai kaip „tarp“) lyg tiltas sujungia egzistencinį „šiapus“ ir metafizinį „anapus“ krantus.

Tarp „laikas trumpas“ įtampos ir „tarsi“ ramybės gimsta kitokia žemiška laikysena: išorinis kantrumas, pakantumas būti čia ir vidinis skubėjimas, veržlumas eiti, ruoštis į ten – vėl norisi palyginti su motinos ramybe įsčiose spurdančiai gyvybei: tuojau, bet dar ne...

Apaštalo Pauliaus nusakytas imperatyvas – ypatingas išrinktųjų, pašventintųjų kelias, sunkus, paprastas, tobulas, kaži ar pasiekiamas. Tačiau kažkodėl nusakytas, nurodytas. Randasi suvokimas apie visumą, kuri kyla išbūnant „čia ir dabar“, bet žinant tiesą apie „ten ir anapus“. Tai primena kitas Evangelijos eilutes apie tai, kad visa mes čia regime lyg veidrodyje, iškreiptu pavidalu... Šio Laiško korintiečiams ištrauka žiūri į mus – iš atvirkštinės perspektyvos taško. Tai ne įprastas mums žiūrėjimas iš čia į ten, o iš Ten į Čionai. Kaip ikonose.

Tikintieji žino, kad asmeninis susitikimas su Kristumi įvyksta / gali įvykti bet kada. Bet jau daugiau nei du tūkstančiai metų tai nevyksta išorėje. Tik viduje. Nežinant datos, nes tam skirtas visas gyvenimas. Dažniausiai tokiems susitikimams nepaliekame, neturime, neplanuojame laiko, neatlaisviname, neparuošiame vidinės erdvės. Pamenu, sykį kun. A. Saulaitis pasiūlė įsivaizduoti, koks gali būti kiekvieno iš mūsų asmeninis susitikimas su Kristumi – visiškai realiai, čia, kur dabar esame, stovime, sėdime... Kas įvyksta tokią akimirką? Koks dialogas užsimezga?

Akimirką suprantu, kad tereikia būti. Nežinau jokio kito momento, kada žmogus pasijunta toks orus kaip tuomet, kai įvyksta susitikimas su dieviškuoju aidu, įkurdintu mumyse. Kai leidžiame Jam nuaidėti... Kai dvasia ima viršų, o ne kūnas, imama gyventi oriai, laisvėje ir meilėje. Nes orus gali būti tik išsilaisvinęs žmogus. Nevaržomas savo žmogiškumo, su meile ir pagarba priimdamas laikiną kūnišką prigimtį, kurioje telpa, išsipildo net dieviška prigimtis.

Kas yra tas vienas vienintelis susitikimas, kuris niekada neturi / neturės analogo pasikartoti, darsyk įvykti. Tas vienis. Kaip amžinybė.

Apaštalui Pauliui Jėzus yra Tikrovė, kuri įsiveržia iš Anapus pas mus ir įgalina apaštalą paliudyti tai žodžiais „laikas trumpas“ ir „gyventi, tarsi...“. Kaip mes pamatome ir įvykdome tokią Tikrovę?


        Ar bejėgiai yra tie senieji skausmai
        mus labiau apvaisinti? Ar neatėjo jau metas mylint
        atsiplėšti nuo mylimų ir įsitempus virpėti,
        kaip kad lanką įtempia strėlė, kad iššokusi lėkti
        reikštų daugiau, nei yra. Pasilikti nėra kur.
        Šaukia šaukia. Klausyk, širdie mano, kaip andai
        tik šventieji teklausė, kad balsas galingas
        juos pakeltų nuo žemės; bet jie klūpojo,
        ir po to, neįtikėtini, nieko nepaisė:
        taip įsiklausę. Ne todėl, kad galėtum
        ištvert Dievo balsą iš tolo. To dvelksmo klausykis,
        to nepaliaujančio gando, kuris tyloje susiklosto.
        R. M. Rilke. Duino elegijos. Pirmoji elegija (vertė S. Geda)

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


148434. varna2009-01-27 21:14
Manęs niekaip neapleidžia įspūdis, kad šitas "pastiles" rašo kažkokie Afrikos pigmėjai, tik vakar atsivertę į krikščionybę, bet dar nespėję suvokti nei į ką jie atsivertė, nei kas per daiktas "tikėjimas". Jei jiems pasiūlyti skanių vanilinių ledų, jie pagalvotų, kad tai ir yra Dievas. Peza bet ką ir bet kaip.

148440. kls.2009-01-27 21:48
kuo tekstas stipresnis, tuo varna piktesne.

148531. alora :-) 2009-01-28 13:44
"Apaštalo Pauliaus nusakytas imperatyvas – ypatingas išrinktųjų, pašventintųjų kelias, sunkus, paprastas, tobulas, kaži ar pasiekiamas". kazi ar pasiekiamas?:) tereikia suvokti koks, zmogau, esi vienisas, o veikla ir santykiai - tik priedanga. stai jums ir akistata su savim, ismincium, be abejo:)

148538. am2009-01-28 14:05
šie ir kiti panašūs Pauliaus žodžiai verčia rimtai abejoti jo laiškų neklaidingumu ar bent jau perinterpretuoti juos taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika

148542. am2009-01-28 14:32
o pats komentaras tai visai nieko, vien dėl tos akimirkos supratimo, kad "tereikia būti". tik ar galima būti "tarsi neverkiant, nesidžiaugiant, tarsi neturint tau artimo žmogaus"?

148585. po palme>am2009-01-28 17:46
manau cia greiciau vienuolisko gyvenimo budo propagavimas.

148591. as2009-01-28 18:09
alora, galvoju, kad kai veikla ir santykiai "nuimami", daznai tulas pilietis lieka lyg "baronkos skyle".

148595. krikscionis2009-01-28 18:18
Anksciau ar veliau vis tiek tenka su visais artimaisiais issiskirti, cia irgi apie tai uzsimena, o jei labai prisirisi ir, pvz., netekes artimiausio, o neduokdie, pvz., vaiko, nebenori gyventi - tai, pagal krikscionis, ne is Dievo. Nes krikscionis tiki, kad arba susitiks artima anapus, arba tiesiog kad butis tesiasi ir po mirties. Bet gyvendamas su artimiausiu turi ji myleti "kaip pats save", taciau jo nesudievinti, neprisiristi. Kai kurie ypac linke savintis kitus, pavydeti. Apibudinimas "tarsi" labai tinka -isvaduoja, pvz., nuo savininkiskumo, pavydo. Tokia krikscionybe.

148604. alora2009-01-28 19:50
as, aha, skyle riestainyje, 2 in 1. manrods, skyles buvimas turi pliusu, nors gal nuo charakterio priklauso. po palme, arba taip, arba ne. galbut tai ramstis. pvz. kaip tau palme.

148642. kažkoks 2009-01-28 23:42
labai "indiškas" čia Paulius. Neprisirišimo prasme.

148655. am2009-01-29 08:32
bet nepamirškime, kad Paulius (bent jau kai kurie ko laiškų fragmentai išduoda) kaip ir dalis jo amžininkų tikėjosi, kad Kristaus antrasis atėjimas jau čia pat, taigi gyveno pasaulio pabaigos nuotaikom. antra, skaityti ir aiškinti atskirus fragmentus būtina atsižvelgiant į kontekstą. taip ir šiuo atveju. bet neturiu laiko priminti. kas moka skaityti tegul skaito

148716. as2009-01-29 23:06
Didžiosios religijos, kai įsigilini, tarsi turi viena bendrą vardiklį. Panašios esminiais, pamatiniais teiginiais.

148723. Teogonius :-) 2009-01-30 04:08
Viena stipriausių postilių šiame (dažniausiai marazmų) puslapyje. DĖKUI autorei! Ir toliau taip!

148729. twice2009-01-30 10:43
Kam reikalinga ta kategoriska istarme apie marazmus, net ir tiksliuosiuose moksluose ju pasitaiko, net ir gyvenimas gali atrodyti vienas istisas marazmas, ziurint is kurio kampo stebi

148730. e - Didžiosios religijos, kai įsigilini, tarsi turi viena bendrą vardiklį.2009-01-30 10:53
Turi, - esmingai deformuotą pasaulėvaizdį.

148734. uuu2009-01-30 11:18
o jei man atrodo, kad nedeformuotą, ar aš esu durna?

148761. Noė2009-01-30 14:35
„Turi, - esmingai deformuotą pasaulėvaizdį.“ Išskyrus krikščionybę, kuri yra apreikšta Dievo. Visos kitos religijos sukonstruotos žmogaus. Jos gali turėti nebent tos krikščionybės sėklų.

uuu, jei ne paslaptis, kokį tikėjimą išpažįsti?

148762. uuu2009-01-30 17:26
romos katalikų paprastąjį

148763. Noė2009-01-30 17:50
Ką reiškia „paprastąjį“?

148765. uuu2009-01-30 18:25
paprastąjį reiškia, kad ne kokią atšaką

148767. uuu2009-01-30 18:28
jei dar bus koks klausimas parašysiu 7dienį vakare nes dabar išvažiuoju

148775. Noė2009-01-30 18:47
Geros kelionės.

148956. uuu2009-02-01 22:04
ačiū

Rodoma versija 27 iš 28 
14:36:36 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba