ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-10-15 nr. 769

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (152) • REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Pokalbis (24) • RENATA ŠERELYTĖ. Šešiapirštė koja (18) • JEAN-MARC LAMBERT. EilėsPaženklintas. Užrašė Elvyra Kučinskaitė (102) • JONAS MIKELINSKAS. Tai Dievo galybė!GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie neparašytas knygasSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiRENATA DUBINSKAITĖ. Tarp akies ir ausiesLAURYNA LUNIČEVAITĖ. Eilės (8) • VALDAS GEDGAUDAS. Socialiųjų "Sirenų" ruduoLAIMANTAS JONUŠYS. Gero rašymo pavyzdžiaiC. J. MOORE. Don Kichotas ir gyvenimo tikrovė-vp-. MolisVIDAS POŠKUS. Trys dienos Mižonių kaimeAUGUSTINAS DAINYS. Ir skausmo vėjas išpūs sielos bures (1) • VITALIJA BIGUZAITĖ. Kopimas su prezidentuJURIJ MAMLEJEV. Paprastas žmogus (1) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Tai, kas kenkia jums ir aplinkiniamsLAIŠKAI (232) •

Molis

-vp-

[skaityti komentarus]

Palijo ir molio gurvuoliai išlindo iš po samanų, lapų, kerplėšų ir kelmų. Pirmasis juos pastebėjo sūduvis Skomantas.

– Žiūrėkite! – sušuko jis kiek gali. – Moliniai gabalai jau pradeda invaziją!

Tarp Nemuno, Šešupės ir Ančios upių įsikūrusi baltų gentis ilgą laiką nežinojo, kas yra ta tąsi, riebi, ruda žemė. Apie ją girdėdavo tik iš gretimų kraštų – Dainavos, Lietuvos, Nadruvos – pasiuntinių. Šie jau kelis paskutinius dešimtmečius skųsdavosi destruktyviu molio poveikiu. "Degti ir nedegti indai, plytos ar tiesiog šlapios žemės grumstai baigia sunaikinti mūsų kultūras", – į sueigas susirinkusiems sūduviams sakydavo jie. O šie, nieko nesuprasdami, kraipydavo galvas ir šnekėdavo, kad "negalimas daiktas, jog mūsų žemes baigia užkariauti kažkokie dirvožemiai ar velėnos".

Gretimas baltų tautas pavergus keraminiams objektams, pasienio pilyse budėję sūduvių kariai pirmieji pamatė į jų žemes ordomis ropojančius molinius gurvuolius. Pradžioje žmonės nesuvokė, kas čia vyksta. Galvojo, kad kokie kryžiuočiai ar lenkai, apsilipdę šlapia žeme, bando nepastebėti prisėlinti prie įtvirtinimų. Tačiau įsibrovėliai nebijojo nei į juos laidomų aštrių strėlių, nei mėtomų kietų sunkių akmenų, nei pilamos verdančios dervos. Ropojo, ir tiek. Patys savaime nebuvo agresyvūs. Nežudė besipriešinančių sūduvių. Tiesiog aplipdydavo juos šlapio molio mase ir tie virsdavo lipdytais, žiestais dubenimis, amforomis, plytomis, čerpėmis ar tiesiog beformiais nedegtos žemės gabalais. Makabriškas vaizdas! Visa Sūduva virto moline dykyne. Vietomis kyšojo gležnos ištvermingųjų tundrinių berželių šakos, vienas kitas skroblas ar šimtametis ąžuolas.

Išsigelbėjo prie Žuvinto pelkės ir dabartinių Krikštonių vietoje gyvenę sūduviai. Pirmieji – todėl, kad moliai nepajėgė prasiskverbti pro tyvuliuojančius vandenis, liulančius dumblus. Jie grimzdavo ir, leisdami didesnius bei mažesnius burbuliukus, virsdavo stovinčia klampia mase. O Krikštonių kraštą bandę okupuoti atėjūnai tarytum kokie rutuliai ar kamuoliai nuolaidžiais šlaitais nuriedėdavo į Nemuną ir srovė juos, nespėjusius įgyvendinti savo tikslų, nuplukdydavo tolyn.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 28 iš 29 
14:36:26 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba