ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-10-15 nr. 769

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (152) • REGIMANTAS TAMOŠAITIS. Pokalbis (24) • RENATA ŠERELYTĖ. Šešiapirštė koja (18) • JEAN-MARC LAMBERT. EilėsPaženklintas. Užrašė Elvyra Kučinskaitė (102) • JONAS MIKELINSKAS. Tai Dievo galybė!GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie neparašytas knygasSIGITAS GEDA. Karalienės sekretaiRENATA DUBINSKAITĖ. Tarp akies ir ausiesLAURYNA LUNIČEVAITĖ. Eilės (8) • VALDAS GEDGAUDAS. Socialiųjų "Sirenų" ruduoLAIMANTAS JONUŠYS. Gero rašymo pavyzdžiaiC. J. MOORE. Don Kichotas ir gyvenimo tikrovė-vp-. MolisVIDAS POŠKUS. Trys dienos Mižonių kaimeAUGUSTINAS DAINYS. Ir skausmo vėjas išpūs sielos bures (1) • VITALIJA BIGUZAITĖ. Kopimas su prezidentuJURIJ MAMLEJEV. Paprastas žmogus (1) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Tai, kas kenkia jums ir aplinkiniamsLAIŠKAI (232) •

Šešiapirštė koja

RENATA ŠERELYTĖ

[skaityti komentarus]

Perfrazuodama Sigitą Parulskį, kuris savo naujoje esė knygoje "Miegas ir kitos moterys" rašo apie jį kankinantį "nedvasingumo kompleksą", su sielvartu turiu pripažinti, kad mano sieloje, regis, vyksta atvirkštinis procesas. Ir jeigu kalbėtume atvirai, šita kančia ne ką menkesnė. Parulskis bent jau įvardija jaučiąs "sarkazmą, marazmą ir orgazmą" kaip būtinus nedvasingumo palydovus, o kas belieka po baisios ir gniuždančios dvasingumo griūties?.. Harmonija, hegemonija ir hipertonija?.. Argi tai paguodžia?..

Šiais laikais bet kokį užgriuvusį gelžbetoninį kalną turi nuversti savo rankomis. Šitai vadinama asmenine atsakomybe ir blaivia savivoka, mat jokia valdžia nei partija nespręs asmeninių problemų. Taigi ir dvasingumas – ne jos reikalas. Kad ir kaip smarkiai jis slėgtų trapius žmogaus kaulus ir smegenų pusrutulius, o nakties tamsoje pamažu virstų pabaisų režisierių mumifikuotu Holivudo aktoriumi, kuris savo mažytį masinį identitetą mielai iškeitė į galingą blogio dvasios asmenybiškumą.

Aš nenoriu, kad mane be paliovos kankintų dvasingumas, aš imu jį niekinti ir įsivaizduoti kaip bjaurų ir storą šeštąjį kojos pirštą. Jį pašalinti iš pirmo žvilgsnio nebūtų didelio vargo, bet kaipgi nei iš šio, nei iš to jį kirsi?.. Žmogus net su bjauria yda skiriasi vos ne verkdamas, o čia vis dėlto pirštas... Šešiapirštis žmogus – atradimas pats sau. Gali jausti pasibjaurėjimą savimi, nesveiką erotinį jaudulį, o koks nusidriekia laukas mažyčiams mazochistiniams malonumams auginti!.. Kol nesityčioji iš savęs, niekam nebūni įdomus. Žiūrėk, paskui kas nors ims ir atras, kad šeštojo piršto kombinacijos yra ne kas kita, kaip dievoieškos ir kūniškumo sintezė. Nors dievoieška galėtų egzistuoti sau, o kūniškumas – sau.

Niekas, kas gimė iš kūno, neįeis į dangaus karalystę, sako Naujasis Testamentas. Bet Naujojo Testamento citatos nepatinka blizgančių žurnalų redaktorėms ir leidėjoms, jos įsitikinusios, kad žavus moteriškumas, aptemptas šampano spalvos "Palmer" apatiniu trikotažu, grakščiai įžygiuos į dangų.

Grynasis dvasingumas, jeigu jis kuo nors panašus į grynąjį protą, – šiurpi sąvoka. Nes jame nelabai kas belieka iš apatinio trikotažo. Tų švelnių niekšybių ir saldžių apkalbų, puošiančių ir praturtinančių kiekvieno žmogaus gyvenimą.

Kai praeina malonūs vasaros karščiai, kaitriais saulės lygintuvais pervažiuojantys pamėlusio intelektualo nugarkaulį ir paliekantys rudas (maro?.. kokomikozės?.. audinio degėsių?..) dėmes, basas kojas nori nenori turi ištraukti iš nešienaujamų pievų karvašūdžio ir sprausti į batus. O dešiniajai kojai visi batai nepatinka, nes ji – su šešiais pirštais. Šeštasis – nuo karvašūdžio dar pastorėjęs.

Užtatai šlubuosiu dabar kaip karvė su puantais į žurnalo redakciją, kur reiklios redaktorės ir apatinio trikotažo mūzos pirmiausia teiksis įvertinti mano išvaizdą, o paskui – atneštą (literatūros?) kūrinį.

Kai pamatau panelę Malviną mėlynais plaukais, susigraužiu, kad nesugalvojau nusidažyti žaliai. (Visa.) Imu abejoti literatūra kaip tylia dvasingumo forma, o kai Malvina pareiškia, kad žurnalui reikia ne "rebusų", o meilės istorijų ir detektyvų, kaip dvasingumo forma imu abejoti ir meile. Bent jau tylia. (Jeigu meilė nerėkia kaip skerdžiama, anokia čia meilė!..) Bet kadangi kiekvienoje situacijoje reikėtų ieškoti pozityvo, randu ir tokį – tai žmogžudystė, auka ir žudikas, ir ypač smagu, kai pastarasis įvardijamas kaip klaikus seksualinis maniakas (jaukas frigidiškoms namų šeimininkėms!..) arba estetiškai nusiteikęs kanibalas, savo aukas patiekiantis Meiseno porceliano lėkštėse, apibarstytas orchidėjų žiedlapiais.

Kodėl įžvelgiu čia pozityvą?.. Ogi todėl, kad skaitytojas žino, jog jis tai nebus suvalgytas. Ir redaktorė žino. Užtat imu ir nustembu, kai nusivedusi mane į kavinę užsako viščiuką, o ne žmogienos.

Neadekvatu.

Ir dar paklausia manęs, ar sutiksiu parašyti "ką nors lengvo, be rebusų". Kraupiai sužvairakiuoju į apskrudusį lavonėlį baltoje kaip emaliuota vonia lėkštėje ir konvulsingai pakraipau galvą. Tai galėtų reikšti ir sutikimą, ir atsisakymą, ir pirmuosius neurozės požymius, ir man jie patinka – braukia per sprandą iš refrižeratoriaus ištraukta negyvos vištos plunksna.

O kai Malvina, žiūrėdama mėlynomis akimis pro mėlynus plaukus, paklausia, kodėl nešioju tokius didelius batus (gal tai esąs savotiškas meninis stilius, susijęs su maištu prieš nusistovėjusią lyg kūdros vanduo madą ir į skenduolius panašių dizainerių terorą), man nei iš šio, nei iš to šauna mintis nusiauti ir padėti dešiniąją koją ant stalo. Į lėkštę, kur kūpso nusikaltimo auka. Esu tikra, kad užanty Malvina turi į tobulą trapeciją panašų mėsininko peilį ir žinos, ką daryti.

Bus šiek tiek skausmo, ašarų, nepatogumo, reiks paprašyti padavėjo, kad atneštų daugiau popierinių servetėlių ir taurelę "Starkos". Bet tai truks tik akimirką. Paskui savo pokalbį vėl galėsime tęsti. Ir galbūt net susitarti dėl estetiškos žmogžudystės. Žudikas kanibalas šiuo atveju būsiu aš.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


44852. Rūta2005-10-17 09:49
šaunuolė autorė.fui, nekenčiu kartais to dvasingumo, noriu jį pasmaugti, kad netrukdytų.bet tada pasidaro labai bausu ir palieku gyventi. tiek to.pakentėsiu

44855. juodulys2005-10-17 10:15
Taigi taigi, kam tas dvasingumas teletabizacijos nudrenuoto protelio skaitytojui/vartotojui? (savaime aišku, kad ne apie karikatūrinę cypdavatkišką dvasingumo formą čia šnekam,- pastaroji tai klesti su visu apatiniu trikotažu). Liūdniausia, kad malvinizacija t.p. masinė. Labai savalaikis tekstukas.

44860. migla2005-10-17 12:42
indomu ar galima dvasingai kalbeti prie langelio ir viska išdėti

44869. ašei2005-10-17 14:46
atleiskit, o kas yra tas dvasingumas?

44870. to: ašei2005-10-17 15:03
http://www.bernardinai.lt/index.php?839092501 Turtingo žmogaus dvasinės raiškos formos kitokios nei skurdžiaus, gaunančio minimalų darbo užmokestį. Kitokios dėl finansinės laisvės teikiamų galimybių, bet labai panašios savo esme. Juk ir ponas, ir skurdžius renkasi realybės šou. Tik vienas - brangesnį, kitas - pigesnį. Užtat nėra ko stebėtis, kad ponų ir horoskopai ypatingesni, ir būrėjos "kvalifikuotesnės", ir auros bei čakros spindulingesnės nei kokio bėdžiaus, kuris, sukrapštęs paskutinius grašius, kiūtina pas bioenergetiką gydyti skaudančio kelio sąnario.

44937. Kazkoks naujas Arturas_2005-10-18 11:40
Is tiesu tai naujas reiskinys KGBistineje propagandoje. Tik kaip reikia Artureliui taip aukstai skraidyti Imperijos tiksluose, kad nebepastebetum,jog LIETUVIAI jau yra isjungusi visus imtuvus pusiau blatniem ir raudonai lietuviskiems postrigavimams - rupi mat arturui burliokelio anukui Lietuva

44940. ak2005-10-18 12:05
bet pati tema jau tiek nuvalkiota... Ir pati Renata visą laiką ją ekspolotuoja...

45016. Šiaip paskaitantis2005-10-19 06:02
Tas pabrėžtinas ir nuolatinis dvasingumo demonstravimas man kažko ne itin dvelkia krikščioniškomis nuostatomis. Ar tai nebus paprasčiausia to geiduliuko būti spausdinamai blizgančiuose žurnaluose sublimacija? Ko tu vis graudiniesi, Renata? Nori būt ir šventa, ir bagota? Nuobodu jau, negi pati nejauti.

45052. Dvasingasis to ašei2005-10-19 12:01
Aš labai dvasingas: sėdžiu trečią dieną be pinigų, alkanas kaip šuo, bet koks prieš mane vaizdas? Upės vingis, pageltę, sodrūs medžiai, tvyrantis rūkas... Kokie verti visi žmonių darbeliai, rūpesčiai prieš visa tai? Ne, apgailėtinas erzelys ir aš ten neisiu, nebandysiu iš jų kaip nors užsidirbti pinigų, kad sočiau pavalgyčiau... Aš dvasingas. Ir visa Europos tūkstantinė kultūros tradicija su manimi - jie visi niekino praktiškus, materialius žmonės. Todėl ir aš būsiu aukščiau. Beje, ir Malvina, įtariu, aukščiau - ji myli kultūrą. Skirtumas tarp manęs ir Malvinos tik tas, kad ji turi gerą tarnybą, iš kurios gerai valgo ir nusiperka gerus batus. O aš ne... bet ką padarysi, moterys visada apsukresnės. Bet ir man, ir Malvinai dvasingumas - gražu (ir nereikia ant Malvinos varyti! būtent jos palaikom dvasingumą visuomenėje). Kas gali nepajausti dvasingumo, žiūrėdamas į mėnulio pilnatį, juodus medžių siluetus? Tai va, Ašei, tai ir yra dvasingumas, kurio tu nejauti, o tik - marazmą ir orgazmą. Tiesa, žinau, kad yra viena mano problema: iš tos dvasingos jausenos man kažkodėl kyla pojūtis, kad aš turiu GILIŲ minčių apie pasaulį. Kodėl? Juk žinau, kad logika, o ne jausena atveria naujus dalykus, jausena yra akla, subjektyvi, nemoksliška. Na, ir kas? Man taip norisi, ir Malvinai, užaugintai Europos kultūros, taip norisi. Kai giliai mąstai, jautiesi pranašesnis už kitus - ką tie mulkiai supranta. Va, tik mano bėda - Malvina praktiškesnė, turi gerą tarnybą, o aš graužiu batoną. Aišku, žinau aš dar ir vieną dalyką, kurio tu, Ašei, su savo orgazmais nesupranti ir dėl to nedvasingas - seksas man yra žema, šlykštu, todėl aš myliu visus žmones, žmoniją, o ne kurią nors moterį. Taip, taip, aš žinau, kad meilė visuomenei ir kultūrai yra nerealizuotos meilės moteriai išraiška. Myliu Lietuvą, bet nekenčiu kaimynų. Neaišku, kaip ten Malvinai - gal ji nepatiria orgazmo (man Froidas išaiškino, kad joms tai problematiška). Todėl ji negali kaip tu, Ašei, jausti orgazmo ir marazmo, todėl ji ne tik gražią mėnesieną, bet ir viską (net ir batus) siekia dvasiškai sutaurinti.

45060. mgl2005-10-19 13:21
52 am.tik niekad to nesakyk prie langelio.nes tas gali pasinaudoti tavim. Malvina apdovanos jausmais ir pinigais.kieno tik nera visa tai didysis toškimų išsipildymas.

45071. neonas2005-10-19 15:56
Nu nezinau. Kad ta Serelyte labai praktiska moterele, kiek pamenu.

45083. 52am dvasingam2005-10-19 19:14
kad tu, žmogau, kažko čia privėlei - suplakei Malviną, textuko autorę ir jos lyrinę heroję (plius dar ir komentatorių ašei) į vieną krūvą ir kažkokį miksą mums papilstei...

45114. mgl2005-10-20 07:27
matai čia ta šešiapirštė koja,tai galima visko daug daug ir perdaug prikalbėti, leidžiama.su vestuvėm t.b taip: šiandien tuokiasi Kiškis su kabelyte, ryt-kabelis su kirstukiene,kiškis-ienės su karvelyte.juk taip turėtų būti.po tos reformos pasuose nieko neaišku.o gal perdaug -visi vietiniai....tai apie ta žydišk tvarka tiek supratau ir išmasčiau

45159. ak2005-10-20 16:12
praktiškumas dar nei vienam menininkui nepakenkė. Kaidaise naiviai maniau, kad menininkai - skurdžiai paskutiniai, bet kai su jais pasišneki - tas, žiū, žemelės Vilniaus centre nusipirkęs, anas - namuką Vilniaus pakraštyje. O menininko-verslininko tipas apskritai galėtų būti įdomus "kultūrologinių" tyrinėjimų objektas...

45177. miestiete2005-10-20 18:49
priklauso su kuo pasisneki. siaip verslininkas - norma, o menininkas verslininkas jau objektas?

Rodoma versija 28 iš 29 
14:36:26 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba