ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-08-23 nr. 665

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALI PODRIMJA. Vienos svajonės mirtis (9) • SIGITAS PARULSKIS. Susitikom, pasišnekėjom (30) • BALYS RUKŠA. Lilit (1) • KAZYS ALMENAS. Principai, kompleksai, baimė ir viltis (5) • AGNĖ JUŠKAITĖ. Išgirsti geriausius (8) • LEONAS STEPANAUSKAS. Procesija po 994 metų (5) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (8) • LOLITA JABLONSKIENĖ. Kažko trūksta (2) • TOMAS STANIULIS. Kritikas ir jo kūrinys (11) • ROLANDAS RASTAUSKAS. Algirdui Kaušpėdui (22) • IEVA REKLAITYTĖ. Trys sakiniai (4) • LAIMANTAS JONUŠYS. Likimas kaip Estijos (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Įsigyvenimo formos (9) • "Kulką ėmiau sau už žmoną..." (3) • Prisimena dailininkė Juta ČeičytėANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXII) (3) • LIŪNĖ JANUŠYTĖ. Korektūros klaidaSpaudos, radijo ir TV rėmimo konkursas (1) • Laiškai kitiems, el. redakcijai ir sau (19) •

Prisimena dailininkė Juta Čeičytė

Dingusio pasaulio enciklopedija

[skaityti komentarus]

Rokiškio gimnazijos mokytojai ir vainikas Stalinui. J. Tumo-Vaižganto gimnazijoje Rokiškyje buvo tokie senoviški taktiški mokytojai. Labai mylėjau matematiką Janulionį, nors jo dalyką nelabai mokėjau. Kūno kultūros mokytoja Gimbickaitė (jeigu gerai atsimenu pavardę) gražiai ant lygiagrečių vartėsi, mes, jauniklės, taip nemokėjom. Bliūdžius apie geografiją pasakojo, o dailę Simanavičius dėstė. Vėliau jį susitikau jau Klaipėdoje – kartu Stalinui vainiką kūrėm.

1953 m., kai mirė Stalinas, klaipėdiečius dailininkus ir mane drauge iš Dramos teatro sušaukė į Centro komitetą toks rokiškėnas Kairelis. Sako, reikia vainiką dirbt. Sėdim prie ilgo stalo ir susikaupę piešiam. Aš pagalvojau, kad šitam gruzinui reikia ką nors iš laurų supinti. Kairelis, pro mane eidamas, pasižiūrėjo į tas šakeles ir piktokai sako: "Ką čia padarei?" "Kaip moku, taip šoku!"– atšoviau. O mano Simanavičius ąžuolo lapų su gintaro gilėm pripaišė. Ir laimėjo konkursą. Visą naktį dailės kombinatas dirbo, pjaustė iš metalo tuos lapus, dažė juos, drožė gintaro giles. Galų gale nelabai tą vainiką pakelti galėjo. Tai į lėktuvą, žmonės kalbėjo, su ratukais kareiviai nuvežė ir pakrovė. Nežinau, kaip iškrovė ir kaip nuvilko prie Stalino, tada vainikų daug buvo, kiekvienas miestas stengėsi. O gruzinai, mačiau vėliau kino kronikoje, iš laurų, kaip ir aš, pynė. Dabar visa tai kaip istorinis anekdotas skamba.

Kaip prasidėjo kūrybinis kelias. Vokiečių metais atėjau į Dailės institutą laikyti stojamųjų. Pavėlavau mėnesį, todėl teko eiti prie molberto kartu su jau besimokančiais ir piešiančiais... moters aktą. Stypsau kažkur už nugarų ir nieko nematau, tik svetimus eskizus. Dėstytojas Aleksandravičius paėmė mane už rankos, nuvedė prie pat modelio kojų, perplėšė pusiau popieriaus lapą, prisegė su segtukais, ir turėjau dirbti. Apie aktus nieko nenusimaniau, bet dariau, kaip išmaniau. Kitą dieną dar kompoziciją piešiau, laukų tolius su gubom. Išlaikiau ir tapau laisvoji klausytoja. O prieš dailę dar juk buvau į mediciną įstojusi, tik greitai sprukau, neįstengiau į prozektoriumą vaikščioti. Dirbau ir mokytoja, nes kitaip būtų į Reichą darbams išvežę, aš gi 1922-aisiais gimusi. Tik mokytojų, džiovininkų, nėščių ir sergančių trachoma į Reichą neėmė. Tuo metu buvo toks "Vaidilos" teatras, nuėjau dar ir ten ir jau ruošiausi trečiąją mergelę vaidinti, bet "Vaidilą" prijungė prie Valstybinio akademinio. Kartu "prijungė" ir mane – labai svarbus man buvo tas visas meno spektras, rašytojai, aktoriai, dailininkai, puikus inteligentijos žiedas. Iš jų ir mokiausi.

Einu šalia Levo Karsavino. Į Karsavino paskaitas Dailės institute net ir ponios iš miesto ateidavo. Salė pilnutėlė. Mes, studentai, koridoriuje ant palangių sutūpdavom, dinderį mušdavom – juk irgi jauni buvom, ne visada profesoriaus klausėmės. Vis tiek išlaikysim egzaminą, žinojom. Negriežtas buvo, mūsų lietuvių kalbą mėgdavo taisyti. O pats ją, sako, per keturis mėnesius išmoko. Aš stebėdavausi: gyveno Prancūzijoj, sesuo – garsi šokėja, jis – mokslininkas, bet kad būtų arčiau savo mat’ rodnaja, atvyko į Lietuvą. Lydėdavau jį (dar kartais eidavo ir jo duktė, kuri mokėsi grafikos) iš instituto nuo Šv. Onos bažnyčios Didžiosios gatvės link. Pro prišlapintus kiemus ir tarpuvartes, ir man taip sarmata būdavo tų kvapų. Lagaminėlyje, kurį kartais gaudavau panešti, būdavo gal kokia prancūziška knyga ir visada vietoj nosinės – jų nemėgo – nedidelis frotė rankšluostis.

Kaip Boriso Dauguviečio mirtį susapnavau. 1949 metai. Aktorius Juozas Stanulis pasakė, kad mane po penkių dienų gali išvežti. Iš Panevėžio puoliau slėptis pas draugę Ramygaloje, nakvojau vaikų darželyje. Lova mažytė, pro langą pučia. Sapnuoju, kad einam su Dauguviečiu Taurakalniu, susėdam, kojas nukabinę, ir žiūrim į Šv. Jokūbo bažnyčią, už kurios saulė leidžiasi (nors turėtų tekėti). Dauguvietis apsivilkęs kostiumu, pasiūtu iš tokios amerikoniškos chaki spalvos medžiagos, kuria buvo apdovanoti mūsų kultūros darbuotojai po karo (mudvi su Knapkyte irgi buvom sijonus pasisiuvusios – iš Juknevičiui skirto audinio). "Žiūrėk, Čeiči, – staiga sako Dauguvietis mano sapne ir praskleidžia švarką, kurio juodas pamušalas blyksteli sukarpytom juostom, – žiūrėk, su kuo jie mane palaidojo!" Pasisuku į Dauguvietį, o jis – su peteliške, baltais marškiniais... Tik toks sapno gabaliukas. Ryte anksti, kol dar nepasirodė vaikai, atsibundu ir išeinu į miestelį, o ten iš ruporo aikštėje išgirstu: "...gatvę pavadinti Boriso Dauguviečio vardu". Kojos pačios neša mane į paštą, pasiimu "Tiesą", atsiverčiu – JIS juoduose rėmuose.

Parengė Jūratė Visockaitė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 
Rodoma versija 25 iš 26 
14:35:13 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba