Kur upės vardu Žvairys ir Kristus, kur parduotuvėse į tave kreipiasi "dangau", kur žmonės vakarieniauja vidurnaktį ir miega po pietų, kur gražiausi vyrai toreadorai (ak, Ibáñezai, tavo "Kraujas ir smėlis" beviltiškai suplėkęs, nes kunigaikštienės Albos, tos pačios, kurios išverstakius protėvius paišė Goya, negraži dukra yra ištekėjusi už gražuolio toreadoro), kur perkamiausias sporto laikraštis, kur kas antrame kaimelyje aptiksi kokios nors pilies pėdsakus, kur romaninės madonos išpuoštos popierinėm karūnom ir siuvinėtais apsiaustais, kur gotikinės Dievo Motinos rudakės, kur per kaimo šventes, skirtas kaimo šventajam globėjui, tarp valgių ir gėrimų šaukiama "viva" patrono garbei ir toliau geriama ir valgoma, ir kitą rytą į bažnyčią pirmi sueina vyrai, kur mažose tyrlaukiuose ar kalnuose pasiklydusiose koplytėlėse sukabintuose devynioliktajame amžiuje naïve stiliumi tapytuose paveiksluose dėkojama Švč. Mergelei už išgelbėtą gyvybę sudužus laivui prie Kubos krantų ar išgydžius nuo geltonosios karštinės, kur rūkoma visur ir visada, kur kartais atvirai niekinami turistai, ką jau kalbėti apie pasipūtėlius prancūzus, kur visi vienas kitą tujina, kur nuolat rengiamos protesto akcijos ir mitingai, bet kur greitai viskas pasimiršta, kur išsipuošusios senutės eina gerti karšto šokolado ir šnekasi pro langus, kur sutiksi moterų, kurios vardu Kankiniai, Skausmai, Kryžius ar Nekaltas Prasidėjimas, o vyrų Primityvus ar Delfinas, kur televizija yra antras (pirmas?) dievas, o lengviausia išgarsėti permiegojus (ar bent jau viešai apskelbus, neva tai padarei) su kokios įžymybės pusbrolio žmona, kur labai populiarus šūksnis "š... į Dievą" (ką jau ten "š... į pieną"), kur kiemuose kvepia tortilja (bulvių ir kiaušinių apkepu), kur niekas tavęs neskuba aptarnauti net ir "McDonalds", tuo labiau pasiūlyti deserto ar keptų bulvyčių, kur maurai paliko rūmus, atsispindinčius mirtų sodelio baseinėlyje, o dabar jų palikuoniai skina trešnes, pardavinėja hašišą ir vagia prabangias mašinas, kur geriamas calimocho vynas, sumaišytas su kokakola (kavinėj negali sutrumpinti pastarojo gėrimo pavadinimo ir prašyti kokos ar kolos, nes coca kokainas, o cola vyro lytinis organas), kur moterys vis dar vėdinasi vėduoklėmis ir jas meta patikusiam toreadorui po kojomis, kur kai kuriems Lietuva yra ne tik Sabonio tėvynė, bet ir Jordanijos ar Nepalo kaimynė, kur progresyvus jaunimėlis klauso metalo, augina ilgus plaukus, bet vaikšto apsivilkęs sportiniais kostiumais, kur idėjų pasaulyje kaimyninė Portugalija tokia pat tolima kaip ir Rytų Europa, kur tave užburia, kur tave stebina ir kur be galo pasiilgsti Lietuvos, ar ji būtų prie Jordanijos, ar prie Nepalo. Štai taip aš gyvenu Ispanijoje.