ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-08-23 nr. 665

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALI PODRIMJA. Vienos svajonės mirtis (9) • SIGITAS PARULSKIS. Susitikom, pasišnekėjom (30) • BALYS RUKŠA. Lilit (1) • KAZYS ALMENAS. Principai, kompleksai, baimė ir viltis (5) • AGNĖ JUŠKAITĖ. Išgirsti geriausius (8) • LEONAS STEPANAUSKAS. Procesija po 994 metų (5) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (8) • LOLITA JABLONSKIENĖ. Kažko trūksta (2) • TOMAS STANIULIS. Kritikas ir jo kūrinys (11) • ROLANDAS RASTAUSKAS. Algirdui Kaušpėdui (22) • IEVA REKLAITYTĖ. Trys sakiniai (4) • LAIMANTAS JONUŠYS. Likimas kaip Estijos (2) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Įsigyvenimo formos (9) • "Kulką ėmiau sau už žmoną..." (3) • Prisimena dailininkė Juta ČeičytėANDRIUS ŠIUŠA. Sizigijos (XXII) (3) • LIŪNĖ JANUŠYTĖ. Korektūros klaidaSpaudos, radijo ir TV rėmimo konkursas (1) • Laiškai kitiems, el. redakcijai ir sau (19) •

Susitikom, pasišnekėjom

SIGITAS PARULSKIS

[skaityti komentarus]

Kartų konfliktus visuomet provokuoja seniai. Net dėl nevisiškai aiškių priežasčių – galima tik spėlioti, kad jie suabejoja visą gyvenimą puoselėtomis ir brangintomis vertybėmis ir erzindami "jaunąją" kartą (kad vyresniesiems nebūtų skaudu dėl "senių", tarkim, "piemenis") bando aiškiau nusibrėžti jų kontūrus – ar tikrai tos vertybės dar gyvos, ar viskas tebuvo iliuzija, jeigu jos niekam (tikėtina, net jiems patiems) nebeįdomios.

Be abejo, bergždžias darbas būtų leistis vardyti vienos ar kitos kartos vertybes, juolab kad ir pats kartos apibrėžimas visuomet reliatyvus ir abstraktus. Ir šis tekstas atsirado visai ne dėl to, kad mane būtų įžeidusi filosofo Romualdo Ozolo replika praėjusios savaitės "Šiaurės Atėnuose" – nieko piktinančio ten nėra, bet drauge: chrestomatinis vyresniųjų kaltinimas, metamas jaunesniesiems – jūs niekuo nebetikite, jūs cinikai. Suprask – tuo, kuo tikėjome mes. Manyčiau, tai kalba ne apie religinius išgyvenimus ir ne transcendencijos problematika. Turimi galvoje vadinamieji "visuomeniniai, žmogiškieji, doriniai" ar panašūs idealai. Ir toks kaltinimas chrestomatiškai neteisingas. Kiekviena jaunesnioji karta vyresniosios atžvilgiu stengiasi atsikratyti nereikalingo kaltės jausmo, iracionalios pagarbos ir emocinės priklausomybės, kiekviena vyresnioji karta visuomet (dažnai nesąmoningai) reikalauja atlygio už "investicijas" (aš tave auginau, o tu!), nepelnytos pagarbos ir pralaimėtos meilės. Uždaroje bendruomenėje (ypač sodietiškoje, kurios atavizmai Lietuvoje dar labai stiprūs) vienokia ar kitokia forma visi šie reikalavimai buvo funkcionalūs, kadangi juos palaikė kolektyviniai įsijautimai, papročiai, tradicijos. Seniams visuomet gaila matyti, kaip griūva ilgą laiką kurtos jų gyvenimo formos. Pažadu R. Ozolui – kai mano karta nusens, mes taip pat raudosime savo vertybių ant Babilono upės krantų.

Tačiau būti kaltinamam nėra maloni būsena. Ir jeigu vyresnioji karta išgyvena (ar bent tariasi tai daranti) orgazmą žvelgdama į augančias romantinio muliažo – Valdovų rūmų – sienas, mūsų karta orgazmą patiria užsiimdama seksu. Manyčiau, kad tai natūraliau. Gal ne taip kilnu, bet žmogiška. Nemėgstu komentuoti ar teisinti savo kūrybos, tačiau "sarkazmas, marazmas ir orgazmas" – netiksli citata iš vieno Woody Alleno filmo, nors, žinoma, tai nieko nekeičia. Ir jūs nebūtumėt teisus, tvirtindamas, kad tai formulė, išvirkščia jūsų kartos deklaruotajai "tikėjimas, meilė, viltis". Nebūčiau ir aš teisus, teigdamas, kad būtent jūsų karta mums su krauju ir pienu perdavė polinkį netikėti, meluoti, vadovautis dvejopos moralės principais, prisitaikyti. Čia būtų galima prikaišioti marmurinių citatų iš antikos (qualis pater, talis filius) ar Biblijos (sėjėjo ir grūdų palyginimas), tačiau kuo toliau, tuo mažiau jos kelia pasitikėjimą. Iš tiesų, mano kartą galima apkaltinti, tačiau gal ne tikėjimo, o pasitikėjimo stoka. Ji panaši į amerikietiškąją X kartą, kuri maištauja prieš materializmą ir nežabotą vartojimą, bet neatsisakytų gyventi gerai ir viską gauti kuo mažesnėmis pastangomis, ji nepasitiki autoritetais, bet jų netriuškina, ji beveik niekuo nepasitiki, bet nieko nenori teigti, bijo įsipareigoti, nes žino, kad niekados neturės valios tų įsipareigojimų tesėti. Dar sykį būčiau neteisus, sakydamas, kad šį nepasitikėjimą mes įgijome žiūrėdami į savo tėvus, bet, kita vertus, dėl visko kaltinti buvusią sistemą taip pat būtų nesąžininga, sistemos neveikia be žmonių, o tie žmonės, nesvarbu – įrankiai, aukos, budeliai – buvote jūs, vyresniosios kartos vyrai ir moterys. Gali būti netgi taip, kad būtent jūsų konformizmo persisotinusi vadinamoji mano karta negali pakęsti išsišokėlių, t. y. bet kokios karjeros siekiančių žmonių. Kodėl tu nori būti tuo ar tuo, sako mano karta, tu turi būti niekas, turi būti kaip visi.

Kad kartų konfliktas egzistuoja, rodo ir vyresniosios kartos puolimas prieš M. Ivaškevičiaus romaną "Žali". Nesiimsiu vertinti, kas teisus, kas ne, juolab kad rašytojas, ko gero, šioje knygoje tyčia paliko pažeidžiamą vietą, deramai nesutvarkė dokumentikos ir beletristikos santykių, tačiau kai manęs mano karta klausia, kodėl niekas negina M. Ivaškevičiaus, atsakau jai – mūsų karta negina savųjų, mūsų karta nevieninga, vengia bandos jausmo, ji netgi nesuvokia savęs kaip kartos, nes tai jau ideologijos dimensija, o ideologizuotis, t. y. turėti kokių nors principų ir dėl jų kovoti, jau yra blogas skonis. Ginčas dėl "Žalių" – tik ideologinis, ne estetinis. Vyresnioji karta iš paskutiniųjų nori apginti savo didvyrišką praeitį, bent tokiu būdu stengdamasi kompensuoti pralaimėjimo kartėlį, o jaunesniajai kartai į tai nusispjauti, nes didvyriškumas ir žmogiškumas jai neadekvačios sąvokos, atvirkščiai, jos kartais netgi nieko bendra tarpusavyje neturi ir viena kitai prieštarauja.

Paradoksas – rašau apie kartą, kuri iš tiesų (anot išdėstytų minčių) net neegzistuoja. Paradoksas randasi dėl to, kad aš nerašau kartos vardu, apskritai kartą suvokiu labiau kaip literatūrinį įvaizdį, tam tikrą topą, retorinę figūrą. Ir jeigu sakau "mano karta", tai visiškai nereiškia, kad manifestuoju, viešai reiškiu vienokį ar kitokį teiginį ar manifestą arba kad man patinka visos šiai kartai būdingos savybės, tačiau man su ja pakeliui, reikia juk su kuo nors žingsniuoti mirties slėnio link.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


5970. musulmonas :-) 2003-08-26 23:04
Aina sau. Man patiko. Tik trečios pastraipos pabaigoje esminė klaida - nihilizmas dabartinei kartai nėra kaip credo, tai greičiau Ozolo per parduotas vasaras uždirbta duona, kurią vaikai valgo nes nėra daugiau ir ko. O dar piktinasi, kada gal pačiam nusišauti derėtų. Jeigu nors kiek samurajus yra.

5971. Lorca2003-08-26 23:17
Pradėjo pamokslauti kaip "piemuo",o pabaigė kviesdamas kartu eiti į mirties slėnį.Neisiu dar:)

5972. Šarūnas Zombis2003-08-27 00:46
Nežinau, ar lietuviams pavyks pasidaryti Disneilendą iš valdovų rūmų. Zombiui labiau patiktų bažnyčių rūsiai, pilni kaulų, skeletų. Nepriklausau jokiai kartai, esu gimęs prieš 150 metų. Esu konformistas, nors ir svajoju apie samurajišką mirtį. Bet kaip zombiui, matyt, man lemta supūti palengva. Lietuvoje kaimo bendruomeninio gyvenimo atavizmams greitai ateis galas. O kas atsiras vietoj to? Nepavydžiu aš jauniems žmonėms, kuriems teks gyventi tame, ko neįvardinsiu, nes nenoriu keiktis. Jaunų žmonių nemėgstu. Kodėl? Gal dėl to, kad jie neturi kuo pasigirti. Vienintelis jų noras - būti toks, kaip kiti. Ar turi kuo pasigirti Zombis? Turi. Teko laimė pamatyti keletą Romano Polianskio, Hammer filmų. Klausiau Pink Floyd, Lennon ir dar kai ko. Kas liko dar? Pasivaikščiojimai po mišką ir pasirausimas kapinėse, rusiška ruletė. Ar verta dėl to gyventi? Aišku, neverta. Bet ką darysi, juk esu zombis, lemta supūti.

5976. kompiuterastas2003-08-27 10:51
Atsirado naujas, pavojingas virusas - "Karta". Praeitą savaitę jis prasiautė litmenyje.

5977. vienąKart2003-08-27 11:22
Šiai kartai nebūdinga kartis.
Šiai kartai nebūdinga būti kartu.
Šiai kartai būdinga jausmų abstinencija.
Šiai kartai būdinga tas pat, kas ir kitoms kartoms, nes neaišku, apie kurią mes kartą kalbam, neaišku, kada ji prasideda ir baigiasi, neaišku, ar tai požiūrio, ar metų karta. Ir tikriausiai, kaip S.P. sako, jokių kartų iš viso nėra.

5978. trisdesimtmentis :-( 2003-08-27 11:45
Dar vienas pranašas, visos kartos vardu kalbėti panūdęs. Niekas mano vardu kalbėti neprašė ir tos menkavertės politine konjunktūra trenkiančios M.I. rašliavos ginti.

5987. Paprastos istorijos nepaprasta dalis2003-08-27 14:29
Gera naujiena, kad Sigitas Parulskis sugrizta i literatura. Gyvenimas vel pajudes nuo simplifikacijos, degradacijos ir sastingio (sarkazmo, marazmo, orgazmo) sudetingejimo ir subtilejimo, samonejimo kryptimi. Net vaikai zino, kas "vertinga": jie nenori zaisti senu kompiuteriu, jie nevertina sarkazmo, jie nori galingesniu "programu". Todel patiketi, kad jaunimas pasitenkins marazmu, niekaip negali. Marazmiski kartais buna jo irodymai: "as teisus todel, kad as jaunas". Bet jei net argumentacija silpna, tai ju norai (ir literaturiniai) rimti. Turint daug noru, svarbiausia problema: kas apmokes saskaitas?

Galima RETORISKAI teigti, kad siuolaikine lietuviu literatura panasi i ekonomika: yra skaidri ir tamsi dalis. Seselineje vyrauja eksploatacija, istekliu perskirstymas ir nuslepta veikla. Siuolaikine literatura, vazinejanti "Ferari" bet neturinti ekstravagancijos, realybeje -tai tas pats seselines ekonomikos vidus, jos issukio samones atspindys ir tragedija.

Cia ne zenklo 14- 16-u mais`to, ir 17-20-eciu tamsybes, neaiskumo, tragisko virsmo periodo. Si literatura sustingusi prie ankstyvos mirties (iki 30) slenkscio. Marazmas arba proto - jausmu aptemimas- tai gyvo zmogaus ir literaturos palaidojimas. Galime retoriskai paklausti: kada gi pagaliau mases sukils ir islaisvins rasytojus, tapusius nevykusiu instrumentu vergais? Vienintelis marazmo indelis per 10 metu- tai zurnalistikos ir politikos "suliteraturinimas" ir sukarikaturinimas pacia blogiausia grafomaniskaja prasme. Ne literatu kalte, kad si nelaime atsitiko, truko stiprybes ir pajegu, formuojant stiliu ir madas, nebuvo dizaineriu, galinciu dirbti ne su praeitim ar fantazijom, bet su siandiena. Taciau zurnalistai jau atsigauna, ir politikai nebenaudoja "metaforu", o ekonomika keiciasi. Mases bruzda. Tai malonus zenklas. Keisis ir literatura.


5989. data2003-08-27 14:58
Vyresnioji karta save sukompromitavo labiau per du penkmecius po Kovo 11-sios nei per visus 50 tarybiniu metu. S. Parulskio karta - vieno UNESCOinio rajono vizija. Tiktai.

5992. Neaiškumas2003-08-27 15:46
Kas tai - unesco`inis rajonas? Čia geografiškai, ar kaip?

5996. Saulius M.2003-08-27 17:38
Gerb. Sigitas Parulskis rašo:
"chrestomatinis vyresniųjų kaltinimas, metamas jaunesniesiems – jūs niekuo nebetikite, jūs cinikai"; "toks kaltinimas chrestomatiškai neteisingas". Bet argi ne ciniška rašyti: "vyresnioji karta išgyvena (ar bent tariasi tai daranti) orgazmą žvelgdama į augančias romantinio muliažo – Valdovų rūmų – sienas".
Net jei tai ironiškas pajuokavimas - juk pajuokauta neabejotinai suprimityvinant aprašomųjų asmenų jausmus, tad tokių teiginių pavadinimas turinčiais ciniško atspalvio - yra tiesiog fakto konstatavimas; nėra ko dėl to nei pykti, nei stebėtis. Analogiškai galima atsakyti ir klausiantiems "kodėl niekas negina M. Ivaškevičiaus": negina, nes jo niekas ir nepuola :-)
Tiesiog mano skaitytų kritiškų atsiliepimų autoriai vyresniosios kartos oponentai pasako, ką apie tai mano, ir dažniausiai - siekdami būti maksimaliai objektyvūs, be pritempimų, perdėjimų, iškreipimų; kur (jų požiūriu) romano autorius pernelyg prasilenkia su tiesa.
[Dažnokai minimos "kartos"; jei kam svarbu - esu 42 metų].

5997. Neaiskumui2003-08-27 17:58
Vln senamiestis. :)

5998. Saulius M.2003-08-27 18:31
Dar keli klausimai diskusijai dėl "romantinio muliažo": argi ne muliažas yra bet kokia restauracija? Juk 1) naudojamos medžiagos nebe senovinės, vien siekiančios imituoti autentiką, 2) dažniausiai originalus pirmavaizdis nėra pilnai žinomas. Kas yra autentiškiau: griuvėsiai (pvz. Trakų pilies), ar atkurta tai, kaip šiandienos požiūriu manoma, kad buvo (aišku, tik šiandien turimos informacijos ir galimybių ribose)? Ką prasmingiau turėti: (1) autentiško mūro likučius [beje, sparčiai toliau nykstančius, vis trupančius, virstančius vien autentiškų akmenų krūva, kuriuos po to pamažėl išnešioja suvenyrų mėgėjai] ar (2.1) pagal šiandien turimas žinias rekonstruotą viso pastato vaizdą ir (2.2) pagal šį vaizdą pastatytą pastatą, kuris yra integruotas į šiandieną?.. Turbūt žinote, kad, specialistų požiūriu, apsaugoti ir išsaugoti ateičiai autentiškus mūro likučius bus lengviau, kai jie bus ne drėgname grunte ar atvirame ore, o šildomoje patalpoje. Taigi, (2.2) ne tik netrukdo, bet netgi padeda siekti ir (1) tikslo. Spėju, kad ateityje aprimus emocijoms - požiūris į atstatytus Valdovų rūmus bus analogiškas požiūriui į atstatytą Arsenalą (dabar virtusį Taikomosios dailės galerija).

Straipsnio autorius yra kiek nenuoseklus: labai kritiškai apibūdindamas Valdovų rūmų atstatymą ("muliažas"; kaip suprantu, tai reiškia neigiamą šios `improvizacijos praeities tema` vertinimą), bet tuo pačiu kritikuodamas tuos, kurie priekaištauja pernelyg laisvam, nuo tikrovės nutolstančiam `improvizavimui` romane "Žali". Bet juk vienu atveju - stiprinama istorinė atmintis, o antruoju - nekritiškiems romano skaitytojams sudaromas iškreiptas praeities vaizdas...

[Nelaikau savo požiūrio galutine tiesa; tik siekiu geriau suprasti, pažvelgti iš įvairių pusių į aptariamus reiškinius].


6001. ji2003-08-27 22:29
Visai idomi mintis, kad praeitimi improvizuoja ir senoji,ir naujoji karta.Tai ko cia pyktis:Ivaskevicius stato lteraturine architektura, o seniesiems patinka Valdovu rumai.O del " Zaliu" manau,kad Lietuvoje mazai kulturiniu ivykiu, tai griebiamasi nors siaudo, kad nebutu sastingio. Man asmeniskai gaila visu euroskeptiku(gerb.Ozolo taip pat).

6012. dar vienas ezopas2003-08-28 10:58
Parulskis galėjo pasiaiškinimą Ozolui išsiųsti anam asmeniškai paštu, gal tada nebūtų prireikę šio dirbtinio plačiamintijimo apie siauros, bet agresyvios šutvės primestas problemas...Baikit jūs vieną sykį svaičioti apie kartas - tai tik biologinė ar mechanistinė-siociologinė sąvoka. Vienintelė rimta realybė yra CHEBRA. Taigi, būtų gerai jeigu chebrytė liautųsi savo chebrinius interesus dangsčiusi sapalionėmis apie "kartą"; gal tada baigsis ir chamiški stumdymaisi už teisę kalbėt "kartos" vardu? O Parulskis irgi priklauso tai pačiai chebrai: bet , spėju, sąžinės ar talento likučiai, jam neleidžia su ta chebra visiškai susitapatinti. Gal iš čia ir šitas rašinys: kur apdairiai ir baugščiai atsikalbinėjant ("ezopiškai") pasakoma, kad Parulskis negins tokio šūdo kaip ivaškevičininkai ?

6014. sapienti sat2003-08-28 11:47
Su kai kuo šiame S.Parulskio tekste nesutinku, kažin ar verta supaprastinti viską į "sena karta - jauna karta" santykį, kartais jaunas turi daugiau marazmo dūšioj ir sustabarėjimo už seną. Tačiau surašyta įžvalgiai ir vykusiai.

6015. ji2003-08-28 12:59
Nesuprantu,kodel kartos savoka yra neigiamas dalykas.Aisku, kad kartos egzistuoja,bet ne bandos, o individualumo principu. Vienos kartos zmones ne visi save apmasto kaip karta, nes ne visi ir gime mastyti bei stebeti.Chebroje individualumas irgi nevisada ignoruojamas, bet chebros savoka yra siauresne,jai nerupi susisteminti zmogiskos patirties, daryti stebejimus.Kas pakestu toki snoba savo kompanijoje?Juk visada nedideles menininku kompanijos, palyginti su zmoniu dauguma, metonimijos principu atstovaudavo visai kartai.Sakot karta biologinis terminas, o tai irgi svarbu,musu instinktai ir biologinis laikrodis, kaip ir mus supanti aplinka, niekur nedingsta,todel fizines patirtys suartina zmones,kaip ir kitos rusies patyrimai.Anot Skemos,tokie tie zmones-"nelaimingi vieni, nelaimingi drauge, kaip eziai besiburia silumai"

6020. to (6012) dar vienas ezopas2003-08-28 15:04
Kalei tiesiai į dešimtuką. Kiti tai grybą pjauna.

6021. to:...202003-08-28 15:16
Ačiū, visada gera žinoti, kad ne vienas toks protingas čia esu...oops

6022. Sauliui M.2003-08-28 15:54
Taigi, kad medziagas (per jas spalvine gama), technikas ir irankius galima atkurti be dideliu sunkumu. Valdovu rumu rekonstrukcija yra daline del ivairiu priezasciu, bet kada is principo tai neigiama, tada ir gaunasi ne rekonstrukcija, bet muliazas ar "nekropolis salia akropolio". Projektas juk vykdomas ne su tikslu geriau zinoti musu istorija, bet kad iki 2009 penkmecio planas butu ivykdytas ir pervykdytas. Bet 2010 jis netaps is muliazo profesionaliai pgl. siandienos galimybes atlikta rekonstrukcija, o stoves turbut ilgokai. O suvenyru medziotojams reikia palinketi, kad neparsinese su plytgaliu ar medienos gabalu rimtos ligos bacilu.

6029. Saulius M.2003-08-28 20:13
Pokalbio su (6022) autoriumi pratęsimas: Tai, kad užplanuota iki 2009 m. užbaigti - savaime nėra nei blogai, nei gerai. Jei nebūtų galutinio termino, o tik nuostata "ruošiam pakol bus _gerai_" - projektą būtų galima tobulinti iki begalybės, kiekvieną mėnesį vis kuo nors svarbiu (nors ir labai smulkiu) papildant, pataisant, etc.; realizavimas - iš viso nusikeltų į neapibrėžtą ateitį. Planas mobilizuoja; bent jau bus lėšų užbaigimui; neliks pusiau pastatyta, kaip kad pavyzdžiui didžiausi rūmai Nacionalinės bibliotekos šiaurinėje kaimynystėje. Rašote "rūmų rekonstrukcija iš principo neigiama". Mane tai tenkintų, jei išorinis vaizdas bus analogiškas (t.y., taip, kaip garsiajame paveiksle; žr. pvz. saldainių dėžutę "Valdovų rūmai"), o vidinis kambarių išplanavimas (kurio planų juk ir nėra išlikę) - pagal šiandienos poreikius. O jei netokiomis spalvomis nudažys, netikslios išorinio dekoro detalės - vėliau juk bus galima perdažyti autentiškesnėmis spalvomis, prilibdyti. Argi ne ?.. Žinoma, jei pvz. langai kitokio dydžio, etc. - tada ir aš prieš.

6036. Sauliui M.2003-08-28 23:13
Ne, nera savaime blogai tureti data. Nuostata turejo buti "ar tikrai viska padareme, kas siandien imanoma"; daug kas is projekto specialistu darbu ir sneku vercia tuo abejoti. Jeigu atkurineti tik paveiksliuka, tai is vis galima sulipdyti is gelzbetonio ploksciu, apklijuoti mura imituojanciomis plokstelemis, nudazyti akrilu ir orgazmuotis nuo tokios "autentikos" - greita, pigu, skanu. Bet mes cia nuo temos nukrypom, o ir ta traukini krutine stabdyt nebera prasmes. Pripratom prie Traku, priprasim prie Valdovu. :)

6042. Saulius M.2003-08-29 11:33
"Nuostata turejo buti "ar tikrai viska padareme, kas siandien imanoma"" -> turbūt žinote rusų patarlę "Lučšeje - vrag choroševo"; garsusis struktūrinio programavimo pradininkas Edsger W. Dijkstra tą patį pasakė maždaug taip: "už _labai_gerą_ kompiuterių programą geresnė yra ta, kuri _veikia_"; lietuviai sako "geriau žvirblis rankoj,..." :-) "Jeigu atkurineti tik paveiksliuka, tai is vis galima sulipdyti is gelzbetonio ploksciu,..." -> visų mūsų džiaugsmui taip nebus daroma [nors perskaitant apibūdinimus "romantinis muliažas", "Valdovu rumu rekonstrukcija ... is principo ... neigiama" - susidaro įspūdis, kad statoma būtent taip]. "mes cia nuo temos nukrypom" -> grįžtant prie temos - patikslinsiu ankstesnę mintį: tie, kas savo kalboje naudoja pasakymus "galima ... orgazmuotis nuo tokios "autentikos"" ir pan. - apibūdinimą "jūs kalbate ciniškai" turėtų laikyti chrestomatiškai teisingu :-)

6062. Zaibuojantys ir svieciantys tekstai2003-08-30 13:29
Sigito Parulskio ankstesniu tekstu privalumas buvo tas, kad jis pastatydavo teksta - gyvenima "ant galvos", ji apziurinedavo ir darydavo netiketus atradimus. Toks apvertimo veiksmas suzadindavo net tik autoriaus mintis, bet ir skaitytoju vaizduote, sukeldavo ju begaline nuostaba. Skaitytojus visuomet traukia tai, ko dar "nebuvo", reti gyvenimo pasireiskimai, tiek geri, tiek blogi. Jiems reikalingas "suerzinimas", pastumimas: vieniems i "+", kitus i "-" sferas. Tarp neigimo ir teigiamo lekia kibirkstys, yra itampa, suliesti jie "issikrauna" ir lieka ReTa tustuma. Pagrindine problema yra tekstu ikrovimas, o ne prazudanciu islydziu laidymas. Malonu, kad Sigitas eina sia linkme.

6069. Benigna2003-08-30 18:22
siaip tema apie karta, kurios nera labaj madinga. as irgi ta pati kartoju, man 25+ ir nera mano kartos ,nes yra kieti trisdesimtmeciai, yra jaunieji dj`ejai. as esu in the middle ir lygiai ta pati glaiu pasakyti apie savo aplinka. Parulskis rules, bet sitas textas per abstraktus.

6072. RRrrr :-) 2003-08-30 18:49
Čia tai bent koma metafora, rublis.

6075. Sestadienio medziokles trofejai2003-08-30 23:15
Benigna pataike i teksta, ir, gal but, ji_ net nusove. Ka darysime su abstrakcija?

6078. varna :-( 2003-08-31 09:32
nera ir nebuvo jokiu kartu. yra bendru interesu vienijamos zmoniu grupes, kuriose gali buti ivairiu amziu zmoniu. kai "jaunimas" skaito Markesa, ar Hese, ar Parulski - nieks neklausia, o kokiai kartai atstovauja pastarieji. kaip, beje, ir rasantieji - negalvoja, kokiai "kartai" jie skiria savo zodzius. o Coca-Cola geria visi...

9197. Taukas2003-11-19 09:08
Parulskis meluoja apie ideologija. Ozolo ideologija - socrealistinis tautinis misticizmas, atskiestas krikscionybes ir valstietizmo surogatu. Is visu situ marazmu jis pazista tik viena - to socrealistini. Visa kita yra jam nesvetimos ideologijos, kurios per ozola skinasi kelia i pasauli. Parulskio ideologija saknijasi posovietineje erdveje, kur tautinis atgimimas issiskleide i liberalizma ir individualizma. Kur ekonomikos ir politikos ciniski desniai yra isversti i kita puse - ir per tai formuojamas vertes jausmas. Taigi, yra ideologiju dialogas. Ir Ozolas tikrai pralaimes cia - nes jis neraso eilerasciu. O Parulskiui tai nei silta, nei salta, nei jokios prasmes. Baisiausia, kad nera zmogaus, kuris Parulski idetu i "seniu" karta ir su ja konfrontuotu - nebent koks nors youngsteris, uzsimojes Dievu...

18486. Dovile :-) 2004-06-21 08:37
Zinai,straipsnis visai neblogas.Geras stilius - apskritai idomiai rasai.Bet ,zinoma,yra siokiu tokiu trukumu.Visas tekstas neturi sasajos.Yra supilti Tavo pagrindiniai Tavo teiginiai,bet truksta argumentu,paaiskinimu,Tavo sukonkretintos nuomones.Betzinoma,tai ne pasaulio pabaiga.Bandyk dar karta,ko gero, visi mato ,kad rasyti gali,tik dar ranka gerai neismoko valdyti plunksnos.

Rodoma versija 25 iš 26 
14:35:10 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba