ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-08-27 nr. 762

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (17) • ROGER SCRUTON. Saugaus sekso pavojai (1) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Ant rutulioGINTARAS BERESNEVIČIUS. TvanasVIRGINIJA VITA. Vasariniam vėjo sparneInterviu su JOH SASAKI. Geriausia klausytis žmoniųJOH SASAKI. Kas yra autorius? (1) • EVA VALVO. Europietiškoji tapatybė ir tarpreliginis dialogasSIGITAS GEDA. Karalienės sekretai (8) • MARKAS ZINGERIS. Pasakojimai (1) • GUILLAUME APOLLINAIRE. Eilės (1) • JŪRATĖ SPRINDYTĖ. Vasaros skaitiniai (41) • DAINIUS ELERTAS. Vėjo gūsiai Klaipėdos krašto istorijoje (1) • SALOMĖJA BURNEIKAITĖ. Klaipėdos lėlių teatras iš KaltinėnųGILBONĖ. PasivaikščiojimasLAIMANTAS JONUŠYS. Vis dėlto klausausiJŪRATĖ BARANOVA. Gyvenimas "anapus" mirties ir meilės (254) • LAIŠKAI (209) •

Karalienės sekretai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 14

2003

Menininkų stipendijos

Aidas rado statistiką – Lietuvoje išlaikyti vieną kalinį (pavyzdžiui, Alytaus, Pravieniškių ar Marijampolės kalėjimuose) kainuoja pusantro karto daugiau nei menininką. Rašytoją, dailininką, kompozitorių...

Matyt, į kalinio išlaidas įskaitoma visa šutvė prižiūrėtojų.

Suš...ta kultūros politika!

Dešimtys tūkstančių kalinių (neužmirškite Panevėžio sunkiųjų darbų (!) moterų kalėjimo) ir keli tūkstančiai kuriančiųjų. Geriau ar blogiau... Valstybė, kuri suinteresuota, kad būtų kiek galint daugiau vogti, žaginti ir prievartauti. Žudyti.

Žmonės (valdininkai, prižiūrėtojai, saugumas, policija, teismai, savivaldybės ir seniūnijos), kuriems TAIP geriau.

Linas pasakojo apie vieną JAV miestą, kur šiukšlynų gyventojams vadovavo rašytojas. Tvarka turi būti visur. Tai buvo tądien, kai susitikome P. Vileišio gatvėje (visais paneriais – dideliausi šiukšlynai), ir aš jam papasakojau apie hierarchiją, esančią čionai. Nemanykite, kad čia chaosas. Dirbama kaip vilkų irštvose.

Kartkartėmis suurzgiant. Daugiau nė žodžio.

Vasaros detalės. Nušvytėjimai, apstulbimai, tamsraudonės spalvos erdvėse!

Vyšnia, kaipo dievo Viešniaus medis... Vyšnu – tolimoj tavo protėvynėj.

Vieškelis, kaipo viešpačių kelias.

Viešnia, kaipo dievo moteris.

Vien tik dievo vyro nėra!

Iš 79-osios suros, 46 (46):

"Kada jie pamatys Jį, tai jiems pasirodys, kad jie gyveno tiktai vieną vakarą arba rytą".

Viskas susitrauks į "Atminties dėžutę"?

Traumos palaima

Dievas, leisdamas žmogui praturtėti (tarkim, kad jis pats praturtėja, be jokios pašalinės pagalbos...), uždaro, užsklendžia daugybę langelių... Turtingas žmogus atskiriamas nuo tam tikros patirties, nuo savybių, kurios savo ruožtu įgyjamos protingo neturtėlio.

Laimingi turčiai, kurie suvokia būtinybę įsileisti valkatų, bėdžių patirtį!

Didžiuma turtuolių suvokia tik tą zoną, kur tušti malonumai. Jie išeikvoja save rūpesčiams, daugelį slegia baimė, fobijos etc.

– Rusų pirklio papročiu... – kaip juokaudavo Knutas apie mūsų kolegas.

Brežnevo laikų anekdotai

– Ar galima traukinį suvynioti į laikraštį?

– Galima, jeigu jame bus Brežnevo pranešimas.

Brežnevas (savo pranešimo rašytojui):

– Kodėl tu man tokį ilgą parašei? Keturias valandas turėjau skaityti...

– Leonidai Iljičiau, jūs perskaitėt visus keturis to paties teksto egzempliorius...

Brežnevas sėdi ant sofos, kažkas beldžiasi. Brežnevas išsitraukia laikraštį ir lėtai skaito:

– Kto tam?

Žmogus užeina į mėsos parduotuvę.

– Ar žuvies nėra?

– Nėra, bet parduotuvėj anoj pusėj gatvės nėra mėsos.

Žmonės – pakeliui į komunizmą:

– Leonidai Iljičiau, mėsos nėr, žuvies nėr, kiaušinių nėr, – kaip mes nueisime į komunizmą?

Brežnevas:

– O kas sakė, kad kelyje bus maitinama?

Iš to meto "erotinių anekdotų".

Paporučikis Rževskis (anekdotų didvyris po filmo "Husarų baladė") su dama vaikšto po pievelę, ūmai dama įsistoja į šuns kaką.

Paporučikis Rževskis:

– Ar ne pats metas mums eiti į krūmus?

Brežnevas į senatvę, kai jau nekalbėdavo, išskyrus "Prašom sėstis". Per Suslovo laidotuves grojamas gedulingas maršas.

Brežnevas:

– Draugai, na ar šitaip galima. Groja muzika, o jūs nė vienas nekviečiat damų šokti.

Buitiniai anekdotai. Uošvė žentui:

– Kai aš buvau jauna, tai buvau labai stora, kvaila ir negraži.

Žentas:

– Nesikrimskite, dėl Dievo. Jūs ir dabar tokia nepaprastai gerai išsilaikiusi.

Juzikas Meškovskis:

– Tik pagalvokite, jeigu tarybų valdžia būtų turėjusi užduotį išvesti tarybines karves. Kokios būtų išėjusios!

Apie skraidančias bobas (juodasis humoras).

– Danguje staiga pasirodė skraidančios bobos. Laimė, mūsų raketos įstengė jas numušti.

Apie karą Afganistane.

– Kodėl SSRS pradėjo tą prakeiktą karą su Afganistanu?

– Pagal abėcėlę.

Vištienos parduotuvėje.

Šalia importinės vištos guli stora ir didelė sovietinė višta.

Importinė:

– Tu tokia stora, man net gėda šalia tavęs gulėti.

Sovietinė:

– Užtat aš numiriau sava mirtimi.

Brežnevas apie kosmoso užkariavimą CK politbiure:

– Kitą kartą, draugai, mūsų kosmonautai pasuks į Saulę.

– Leonidai Iljičiau, betgi jie ten sudegs!

Brežnevas:

– Nieko. Mes juos į ten išleisime naktį.

Brežnevas po mirties ateina pas Gorbačiovą ir sako:

– Ar ne laikas man įteikti naują apdovanojimą?

Gorbačiovas:

– Betgi jūs miręs, Leonidai Iljičiau!

– Tai bus apdovanojimas po mirties.

Atgijo ir Leninas (girdi, grįšim prie apvalyto Lenino mokymo).

Dailininkas pakabino savo naujausią paveikslą "Leninas Lenkijoje". Ten nutapyta: Dzeržinskis bučiuojasi su Krupskaja...

Sutrikę parodos lankytojai:

– Betgi čia nėra Lenino? Kur Leninas?

Autorius:

– O jūs skaitykite pavadinimą. Ten aiškiai parašyta: "Leninas Lenkijoje".

Brežnevo laikais už anekdotus pridėdavo metus kitus – kalėjimo. Tai čia anekdotas apie tai.

Brežnevas kalbėjosi su Indira Gandhi.

Gandhi:

– Aš kolekcionuoju baltuosius dramblius, o jūs, žmonės kalba, lenktyninius automobilius?

Brežnevas:

– Ne, aš jau apsigalvojau. Renku anekdotus apie save.

– Ir daug surinkote?

– Pusę lagerio.

– Anekdotų?

– Ne, anekdotininkų.

Birželio 29, sekmadienis

Gorbačiovo "perestroikos" anekdotai

Kada pasipylė senų politbiuro narių mirtys, į Kremlių pasibeldė čiukčis.

Gorbačiovas:

– Kas čia?

– Čiukčis.

– O ko tu nori? Skųstis?

– Ne, prezidentu būti.

– Betgi esi senas ir ligotas?

– Dėl to ir noriu.

Kai buvo griaunamas Dzeržinskio paminklas.

Nadenka (Krupskaja) klausia Leniną:

– Volodenka, kas ten darosi?

– Nieko, Nadenka, tik Feliksas nugriuvo nuo laiptų.

Liepos 3, ketvirtadienis

Vakar Vingio parke (nebuvau ten, regis, nuo Sąjūdžio mitingų...) atnaujintas miuziklas "Velnio nuotaka". Apie 30 000 žiūrovų.

Andai net miuziklu negalima buvo vadinti. Smagu, kad jauni žmonės dabar gali daryti tai, kas jiems patinka.

Pamačiau (iš arti) labai daug perkūniškai gabių aktorių.

Iš Tel Avivo atskrido Viačeslavas Ganelinas. Mes, kaipo miuziklo autoriai, gavom prezidentines puokštes gėlių. Vos bepakėliau...

Ta proga Agnė G. papasakojo, kaip anais laikais Marijampolėje (Kapsuke) jos motina aktorė Kazimiera Kymantaitė (labai linksma ir žmonių mylima) scenoje po spektaklio gavo tokią sunkią puokštę, jog... suklupo.

Pasirodo, gėlėse gerai paslėptas tūnojo kiaulės kumpis.

Tada išties tai buvo didelė dovana!

Vytautas K., sėdėjęs šalimais, prisiminė savo "bičą" daktarą, kuris pasikabino darbe ant kabineto durų tokį užrašėlį: "Atsiradus litams gėlės nebūtinos".

Betgi: ėmiausi viso to spektaklio atnaujinimo tik dėl to, kad prieš 30 metų mane šlykščiai apgavo Lietuvos (Tarybų, žinoma) kino studija. 30 metų turėjo prabėgti, kad išvengčiau bendraautorio (nupuvusia nosim ir arkliažiaunio!). Jeigu iš tiesų...

Lyg nujausdamas, kad nelaimėsiu sovietiniuose teismuose, pasilikau rankraščius. Dabar, regis, reikėtų daugybės leidimų net akį užmest į tą bylą. Andainykštės LATGOS vadas (J. L.), kai paskambinau, dėjosi netgi nieko neatsimenąs apie tą bylą. Nebūtų iš Žiūrų (geriausios naminės kraštas Dzūkijoje)!

Liepos 4, penktadienis

Geriausias posakis (bent jau šiuo metu – man) Pan Bóg nie ruchliwy ale sprawiedliwy (Ponas Dievas lėtas (tingus, romus), tačiau teisingas).

Perskaičiau Juliuszo Kossako (1824–1899) medalio Kražių skerdynėms atminti reverse. Averse, žinoma, dar gražiau. Lenkų kalba: "Iš jų grabų pakils keršytojai".

Kražiai, 1893 m. lapkričio 9–11 d.

Dievas nesikiša į keršto reikalus. Akis už akį...

Kerštu didžiavosi ir garsėjo sengraikiai. Čia yra teisingumo (žmogiškojo) reikalas.

        Man kerštas priklauso, –
        aš taip nedarysiu...

Iš andai verstų K. Skujenieko eilių.

Atsisakyti, žinoma, tauru.

Beveik suvokiau ir kitą tiesą.

Bent jau manau... W. Faulknerio pasakymą "Mirtis yra rašytojo pakaitalas".

Iš tiesų, rašoma mirtimi, greičiau ar lėčiau atmirštant.

R. Gr. patvirtino man tą pačią tiesą (po romano "Duburys").

– Matai, kažkas turi įvykti, kad sėstum ir vėl pradėtum rašyti. Kažkas turi sukrėsti.

Poezijai galioja tas pats. Geriausios dainos yra senos dainos (tiek metų blogi daiktai neištvers), geriausios tiesos – senos.

Komentaras labai aiškus: jeigu kas nors neįvyko tau, nesukrėtė, neišgyvenai, nesuvokei ir nepraregėjai, tai kuriam galui rašyti?

Tik sukrėstas "iki dugno" gali vėl pradėti, kaip Saulius Š. mėgdavo sakyti, "nuo nulio".

Visi sukrėtimai atima gyvenimo dalį. Nuriekia su duonriekiu, atkerta su kirviu.

Tai ir yra mirimas. Dėl to – kūrybos, o ne sukrėtimų trokšdami, rašytojai stačiom galvom lenda į pragarus.

Žinoma, yra ir pilkoji literatūra. Nerizikuojanti, apsimokanti, pavyzdžiui, buvusioji tarybinė. Konjunktūrinė, banali, seilėta.

Rašytojai ir moteriškės

Izolda, dabar jau pusamžė, pasakojo apie 1995-uosius – apie savo klasės draugus. Daugelis jų, vyrų ir moterų, jau buvo išėję į "viršūnes".

Antai tada vos bepradedąs prozininkas, vėliau viską metęs ir pabėgęs į Vakarus.

– Drovus labai buvo, trumparegis. Mergų labai ieškodavo, bet kai neprimatai, gali apsirikti... Šokiuose prašydavo išrinkti jam, kur "ne šmėkla" ir kad paskui "duotų"...

Izolda kelis sykius ir patarė, žinoma, prašoma patart:

– Imk tą!

Ilgšis ir su dioptrijom dūlina per visą salę ir – veda šokti... Žinoma, sumaišo per trumparegystę. Nei graži, nei sukalbama.

Grįžęs puola koneveikt patarėją.

– Tu man, bl...t’, specialiai tą durnę parinkai!

Izolda:

– Betgi tu jos draugę griebei, o ne ją.

Dideli talentai – iš didelių kompleksų.

Marškinių siuntinėlis

S., vedęs A., kuri prieš tai rezgė romaną su M., spintoje rado gerą šūsnį anojo marškinių. Kaip pridera moteriškėms – išskalbtų bei išlygintų, priėmimams ir meškerionėms... Matyt, skudurai buvo sumesti ne vienai dienai.

– Tai ką tu su jais darei? – klausėme.

– Ką? Neatsimenat literatūrinės istorijos, kai toksai specialistas Zubrickas iš Vienos prieš karą siuntė Salomėjai akmenų siuntinį?

– Bet ten kas kita!

– Nieko! Pati idėja pravertė. Sukišau į dėžę, užviršijau akmenimis ir pasiunčiau.

– Kam?

– Kam priklausė. Man svetimų nereikia...

P. S. Labai nustebo pašto darbuotoja, priėmusi tokį neįprastą daiktą:

– Taigi gyvenate tam pačiam name (andainykštėje Muziejaus gatvėje).

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


40835. min2005-08-29 15:05
kai einu miegot,stengiuosi apsirengti ilga ,laisva drabuži...isivaizduoju,kaip bus jei nepabūsčiau.visiškai bejėgė,nuoga. kaip daug rūpesčiu bus, niekam nerūpės pridengti.nuoga su visa siela

40849. dc_augis :-) 2005-08-29 15:50
Gedda shiandien darbo medicinos centre. Ar poetams irgi reikia tikrintis sveikata? Baug/k/shtus toks. Musu dr. Garshviene (Garshvos pati?!) neprieme. gal Gedda priims.. tiks vargu ar priims ir "nuoga jojo siela". jis neshes backpaka.

41157. cikada2005-09-01 16:59
gedukas vel lieja nuoskaudas...imti, pripazhinti, kad taip ir ir trioshkint tiesia, o ne su karteliu tarp eiluchiu...ko truksta- drasos, jegu, ar isitikinimo, kad reikia? jei noris, tai tikrai reikia ;)

41225. troshkinta tiesa2005-09-01 22:00
jo , troshkinta tiesa . tiesa ,SG, jei shi termina naudosi paklausk mano ip pas el.red del copyraito .

41228. 2 isskyros2005-09-01 22:30
O jeigu, Sigi, Kondrotas tave prisimintu? Nebutu izoldu manai prisiminimams legitimuot? Nebijai, a?

41240. zxdfg2005-09-01 23:04
bijo , be3t bijo :)] o ka kondrotas neturi galimybes spausdinti dienorashchiu

41256. Morta2005-09-02 09:07
Dėl sušlubavusios teisiamo rašytojo Vytauto Petkevičiaus sveikatos vėl teko atidėti teismo procesą

41311. labai piktas :-( 2005-09-03 19:09
gal vienąkart užteks verkauti apie menininkų stipendijas? Ypač gedai, kuris net i naciolinės premijos gavėjus prastūminėja saviškius. baigsis metai ir garantuoju daugiau nei pusė rašeivų nesugebės pateikti rašliavos už kurią du metus stipendijų pavidalu gavo achujenus pinigus. už supistą knygiūkštę pvz. arti 30 000 Lt. Jaučiu, neapsikentęs tas aferas paviešinsiu tokiu lygiu, kad daug kam nebus kur akių dėt. Čia jau kiauliškumu pranokstami ir uspaskichai. Padlos, už nieką gauna stipendijas (dažnai dirbdami dar keliose vietose) visų mokesčių mokėtojų pinigus ir dar verkauja....

Rodoma versija 30 iš 31 
14:34:42 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba