ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2005-08-27 nr. 762

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (17) • ROGER SCRUTON. Saugaus sekso pavojai (1) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Ant rutulioGINTARAS BERESNEVIČIUS. TvanasVIRGINIJA VITA. Vasariniam vėjo sparneInterviu su JOH SASAKI. Geriausia klausytis žmoniųJOH SASAKI. Kas yra autorius? (1) • EVA VALVO. Europietiškoji tapatybė ir tarpreliginis dialogasSIGITAS GEDA. Karalienės sekretai (8) • MARKAS ZINGERIS. Pasakojimai (1) • GUILLAUME APOLLINAIRE. Eilės (1) • JŪRATĖ SPRINDYTĖ. Vasaros skaitiniai (41) • DAINIUS ELERTAS. Vėjo gūsiai Klaipėdos krašto istorijoje (1) • SALOMĖJA BURNEIKAITĖ. Klaipėdos lėlių teatras iš KaltinėnųGILBONĖ. PasivaikščiojimasLAIMANTAS JONUŠYS. Vis dėlto klausausiJŪRATĖ BARANOVA. Gyvenimas "anapus" mirties ir meilės (254) • LAIŠKAI (209) •

TURINYS

[skaityti komentarus]


ROGER SCRUTON. Saugaus sekso pavojai
Bet nesunku paaiškinti, kodėl internetinė pornografija taip paplito. Pornografija atlieka tam tikrą funkciją – ji atleidžia mus nuo įsipareigojimų. Gyvenimas realiame pasaulyje kupinas sunkumų ir barjerų, susijusių su gėda. Kebliausia yra santykiai su kitais žmonėmis: jau vien tai, kad jie yra, kelia mums tam tikrus reikalavimus, ir neretai tokius, kurių vykdyti nenorėtume. Jei žmonės turi būti pasirengę pasiaukoti, – o kiekvienas ilgalaikis ryšys pagrįstas pasiaukojimu, – reikia didelių pastangų ir troškimo, sutelkto į vieną konkretų asmenį, kuris suvokiamas kaip vienintelis ir nepakeičiamas. Kur kas lengviau pabėgti į surogatų – jų nereikia drovėtis, jie nesipriešina mūsų įgeidžiams – pasaulį. Žmonės vis noriau kuria sau paklusnų troškimų pasaulį, kuriame erotinė galia išsisklaido, o meilės reikalavimai negalioja.

GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Ant rutulio
Tas pačias knygas dabar skaitau kitaip. Kitaip einu Palangos gatvėmis. Kita aš, kitokia... Nebe ta, kuri kadaise lietuje nubėgo iki knygyno ir parsinešė Viktoro Dragunskio "Mergaitę ant rutulio" – apsakymus apie Denisą, pamilusį ekvilibristę. Dabartinė skaito ne tik Dragunskį, bet ir apie Dragunskį – teatro aktorių, pasitraukusį į cirką. Dirbo ruduoju klounu...
Nepamenate Dragunskio? Bet gal pamenate Raikiną televizijoje? Tą graudoką novelę apie inteligentišką mokytoją, skriaudžiamą komunalkės kaimynų, ir kaip juos sutramdo buvęs mokinys – talentingas aktorius. Ne Raikino tekstas, ne... "Šiandieną ir kasdieną" – Dragunskio knyga apie cirką – didysis mano šios vasaros atradimas.

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Tvanas
Dievas pradėjo kvėpuoti mums į sąnarius, ir pasakėme dievui – atstok, bet jis ėmė kvėpuoti mūsų šlaunyse, šnopavo ir liepė palaukti. Tiesiog palaukti. Jam vėl sakiau – atstok, atstok. Paklausiau jo, jis gėjus ar žydas ir ar jis yra dievas, – tai klausimas, kurį mergaitės užduoda dievams. Kaip ir klausimą, ar jūs impotentas. O jeigu ne...
Ir todėl, matyt, pradėjo lyti ir lijo parų aibę; dievas padarė staigmeną visiems ir visoms. O kai dievas nutarė, kad impotencijos įrodymų pakanka, padarė nedidelį rūką, kad aš neverkčiau. O po to jis padarė rūką, didelį rūką, kurio tik šiek bei tiek matosi, nedideli pasiklydę krūmokšniai, ir viskas.

VIRGINIJA VITA. Vasariniam vėjo sparne
Tik dėl žydro dangaus, dėl baltų debesų
paklystu tarp minčių, tarp kelių, tarp veidų,
dėl gaivumo lietaus, dėl ošimo beržų
nematau, kur einu, ką sakau, ką turiu…


Geriausia klausytis žmonių. Interviu su JOH SASAKI
Rašyti pradėjau 29 metų ir už patį pirmą romaną "Raitelio šuolis" gavau premiją, kurią viena pagrindinių leidyklų, "Bungeisyunju Ltd.", kasmet skiria už trumpą romaną. Tuo metu dirbau reklaminių tekstų kūrėju reklamos agentūroje ir džiaugiausi, kad kartais galiu išleisti kokį romaną. Bet po keleto metų, išleidęs antrą knygą, pamažu apsigalvojau ir sumaniau tapti profesionaliu rašytoju. 34 metų pasitraukiau iš reklamos agentūros ir atsidėjau rašymui.

JOH SASAKI. Kas yra autorius?
Tad kas gi čia yra pasakotojas? Ar tai yra sudarytojas, sudėjęs internautų užrašus? Ne, neįmanoma konkrečiai pasakyti, kas yra pasakotojas. Antra vertus, kadangi yra tam tikras literatūrinis stilius, turi būti ir pasakotojas. Jeigu šiuo atveju mes reikalautume įvardyti pasakotoją, turbūt galėtume pasakyti, kad tai yra pats internetas kaip komunikacijos tarpininkas. O personažai buvo kai kurie skelbimų lentos skaitytojai, kurie kartu buvo jų antrininkai.
Kitaip sakant, pernai Japonijoje gimė pasakojimas, kuriame negalima aiškiai išskirti nei autoriaus, nei pasakotojo, nei personažų, taip pat negalima jų įvardyti.

EVA VALVO. Europietiškoji tapatybė ir tarpreliginis dialogas
Pavyzdžiui, žydai užima svarbią mūsų kolektyvinės atminties dalį. Kai kas sako, kad koncentracijos stovyklos prieštarauja "Europos dvasiai", tačiau būtų labiau konstruktyvu ir atsakinga sutikti, kad Europos istorijos negalima atriboti nuo jos vidinių prieštaravimų.
Bent jau nuo Prancūzijos revoliucijos laikų Europa nuolat išgyvena stulbinamą emancipacijos ir teroro susipynimą. Todėl Europos totalitarizmų ar Šoa (hebrajiškas žodis, reiškiantis "katastrofą", juo apibūdinamas holokaustas; tą pavadinimą įvedė Elie Wieselis, tačiau žydai jį ne itin dažnai vartoja) neatsikratysime, tiesiog laikydami juos siaubingais nukrypimais nuo tikrosios europietiškos tradicijos. [...]

SIGITAS GEDA. Karalienės sekretai
Dievas, leisdamas žmogui praturtėti (tarkim, kad jis pats praturtėja, be jokios pašalinės pagalbos...), uždaro, užsklendžia daugybę langelių... Turtingas žmogus atskiriamas nuo tam tikros patirties, nuo savybių, kurios savo ruožtu įgyjamos protingo neturtėlio.
Laimingi turčiai, kurie suvokia būtinybę įsileisti valkatų, bėdžių patirtį!

MARKAS ZINGERIS. Pasakojimai
Dėdė, išlikęs gyvas Dachau, kur taisė sargybai laikrodžius, o pokariu vaikštinėdavęs po Laisvės alėją madingu švarku ir kelnėmis, išsipūtusiomis nuo remontuojamų "cibulių", kurių jam prigrūsdavo į kišenes senieji klientai, būdavo, šnirpšteli tėvukui: "Ir kas iš tų tavo mokslų! Kaip besisuktum, ant jūsų stalo amžiais tie patys patiekalai: silkė, pomidorai savo sultyse. Žydiška dalia, Mikai, savo pačios ašarose! O vaidini tokį didelį didelį Ja ciebie dam!"
Tas Ja ciebie dam, ištartas rusiškai, betgi su visomis nepakartojamomis dėdės gaidelėmis, reiškė pasipūtėlį, įsiteikiantį Maskvos valdžiai.

GUILLAUME APOLLINAIRE. Eilės
Ir kareivis nedrįsta užbaigti
Dvikalbį žodžių žaismą kurį neišvengiamai sužadina
Ta pavasarinė miško rašysena


JŪRATĖ SPRINDYTĖ. Vasaros skaitiniai
Naujasis laiko režimas paveikė visus: skaitytojai įgijo greitojo skaitymo, o rašytojai – greitojo rašymo įgūdžių. Užsienyje mokęsis katalikų kunigas teigia, kad pamokslas turėtų trukti ne ilgiau kaip dvylika minučių, o sudominti reikia per pirmąsias keturias. Net katinas Balčius, vienas simpatiškiausių Apučio novelių personažų, įvertina kintančią padėtį: "Dabar tokie laikai, kad mokytis reikia iki paskutiniosios, dabar informacijos katuomenė" (p. 358). Pažvelkite, kaip sutrumpėjo didesnio teksto skyreliai, pastraipos, kaip dažnai jie kaitaliojasi. Pereiti prie naujų pasakojimo dalių ir jas permesti akimis užima vos ne tiek pat laiko kaip perjungti televizijos kanalus. Skandinavijoje moksleiviai dėmesį begali sutelkti vos septynias minutes (tokiais laiko tarpsniais TV ekrane pasirodo reklama). Įsigali nenustygstantis tempas, vis didėjantis pagreitis. Į prozos meniu braunasi viskas, kas tik įmanoma – buities daiktai, fiziologija, juslių orgija, žaidybiniai triukai, bet kokios galvon šovusios mintys, ir visa tai – bėgimo, kalimo, krovimo ritmu. Maža išminties. Ar ne todėl, kad išmintis nemėgsta skubos?

DAINIUS ELERTAS. Vėjo gūsiai Klaipėdos krašto istorijoje
Siekis išvengti griaunančių vėjo galių ir panaudoti kuriančias skatino pažinimą. Lietuvininkų, kuršių, vokiečių kalbomis užrašytoje tautosakoje atsispindi ilgametė stebėjimų patirtis, sumišusi su pagarbia baime, noru sutramdyti, pažinti, apibendrinti ir palenkti į savo pusę. Poreikį stebėti vėjo kryptį ir stiprumą architektūroje išreiškia vėjarodžiai. Paauksuota burlaivio pavidalo vėtrungė 1696–1706 m. iškilo Klaipėdos miestiečių Šv. Jono bažnyčios bokšte. [...]

SALOMĖJA BURNEIKAITĖ. Klaipėdos lėlių teatras iš Kaltinėnų
Tai vis bandymas atsakyti į klausimą, kodėl Klaipėdos lėlių teatras liepos mėnesį išvyko repetuoti į Kaltinėnus (Šilalės r.). Yra dar viena priežastis. Vienoje Kaltinėnų sodyboje jau antri metai gyvena Jūratė Januškevičiūtė, kuri vis dar nepalieka likimo valiai savo buvusių studentų. Kultūros ministerijai skyrus lėšų, ji ėmėsi naujo trijų dalių projekto, kuris truks dvejus metus. Vieną šio projekto dalį sudaro lėlių spektaklis, skirtas narkomanijos prevencijai. Kaltinėnuose gimė naujos pjesės "Nebenoriu sapnuoti" idėja.[...]

GILBONĖ. Pasivaikščiojimas
Nors neturiu tarnaitės geno, spintoje ieškau jam kelnių, marškinių. Aišku, tai, ką siūlau, jam netinka. Bet koks mano reikalas! Tegu rengiasi kaip patinka. Kad tik neužmirščiau pataisyti apykaklės (šito jis pats nesugeba). Man specialiai rengtis nereikia, aš visada pasipuošusi. Pataisau vyrui apykaklę ir iškeliaujam. Iš pradžių bandau eiti įsikibusi į parankę, bet nieko neišeina, sako, kad aš per tankiai minu. Atsikabinusi nepajuntu, kaip išsiveržiu į priekį.

LAIMANTAS JONUŠYS. Vis dėlto klausausi (Replika po traipsnio "Kalėdos vasarą" (praeitame numeryje))
Žinoma, kartojamų pusmečio senumo laidų turėtų būti mažiau, bet kai ką pakartoti reikia, ir esu girdėjęs ne vieno žmogaus pasitenkinimą, kad dabar galėjo patogiu laiku pasižiūrėti, tarkim, laidą "Be pykčio". Pastarąją mini ir feljetono autorius, bet jo požiūris ten nelabai neaiškus – lyg ir šaiposi, kad jos beveik niekas nežiūri. Tiesą sakant, požiūris gal ir aiškus, nes autorius gana suprantamai perša mintį, kad radijuje ir televizijoje viskas yra paskutinis mėšlas. Štai "Mažoji studija" esą turi "juokingą "penkiaminutę", kurioje su komjaunuolišku įkarščiu triuškinama kvaila, tendencinga ir visiškai apie katalikų reikalus neišmananti žiniasklaida". O D. Juozėnas parašė straipsnį, kuriame su komjaunuolišku įniršiu triuškinamas kvailas, tendencingas ir visiškai apie nieką neišmanantis visas radijas ir televizija (t. p. ir nacionalinis – LRT)

JŪRATĖ BARANOVA. Gyvenimas "anapus" mirties ir meilės
[...] Jis plaukia ir plaukia, labai susikaupęs ir labai ramus. Kartais dingsta gana ilgam. Man ima atrodyti, kad iš tiesų per ilgam. Kad gyvieji taip ilgai nebeplaukia. Ima temti. Nerimas auga. Ežero ramybę ima smelkti nieko gera nežadanti tyla. Žiūriu į jo drabužius ir galvoju: "Negi tik tiek man beliko? Likau viena?" Paskui suima pyktis: "Jis ir vėl nepaiso manęs. Jam nerūpi, kad aš čia nervinuos". Tada pamažu ima strigti viltis. Imu melstis. Prašau jį sugrąžinti. Duodu įžadus. Prisiekiu būti geresnė, nuolankesnė: daugiau nebesiginčyti ir neįrodinėti savo "tiesų". Prisižadu padaryti ką nors, kas jam neabejotinai paliudytų mano meilę. Tik nežinau ką. Turėčiau padaryti kažkokį stebuklą. Bet nežinau kokį. Todėl jis negrįžta. Sakau sau, kad daugiau prie ežerų kojos nekelsiu. Pradedu nekęsti vandens. Norėčiau kam nors paskambinti, bet nežinau kam. Be to, kas man galėtų pagelbėti ar patarti? Norėčiau paskambinti jam, į mobilųjį. Bet šis guli ant kranto. Nepaskambinsi plaukiančiajam per ežerą. Technika dar nėra pažengusi taip toli. Jaučiuosi įstrigusi. Tada vėl pradedu galvoti apie viską nuo pat pradžių. Sąmonė sukasi ratais. Neateina jokia išganinga mintis. Laukiu. Ir taip tęsiasi iki tol, kol jis pasirodo – beveik apsireiškia. Gyvenimas grįžta. Mirtis nutolsta. Nežinau, kiek čia gelbsti tos mano maldos. Prieš kokius šešerius septynerius metus pasitikdavau jį užverktu veidu. Jis niekaip nereaguodavo, paliudydamas savo teisę kada nori išlipti ne tik iš ežero, bet ir iš mano gyvenimo. Dabar jau laikausi ramiai. Suprantu, kad sugrįžimas – tai dovana, vis dar švelnaus gyvenimo ženklas. Negali norėti jį patirti labai lengvai. Reikia nusipelnyti. Tepasakau: "Aš nervinausi". Jis atsako: "Nelaimių atvejais reikia skambinti 112". Yra instruktavęs ir kiek kitaip. Kartą patarė išvis dingti iš įvykio vietos, jei negrįš, ir niekam neprisipažinti, kad jį mačiau. Kad nebūtų jokių papildomų rūpesčių. [...]

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


40639. Faifoklis2005-08-26 08:46
Elerto noriu ir vėjo.

40641. bridaugilos2005-08-26 08:49
Laisvas noreti. As irgi praeitame turinyje norejau. Viskas baigesi spyga taukuota.

40642. vasi2005-08-26 09:14
malonėkit saugiai nesaugų seksą be autoriaus ir negrįžtančius iš pasiplaukiojimo vyrus.

40644. IVS2005-08-26 09:24
Gal El. Mėlynbarzdžiui reiktų kas penktadienį paaukoti po kokį e-šatėną, kad atsižvelgtų į e-komentuomenės pageidavimus?
Markas Zinegris, Gintaras Beresnevičius, Jūratė Baranova ir Joh Ssasaki, Kas yra autorius? (argi jam neaisšku, kad autorius po palme?)

40651. i2005-08-26 10:30
tegul ideda beresneviciu , kad jam gyvenimas porai savaiciu prasme igautu , nu ir jonushi , kad beresnevicius turetu su kuo iprasminti ta gyvenima

40666. zeta2005-08-26 12:50
Greit pasakykit, kas verte Guillaume Apollinaire. Pakest negaliu, kai profesionalai neismano gramatikos. Arba eiluciu taip nekarpykit, kad paskiau nieks neaisku. Kalbos suvokimo neturi, tai tegu sedi kur ofise ir braizo brezinius, uzuot zmones nervave. Duokit man ta Tvana, kaip tam Beresneviciui ruka - "kad as neverkciau". Vistiek mano paralelej lyja be prosvaisciu, tai nors paskaityciau ka sirdziai mielo pries pavirsdama i undine.

40667. dalgis2005-08-26 12:55
duokit man seksa ir tvana, o as jums - banana

40677. bridaugilos2005-08-26 14:27
Na gi DUOKIT mums, pagaliau, DUOKIT!!!!!!! (taip besukaujant galiu ir i popalmiska drama pakliuti)

40683. cikada2005-08-26 15:29
adomaityte

40684. cikada2005-08-26 15:30
nors ne velnio- vel ides jonushi, kurgi ne, jo shvantaja elerte uzhkabino...

40694. Et....2005-08-26 17:34
Et... Jei Gintarę su Gintaru įdėtų, tai lyg po audros pajūry pasijusčiau. ;)

40702. si2005-08-26 19:36
Nieko neduokit. Bet, jei galėtųmėte paimti ir idėti čia Roger Scruton, Joh Sasaki bei Jūratę Sprindytę, tai būtų gerai.

40714. Rasa2005-08-27 03:50
Kas kitas galėtų versti Apolinaire, jeigu ne S.G.

40719. Rasai2005-08-27 13:11
O vat ir ne;P

41244. Auskevičius2005-09-02 01:19
Lietuvės poetės pašėlo modernizuoti pavardes,ir teisingai daro.Kodėl vyrai ne ? Bent jau auskai ir evičiai? Ne unoras?

Rodoma versija 30 iš 31 
14:34:35 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba