ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-03-29 nr. 646

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie svogūnus žodis (17) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Stakliškėse (7) • LAIMANTAS JONUŠYS. Grožio kontūrai (4) • TOMAS KAVALIAUSKAS. Amerika trečiajame dešimtmetyje (5) • JULIO CORTÁZAR. Mažasis rojus (3) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (6) • CHARLES BAUDELAIRE. Iš "Mirties" (19) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Cinizmo viršūnė – dirbti ar nedirbti (3) • KRISTINA SAKALAVIČIŪTĖ. Ko negali Visagalis Žiedas (25) • ARNAS ALIŠAUSKAS. Muzika iš "Titaniko" triumo (4) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Tamsūs akiniai (3) • Religijotyrininką, tautosakininką PRANĄ VILDŽIŪNĄ kalbina Juozas Šorys. Tuvos šamanai ir ranka sustabdytos avių širdys (29) • -vp-. Stalaktitai ir stalagmitai (4) • GRIGORIJ OSTER. Žalingi pratimai (6) • Laiškai el. redakcijai (41) •

Iš "Mirties"

CHARLES BAUDELAIRE

[skaityti komentarus]

iliustracija
Paauksuotas relikvijorius su Frederiko Barbarosos atvaizdu. XII a. pab.

CXXVI

Kelionė

I

Berniūkščiui, kurs auka žemėlapių, estampų,
Šis universumas – tik potroškių suma.
O! koks jis didelis, svajojančiam prie lempų,
Koks mažas po daugybės metų mintyse.

Išvykstam vienąryt, galvoj mūs liepsnos dega,
Širdis pilna pagiežos, geismo pelenų,
Keliaujam tuo ritmu, kur ašmenys pasako,
Beribę supdami ant marių baigtinų;

Vieni linksmi, apleidę tėviškę nedorą,
Kiti – nuo lopšio siaubo sprunka, dar apstu
Spėliotojų, kur moters vyzdžiuos plūduriuoja, –
Nuo Kirkės tironijos su grėsliu kvapu.

Kad žvėrimis nevirstų, jie visi svaiginas
Erdve, šviesa, paskliaučių spindesiu skaisčiu;
Ledai, kurie juos kanda, karštas saulės vynas
Lėtai jiems valo veidą, ženklus bučinių.

Tačiau tikri keleiviai – tie, kurie išvyksta,
Kad vyktų; pūslės, kur lengva širdim plevens,
Lemties neneigia jie, o priima iš viso,
Neklausia nieko jie, kartodami: "Tai bent!"

Šitie, kurių troškimai – debesų formato,
Svajoja, kaip naujokas iš patrankos šaut,
Apie geismus, kurių nei žino, anei mato,
Kurie neturi vardo net prote žmogaus!



II

Mes mėgdžiojam, o siaube, tą kamuolį, vilkutį,
Jų valsą ir jų šuolius; netgi pro miegus
Smalsumas gniuždo mus, neliauja vartalioti
Kaip Angelas beširdis saulių vainikus.

Tokia keista lemtis, kur tikslas keičia vietą,
Nebūna niekur jis, o gali būt visur!
Žmogus, kurio viltis neilsta, nepalieka,
Sau ieško atilsio be proto, o vikrus!

Tristiebė mūs dvasia Ikarijos sau ieško;
Iš denio balsas: "Ei, atmerkite akis!"
Beprotiškas ir karštas balsas mus aptaško:
"Šlovė… ir meilė… laimė! Akmenys akli".

Salelė kiekviena, nurodyta sargybos,
Tai Eldoradas, mums žadėtasai Lemties,
Vaizduotė, kurioje jos orgija sužibo,
Suranda vien tik rifą švintant po nakties.

Varguolis, kur šalis vaiduokliškas mylėjo!
Grandinėm perjuostą jį teks į jūrą mest,
Jūreivį girtą, tą amerikų radėją,
Kurios kaip šmėklos mums apkartino gelmes.

Nelygu vagabundas, pėdinąs per purvą,
Svajoja apie Rojų nosis iškelta,
Užburtos akys randa Kapują sau, urvą
Visur, kur žvakė žybso, lūšnoj įžiebta.



III

O stulbiną keleiviai! Kiek kilnių idėjų
Išskaitom akyse, pranokstančių marias!
Atverkit dėželes, kur atmintį sudėję,
Kur eteris, akmuo žvaigždėtom skiauterėm.

Mes trokštame keliaut ne burėm apsigobę!
Užburkite, lai džiaugsmas kali su mumis,
Kad keltųs mūsų dvasioj, įtemptoj kaip drobė,
Jūs atmintys su savo rėmais – dangumi.

Ką matėt jūs tenai?


IV

"Žvaigždynai mirguliavo
Ir bangos, ir smilčių čežėdavo kalnai,
Nepaisant sukrėtimų ir nelaimių savo,
Dažnai mes nuobodžiaudavome, kaip čionai.

Ir sauliška šlovė, ir jūros violetas,
Ir miestų gloria, vos saulė ima pult,
Uždegdavo širdy mums karštį negirdėtą, –
Paskęsti danguje su atspindžiu alpiu.

Turtingi miestai, didingiausieji peizažai
Nėra turėję niekad tiek žavios slapties,
Kaip tie, kurie danguj savaime pasidaro.
Troškimas nuolat ugdė nerimą širdies!

– O saldūs pomėgiai sustiprina troškimą.
Jo medis tręšiamas tiktai bujos sparčiau,
Tačiau storėjant ir kietėjant tavo žievei,
Į saulę šakos nori žvelgti iš arčiau!

Ar augsi visados aukščiau nei kiparisas,
Didysai medi? Betgi mes su kruopštumu
Rajam albumui brėžiam keletą eskizų,
O broliai, jums patiks vaizdai iš tolumų!

Stabus pasveikinome puolę trimituoti;
Štai sostai, išpuošti drambliakauliu sunkiu,
Štai dailūs rūmai, juos sunku įsivaizduoti, –
Su savo bankais juos įpirktumėt vargu.

Kostiumų šnaresiai, akis svaigina klostės,
Ir moterys, dantų dažytų bei nagų,
Ir magai išmoningi, juos gyvatė glosto".


V

O pãskui, pãskui dar?


VI

"O sąmonė vaikų!
Kad nepamirštume pranešt tatai, kas reikalinga,
Regėjome visur, bodėjomės seniai, –
Nuo pat viršaus žemyn tų kopėčių lemtingų
Senosios nuodėmės įkyrūs reginiai!

Šlykšti ir pasipūtus moteriškė, vergė,
Sudievinus save, be šleikštulio, grubi,
Rajus tironas, vyras, gobšas, apsidergęs, –
Jis vergės vergas, srutos nuotėkų griovy.

Žudikas besimėgaująs, auka, kuri užspringo;
Šventimai tie, kurie paskaninti kraujais;
Valdžios nuodai, despotą ugdantys nervingą,
Ir liaudis, nuo botago virtus gyvuliais;

Religijų gausa, kur panaši į mūsų,
Šturmu jos ima dangų visos; Šventuma,
Lyg pūko pataluos vartytųsi lepusai,
Jam vinys, ašutai – goslybė geidžiama.

Ir žmonija plepi, nuo genijaus apgirtus,
Pamišusi dabar, kaip buvo praeity,
Ji šaukias Dievo sau, agonijoj įniršus:
– Paveiksle panašus, žūk mano prakeikty!

Kiti, mažiau kvaili, meilužiai Beprotybės,
Apleido bandą, bėga nuo genamų Lemties,
Jie slepiasi aguonpieny, į opijaus beribę!
– Štai Žemės biuletenis. Visos amžinasties".



VII

Karčioji patirtie, kelionėj atsiskleidus!
Pasaulis vis tas pats, matavimų smulkių,
Vakar, rytoj, visad mums rodo mūsų veidus:
Oazę siaubo dykroje nuobodulių.

Ar išvažiuot? ar likt? Tai lik, jeigu įstengi,
Važiuok, jei reikia to. Tas bėgs, tas susigūš,
Kad tik apgautų priešą, spendusį žabangas,
Jis – Laikas. Daug tokių, kur spruks be atvangos,

Kaip žydas amžinas, apaštalai išklydę,
Kuriems pritrūksta amžiais vagonų ir laivų
Pabėgti nuo žudiko apgaulaus; kiti dar
Užmušt jį moka, neišlipę iš lopšių.

Kai pagalios batu nugarkaulį prispaus mum,
Galėsime tikėtis ir šaukti: "Na prismeik!"
Taip Kinijon kadais mes plaukdavom prekiauti,
Akis įsmeigę tolin, sušiauštais plaukais,

Mes eisime į jūrą temstančių Šešėlių
Jaunučio keliauninko širdimi, džiugaus.
Ar girdit daug balsų žavių, jie slepia gėlą,
Jie gieda: "Štai čionai! Kas norit paragaut

Lotoso kvepiančio! Čia nusiskinti leista
Mums stebuklingi vaisiai, kurių širdis stokos;
Ateikite apsvaigt nuo to saldumo keisto
Šios popietės, kuri neturi pabaigos!"

Iš įprasto akcento mes atpažįstam šmėklą;
Piladai, mūsų sūnūs, mums ties pirštų galus:
"Tam, kad atgautum širdį, nuplauki pas Elektrą!" –
Mums tarė ta, kuriai bučiavome kelius.



VIII

Mirtie, o senas kapitone, metas! Judam!
Pabodo ši šalis! Pirmyn kitu keliu!
O jei dangus ir jūra kaip rašalas pajuodo,
Mūs širdys, pats žinai, pritvinkę spindulių!

Įpilk savų nuodų, suteik stiprumą brangų,
Mes trokštam, ši ugnis liepsnoja smilkiniuos,
Panert į bedugnes, į Pragarą ir Dangų,
Gelmėj Nežinomybės atrasti, k a s n a u j u o s!



Vertė Sigitas Geda

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


1699. Lorca2003-04-02 08:30
Gerb.,*j*:) Pasirodykit,pakomentuokit CHARLES BAUDELAIRE..:)

1719. j. Lorcai2003-04-03 17:57
Miel., Lorca:), neskaičiau aš tosios poezijos; netinkama nuotaika skaitymui apie MIRTĮ: pavasaris:))) tad, deja, jokių komentarų..........;)

1730. Lorca to j.2003-04-03 22:02
Bet čia labai gražu...toje "Mirtyje"...:)Argi mes,kurie kartais turim ambicijų,kaip kad... "Šitie, kurių troškimai – debesų formato" ...praeitume pro šalį,nespragtelėję nuorodos "CHARLES BAUDELAIRE. Iš "Mirties" "...?:)

1746. j. futliare2003-04-04 18:49
Tikiu, kad gražu. Vis tiek ...jokio noro skaityti, po to komentuoti B., geriau jau - L.:), nes gera poezija verčia išlipti iš savo kokono, išgarina induose įrėmintus troškimus, taigi, A-JA-JAI, sujaukia gyvenimo ritmą, kartais gal negražiai vadinamą rutina... Pripildyti indai reikalingi, debesys - taip pat: per dažnai smaguriauti B. rizikinga..., galima susilaukti panašaus į B. likimo... Patausosiu save;) Moratoriumas Baudelaire`ui!!!:))))))))

1749. Jonas2003-04-04 22:00
O vistik Tomas Venclova tą gabaliuką buvo išvertęs meistriškiau. Ten buvo poezijos jausmas. O čia Bodleras atrodo skysčiau. Jeigu apie Bodlerą būtų sprendžiama iš Baltuškevičiaus ir Gedos vertimų (žinoma, Gedos neabejotinai geresni už Baltuškevičiaus), tai būtų galima pagalvoti: ir už ką tas Šarlis taip šlovinamas visame pasaulyje...

1751. Lorca to j.2003-04-04 23:19
Nežiūrėkite TV,neskaitykite knygų,nesinaudokite PC,nerūkykite...ir dar daug pavojingų Jūsų sveikatai ar net gyvybei malonumų yra:)Baudelaire,be abejo,to nežinojo...ir netausojo savo indų:)Ir moratoriumas už tai,kad jam... "troškimas nuolat ugdė nerimą širdies!" ...?:) Futliarai šį pavasarį nemadingi!..:)))))))

1753. xX2003-04-05 02:43
Vienas plius antras plius ... ChB+SG+Lorca+... Išraižyta gyvame medyje ir tegul... Ir tegul išdeginta tai odoje, tai tatoo, graviūra, tai marmure iškalta, Nazca kalnuose, prie kito kranto, užrašyta žvaigždynų konsteliacijose, ir molekulių junginiuose, genetiniame kode, superkompiuterio programoje... Ir tegul...

kažkas tame yra...


1760. j. Lorcai2003-04-05 15:52
Gyvenimas kaip kartkartėmis įvykstantis - taip pat ir poezijos dėka - vienų futliarų, vadinamų "diskursais", pakeitimas KITAIS? Tobulo futliaro paieškos, vadinamos "dvasiniu augimu": greitu versus lėtu. Tad, gal SENI futliarai šį pavasarį nemadingi!? Ir tegul... Nemadingi, bet gal dar nenusidėvėję..?:) Žinoma, pernelyg ilgai užsibūti senuosiuose - skurdumo požymis.

1761. visiems2003-04-05 16:13
Kai uzvaziuoji su pelyte ant `kazkas tame yra` 7 komenratre ,paspaudus gali nueiti i porno puslapi .

1771. Lorca to j.2003-04-05 21:20
Ar galėjo įsivaizduoti A.Čechovo herojus,kad bus abejojančių jo futliaro ilgaamžiškumu...?:)Skurdus buvo to herojaus dvasinis pasaulis gal todėl,kad futliarą tikėjo amžiams įsigijęs...?:) O Baudelaire...jis jau savo amžininkus perspėjo,kad..."su savo bankais juos įpirktumėt vargu"...:)Gal ne futliarus turėjo mintyje,bet gal būt perspėjo...skubėkite keisti seną į naują...kad infliacija nepriverstų mūsų skurdžiai "augti" senuose futliaruose...:)

1772. Jonė2003-04-05 21:26
Už Š.Boudlaire kūrybą, pateiktą šiame ir ankstesniuose ŠA numeriuose, ačiū! Bet jo Paryžiaus splynas man įspūdingesnis.

1786. j. Lorcai2003-04-07 02:45
Net "nepadoru" dar rašyti ne apie B. kūrybą, o apie futliarus... Labai gražus:) Jūsų paskutinis sakinys (10 koment.), vis dėlto drįsiu nesutikti, kad skubėjimas keičiant seną į naują lemia "augimą" - kartais, manau, gal net "mažėjimą". S.Geda, berods, kažkur pasakė ar užrašė, kad (tikriausiai nepažodžiui cituoju) "Progresas įmanomas tik žengiant sraigės žingsniu". Tiesiogiai, ne apie futliarus čia, bet turbūt į temą. Be to, voverytės, uždarytos narve su ratu, istorija apie tai, kad ji gali išlikti vietoje tik vis greičiau ir greičiau bėgdama, įspėja: "Neskubėkit!":)))

1812. Lorca to j.2003-04-07 21:44
Bejėgė ...:)Baudelaire-tabu!Futliarai-tabu!Skubėjimas-tabu!Tik vienas sakinys mane išgelbėjo (10 komentare)...:)))))Ir cituoti galėjote kitą mūsų žinomą asmenį,kuris kvietė žygiuoti "step by step"..:)))))Bet žinoma S.Gedos mintys kur kas mielesnės ir ma:)))Reziume...pavasaris pas mus atkeliauja "sraigės žingsniu":)) O juk galėtų stryktelėti...taip laukiam visi:)))))) Ir kaip dabar išprašyti S.Gedos,kad išverstų Ch.Baudelaire...nes gi susitikimo vietos pakeisti negalima:))))))

1815. j. Lorcai2003-04-08 02:38
Jūsų "bejėgiškumas":) paskatino perskaityti šiaip-labai-gražias B. eilutes; supratau, kad dar ilgai bendrausiu su tuo Laiku rajūnu...:) Kaip manote, kuo skiriasi keleivis nuo klajūno, jei pirmojo "tikslas keičia vietą"? Gal klajūnas išvis neturi tikslo? Jei taip, tuomet būtų labai jau paprastas atsakymas į (labai) svarbų klausimą...:) Jei "Akmenys akli", tuomet ir pavasaris (it-sraigė), tikėkimės, atklajosiantis (ar atkeliausiantis?), neturi tikslo... Tiesa, beveik nenustebčiau, pamatęs ir be tikslo strykčiojančią sraigę (pvz., keptuvėje).

1816. j.2003-04-08 02:43
Net nenorėjau to boldinio šrifto, kažkas atsitiko...

1871. Lorca to j.2003-04-08 23:02
Ir dabar,ne tik Baudelair`o eilėse,keleiviai tebeklajoja...gal piligrimais vadinam juos:)Jeigu piligrimas-klajūnas neturėtų tikslo?Taip nebūna:)))gal tas tikslas amžinas...kad galėtų vieną dieną sušukę:"Karčioji patirtie, kelionėj atsiskleidus!" ...pagaliau išgirstų: "Ateikite apsvaigt nuo to saldumo"..?:)Ir svarbiau yra pats laukimas...pavasario,ar snails with butter...nei laikyti "laimės paukštę" už uodegos:) Gal..:)

1890. j.2003-04-09 17:45
... ir "metai" baigiasi kaip ir prasideda, atėjus pavasariui ar pasibaigus žiemai. ...ir tuomet netikėtai atsiradęs, nelyg šoko-sviestas, pats saldumas: "laimingiausia gyvenimo akimirka..." ("Ratas") Kas žino..? Palieku tuos klausimus archyvui: gal kas atsakys...:)))

56279. charle boudlaire :-) 2006-05-10 13:51
ca va

Rodoma versija 25 iš 26 
14:33:46 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba