ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-03-29 nr. 646

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie svogūnus žodis (17) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Stakliškėse (7) • LAIMANTAS JONUŠYS. Grožio kontūrai (4) • TOMAS KAVALIAUSKAS. Amerika trečiajame dešimtmetyje (5) • JULIO CORTÁZAR. Mažasis rojus (3) • SIGITAS GEDA. Šuo šunį džiovina (6) • CHARLES BAUDELAIRE. Iš "Mirties" (19) • JŪRATĖ VISOCKAITĖ. Cinizmo viršūnė – dirbti ar nedirbti (3) • KRISTINA SAKALAVIČIŪTĖ. Ko negali Visagalis Žiedas (25) • ARNAS ALIŠAUSKAS. Muzika iš "Titaniko" triumo (4) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Tamsūs akiniai (3) • Religijotyrininką, tautosakininką PRANĄ VILDŽIŪNĄ kalbina Juozas Šorys. Tuvos šamanai ir ranka sustabdytos avių širdys (29) • -vp-. Stalaktitai ir stalagmitai (4) • GRIGORIJ OSTER. Žalingi pratimai (6) • Laiškai el. redakcijai (41) •

Šuo šunį džiovina

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 1

•

Pavasarinės šviesos atgema galvoj, kai pamatai iš darželių vežamus vaikus. Keliukais linkui Buivydiškių.

– Atsirado!

Tai kas, kad bus vagys, dabar jie vaikai, ir tas vaizdas apšviečia smegenis.

Šviesa (melsva), kuri sudaro skliautą…

Tikra šviesa nėra išdrykusi, beribė etc. Žmogus jaučia – skliautu, dangum, namu, bažnyčios stogu.

Šviesa yra architektūrinės prigimties.

Ne veltui esama vaizdinių (sąvokų) septintas ar vienuoliktas dangus.

Dalailama Lietuvoje

Anąsyk (prieš 4 metus) bijodami "kinų", pirmieji spruko kunigučiai… Nemaniau, kad jie tokie bailūs. Paskui Tėtušis. Kam rizikuoti karjera?

Politikai ir dabar neria į krūmus (vizitas bus birželį). Verbuoja menininkus. Vis šioks toks fasadas. O tie – irgi jau pasimokę. Dėl to šventam Tibeto tėvui turėtų būti gardaus juoko.

Kurgi jūs, tikrieji tikintieji? Iš Azijos, iš Europos?

Dabar jau Petras atsižadėtų Jėzaus bent 12 kartelių! Veidmainystė visad ten, kur kokia organizacija. Asmenybei beveik neatsiranda vietos.

Tai koks tada tikėjimas?

Pats patogiausias dievas (ir pas mus dabar lygiai taip kaip dabartinėj Indijoj), iš kurio daugiau naudos…

Jeigu neduoda, tai koks čia dievas?

Reikia ieškot kito! Hipertrofuotos ir įžūlios žmogystos: vieni be galo tiki, kiti iš to… padaro pinigus, karjerą, keliones, knygas, patriotizmą…

Prisiminimai apie šikšnosparnius

Vieną vasarą, kai po ilgo nebuvimo atrakinau dureles prie kūtės, prisirišę nagais prie pušinių stogų juostų, kabojo visur tie maži poetėliai su juodais lietpalčiais ir vaikiškom rankytėm…

Kieno čia parafrazė?

Tai buvo taip neįtikėtina, baugu, kad virstelėjęs pridariau.

Arba: širšės, geltonai dryžuotos, su sparnais, kaži kokios pūkuotės gyvatės, kurių lizdai ant tos pačios Karauskų kūtės, panašūs į džiovintus skrandžius.

Uždari ateivių iš kosmoso laivai, Boscho plikų astronautų sėdynės, senovės jotvingių kindziai (pilni sūdytos mėsos).

Arba: ta pati mėsa karštą vasarą, musėms dūzgiant, jau pavirtusi į kirmėlių knibždėlynę.

Gyvosios, smarkiai padidintos (mano aparatinėj) skulptūros.

Poetas, pavarde Musgaudis.

Šv. Petras ir Jėzus

Jėzus skelbė būsimiems apaštalams, kad jo karalystė – ne šio pasaulio. Žinojo, kad žmonės silpni, atspėjo Petro išdavystę…

Bet žinojo ir tai, kad iš savo sielvartingo silpnumo Petras bus "Bažnyčios Uola".

Žmonija – pastačiusi tiek bažnyčių…

Skirtumas tarp Kontūro (Jėzaus Evangelija) ir Tikrovės – istorijos.

•

Vynas padaro akį šviesesnę (prašviesina), o ausį – aštresnę (paaštrina klausą). Ch. Baudelaire’as.

Poetai yra žmonės – baisūs šeimos priešai…

Jų palydovas – neturtas. Amžinas.

(Irgi iš Ch. B.)

Kodėl viso to niekas nepasako mūsų mokyklose?

Mūsų žmonės (visuomenė) turi iškreiptą poeto vaizdinį. Dainuojančio kunigo?.. Atpirkėjo? Dievuliuko? Mokytojo? Girtuoklio? Rėksnio?

Skaldas – tas, kuris… skaldo:

– Neskaldyk malkų!

– Tas gerai skaldo! Suskels dar!

Šitai, žinia, likę iš labai gilios senovės. Vikingų laikų.

Dainuojantys ir buriantys Šiaurės orfėjai.

Burtininkai. Žyniai. Pranašautojai. Juokdariai.

Sausio paskutinioji diena

Tikėjimų humoras: pasaulyje tūkstančiai religijų, kurios prieštaringiausiais būdais siūlo žmogui dangų… Jeigu į pragarą esama 40 000 durų, kodėl gi į dangų turėtų būti tiktai vienos durelės?

Poetai nesupranta nei savo tragedijos, nei tos tragedijos, kuri vyksta aplink, masto.

Niekas jos nesupranta.

Jai nėra žodžių.

•

Apie tai, kas atsitiko Klaipėdoje (estų prostitutės tapybos aktas, įsikišus teptuką į vaginą).

Tiesioginis vieno keiksmažodžio išsipildymas:

Pinda nutepliojo žmogelį!

Paskui pardavė aukcione. Kaina nuo 10 Lt pakilo iki 300… Moteris, kuri nusipirko:

– Gal po to, kai ji pergulės su 300 vyrų, to paveikslo kaina pakils… Dabar nieko vertas!

Balto popieriaus lakšte – šioks toks žmogus. Kaip trečios klasės vaiko.

Svarbiausia ne KAIP nupaišyta, o KUO.

Kuo dar galima paišyti?

Visi yra menininkai, bet tai žino tik menininkai (girdėjau sakant). L. Tolstojus yra prasižiojęs, kad knygos rašomos (…)ybiu, bet jis buvo Tolstojus. Ar dar yra koks nors būdas išniekinti menus?

Tikriausiai tinka visi būdai užsidirbti pinigų, jeigu publika kvaila.

O jeigu turi proto? Tuomet reikia mokėti ją apkvailint.

•

Viena iš rašytojo priedermių: spėti su kalba!

Lietuvių naujakalbė. Policininkas iš Raseinių (neva) išgvoltavojęs moteriškę. Aiškina, kaip iš tiesų…

– Prisėdau. Išgėrėm. Tada žiūriu, kad kablys nugaruoja… Tinkama vežtis prie Dubysos!

Kabinti – kablys (moteriškė).

Gerti – nugaruoti (apsvaigti).

Labai gerai sukurta! Plg. nugaruoti smalkėmis.

Vasario 1, ketvirtadienis

Keista tauta ir dar keistesni jos rašytojai: vakar ilga kalba su Mykolu S., kuris pirmasis taip gerai apibūdino Juozą Baltušį (po karo):

– Jis nebuvo joks komunistas. Jis buvo eseras. O tai visai kas kita… Anarchistas ir… teroristas!

Čia pat priminė, kad tai jis "šokdino visą rašytojų sąjungą". Keisdavo nuomones kaip kojines, čia skųsdavo, čia rašydavo atsiprašinėjančius laiškus. Jų daug turėtų būti išlikę Eduardo M. archyve. Kur tas archyvas?

Aš tesuspėjau paklausti:

– Bet kaipgi jis visa tai sugebėjo? Būdamas beraštis kaimietis? Apsimetęs proletaru?

Tas žmogus išties įkūnijo tai, kas telpa žodyje "lapė". Lapinas. Net vokiečių Fuchs… Gudrusai lapinas, žalčių žaltys.

Jo prigimtinio proto ir vaizduotės užteko viskam. Net gražiausių artisčių galvoms apsukti, net pseudotautiškai literatūrai.

Nebuvo Lietuvoje kultūros namų, rajono, miesto, kur sovietinės bobikės nepaklaustų:

– O kaip gyvena mūsų mylimas liaudies rašytojas Juozas Baltušis?

– Perduokite linkėjimus mūsų mylimam liaudies rašytojui…

Po tiekos metų reikėtų bent surinkti atsiminimus tų, kuriuos jis yra įdavęs ir pardavęs. Pradedant Kaziu Boruta.

Beviltiška yra grumtis su liaudies mitais. Jie yra pasąmoninės prigimties, dažniausiai susiję su vergyste, su seksualiniais vaizdiniais.

Tamsioji žmogaus pusė.

Mykolas visad turėjo blaivią galvą: mūsų karta, be abejonės, atsitrenkė į jo kartos mįslę. Mums tik atrodo, kad pažįstame žmogų. Niekas jo nepažino. Mes pažįstame tik jo sąmonės paviršėlius.

Tie, kurie fiksuoja gyvenimą kaip banalybę, iš esmės nurašo ir žmogaus, ir pažinumo klausimus.

Jeigu rašytojo nedomina žmogaus psichika, tai ką jis čia daro? Daugina, skleidžia banalybes?

Postmodernizmas neturi ateities vien todėl, kad seniai tapo globaline mistifikacija, labai jau lengvai išmokstamu žaidimu, žaidybiniu verslu.

Visi tie inkščiantys parazitai! Neaiškių fondų maitinami bėdžiai! Jie tik tiek nusipelno. Jie šaukėsi to, žmogiškąsias vertybes išmesdami į šiukšlyną.

Dėl to dabar daugelis suka akis…

•

Labai patraukli žinutė: perkūnija Afrikoj nutrenkė 15 žmonių… Iš karto! Kiek vyrų, o kiek moterų? Kodėl?

•

J. M. motušė, senatvėje suklupus prie baltų drožtinių vartų: "O Viešpatie, dėl ko aš gyvenau?"

Klausimas, kurį užgyveni.

•

Didžiausios poezijos dovanos, tai, ką jinai gali padaryti:

atvėrimas, daug meilės, ugnies, tiesos ir mirties atvėrimų,

daug didelių ir slaptų atverčių,

daug, daug jūros, pravirų durų į vėją, grožį…

Kas kaltas, kad jie tik jaunystėj padaromi?

Ir daug, ir labai nedaug!

Ką daryt seniui? Vaidint jauną žmogų? Juoktis iš viso to? Nežinau, ne…

Vasario 2, penktadienis

Vartinėdamas Neringos A. knygą "Rojaus ruduo", užkliuvau už eilėraščio "Traumos" (O. P. Zier).

Tai laisvas vertimas ar variacija iš vieno austrų poeto. Su juo gėrėm vyną gal 1992? Pietinėje Austrijoje. Labai smulkutis, linksmutis, mažutis… Dviem galvom už Joną S. mažesnis. Kitados tokius žmones vadindavo bene troliais?

Buvo Lietuvoje ir – mielai panelių globojamas.

Versdamas Ch. B. eil. "Alegorija" užkliuvau už to žodžio. Prancūziškai "majeste" – Zier.

Galantiškas, grakštutis… Ar (ironiškai) majestotiškas?

Jis kaži kokiu būdu mano atmintyje liko suaugęs su austriškais kalnų, Mozarto gimtinės gamtovaizdžiais.

Dėl to ir užrašiau. Nebent pati Neringa dar ką nors apie tą mielą žmogutį atsimena!

Žmonės ir likimai

Gretimame sodžiuje po karo. Turtingiausia šeima, gražiausi pastatai priklausė Saltonui… Man vis rodės, kad ta pavardė paslaptinga (iš Rytų pasakų apie sultonus…). Vėliau susiprotėjau, jog čia nieko kito, tik šaltyšius (iš lenkiško)…

Jį nužudė pirmą. Žmonės pasišnabždėdavo, kad patys kaimynai. Naktį, susimokę…

Niekas nemėgsta žmonių, kurie lyderiauja, valdo, moko.

Mums vis tekdavo eiti pro tuos namus į mokyklą. Ten buvo rusų kariuomenė – "zastavas". Naktimis eidavo į pasalas, dieną – beveik nematydavom. Gal miegodavo?

Dvi Saltonų mergičkos, šviesios, išblyškusiais veidais pelytės, mokėsi sykiu su mumis.

Gyvenimas sutvarkytas taip, kad po 50 metų išnyra nuskaustų žmonių veidai. Kaip didelės neteisybės priminimas? Skausmo?

•

Apšalusios transformatorinės, kur žmonės meižioja ir kabo apdriskę deputatų portretai… Dienos prieš mano gimtadienį. Lentpjūvės, kur žmonės sunkiai dirba ir mažai uždirba. Dėl to pikti ir daug geria. Anksti miršta.

Anksti sutemsta… Šalis, kur darbas virsta prakeiksmu. Dėl to: daug parazitų ir poetų.

Nė vienas darbas čia neteikia džiaugsmo.

Ir – nencų dainos: Dieve mano, Torumai…

•

Žmogus, kapojantis elniams į kaulą sušalusius ešerius. Keikdamasis ima ir drožia pelekus kaip medžio žievę… Elniai graužia juos ir kelia baltas galvas, žiūri… Kur tai mačiau? Iš kur šitie kadrai?

Mano vaikystėj būdavo: lentpjūvės ir tartokai. Šitie – didesni, kur pjauna ne vien lentas, o ir rąstus. Nuskobia medžiams šonus.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


1665. xX2003-03-31 22:32
Tai vis tik, Neringa A.? Kaip su ta "Trauma"? Kaip dėl to panelių globojamo austrų poeto? Gana konkretus klausimas - ar ką nors atsimenat apie tą mielą žmogutį? Čia ne inkriminacija ar kažkuriuose dienoraščiuose sušmėžavęs antipoetofeminizmas. Laikraštis ateina ir išeina užmarštin, internetas lieka amžiams. Štai taip, poetai ir poetės!

1666. Mus globoja salti lietūs2003-04-01 00:17
Sigito Gedos tekstai visada idomus, vaizdai isryskeja neiskreivinti, neiskreipti, ir mintys. Jis - ne ukininkas, neaugina literaturos kaip bulves, o uzgriebia is giliau. Tai rasytojo kalbos bruozas, gerus rasytojus visada idomu skaityti, net jeigu teksto turinys kazkam nepatinka.

1738. ?saltam lietui2003-04-04 17:11
Gal cia del to, kad straipsnis, maziau paplaukes negu kiti ir su prasme?

1743. Saltas lietus2003-04-04 17:41
Lietuviskas kalbos vandenu tvanas tikrai gasdina. Geda stovi ant vieniso kranto ir i vandenis nesoka. Vien uz tai jis nusipelno pagarbos.

1755. Luria2003-04-05 10:38
Dėl jaunystės ir senatvės atvėrimų - malonu, kad P. Geda atviras sau.

1836. @2003-04-08 14:13
O.P.Zier: Eilerastis vadinasi "Traumlos".(o ne traumos).

Rodoma versija 25 iš 26 
14:33:43 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba