ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-08-18 nr. 857

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Prasto poeto naktis (24) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Oposumo kronikos (7) (1) • SILVIA GLODEN. Eilėraštis (7) • -js-. Sekmadienio postilė (22) • ANDRZEJ KRAWCZYK. Prieš 80 metų. Poeto perlaidojimasJONAS MARTINAITIS. Mano tėviškėlės sodybėlė (6) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (35) • LOLITA JABLONSKIENĖ. Formalizmas ir klasicizmas Venecijos bienalėjeNAKAMURA KUSATAO. Eilės (21) • MARK STRAND. Naujasis poezijos vadovėlis (1) • PABLO NERUDA. JautisKATULAS. Iš ciklo „Modernesniems poetams“ (6) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (7) • GINTARAS LAZDYNAS. Visos Montaju kaimo smulkmenos (5) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Šventosios vestuvėsDo It Yourself! (4) • mėlynojoje tyloje, bangų ieškiliai yra rašančiųjų žodžiai... (492) • 2007 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 32 (858) turinys (19) •

Žydėjo mėlynos cikorijos

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

2005

Vakare, po baliaus –

ėjai didelėj šviesoj. Ūmai paupio trobelėje kostelėjo. Tikriausiai sena moteris. Ir pajutai gyvenimo siaubą. Kada ėjai pro daugiaaukštį, senas žmogus sukosėjo trissyk.

Tai buvo baisu. Ir beviltiška.

Labai didelėj šviesoj. Vakaro ir gyvenimo apšvietime.

Po baliaus.

Mūsiškio tikėjimo subtilybės

O vis dėlto – į vienatinį Dievą įmanu kreiptis ne tiesiogiai, o per Jo Sūnų – Jėzų Kristų. Toliau – per Švč. Mariją, Jėzaus motiną. T. y. grįžtama į pradžias – savąją motiną.

Tai niuansai, kurie išbalansuoja didįjį gyvenimo kreipinį.

Stačiai kreiptis (pagal mus) yra nepadoru. Nebent krizės atveju (?).

Liepos 10, sekmadienis

Labai ankstyvas rytas prie Neries. Paname eidamas gali pamatyti žalioje žolėje gulint vieną... šlepetę. Ir moters spiegsmas iš šešto aukšto:

– Sakiau, nemesk. Eik, kol vaikai nenunešė!

Pamaži ištursena apyjaunis vyriškis. Poliūdnis jį seka baltas šuva.

– Sakiau, kad nereikia muštis! – dabar balsas iš balkono.

Tebežydi vėlyvieji jazminai beigi – vingiorykštės. Putlios, baltos, kartais apygeltės. A. a. Nijolė iš jų virdavo arbatą.

Bandė gydytis nuo didžiosios gyvenimo prasmės ir beprasmybės.

Tiek mito. Daugiau nėra paslapčių šitajame gyvenime.

Linksmi ir laimingi jazminai. Dabar du jau ant mano dievastalio, darbastalio. Arba – gyvenimo varstoto, ūkiškai tariant.

Pagiriomis jinai valgydavo baltą sūrį. Aštrūs dantukai ir juodi plaukai. Lenkta, t. y. laužta nosis. Daug kas iš Oriento... Cituodavo Venečką arba A. Platonovą.

Mokėjo vartyti akis. Greičiau vokus... Neatsigindavo garbintojų.

Retas talentas – gyventi.

Liepos 11, pirmadienis

Pamestas megztinis

Raudonas, su mėlynom ir baltom drūžėm. Žolėje, pakrūmėje, Neries antkrantėj. Kartkartėm jį matau. Paskui dingsta.

Kas per velnias?

– Čia nusivelka, čia apsivelka.

Žmonių, šmėklų, užuomaršų pasaulis.

O šviečia taip – be galo ryškiai didžiajame vasarovidy.

Žmogus –

tasai, kurio batuose prilyta. Lietus. Betgi mano dėdė, kuris užaugino mano tėtušį (apie tai esu rašęs, nebijau kartotis...). Mano dėdė Stasys Žakevičius 1912 metais tiesė geležinkelį Brazilijoj. Džiunglėse. Kilo streikas. Tiesėjai ėjo bėgiais, nakvodavo stotelėse, žinoma, kad išsinerdavo iš priplėkusių batų. Iš ryto auliniuose būdavo pilna... gyvačių.

Reikėdavo jas išmest. Taigi esam matę šito pasaulio liūčių.

Tegul niekas negąsdina lietuvių.

Didieji nukaušimai

Arba smagieji. Vasarą, kai liepos pražysta. Jų unksnėje sėdi vyrai ir moterys. Butelis, be abejo, stovi. Taurelės, užkanda, vaikų tuntai, šunys.

Taip esu sėdėjęs ir aš, kai smagiai „uždirbom“, perkeldami valtimis žmones iš vienos pusės į kitą. Buvo Žolinė. Grįžtančias moteris irgi reikėdavo atplukdyti. Jau su atplukdytomis sėsdavom ant kranto. Paunksnėse.

Moterys buvo kaip plevenančios peteliškės. Po mišių, gavusios išrišimą.

Žmogus, kur man išdrožė pypkelę, aristokratas iš prigimties. Po 20 metų nuėjęs jo aplankyti su dukra, radau liūdną ir neatpažįstamą.

Gyvenimas.

Improvizacijos


        Jeigu į puveningą dirvą dar pasodintum rododendrų,
        bijūnų bei viržių,
        tavasai alpinariumas, širdel,
        žydėtų amžinus metus.
        (iš „Žolynėlių“)

        O jeigu būtų vien lakštingalos,
        lakštuolės,
        seniai jau būčiau
        miręs ir prapuolęs.

Liepos 31, sekmadienis

Futbolas karo metais

Ten, kur apsistodavo vokiečių kareiviai, aišku, reikėdavo ką nors daryti. Jeigu tikėtume G. J., Varėnos krašte, ir mieste, ir parapijoj, būdavo organizuojamos futbolo varžybos. Tarkim: VI Alpių šaulių divizija prieš Varėną...

Keista, kad varėniškiai visad laimėdavo. Bent jau vienu įvarčiu. Vokiečių nuoskaudai.

Įdomiausias finalas: jau traukdamiesi link namelių, kareiviai 1944 metais dar nutarė sykį atsilošti. Šįsyk planas buvo toks – sugirdyti varėniškiams statinę alaus. Prieš varžybas. Ir ką manot?

Varėniškiai laimėjo dar didesnei nuoskaudai. Rezultatas 2:0...

Šit ką reiškia geros naminukės tradicijos.

Rugpjūčio 3, trečiadienis

Voltaire’as apie moteris

Jos domisi beprotybėmis, kurių priežastis yra meilė.

P. S. Išeitų, kad jos nori, joms patinka varyti iš proto?

Kiaunė

Aišku, pasiutusi. Ties Kvėdarna apkandžiojo vyrą, kuriam 68. Gimtadienį.

Žmona sako:

– Į pakinklius...

Ar į kiaušius?

Rugpjūčio 4, ketvirtadienis

Vienu sakiniu

Ak jūs, didieji gyvenimo eksperimentatoriai, meistrai ir meistriukai!

Tesu piligrimas šitam kely.

Atvykėlis

Reikia pagauti šviesos pluoštą ir būti viskam pasirengus.

Pasirašo: atvykėlis iš Kapakso šalies.

Tąvakar išgyvenau savo laimę.

Pasirašo: išvykėlis.

Rugpjūčio 6, šeštadienis

Honoré de Balzacas

Menas – tai religija, turinti savo žynius.

Rugpjūčio 7, sekmadienis

Sapnai

A. a. Gražina. Susirūpinusiu veidu. Sėdi prie savo kapo. Man prisiartinus vienintelis paklausimas:

– Kodėl neateina Viktorija?

Viktorija buvo jos gera draugė (ne jos, o V...). Labiau, žinoma, V. Kitos moters.

Iš ryto nuėjau ant kalnelio, kur palaidota. Po liūčių viskas atsigavę. Išravėjau. Ėjau namo, paskui nuo Viktorijos kapo išroviau mažą Perkūno ropytę. Čia jų labai daug. Ilgos ir vešlios šaknys. Grįžęs gražiai pasodinau. Molžemy.

Jau šaukė Šv. Petro ir Povilo varpai. Žmonių begalė, bažnyčioj alsuoti sunku. Žmonių prakaitas ir smilkalai. Pilna turistų, žioplinėjančių. Didžiuma – nebyliai. Kiti jau seni, su skrybėlėm. Dvi vadovės rodo ženklus pirštais, rankomis, lūpomis.

Pasidarė ramu ir lengva.

Vėlgi: po liūčių.

Šv. Teresėlė

Mano sąjunga su Dievu įvyko ne dundant griaustiniams, o dvelkiant švelniam vėjeliui (apytikslė citata).

Būti tyloje ir ramybėje.

Po maldos ateina tyla ir ramybė.

Tyla yra pozityvus ir tobulas buvimas pasaulyje.

Tyla atsirado tada, kai buvo dar amžina būtis. Tyla išbando žmogų.

Pasaulis pilnas kalbos.

Įsivaizduoti pasaulį – tylos. Tatai stebina. Ji užpildo pasaulį, laikas išauga tyloj. Jis pasėtas į tylą. Laike tyla subręsta į bylojimą. Ji išsiplečia į tolius, yra tokia artima, kad ją jaučia širdis. Jos negalima apibūdinti. Atstumas ir artumas. Ji yra apibrėžta. Tyla prabyla tik į žmogų. Tylą išgyveno Elijas, patyręs naktinį košmarą.

Baimė prieš paslaptį. Tatai didinga. Artėdami prie paslapties, artėjame prie baimės.

Reikės duoti apyskaitą.

Žmogaus baimė artėjant prie tylos ir paslapties. Žmogus eina artyn baimės. Šv. Petras:

– Viešpatie, leisk man ateiti per vandenį.

Viešpats:

– Eik!

Petras susvyruoja prieš Kristų.

Baimė skleidžiasi depresija, liūdesiu ir vienatve.

Religingumas ir tikėjimas.

Ar tikėjimas nenutolęs nuo religingumo?

Ar visose religingumo praktikose esama tikėjimo?

Ar tikime pačia ištikimybe savo širdyse? Koks mūsų tikėjimas?

Būname religingi vieną valandą šventyklose, paskui atvirstame į žvėris.

Skirtumas kaip tarp dangaus ir žemės. Tikėjimas ugdomas per visą gyvenimą. Artėdami link paslapties atrandame baimę: galbūt po mirties nėr nieko. Matyti tiesą, matyti Jėzų.

Neturėtume susvyruoti. Žmogus nusivilia žmogumi. Kokia baisi ši tiesa. Yra tamsa, baisi šviesa, o išties – tamsa.

Žmogaus pusėje išlieka Dievas, meilė nemoka pasitikėti.

Išduodame Dievą, bet meilė yra Dievas, ji kitaip nemoka ir nesvyruoja.

– Nebijokite, aš esu šalia. Kodėl susvyravai?

Žmogus, įpuolęs į pasaulio gelmę, vergas, įpuolęs į nuodėmę, ir trokšta laisvės. Gavęs ją – išbarsto.

Lieka tiesos šaltinis: pasitikėti Dievu ir šalia esančiu žmogumi. Atsiduoti, pasitikėti ir eiti. Sunku, bet įmanoma. Tapti bendrakeleiviais. Vis iš naujo pasitikėti klumpančio žmogaus tiesa.

Ostija, Kristaus kūnas ir kraujas. Ir trys žodžiai, kurie keičia pasaulį:

– Dieve, pasitikiu Tavimi.

Pasitikėti Dievu ir artimu.

– Tikiu Dievą, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėją.

– Tikiu Šv. Dvasią, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus...

– Dieve, apšviesk visus...

Rugpjūčio 8, pirmadienis

Pamiršau: penktadienis, t. y. rugpjūčio 5-oji, buvo nepamelžtos karvės diena... Jaunystėje tą smagią dieną buvau Pakalnės sodžiuje už Rusnės. Paskui Kintuose, paskui grįžau apyaušriu per miglotas pievas, gluosnius, pievagrybius.

Geriau čia būtų rašyti – bridau per... tokią tirštą miglą.

Rugpjūčio 10, trečiadienis

Lyja. Tu nenusikaltai niekuo niekam. Neverk. Liečiu tave ir noriu suraminti.

Namai

Kaži kaip be galo aiškiai suvokiau, kad esu praradęs namus. Pirmiausia prisiminiau vynuogę, apraizgiusią vieną trobos galą, ypač langą. Yra likusi Romo R. nuotrauka.

Paskui – rožę, rožės krūmą, sodintą motinos. Diemedį.

Tris kaštonus, kuriuos pasodinau „iš kišenės“, t. y. parsinešiau iš dvarvietės. Ilgainiui jie išaugo į žydinčius kaštonmedžius.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


93732. 72007-08-23 18:11
o stai ir geda :) sakau kur geda ? o geda tuk tak tut

93735. Neo2007-08-23 18:43
Na, puiku. Šįkart kažkas patraukė tiesiai prie Gedos.

93838. molis,aukso brolis2007-08-24 17:29
to NEO. Ir kas atsitiko, kai patraukė prie Gedos? O kas puiku? Paaiškinkit. Nes tasai jūsų "na, puiku" - visai ne komentaras, o šiaip šūksnis. Na puiku, išlaikiau egzaminą, na puiku, įsimylėjau iki ausų, na puiku, išlošiau loterijoj, na puiku, atsikračiau dar vienos mergužėlės. Na tai kas gi puiku?

93839. Olia2007-08-24 17:31
O kas gali išaugti iš kaštonų, jeigu ne kaštonai?

93850. Neo Moliui2007-08-24 19:14
O ką, negalima šūkaloti? Jei patraukė? Jei pajutau atsivėrusią nedidukę versmę? Jeigu jis rašo „apie niuansus, kurie išbalansuoja didįjį gyvenimo kreipinį“? Ir aš dar pasakyčiau - savotiškai „padidina“ Dievą, išplečia jį?.. „Mano sąjunga su Dievu įvyko ne dundant griaustiniams, o pučiant švelniam vėjeliui“ - na, nejaugi nieko neįžvelgi šioje eilutėje, aukso broli? Ir kai jis rašo apie lietų, apie liūtį? Lietus yra malonė. Išskyrus, žinoma, kai kurias vulgarybes. Jos prie viso to niekaip nedera.

93873. molis,aukso brolis2007-08-25 11:52
to NEO. Gal išverstumėte į lietuvių kalbą sakinį "apie niuansus, kurie išbalansuoja didįjį gyvenimo kreipinį"? O štai ir lietuviškas sakinys "Mano sąjunga su Dievu įvyko ne dundant griaustiniams, o pučiant švelniam vėjeliui". Tarsi sąjunga su Dievu gali įvykti dundant griaustiniams, tik vienam Gedai pasisekė - įvyko pučiant vėjeliui. O aš pažinojau žmonių, kurių sąjunga su Dievu įvyko prieš mirtį, nei dundant griaustiniams, nei vėjeliui pučiant. "Lietus yra malonė". Visuomet? Net ir per garsųjį Niuorleano potvynį?

93912. krankt > NA2007-08-25 20:31
lietus yra ne is malones, o is debesu apsunkimo. :)

93919. Neo Aukso broliui2007-08-25 20:48
:))bus labai malonu išversti. Šiaip būtų geriau, jei tai padarytų pats garbusis Geda, bet jis, žinoma, neprivalo kiekvienu atveju to daryti. Dėl kreipinio. Na, pagalvokite apie savo gyvenimo „kreipinį“ - kurlink krypsta jūsų paties esmė, kur jūs sukate ir ko ieškote? Galbūt jūs tebesate klaustukas. Šiaip žmogus yra kreipinys. Abraomas sakė: „Nors esu dulkė ir pelenai, drįstu kreiptis į Viešpatį Dievą“. Pažvelkite į kontekstą. Geda pakankamai sukonkretino visas aplinkybes. Šaunu - kuo konkrečiau pažįstamas TAS, prieš kurį stovi kreipinys, tuo būtis pilnatviškesnė. Tai, ką Geda (ir ne jis pirmasis, juo labiau ne paskutinis) išvardijo, sakytum išskleidžia prieš akis Dievo panoramą. Gilinkis į kiekvieną pakopą, primityviai kalbant. Čia tau medžiagos visai amžinybei.
Antrasis sakinys, klysti, nė kiek ne lietuviškesnis už pirmąjį. Griaustinis asocijuojasi su J.I. šventumo falšu (nors gal ir nebūtinai su jos - tebūnie griaustinis erzacinio šventumo įvaizdis), o „švelnus vėjelis“ pradeda dvelkti tada, kai kreipinys jau stovi pakankamai arti savojo Numylėtinio, TO, į kurį kreipiasi. Kita vertus, nebūtinai. Švelnus vėjelis gali pūsti ir ezoterikos padangėse. Bet kad vėjelis, tai tikrai - ir žemiškas, ir drauge nežemiškas. Manyčiau, kad vėjelis gali išaugti į vėją, smarkiai plešiantį palapinės uždangalus. Pacituosiu tau Gg:
„Pabusk, šiaurės vėjau!
Atpūsk, pietų vėjau!
Padvelk į mano sodą,
tepasklinda plačiai jo kvapai!“
Sąjunga su Dievu gali įvykti ir prieš mirtį, nieko čia nuostabaus.
„Lietus yra malonė ... net ir per garsųjį Niuorleano potvynį“ - ko gero. Viskas yra malonė.

93921. NA Krankt2007-08-25 20:50
Tau tik debesų apsunkimas ir terūpi :)))

93925. krankt > NA2007-08-25 21:01
tik pagalvok - velkasi, velkasi tie debesys, slenka nezinia is kur ir kur, uz medziu, uz dangoraiziu uzkliuva, lektuvai juos varpo, visokios kitokios zmoniu sugalvotos siuksles, et. nieko gero ten apacioj po savim neamto. kur ten neapsunksi ir neapsiverksi.

93931. NA2007-08-25 21:27
Tikrai taip, Krankt.

93967. molis,aukso brolis2007-08-26 11:17
to NEO. Ko verta "literatūra", jeigu jai reikia komentaro, ilgesnio už autoriaus tekstą. Manau, tokia literatūra neverta nė sudilusio skatiko.Beje, jūsų komentaras perspjovė Gedą - painesnis ir visiškai nesuprantamas. Gal malonėtumėt parašyti savo komentaro komentarą?

93973. ivs2007-08-26 15:43
SG yra literaturinis Jonas Mekas. tas su savo 16mm Bolex`u prifilminta medziaga sudedavo i bliuda, paskiau, atsisedes traukdavo is to bliudo "plana" - apie metro ilgio juostos gabala ir priklijuodavo prie pries tai issitraukto. sako, ziuredavo, tik kad perforacijos skylutes sutaptu, kad leidziant per projektoriu, nenutruktu, o kuri puse ten matine, kuri gliancuota - neziurejo, tad vaizdas vienur atbulas, kitur atvirkscias. tai ir cia toks Fluxus.

93974. ivs2007-08-26 15:47
aj, dar pamirsau pasakyti, kad JM ijungta kino kamera nesdavosi paemes uz rankenos kaip tase - prie slaunies, tai uztai ir vaizdas tabaluojasi, kaip ir SG tekstai.

93992. Neo Aukso broliui2007-08-26 19:55
Malonėsiu, kodėl gi ne :)). Nedažnai sutiksi tokį kantrų pašnekovą kaip jūs. Pirmiausia nepritarčiau, kad literatūra prasta, „jeigu jai reikia komentaro, ilgesnio už autoriaus tekstą“. Antai Šv. Raštas telpa į vieną apystorį tomą, o jam komentarų prirašyta kalnų kalnai per tūkstančius metų, ir jis nuo to maža ką pasidarė aiškesnis. Na bet, tarkime, jo šaknys in aeternum

93995. Neo (tęsinys)2007-08-26 20:21
nukando. Taigi Šv. Raštas dygsta iš amžinybės. Bet ir šiaip kūrinys, jei autorius talentingas, turi sąsajų su amžinybe. Tik mes dažnai tematome tai, kas būdinga laikinybei, o pačios esmės - ne. T.y. pakuotę pasiimame, o dovaną išmetame. O Geda čia gerokai įbridęs į anapusybę. Kad būtų aiškiau, pradėkime dabar nuo antrojo sakinio, veikiau nuo pirmojo impresijos (ar mąstymo) apie Teresėlę sakinio „Mano sąjunga su Dievu įvyko ne dundant griaustiniams, o dvelkiant švelniam vėjeliui“. Čia Geda rašo ne apie savo sąjungą (kaip minėjai), bet apie Teresėlės. Toliau, žvelk, tyla tyla tyla, ramybė. „Tyla yra pozityvus ir tobulas buvimas pasaulyje“; „tyla išbando žmogų“; „laikas išauga tyloj, jis pasėtas į tylą“; „ji tokia artima, kad ją jaučia širdis“... Paprastai kalbant, jei nori išgirsti anapusybę ir juo labiau susijungti su Dievu, turi nurimti, nutilti; nutildyti kūną, jausmus, protą, nereikalingą smalsumą, įniršį, erzelį, šūksnius, apmaudą, skundus. Tada ima vertis amžinybė. Toliau Geda mini baimę. Bet aš šiandien nebenoriu rašyti. Jei tu nieko prieš, tęsiu rytoj.

93999. kiskis p 2007-08-26 20:34
as tai pries, noreciau viska perskaityti dar siandien.

94012. NA kiškiui nulėpausiui2007-08-26 22:11
Eik tu žinai kur! Ar baigei kiškių gimnaziją? Gal nė skaityti nemoki?!!

94014. kiskis p - NA2007-08-26 22:28
skaityti moku ir noriu siandien. prasyciau nesinervinti, susikaupti ir parasyti ka zadejai. ka gali daryti tuoj, niekad nesakyk rytoj. mus taip moke kiskiu gimnazijoj. matau kad ateini ir skaitineji, nenuejai miegoti.

94019. NA 2007-08-26 22:48
Žinai, kiški, ar tu nepatyrei tokio dalyko. Kartais turi ką nors širdy, ką nors mylėtino, tai, kas skiriama kitam, kas veržiasi ar veikiau pamažu liejasi iš kažkokio šulinio. Mėgaujiesi tuo ir lauki, kol viskas prisipildys. Tada jau gali rašyti ar piešti, ar kalbėti. Ar tu to nejutai?

94020. kiskis p2007-08-26 22:51
buna, tada viska pamirsti, net pupeles prisvilini.

94025. NA2007-08-26 22:59
Tai tada aš palauksiu rytojaus.

94044. Skaitytojas -NEO2007-08-27 11:47
Savo meilę niektauziui Gedai galite išreikšti ir paprasčiau. Gedos dienoraščiai - padrikų psichodelinių frazių rinkiniai. Jokia čia ne literatūra, grafomanystė ir tiek. Žmogelis kai ką užsirašo sau - nugirdęs per radiją ar ką perskaitęs, bet jis tas frazes pateikia kaip savas, cituoti nemėgsta. Kas Gedą padarė didžiu literatu - štai klausimas koksai.

94045. Jo2007-08-27 11:51
Gedos plagiatas prasideda nuo paveikslėlio - senutis karpo žurnalus ir klijuoja paveiksliuką. Įdomu, ar atsiklausia žurnalų savininkų, ar galima pasinaudoti nuotraukomis?

94050. Archyvarui2007-08-27 12:26
Kur dingo Archyvaras, giedantis ditirambus Gedai? Išsikvėpė ar atostogauja? Pasigendu Jūsų gražbylystės stabiliai puslapį užtupusio susidėvėjusios minties "genijaus" tekstų tuštybei. "Pagiriomis jinai valgydavo baltą sūrį..." Ar prieš tai nusiprausdavo aną vietą? Išsivalydavo dantis? Žinoma, būtų įdomu, kad Geda aprašytų visas savo pagirių suguloves. Juk tik prasiblaivęs ir suprasdavo, kad buvo ne vienas. Nepaisant vargšės žmonos Gražinos. Tada dar ji nebuvo Anapily, bet šis Šv. Terėsėlės mintis pateikiantis kaip savas chamas (koks įžūlumas perrašinėti Šv. Teresės mintis be kabučių!)ją ten varu varė. O po to giriasi, kaip nuo svetimo kapo nurovė gėlę ir pasodino ant savo žmonos kapo. Ir jokio šventvagystės jausmo? Tik pamanykite, koks rūpestingas vyras! Jam juk dreba rankos atverti piniginę ir ištraukti kelis litus turgelyje. Gėlei ant Gražinos kapo. Apsivogėlis gyvenime, apsivogėlis literatūroje, apsimelavęs šiam sviete.

94052. molis,aukso brolis2007-08-27 12:40
to NEO. Aš nieko prieš - tęsk. Visai įdomu skaityti tavo komentarus. Tuo labiau, kad jie - kažkokie pslaptingi, vis laukiu akimirkos, kada pagaliau man paiškės ir Gedos tekstai, ir tavo komentarai. O kai yra ko laukti, buvmas ČIA ir DABAR įgauna prasmės. "Jei nori susijungti su Dievu, turi nutilti, nurimti, nutildyti kūną, jausmus protą". O kaip tai įmanoma padaryti? Žmoniškai kalbant, reikia numirti?

94054. To Neo2007-08-27 13:02
Tęsk. Perrašinėk Šv. Teresės laiškus ir pateik juos kaip Gedos mintis. Parašyk NeoTeresėSigito mikso studiją. Visai atsisuko važteliai...

94073. Tutu2007-08-27 17:44
Negi tas Gedos veblongas dar sukviečia dvi dešimtis auditorijos narių? Verta spausdinti. Televizijoje toks reitingas būtų seniai pasmerkęs autorių.

94074. Xx2007-08-27 17:47
Bl.., Geda, nerauk nuo Viktorijos Repšienės kapo kvietkelių! Gausi kakton, bjaurus vagišiau!

94088. Neo Moliui, aukso broliui2007-08-27 22:02
Čia kai kurie pradėjo bambėti. Šiaip tiesos esama. Bet aš norėčiau baigti kitaip.
Aš ten kalbėjau apie dvasinį kontekstą, į kurį Geda įėjo savo mąstyme apie Teresėlę. Jis minėjo tylą, kuri reiškia ne mirtį, tavo žodžiais, bet apsimarinimą, apmirimą. Tai pirmiausioji sąlyga, jei nori išgirsti bent menką garsą iš anapusybės. Toliau - baimė. Dėsninga. Dievo baimė neturėtų būti destruktyvi. „Viešpaties baimė šventa, išliekanti per amžių amžius“ (Ps 18,10). Iš pradžių būna baimė, bet vėliau ją ima keisti meilė - „kas bijo, tas dar netobulai myli“,- rašoma, regis, Jono ev. Kiek prisimenu, Teresėlė nejautė didelės Dievo baimės, ji net kaip nors ypatingai neatgailojo, nes turbūt nebuvo padariusi nė vienos sunkios nuodėmės. O štai Geda rašo: „Baimė prieš paslaptį. Tatai didinga“. Gerai. Toliau: „Petras susvyruoja prieš Kristų.
Baimė skleidžiasi depresija, liūdesiu ir vienatve“.
Šis pastarasis sakinys, manyčiau, nebedera prie bendro konteksto, jis čia apskritai netikroviškas. Liūdesį, depresiją ir vienatvę gali jausti tik žmogus, kuris iš savo akiračio visiškai pametė Dievą arba jo apskritai niekada nepažino. Nemanyčiau, kad Petras kada nors jautė „depresiją, liūdesį ir vienatvę“; jis to neišgyveno net tada, kai bailiai ir išdavikiškai išsigynė Kristaus. Jis veikiau išgyveno baisų gailesį, meilę ir skausmą dėl išdavystės.
Toliau Geda stambiom raidėm parašo „Religingumas ir tikėjimas“. T.y. norėjau pasakyti, kad lig šiolei jis rentė savo statinį sakytum iš degtukų, pakankamai subtiliais (nors ir žinomais) vingiais, o čia staiga įvaro tuos du geležinius žodžius. Toliau variacijos ištikimybės ir pasitikėjimo tema. Nebesismulkinsiu, ten viskas aišku.
O apie patį Gedą pabaigoje pasakysiu, kad vis dėlto nėra taip, kaip daugelis čia niurzga - grafomanija, psichodelinės frazės, tuštybė ir visa kita. Nemanyčiau. Jis galbūt iš tiesų „sudėlioja“ tikrovę, bet ta dėlionė tokia, kad atskleidžia savo esmę. Manau, kad Geda lipa ant kitos pakopos. Dėl to tokia tuštuma ir vienoj pusėj, nuo kurios jis gręžiasi, ir kitoj, kurioje jis dar nepasirodė. Jeigu jis išlįs kaip kupranugaris pro adatos skylutę, bus viskas gerai.
O tu parašyk, kaip supratai tą dėlionę apie Teresėlę, aukso broli.

94091. r2007-08-27 22:34
sveiki parvykau is atostogu-turbut tai bus simtmecio svente kurios daugiau niekada neturesiu:beveik be bliudu ir puodu osiant jurai apsikabinus rijau Adolelio kalendorius vaikai state pilis didckiai laisvai gastroliavo tai beveik ir zyzimo bei mustyniu nebuvo bet kadangi tas Geda taip mazai teparaso tai reikejo kaip nors suktis is bedos pasiemiau Granauska bet kazkodel niuri kolchozu realybe netrauke tada suradau Gaveli ir visai kitom akim{pirma kart skaiciau -niolikos}prarijau paskui dar vargau su "nasle visam likusiam gyvenimui "ar kaip ten bet tai jau antras to paties autoriaus romanas kuri skaiciau tik del intrigos-VISKAS yra skonio reikalas kam ko reikia kam pipiru kam cukraus o as svajoju apie Gedos parasyta meiles romana...

94096. Neo r2007-08-27 23:05
O kodėl skaitai tik lietuvių lit.?

94097. r2007-08-27 23:09
apie nasle buvo amerikons. labanaktukas

94105. Qm2007-08-28 09:18
ŠA jo, kaip suprantu, privatus, it kokio Pilvelio, laikraštis, kiba dėl to ir gali belenkokį briedą varinėti?

94110. Neo < archyvaro paguoda2007-08-28 10:37
Neo, vis stipriau gyvas džiugesys smelkėsi į mane skaitant Tavo atsaką Moliui, aukso broliui( komentaras 94088). Gelmiškai ontologiškai , o ir asmenybiškai individualiai apie S. Gedos situaciją pasakei įžvalgų, tarsi susitapatinusi įėjai į jo tekstų rašymo paskatas , priežastis , subtiliai prabilai apie S.Gedos potencialią ( jau vykstančią?) kaitą bei hipotetišką galimybę, - visa, ką parašei, kelia džiugesį Tavo įžvalgomis. Tyliu ramumoje, be jokio papildinio minimam Tavo komentarui. Nebent vėlėliau pateiksiu tikslią nuorodą pokalbio, kuriame kalbasi A.Šliogeris ir Sigitas Geda. Mūsų laikmečio titanų pokalbis, berods, žurnale Metai ( bėda, kad nebepamenu metų ir numerio)

Rodoma versija 33 iš 34 
14:33:29 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba