ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-08-18 nr. 857

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

KĘSTUTIS NAVAKAS. Prasto poeto naktis (24) • RŪTA BIRŠTONAITĖ. Oposumo kronikos (7) (1) • SILVIA GLODEN. Eilėraštis (7) • -js-. Sekmadienio postilė (22) • ANDRZEJ KRAWCZYK. Prieš 80 metų. Poeto perlaidojimasJONAS MARTINAITIS. Mano tėviškėlės sodybėlė (6) • SIGITAS GEDA. Žydėjo mėlynos cikorijos (35) • LOLITA JABLONSKIENĖ. Formalizmas ir klasicizmas Venecijos bienalėjeNAKAMURA KUSATAO. Eilės (21) • MARK STRAND. Naujasis poezijos vadovėlis (1) • PABLO NERUDA. JautisKATULAS. Iš ciklo „Modernesniems poetams“ (6) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (7) • GINTARAS LAZDYNAS. Visos Montaju kaimo smulkmenos (5) • NIJOLĖ LAURINKIENĖ. Šventosios vestuvėsDo It Yourself! (4) • mėlynojoje tyloje, bangų ieškiliai yra rašančiųjų žodžiai... (492) • 2007 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 32 (858) turinys (19) •

Oposumo kronikos (7)

RŪTA BIRŠTONAITĖ

[skaityti komentarus]

Nurimus liūčiai, glazūriniame gyvenimo paviršiuje linksmai suspindo saulė. Pasaulis sumirgėjo ir pasklido ratilais. „Gražiau už grožį“, – nudžiugo Oposumas ir atsiduso. Gaila, kad išorinis blizgesys jau nebemadingas. Gal vasariniai apdarai čia kalti? Nereikia nei šalikų iš plunksnų, nei kepurių su aksominiais bumbulais. Kur pažvelgsi – ašutiniai, kanapiniai skurliai. Deja, permainos turbūt gilesnės. Naujieji verslininkai jau senstelėjo ir, sakoma, nebevertina pašvitų, nebemaino brangių telefonų kaip pirštinių. Plonyčių aparatėlių kolekciją suspaudžia gumute, kad neišsimėtytų. Priklausymo aukščiausiai klasei požymis – laikrodis su logotipu, įspaustu ne fasadinėje pusėje. Giliai paslėptos vertybės, susitvardymo stilistika, tik ar ilgai užteks valios? O štai glazūra aptrauktas molis yra ne tik gražus, bet ir tvirtas.

Vis dėlto viena išorinio blizgesio vietelė išliko. Čiurlio gatve į parką traukia dekoratyvinių veislių paradas – nepaisydamas ženklo, kad parke šunų eismas draudžiamas. Stena tinginys Oskaras, tauriai žvilga Forzės kailis, kūtvėlą Lilę puošia skaisčiai raudonas kaspinėlis. Augintinių šeimininkai šliurina atmestinai apsitaisę, be nėrinių ir šilko.

Oposumas – apgalvotai asketiškas. Vienintelis aksesuaras – radijušas, retro maniera nešamas ant peties. Taip, nieko naujo neišgalvota, tik pasipuošta santūria Atgimimo epochos citata. Tuomet dažnas praeivis nešdavosi imtuvą ir gaudydavo kiekvieną žodį, o kaktą juosdavo juostelė, griežtai įrėminanti veidą.

Kilsteli akis aukštyn ir aikteli. Po liūties – ne, ne vaivorykštė, tik balkone plevėsuoja padžiauti drabužiai ir maža trispalvė. Ženklas!

Ramiau, tik be sentimentų, – suima save į rankas. Va japonų ambasada – žvilgsnis pailsi, kai glosto grakščias jos formas, švelnią žalią ir pilką spalvą. Tradiciškai patikrina skelbimų lentą – gal atsirado kokia vakansija? Pats laikas būtų prisišvartuoti diplomatinės tarnybos užutėkyje. Krėslas, kokie nors laikraščiai, iš namų atsinešti sumuštiniai su vytintu kumpeliu, ir nieko daugiau. Jokių įsipainiojimų į nereikalingus santykius, jokių betikslių šnekų ir citatų.

Apšniukštinėja visas prieigas, bet landos ir vėl nesuranda. Pasitaiso maoistinį švarkelį priešais policininko būdos langą-veidrodėlį. Vienintelė paguoda, kad gretimos durys visad svetingai atvertos. Ambasados pašonėje – pagerinto poniško asortimento „Maksimka“. Prie žuvies galvos sukiojasi pažįstamas statybininkų duondavys su racija. „Pagarba laisviesiems mūrininkams!“ – per visą parduotuvę suspiegia Oposumas. Demaskuotasis sumirksi, bet tuoj atgauna žadą ir pagrūmoja pirštu.

– Na ką jūs, ką jūs. Ne tie laikai, nebe tie pinigai. O pamenate, kaip Vingio parko estradoje laikė žirgus? Tai bent pašvilpčiau karieta-taksi, o gal netgi raitomis, – užsisvajoja.

– Koks sutapimas! – sukrunta Oposumas. – Šiandien vis mąsčiau apie AMB žodžius, nugirstus per radijušą: „Nulipti nuo arklio lengviau nei nuo žirgo.“

Ir su derama pagarba pažvairuoja į lauke stovintį žirgelį – kuklų juodojo perlo spalvos džipą. Statybininkų duondavys nusišypso dosniu šypsniu.

– Su arkliu esu tik aręs vaikystėje. Beje, gal užsukime kada į „Draugystės“ viešbutį? Nebuvau ten nuo tų laikų, kai girtas Markas E. Smithas spintą nuvertė. Jo muzikantai tuo metu Pilies gatvėje pirko gintarus – tik pamanykit!

– Man gintaras patinka. Paprasta ir elegantiška, – įsiterpia Oposumas.

– Jūsų reikalas, nesiginčysiu. Ech, pakiltume į patį viršų, pasigrožėtume apylinkėmis. Jei baisu, kad paskui nenulipsime, bent hole pasėdėkim!

Dar kiek pasvaičiojęs, statybininkų duondavys čiumpa žuvies galvą. Oposumas kišenes slapčiom prikemša išmoningo junk food. Pipiruose išvoliotų riešutų, pūstų kukurūzų lazdelių, sezaminių briketų... „Ir vėl neradau pašarinių ropių“, – pagraso kasininkei. Kelissyk pasisuka turnikete ir išlekia lauk.

„Taip, mūrininke, jūs irgi ilgitės raibuliuojančio glazūrinio paviršiaus...“ Staiga visas prasigiedrina ir pasigarsina radijušą.

„Kaip žmonės gyvena“, – aiškiai ir svariai ištaria laidos vedėjas. Oposumas visada mėgo šią laidą apie paprastus kaimo ir miesto žmones. Bet tik dabar dingteli: juk tai tikras gyvenimo būdo ir stiliaus žurnalas, tik priešingas aniems, saldiesiems. Bet būtent šitokio kaip tik dabar ir reikia! Ar buvusieji glazūriniai dar nesusidomėjo? Juk turėtų įvertinti pasakojimus apie tai, kas kokią trobelę turi, kokį gyvulį laiko, kur malkos sukrautos. Pasisemtų susivaldymo ir tvirtybės.

Laidos vedėjas – intonacijos meistras. Melancholiškos, liaudiškai saikingai ornamentuotos. Niurzgus balsas – ne prastesnis už šviesaus atminimo Johno Peelo tamsų aksomą ar BBC Sevos švelnų kniaukimą. Tiesa, pastarojo laidose būta nesaikingumo – kad ir vyno taurių skambėjimo. (Vienas Sevos kolega sučepsėjo laidos su Berezovskiu pradžioje: „Šiandien gero davė. Kartais duoda prastoko.“) O svarbiausia – tas neprilygstamas garso montažas. „Padaryk mūsų laidai dalgio garsą“, – paprašo žmogelio ir pakiša diktofoną. Ne, tai jau visiškas avangardas ar tiesiog klasika.

„Pasiskolinsiu iš mūrininko šalmą ir nudardėsiu su traktoriumi per šaligatvį“, – netikėtai sau pačiam nusikrato stilistinių pančių Oposumas.

„Lile! Lile!“ – nevala šeimininkė puola vytis nutrūkusią nuo pavadėlio kalytę, kuri kitoje gatvės pusėje pamatė identišką savo kopiją. Tik joks čia stebuklas, nes tarp augintinių tebedominuoja įmantrumas ir saloniniai kūtvėlos šią vasarą – patys madingiausi.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


93695. cc2007-08-23 07:18
Patiko.

Rodoma versija 33 iš 34 
14:33:28 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba