ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-01-08 nr. 971

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DAINA OPOLSKAITĖ. Keliaujantys (36) • EGLĖ SAKALAUSKAITĖ. Apie žmogaus kūno (ne)tobulumą (84) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Pikulo laiškai (1) (6) • ELVYRA KUČINSKAITĖ. Neišvaryki jų iš šio rojaus (37) • JOEL FINCK. Pagrindiniai Šventojo Rašto padalijimai (20) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (4) • LINARA DOVYDAITYTĖ. Kuriant atmintį, arba Istorinis žanras šiuolaikiniame mene (2) • AKVILĖ BUŽINSKAITĖ. Eilės (6) • AUŠRA ULDUKIENĖ. Eilės (3) • DAINIUS RAZAUSKAS. Nepavykusi recenzija (37) • DANUTĖ KRIŠTOPAITĖ. Mano mokytojas (4) • Praeities vaizdai (4) • Hitparado viršūnėje (3) • Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: Kai kurios sienos ima ir susitepa, kažin kodėl? (63) • uzpuole mane kazkokie musulmoniski motyvai (440) •

Hitparado viršūnėje

[skaityti komentarus]

          „Meilė – visiems“ („Liebe ist für alle da“) pseudohumanistiškai proklamuoja „Rammstein“ savo naujojo albumo pavadinimu – taip pat ir tiems, kuriems meilė reiškia tik „mėsgalio kaišiojimą“. Grupės singlo „Pussy“ vaizdo klipą internete rodė tik viena Olandijos sekso svetainė, o jo nuorodą „Žiūrėti“ per savaitę spustelėjo 10,5 milijono gerbėjų ir smalsuolių. „Pussy“ užkopė į Vokietijos singlų hitparado viršūnę. Tai pirmasis populiariausias grupės singlas per penkiolika metų. Pasak RICHARDO ZVENO KRUSPĖS, legendinio grupės gitaristo, kelias į sėkmę nebuvo lengvas. Su muzikantu kalbasi Michaelis Zirnsteinas.

– Galima pamanyti, kad singlą „Pussy“ sukūrė kokia nors „Rammstein“ parodijuojanti grupė. Tos juokingai perdėtos klišės apie vokiečių sekso turistus: „Įkišiu savo dešrelę į tavo raugintus kopūstus“ („Ich stecke meine Bratwurst in dein Sauerkraut“).

– Tame single yra nemaža dozė humoro. Dainos „Pussy“ tekstas iš pradžių buvo tik angliškas – tada ji man pasirodė šiaip sau. Kai Tillis Lindemannas parašė vokiškas eiles, man prireikė dviejų dienų, kad prie jų priprasčiau, tačiau ji man skambėjo kaip vakarėlių dainuška. Iš tiesų įdomu pasidarė tik tada, kai nutarėme „Pussy“ išleisti kaip singlą ir sumanėme susukti vaizdo klipą hardcore-porno stiliumi.

– Ar tiesa, kad tame klipe dalyvaujate jūs pats ir kad jame matyti jūsų genitalijos?

– Jokių komentarų. Matote, kiekvienas klausytojas kuria savą istoriją, žiūrėdamas tą klipą. Kiekvienas jame atranda kažką kita. Ir gerai, kad taip yra. Ką mes sukdami jį manėme, ką norėjome pasakyti – man tai atrodo ne taip jau ir svarbu.

– Ką atsakytumėte į provokacinį klausimą: ar siūlytumėte naująjį albumą paklausyti savo mamai?

– Man atrodo, kad albumas labai vykęs, bet džiaugiuosi, kad bent jau to vaizdo klipo nereikia rodyti mamai. [...]

– Per pastarąjį turą jums nebuvo leista groti Miunchene, nes pirotechniniai efektai neatitiko saugumo reikalavimų. Šį kartą jums leista groti Olimpinėje sporto halėje. Sušvelninote savo šou?

– Tikrai ne. Mes ne nusiginklavome, o patobulinome ginkluotę. Nors ir yra noras tiesiog groti muziką. Žinoma, mes esame pramoginių renginių rengėjai, mėgstame šou. Tačiau giliai širdyje esame pirmiausia muzikantai ir norime, kad būtume gerbiami kaip tik dėl muzikos.

– Grupė „Scorpions“ šią problemą sprendė kartais grodama su orkestru, kartais unplugged.

– Mes jau svarstėme galimybę sugroti unplugged. Mūsų unplugged versija atrodytų visiškai kitaip negu kitų grupių, man net seilė tįsta apie tai pagalvojus. Tačiau dabar pirmenybę turi mūsų naujasis albumas, per artimiausius dvejus trejus metus sugrosime 200 koncertų.

– Išleidę albumo „Völkerball“ koncertinį įrašą prieš trejus metus, sakėte: tai epochos pabaiga. Kas pasikeitė?

– Kalbėjau pirmiausia apie emocinę savijautą. Įrašinėjant kiekvieną naują albumą grupėje atsiranda kitokia energija. Pastarasis albumas gimė sunkiausiai. Tai buvo pirmasis albumas, kurį kūrėme labai glaudžiai bendradarbiaudami kaip grupė, ir visų nuomonės skyrėsi. Su šešiais kapitonais ant tiltelio sunku plaukti teisingu kursu.

– Prieš įrašus jūs vengėte vienas kito. Tikriausiai padėtis tebėra įtempta?

– Taip, nes juk nesikeiti kaip asmenybė. Priešingai, metams bėgant reikia vis daugiau laiko sprendimams priimti. Bandai vengti streso sakydamas: tiek to, pakalbėsime apie tai rytoj. Anksčiau iš karto puldavai aiškintis. Aš mėgstu dirbti komandoje, bet mėgstu ir vadovauti. Kiti, manau, taip pat.

– Dėl to labai stebina, kad per 15 metų „Rammstein“ sudėtis nepasikeitė.

– Taip, mes likome kartu. Nesutarimų būdavo visada, bet padėtis dar niekada nebuvo tokia įtempta kaip kuriant šį albumą. Kiekvienas galėjo kitam paprieštarauti. Mūsų grupėje viešpatauja demokratija, savotiška šešiapartinė sistema.

– Ar jūs vis dar esate draugai?

– Taip, esame draugai visais aspektais, nesusijusiais su grupe. O grupėje mes ne draugai.

– Dainoje „Daugiau“ („Mehr“) kalbama apie godumą, taigi apie tai, kas sukėlė pasaulinę ekonomikos krizę. O ar jūs ir jūsų įrašų studija irgi nereikalauja iš „Rammstein“ vis daugiau, daugiau, daugiau („Mehr, mehr, mehr!“)?

– Visi mano, kad krizė baigėsi. Ji, žinoma, nesibaigė, žmonės nesiliauja vartoję vis daugiau. Tai įdomus laikas, ir aš norėčiau, kad šia tema būtų daugiau kalbama. Mano manymu, daina „Mehr“ aiškiai pasako, kokioje padėtyje mes esame atsidūrę. Mes visi. Į krizę iš karto žvelgiau kaip į šansą: pagalvoti apie tai, kur ir kaip mes gyvename. Daug domėjausi ekonomika, nes pats anksčiau esu praradęs daug pinigų. Mane glumina kapitalizmo principas: nuolatinis vartojimas kaip visa ko variklis. Visi mano, kad vartojimas gali suteikti laimę.

– O kas jus daro laimingą?

– Yra dvi galimybės nugyventi gyvenimą – laimingai arba prasmingai. Aš įstrigau per vidurį: žinoma, noriu nugyventi gyvenimą prasmingai ir dėl to kuriu muziką ir groju. Bet, kita vertus, be galo trokštu būti laimingas. Tačiau būti laimingam ir gyventi prasmingai – nesuderinami dalykai.

– O argi muzika negali teikti laimės?

– Muzikos kūrimas ir grojimas visuomet susijęs su kančia. 80 procentų geriausios muzikos kilo iš kančios, depresijos arba kvaišalų poveikio. Ir mano kūrybinė galia kyla iš šių kančių. Netgi kai kas nors yra gražu, bandai iš to išspausti kančią. Kūryba neatskiriama nuo egzistencijos. Iš šito rato niekaip neišsiverši.

– Naujasis albumas yra vienareikšmiškesnis negu ankstesnieji. Jūs bijote būti neteisingai suprasti?

– Priėjau tašką, kai jau nebenoriu būti neteisingai suprastas. Nenoriu būti siejamas su dešiniaisiais – anksčiau tuo dažnai buvome kaltinami. Visa kita man nerūpi. Po keturiasdešimties metų žinau, kas esu.

– Jums nekelia susirūpinimo, kad kai kurie gerbėjai nesuvokia kritiško jūsų dainų užtaiso?

– Kai kuri, negalvoji, kaip tavo dainos bus priimtos – net jeigu ir galvotum, vis tiek negalėtum paveikti klausytojų suvokimo. Bandyti kaip nors jį paveikti – vadinasi, cenzūruoti save. [...]

– Dainą „Wiener Blut“ įkvėpė incesto atvejis Amštetene ir pagrobtosios Nataschos Kampusch likimas. Kas skatina jus imtis tokių slogių temų?

– Tokios istorijos mane šokiruoja. Ir aš šiek tiek liguistai domiuosi, kodėl žmonės ima taip baisiai elgtis. Mane visada labiau domino tamsiosios gyvenimo pusės.

– Ar užsienyje jūsų populiarumą lemia kitokios priežastys negu Vokietijoje?

– Ne, nemanau. Žmonių, kad ir kur jie gyventų, ausys jautrios autentiškumui. Na gerai, užsieniečiams turbūt egzotiškai skamba roko muzika su vokišku tekstu. Tačiau jausmas, kuris kyla klausantis „Rammstein“ albumų, visur toks pat.

– Nepaisant to, jūsų albumai užsienyje galėtų pažadinti senas baimes vokiečių atžvilgiu: išgarsinti kaip prievartautojus ir seksualinius maniakus.

– Bet mes turime ir humoristinę pusę. Užsienyje ją įžvelgia kur kas daugiau žmonių negu Vokietijoje. Taip pat turime ir lyrišką pusę. Žmonės užsienyje labai domisi vokiečių kalba [...], jiems ji asocijuojasi su Goethės eilėmis.

– O kodėl, jūsų manymu, daugelio vokiečių požiūris į „Rammstein“ problemiškas?

– Užsienyje, kitaip negu Vokietijoje, žmonės neturi problemų su kebliu identitetu ir istorija. [...]

– Ką darytumėte scenoje, jeigu turėtumėte laisvę ir pinigų daryti ką panorėjęs?

– Viskas būtų dar įtaigiau. Gaila, kad „Pink Floyd“ jau apdainavo sieną. Labai norėčiau įspūdingai inscenizuoti jos atsiradimą ir griuvimą. Juk tai tiesiog kaip specialiai mums skirti žodžiai: „Maueraufbau, Mauerfall.“


http://www.sueddeutsche.de/kultur/613/490984/text/v
Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


179488. vl2010-01-12 17:38
jeigu prakaitas pažastyse kvepėtų citrinom; ar tai suvoktume kaip smarvę klaustukas. jeigu citrina atsiduotų šlapia šuniena; ar tai būtų mūsų suvokiama kaip aromatas klaustukas.

179588. taip :-) 2010-01-13 13:37
įdomus interviu. dėkui.

180028. *2010-01-18 14:18
kai viskas yra paprasta ir aisku, kam apie tai sudetingai kalbeti ir rasyti, ir spausdinti kulturiniuose leidiniuose?

Rodoma versija 27 iš 28 
14:33:17 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba