ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-01-08 nr. 971

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DAINA OPOLSKAITĖ. Keliaujantys (36) • EGLĖ SAKALAUSKAITĖ. Apie žmogaus kūno (ne)tobulumą (84) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Pikulo laiškai (1) (6) • ELVYRA KUČINSKAITĖ. Neišvaryki jų iš šio rojaus (37) • JOEL FINCK. Pagrindiniai Šventojo Rašto padalijimai (20) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (4) • LINARA DOVYDAITYTĖ. Kuriant atmintį, arba Istorinis žanras šiuolaikiniame mene (2) • AKVILĖ BUŽINSKAITĖ. Eilės (6) • AUŠRA ULDUKIENĖ. Eilės (3) • DAINIUS RAZAUSKAS. Nepavykusi recenzija (37) • DANUTĖ KRIŠTOPAITĖ. Mano mokytojas (4) • Praeities vaizdai (4) • Hitparado viršūnėje (3) • Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: Kai kurios sienos ima ir susitepa, kažin kodėl? (63) • uzpuole mane kazkokie musulmoniski motyvai (440) •

Praeities vaizdai

[skaityti komentarus]

iliustracija
Karaimų sodybos
Galvės ežero pakrantėje

Apie 1960 m.


        Užutrakio rūmuose neseniai buvo pristatyta knyga „Trakai. Praeities vaizdai“ (sudarytoja Nadežda Zajančkovskaja). Šiame istorinės fotografijos albume surinktos Trakų miesto nuotraukos nuo XX a. pradžios iki 7-ojo dešimtmečio. Ypač vertingos nuotraukos iš karaimų šeimų albumų. Pristatant knygą kalbėjo MICHAILAS ZAJANČKOVSKIS, nusipelnęs Lietuvos ekonomistas, kelių knygų apie karaimus autorius.

Gimiau Trakuose, užaugau Trakuose, išėjau į karą iš Trakų, grįžau po karo į Trakus.

Mano protėviai per amžius gyveno Trakuose, čia gimė, čia gyveno, čia palaidoti. Man šis miestas yra brangus. Kada aš į Trakus atvažiuodavau Lentvario plentu, iš tolo, jau nuo Serafiniškių, matydavau Trakų bažnyčią, jos bokštus. Jausdavau Trakų ežerų kvapą.

Praeityje tai buvo nedidelis miestas, užstatytas mediniais namais. Jame gyveno keturių tikybų žmonės – katalikai, stačiatikiai, karaimai ir žydai. Jie turėjo savo šventoves. Darbštūs, ramūs, sąžiningi žmonės, pasijuokdavo vieni iš kitų, bet nepiktai, draugiškai. Mūsų ir kaimynų durys nebuvo rakinamos.

Trakuose lenkų ir Smetonos laikais buvo penki policininkai ir jų visai užteko.

Pagarba vyresniesiems ugdoma nuo mažens. Mes, vaikai, sutikę žmogų, privalėjome pasisveikinti jo gimtąja kalba: sutikę poną Pavlovskį sakydavome „Dzień dobry“, Jokūbą Poziemskį – „Kiun jachšy“, Grigorijų Vorobjovą – „Zdravstvuite“, Choną Šneiderį – „Guten tag“.

Žmonės pasitikėdavo vieni kitais. Iš krautuvininko pirkome kreditan. Užrašydavo į knygutę. Mėnesio gale atsiskaitydavome.

Mano tėvo namas buvo didelis – 140 m2, nes buvo didelė šeima. Tada nereikėjo tiek daug kaip dabar valdininkų leidimų – kiek turėjo pinigų, kokį norėjo namą, tokį statė.

Amerikoje uždirbęs pinigų į tėvynę grįžo pan Litvinski. Nusipirko Trakuose sklypą (dabar ten paštas) ir pastatė namą. Likusius dolerius padėjo į Bunimovičiaus banką (bankas buvo Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje, dabar ten Kultūros ministerija). Po kiek laiko bankas bankrutavo, Bunimovičius išgėręs nuodų mirė. Indėlininkams mažai kas liko. Ponas Litvinskis negavo nė dešimtadalio padėtų pinigų.

Juokdarys, sutikęs poną Litvinskį, sako:

– Žinai, kad Bunimovičius liepė palaidoti veidu žemyn, užpakaliu į viršų?

– O kodėl? – klausia ponas Litvinskis.

– Kad visi, kam jis liko skolingas, bučiuotų jam į užpakalį.

– Tau juokas, – sako Litvinskis, – o mano pinigai prapuolė.

Kaimynystėje gyveno pan Pavlovski. Geras žmogus. Kada susitikdavo su mano tėvu, pasisveikindavo karaimiškai:

iliustracija
Wielka Wilenska dabar Vytauto gatvė
Apie 1930 m.

Kiun jachšy, nie bolas?

Ponas Pavlovskis nemėgdavo nieko skolinti. Tačiau ir atsakyti kaimynams negražu.

Ateina kaimynas ir prašo:

– Pan Pavlovski, paskolink man kirvį.

– Kirvį! Man pačiam kirvis reikalingas. Jeigu nori – paimk šakes.

Ponas Pavlovskis neatsisakydavo paskolinti, vietoj prašyto daikto siūlydavo ką nors kita.

Buvo dar Trakuose Jonas. Stiprus vyras, niekada nesirgo. Vieną kartą susirgo. Pakvietė daktarą. Trakuose buvo vienas vienintelis daktaras – Krasnychas. Vyresni žmonės jį atsimena. Jis ir terapeutas, ir chirurgas, ir ginekologas.

Atėjęs apžiūrėjo ligonį, išrašė vaistų. Pasakė: visą savaitę gerti po vieną šaukštą 3 kartus per dieną. Ligoniui nepatiko, kad gydytojas nustatė jam sirgti visą savaitę. Nusprendė sutrumpinti. Kada atnešė vaistų, visus išgėrė iš karto. Daugiau gydytojo pagalbos nereikėjo.

O štai Antonevičius buvo stalius. Darydavo karstus. Padaręs karstą, truputį išgerdavo ir į karstą atsiguldavo pailsėti. Užmigdavo.

Ateina žmonės pirkti karsto, Antonevičius pabunda, išlipa iš karsto ir siūlo žmonėms karstą, kuriame miegojo.

– Neimsim šito karsto, – sako klientai, – jis jau buvo panaudotas.

Tekdavo daryti kitą.

Gyveno Trakuose ir Albinas. Dažnai dingdavo iš Trakų savaitei, dviem. Į klausimą, kur buvo, Albinas atsakydavo:

– Buvau nuėjęs į Ameriką!

– Nuėjęs! – nustebdavo pašnekovas. – Juk į Ameriką reikia laivu plaukti!

– Aš žinau kelią, galima nueiti pėsčiom, – sakydavo Albinas. – Kitą kartą eisiu, tau kelią parodysiu.

Toks šposininkas buvo Albinas.

Pasikeitė Trakai, pasikeitė. Seni, mediniai, istoriniai namai nugriauti, jų vietoje pastatyti mūriniai. Toje vietoje, kur kino teatras, savivaldybė, bankas, buvo 14 pastatų, jie nugriauti. Reikia pasakyti, kad Trakuose buvo laisvų, neužstatytų vietų, tačiau piktybiškai griovė istorinius pastatus.

Dingo iš ežerų senovinės maudyklės. Šie įrenginiai buvo skirti maudytis. Kokie 5–8 m nuo kranto, kur giliau, buvo tvora aptvertos maudyklės. Žmonės lieptu nueidavo į maudyklę, ten nusirengdavo, laiptukais nulipdavo į vandenį ir maudydavosi. Atskirai moterys ir vyrai. Tokia maudyklė matosi nuotraukoje prie klebonijos kranto.

Trakai visuomet buvo lankomi turistų. Mažiau kaip dabar, tačiau ekskursijų visada atvažiuodavo. Vaikai siūlydavo turistams atvirukų ir karaimiškos chalvos.

Tilto tada nebuvo, į pilį plaukdavo valtimis.

Išleidęs albumą su Trakų nuotraukomis Nacionalinis parkas padarė labai reikalingą darbą – apsaugojo nuo užmaršties senus Trakų vaizdus.

Parengė Leona Jančiauskienė

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


179675. rupertas2010-01-14 09:50
laba gražu

179691. aldonė :-) 2010-01-14 11:13
Ir man gražu... mėgstu tokius lengvus, nerūpestingus pasakojimus...

179731. haribo2010-01-14 13:14
argi su chonu šneideriu nereikia sveikintis šalom?

180005. haribui2010-01-17 22:44
argi nežinai, kad Lietuvoje žydai idiš kalba kalbėdavo?

Rodoma versija 27 iš 28 
14:33:16 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba