ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-01-08 nr. 971

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DAINA OPOLSKAITĖ. Keliaujantys (36) • EGLĖ SAKALAUSKAITĖ. Apie žmogaus kūno (ne)tobulumą (84) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Pikulo laiškai (1) (6) • ELVYRA KUČINSKAITĖ. Neišvaryki jų iš šio rojaus (37) • JOEL FINCK. Pagrindiniai Šventojo Rašto padalijimai (20) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (4) • LINARA DOVYDAITYTĖ. Kuriant atmintį, arba Istorinis žanras šiuolaikiniame mene (2) • AKVILĖ BUŽINSKAITĖ. Eilės (6) • AUŠRA ULDUKIENĖ. Eilės (3) • DAINIUS RAZAUSKAS. Nepavykusi recenzija (37) • DANUTĖ KRIŠTOPAITĖ. Mano mokytojas (4) • Praeities vaizdai (4) • Hitparado viršūnėje (3) • Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: Kai kurios sienos ima ir susitepa, kažin kodėl? (63) • uzpuole mane kazkokie musulmoniski motyvai (440) •

Neišvaryki jų iš šio rojaus

ELVYRA KUČINSKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eglė Vengalytė
Pirtyje. 2008

Mečiau visus darbus ir su moterimis turkėmis patraukiau į jų rojų, kurio nė viena vyriška akis nematė ir per amžius nematys – į jų hamamą. Ne į tą, skirtą turistų akims ir išpaikintoms juslėms, o į jų, galima sakyti, šeiminį ar gentinį – aptrupėjusiom sienom, su dušais be galvučių, medinėmis klerkiančiomis durimis ir nuskalbtais pirties baltiniais. Dabar jau galiu iki galo suprasti visus iki vieno šio pasaulio dailininkus, nenuilstamai piešusius moteris. Jei pieščiau, pieščiau tik ten ir tik tokias – dar tik besiruošiančias jomis tapti, rodeniškai tobulas, liaunas, užsklęstais veidais, palaidais arklio uodegos vešlumo plaukais ir jau išeikvojusias save dešimčia gimdymų, plačias, erdvias kaip senstantys tuštėjantys namai, kaip tvirtos komodos, daug kartų atidarytos ir tuštintos, tvirtas ir rauplėtas kaip Damlatašo paplūdimio uolos. Moterys gazelės, moterys sienos, moterys liulančios pelkės, moterys įtempti lankai. Jos prausia vienos kitas, susėdusios ant hamamo marmuro ar čia pat ant grindų, dosniai taškydamos savo pasaulius vandeniu, kvepiančiu muilo putomis, maldomis, aštriais, tiesmukais, jausmų neeikvojančiais balsais. Jaunosios pasiduoda motinų rankoms romiai, kaip prijaukintos stirnos – išsitempia visu dailiu ūgiu ant karšto akmens, užmerkia juodas akis ir leidžiasi ruošiamos meilei. Jos gali taip gulėti valandų valandas, kaip statomos šventovės, kaip valomi meilės kambariai, visiškai atsidavusios kūrimo vyksmui. Moteriškoji gentis žino, kokios paslaptys turi būti paruoštos jų būsimiems vyrams. Motinos, atėjus jų eilei, užkelia savo kūnus kaip joms paklūstančius kalnus, užridena kaip sunkius akmenis, paguldo kaip rupiai suartas lygumas. Jaunųjų rankos ant jų odos atrodo kaip sutrikę drugiai, nelabai randantys, kur nutūpti, kaip įtemptos stygos, pernelyg įtemptos, kad suskambėtų. Bet jos uoliai slidinėja didžiulių gyvų plokštumų paviršiumi, tarsi švelniai ir dėkingai atsisveikindamos su savo namais, su savo saugumo rojaus buveine.

Mane į savo tvirtovę jos įsileidžia atsargiai, pabrėžtai abejingai. Viena kita pasižiūri ne į mane – mano pusėn. Ir tai, matyt, tik todėl, kad ateinu su viena iš savųjų. Truks valandėlę palaukti, kol prarečiui mane aplankys taupios šypsenos, trumpi klausimai, o amžinybę – kol visos ims suktis aplinkui, sėstis greta ir plekšnoti per petį, laistytis vandeniu, plačiai kvatotis ir trinkti man galvą. Tik amžinybei praėjus pasijusiu tarsi visam atsibudusi, kai mano sesuo turkė, kurios niekada iki šiol nemačiau, dės mano galvą ant šlapių ir minkštų savo kelių, pirštų galiukais glostys man veidą, tarsi nuimdama paskutinę mano gyvenimo kaukę. O kol kas ji nekantriai iškamantinėja mane lydinčią saviškę ir pasiūlo man kainą, kurią galėsiu sumokėti už kraštelį jų paslapties. Jos judesiai ir žvilgsniai, rodantys kryptį, kol kas atidūs, bet šykštūs – turiu viską suprasti žaibiškai, labiau iš moteriškos nuovokos negu iš duotų ženklų.

iliustracija
Eglė Vengalytė
Nuo hamamo iki hamamo. 2006

Patenku tarsi į seno, daugkart žiūrėto ir neatsižiūrėto filmo tikrovę, apsigyvenu subraižytame juostos negatyve ir jau žinau, kad norėčiau jame užsibūti. Garų migloj prieš mano akis skleidžiasi judesių, kvapų ir garsų lotosas.

Pirmosios. Marmurinių prausyklų link susikibusios rankomis, kad nepaslystų, baltais ilgais nėriniuotais marškiniais prisidengusios, it pasenusios angelės atsargiai nuplevėsuoja dvi senutės. Prilaikydamos viena kitą sėdasi prie marmurinio praustuvo, ištiesia kojas, laukia, kol gyslas pasieks šiluma, kol ji pasklis po visą nutilusį kūną. Paskui drebančiomis rankomis sems dubeniu iš praustuvo vandenį, pils viena kitai ant galvos, ant pečių, ant krūtinės, ant baltų plonų marškinių, tie prilips prie išdžiūvusios odos, išduodami susitraukusį jų moteriškumą, dėl visa ko dar uoliai tebepridengtą juodais apatiniais. Jos nelips ant karštos marmuro plokštės – ji jau per aitri jų apmirusiems kūnams, tik rūpestingai trinks viena kitai galvą, tik silpnučiais vibrato valys viena kitos kūną, mazgos viena kitą kaip ką tik gimusį kūdikį arba kaip ką tik išėjusįjį anapus. Paskui dings nepastebėtos, kaip ir pasirodė, ištirps, susiliedamos su baltom aptrupėjusiom sienom. Joms nebereikia to moterų rojaus. Joms reikia tik to trupučio kūno ir tylios jųdviejų bendrystės švaros, kuri ribą tarp šiapus ir anapus padaro beveik visai, beveik visai peržengiamą.

Antroji. Jauna motina suka ratus aplink plačią hamamo erdvę, tarsi vaikščiotų po uždarą sodą, lydima prielankių nimfų žvilgsnių. Prie išbrinkusių krūtų ji glaudžia savo kūdikį, išgąsdintą keistai aidinčių nepažįstamų balsų ir šiltos vandens srovelės, nubėgusios per pašiauštus plaukučius, dengiančius dar nesuaugusį momenį. Į mažą ausies kriauklytę motina dainuoja dainą, kurią išgirdus pasaulis liausis buvęs pavojingas. Būsimasis Alacho garbintojas visu raukšlėtu veideliu neria į minkštą krūtų malonę, paskui kreivomis lūputėmis pagauna tamsiai rudą spenelį, išspaudžia iš jo baltą gyvybės čiurkšlę ir savo pliauškančiu čepsėjimu nimfoms praneša, kad įsivyravo trumpos paliaubos.

Trečioji. Pusamžė moteris kelia ant marmuro gulto savo senutę motiną. Išlanksto jos kūną, išrenka kaip sudžiūvusio medžio šakas, švelniai, atsargiai ištiesia, tarsi bijodama jį išbarstyti, ir apkloja kalnu baltų putų. Kalnas auga ir auga, kaip rojaus pažadas, kaip angelų krėslas, kaip lengvi laiptai į dangų. Sausas kūnelis vos plazda, prigesęs žvilgsnis nebeįžiūri nė trupučio pasaulio, jokio jo kontūro, tik tą angelų sostą, tuos lengvus ir skraidinančius laiptus. Siaurutės lūpos tempiasi droviai šypsenai, per greitai, per greitai užgęstančiai dar nepasiekus pusiaukelės. Tas džiaugsmas, neberandantis jėgų būti matomas, kaip trumputė blykstė, įamžinanti švelnią laimę, kaip Morzės ta ti ta ti ti ti ta ta ti („taip“), siunčiamas į erdvę, į niekieno eterį. Tada nelengva pastanga atsidusti ir gurkt kaip balandis rasą – pasiima šypseną savo vidun. Dukra kone iki pat pažastų panardina savo rankas ir po balto pažado patalais ieško senosios sąnarių, kurie, pamaloninti, turėtų šiek tiek atsileisti ir gal net liautis traškėję. Tariuosi, kad už keliolikos minučių pamatysiu išnyrant tobulą moters deivės atvaizdą, kuris kol kas tebegyvas tik prigesusioj jos atminty ir galbūt vaizduotėje to, kuris ją labai mylėjo.

iliustracija
Eglė Vengalytė
Senus įsitikinimus pakeisti naujais. 2008

Ketvirtoji. Tiesiog čia pat ant žemės paskleidusi savo kūną jau gerą ketvirtį valandos tūno nenusakomo dydžio ir pločio būtybė. Atpažįstu, kad tai toji pati didžiamoterė, kuri mažytėje, jai gerokai per mažoje saunoje, laukdama, kol jos širdį, jos smegenis pagaliau pasieks bent šis džiovinantis akmenų karštis, ritmingom raudom ir galingu kūno siūbavimu skaldydama orą, šaukėsi Alacho. Dabar ji sėdi rami, it virtusi akmeniu, savo draugei ar seseriai tarpkojy, kuris vos apglėbia jos visatį. Nuviltos akys įbestos į priešpriešiais esančią sieną, nesubyrančią nuo jos žvilgsnio lygiai taip, kaip nesubyra kančia. Sesuo ar draugė, o visgi sesuo, didelėmis šukomis šukuoja jai galvą. Plaukai ilgi ir susimazgę, reti šukų dantys sunkiai, per sunkiai skverbiasi pro jų tankmę. Dar tik ketvirtis valandos, dar tik ketvirtis. Dar liko visa amžinybė – ir sesuo atraišios, ji tikrai iššukuos tą nelaimę. Nutekės ji juoduos pragaruos kartu su šiuo vandeniu, kurio einu tau užpilsiu ant kojų, mano seserie turke.

Pirties dieną jos ten gyvena. Atsineša tuos savo gyvenimus puoduose, lėkštėse, didžiuliuose stiklainiuose – čia niekur niekas nieko nedaro mažai, – išdėlioja ant priepirtyje laikraščiais nukloto medinio stalo savo ugninius valgius ir valgo – pusnuogės iki pusiaujo, šlapiais ištaršytais plaukais, aliejais varvančiomis rankomis. Valgo godžiai ir daug, kaip kalnų vyrai, nes tokius kūnus prisotinti juk yra darbas. Tada nurenka ištuštėjusias stirtas indų, rypuodamos nuneša į čia pat esančią virtuvėlę, kiša puodus, lėkštes, stiklus po kliokiančiu vandens srautu, aptaško padažais ir riebalais savo kūnus, bet išblizgina ir atnaujina savo apyvoką, kol vėl ji bus pripildyta ožkienos troškinių, šafrano prisotintų ryžių, riebių vynuogienojų lapų įvijų, aitriosios paprikos strėlyčių... Tada lėtai vėl nusiūbuoja į pirtį, vėl gulasi ant marmuro plokščių ir miega. Užminga trumpu, pilnu gyvenimo miegu. Jų kūnai patikliai atsiduoda kvėpavimui, marmuro šilumai ir aliejų kvapų pritvinkusio oro drėgmei, nes yra neatšaukiamai saugūs – kaip savo motinų įsčiose, kaip dangaus prieškambariuose, kaip pragaro tamsoj, nes yra nepasiekiami ir nesužeidžiami, neeikvojami ir niekieno netrokštami šią valandą – jie dabar ilsisi.


Alanija, 2009 m. gruodis

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


179493. po palme2010-01-12 19:20
vyriskos gimines atstovams cia turbut net ir nedera palikti savo pedsaku, bet negalejau sisivaldyti

179536. bobas2010-01-12 23:30
Gazietą dera perkrikštyti -Hamamas. Nes galutinai subobėjo. Man džiaugsmas, kaip ne kaip bendravardžių company. Vau.

179558. varna2010-01-13 09:35
"Neišvarykit jų iš šio rojaus" - nesupratau pavadinimo. Jas kas nors iš kur nors veja? Ir šiaip - nuėjo boba į bobų pirtį ir rašo apie tai, kaip apie kažin kokį atradimą. Jau nežinau ką ir sakyti - Šatėnų autorių globalus idiotizmas jau pradeda nejuokais nervinti.

179565. laumė ragana2010-01-13 10:01
šitas labai patiko, labiau ir už Opolskaitės, tiesiog pribloškiantis

179573. noė2010-01-13 11:18
O mane irgi pribloškė savo kvailu sodrumu, šleikščiai riebiomis detalėmis, beprasmiškumu. Vimdo. Perskaičiau, beje, tik paskutinę pastraipą. Nemėgstu tokios taukuotos pasaulėjautos. Tegul jau autorė man atleidžia. Ir net nebesinori skaityti viso teksto.

179593. ivs :))) (o, koks labas rytas!)2010-01-13 14:11
atsikeli is ryto, prisnigta storai ir puriai, manytum sau, siandien tai prisitingesiu i valias, tai ne - ragana, kuri turetu lakstyti nepalikdama pedu, pripedavus satenuose, tai reik eit is paskos, paziuret, kur ji buvo, ka ten mate. o cia dar noja su "taukuota pasaulejauta" - jau kaip patiko! ismoksiu mintinai ir kasdien naudosiu. dar nesugalvojau, kur ir kam pritaikysiu, bet nesiosiuos kisenuky ir lauksiu progos.

179623. Noei nuo varnos2010-01-13 18:03
Noe, aš paskui IVS - tavo "taukuota pasaulėžiūra" - tikras šedevras. Super. Mieloji, mesk tuos savo išskydusius santykius su Visagaliu - tapk kritike. Nuoširdžiai :)

179637. noei2010-01-13 19:06
taigi ir išsirinkai vienintelę taukuotą pastraipą.

179661. haribo2010-01-13 22:54
pasibaisėjęs tom iliustracijom perskaičiau tik noės rekomenduotą(hm hm) pastraipą. ar tikrai būna tokių šlykštynių? klausiu aš sutvėrėjo

179664. ap2010-01-13 23:10
Tikra poezija!

179668. sutvėrėjas2010-01-14 00:43
palauk, priauginsiu tau kokius 50 kg ir pažiūrėsiu, kuo tada šitaip šlykštėsiesi...

179714. haribo>sutvėrėjas2010-01-14 12:19
ne tavo prerogatyvos kilogramus augint. jie auga arba kaip neprižiūrimi vaikai-gėlės arba kaip kncentruota asmenybės saviraiška. užsiimk kūryba

179748. sutvėrėjas2010-01-14 14:47
be mano žinios - nei plaukas nuo galvos, nei lašinys nuo pilvs nenukris, ir atvirkščiai. Paklausk Noės.

179768. c2010-01-14 20:28
Perskaiciau. Primena gausiai uzpirktas, sunkias, storais virseliais knygas bibliotekose, kuriose viskas tik apie varvanti seksa, sakyciau..:)

179780. haribo>c2010-01-14 23:02
tai kad 2ia visur šitam numery tik apie sexą. išlindo visų šventūjų problematika. ot džiaugsmo seneliui Nyčei

179782. krankt2010-01-14 23:16
liux textukas, tiesiog fantastika! irgi iliustracijos grazios.

179806. laumė ragana2010-01-15 10:45
įžiūrėti čia vien tik seksą - pats tikriausias tamsumas, nors kilmė jų gal ir skirtinga, vienų gal - iš intelekto stokos ir tamsybiško auklėjimo (kuris pas mus yra dominuojantis, aišku), kitų - dėl nesugebėjimo teigiamai išspręsti savo seksualinio gyvenimo nykumo (ar visiško nebuvimo) problemos. nors... esmė ir vienu, ir kitu atveju - tamsybiškumas perduodamas iš kartos į kartą: ar matėte kada, kad šakalai išaugintų antilopiuką? :)

179830. c>L r2010-01-15 14:49
Norejau tik pasakyti, jog bevelyciau " mazesniu doziu", jei galima..Koks cia tamsybiskumas? Nera reikalo tiek isvedzioti! Siaip, parasyta tikrai puikiai! Tik nuo tokio riebaus patiekalo , taipsakant, uzsikimso "vantroba":)

179858. selė :-) 2010-01-15 16:34
Kaip kas ką mato, taip ir aprašo, ir nėra ko čia autorei priekaištauti... Gal koks Šapranauskas ar spec. nuomonę turintis varna viską pamatytų, o tuo pačiu ir aprašytų visai kitaip... o ką jau bekalbėti apie kokį patalogišką seksualą- naturalistą Henry Milerrį... Man toks moters, pereinančios visus savo gyvenimo etapus, paveikslas labai patiko...

179895. laura2010-01-15 20:31
liudna pasidare nuo komentaru.

179910. ivs2010-01-16 05:38
nu va, pagaliau prisikasiau iki sito teksto. neitiketina, kad neversta, kad parasyta lietuves lietuviskai. jei tureciau po ranka sinonimu zodyna, tai surasyciau visus pagiriamuosius budvardzius, sauktukusir jaustukus ir viska ten. seniai ka beskaiciau satenuose be pasibodejimo, godziai. bet ale kur jus cia mtote seksa? vienas vienintelis sakinys galetu pretenduoti i jo uzuomina: Moteriškoji gentis žino, kokios paslaptys turi būti paruoštos jų būsimiems vyrams. o vat iliustracijos tai man nea... kazkoks kicas ir nesamone.

179920. per2010-01-16 11:46
daug intymu...,kazkaip net nepatogu. O vyrai turetu tiesiog pasibaiseti!

179923. ivs :)))2010-01-16 12:16
vyrai tegul pirma pasibaisi savimi. stai mano baseine per vietini radija, nu, mikrofona, staiga nutraukia muzika ir papraso biski pasiklausyti, ka pasakys. ir pasako, kad diedu persirengimo kambary butu fainiau, jeigu barzdas skustusi su plavkem ar apsivynioje ranksluosciu, dusu kabinas paliktu tvarkingas, nemetytu triusiku ant grindu ir pan. dar ant galo pasake, kad cia tik patarimai ir prasome nepriimti asmeniskai, kaip izeidimo. tada paleido vel muzona ir po sekundes staiga nutrauke, kad dar karta pridurtu: nu? o ka sakeme? nepriimkite asmensikai, neisizeiskite! ba, matyt, tas vyriskas balsas, kuris kalbejo, zinojo mintinai, kad po tokio radijos isikisimo i diedu locker rooma, prasides visuotinis diedu bambejimas, tipo, kaip noriu taip ir skutuosiu, su triusikais ar be.

179933. mie2010-01-16 13:58
ziurint ka skutasi.

179934. mie2010-01-16 14:03
ir ka reiskia "nepriimkit asmeniskai"? tai kaip tuomet priimti? kam yra taikoma - diedui be triusiku ar spintelei? irgi persistengia durniai.

179939. ivs > mie2010-01-16 15:10
jus pirma straipsni paskaitykite, paskui varykite. spinteles irgi komodos yra bobos, ne diedai.

179942. ivs > mie2010-01-16 15:52
ir is viso, einam geriau abi i pirti. jus busite komoda, as spintute, turesime gera laika, ka?

179943. ivs2010-01-16 15:58
tekstas kaip bareljefas, negaliu atsidziaugti, norisi pirstais liesti kiekviena detale. aciu laumei raganai, o tai per visokias kazlauskaites irgi zilionytes-grainytes baisu ir atsiversti lietuviska pavarde, tai as atsargiai, kaip per kokia kulgrinda raganos pedomis :)

179956. >ivs2010-01-16 18:56
Vertimas " turesime gera laika" , kaip ir " man viskas gerai" labai rezia ausi, jei turi siokia tokia klausa. Cia tarp kitko:)

179958. ivs :))))))2010-01-16 20:30
jus turbut neskiriate pustoniu, neskiriate, kur erzinimas, o kur nemoksiskumas, bet tai nieko, glusu pilna. ne visi tokie protingi, kaip as.

179972. r2010-01-17 09:52
be priekaistu

179973. e - 179956.2010-01-17 11:42
O man rėžia ausį "triusikai" irgi "plavkės". " Aprangos" pardavėja su 10 Nemenčinėje baigtų klasių taip nepasakytų.

179974. m - e2010-01-17 11:55
matai, o amerikonai taip sako per garsiakalbi, ir nieko.

179979. >e2010-01-17 16:40
Kur tiusikai??

179981. ivs ;)2010-01-17 16:55
paprastai berasciu ausi rezia pora zodziu, kuriu jie nezino, juo labiau neismano apie ju vartotinuma ivairiuose kontekstuose. taciau, ju ausies nerezia snobiski bei pseudomokliski vikruntasai. is to juos ir atpazistu.

179994. e - 1799792010-01-17 20:02
179934.

180000. na taip,2010-01-17 21:00
net ir amerikonai per mikrofoną jau kalba rusiškai. Kada spėjo išmokti?

Rodoma versija 27 iš 28 
14:33:14 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba