ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2010-01-08 nr. 971

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DAINA OPOLSKAITĖ. Keliaujantys (36) • EGLĖ SAKALAUSKAITĖ. Apie žmogaus kūno (ne)tobulumą (84) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Pikulo laiškai (1) (6) • ELVYRA KUČINSKAITĖ. Neišvaryki jų iš šio rojaus (37) • JOEL FINCK. Pagrindiniai Šventojo Rašto padalijimai (20) • SIGITAS GEDA. Vasara šešėlių tinklą tiesia... (4) • LINARA DOVYDAITYTĖ. Kuriant atmintį, arba Istorinis žanras šiuolaikiniame mene (2) • AKVILĖ BUŽINSKAITĖ. Eilės (6) • AUŠRA ULDUKIENĖ. Eilės (3) • DAINIUS RAZAUSKAS. Nepavykusi recenzija (37) • DANUTĖ KRIŠTOPAITĖ. Mano mokytojas (4) • Praeities vaizdai (4) • Hitparado viršūnėje (3) • Aistė Kisarauskaitė. STOTELĖ: Kai kurios sienos ima ir susitepa, kažin kodėl? (63) • uzpuole mane kazkokie musulmoniski motyvai (440) •

Eilės

AUŠRA ULDUKIENĖ

[skaityti komentarus]


                  Namai


                  Išeikvojau dažus,
                  lengvatikiams išdovanojau
                  plytas ir medieną, sakiau, –
                  švies namai žiburiais,
                  vyrai dievins savąsias žmonas,
                  ant tvorų susiviję vijokliai-sargybiniai
                  gaudys kilpomis piktavalių žvilgsnius ir kalbas,
                  kad paverstų sutrešusiais lapais.

                  Gal pridėti vinių, svarsčiau,
                  tų, kurios perauga sienas,
                  juda kraujagyslių drenažu
                  vis palikdamos rūdžių pėdsakus,
                  kol galop tampi geležiniu tiltu
                  tarp šitų namų ir tų,
                  kuriuose ir kuriuos išaugai.



                  Laikrodėlis


                  Amžinatilsį močiutė
                  per vestuves dovanojo laikrodėlį.
                  Žolėje pamestas – atsiranda,
                  tiksi po pagalve porines valandas,
                  liūdnai aprasoja, lyg atsisveikintų.

                  Praeitą vasarą ėmė eiti atgal –
                  purtėm ir dėjome prie ausies,
                  švelniai sprigtavom į ciferblatą.
                  Ties nuline valanda nurimo, atsiduso
                  ir sustojo visam medaus mėnesiui!
                  Įprastą dieną rodyklės rodo šešias,
                  kai pavargstam – nubėga prie dvyliktos.

                  Nešioju ant rankos: nėra paprasta
                  girdėti dvigubus dūžius arba mirtiną tylą,
                  matyti džiugią šypseną senutės veide,
                  ir save,
                  skutinėjančią laikrodžio padalas.



                  Tyla


                  Plastiko langas atmuša paukščių čiulbėjimą.
                  Žiemai sumigdytos skarelės tebeguli komodos stalčiuje,
                  užsilankstę kampučiai saugo glaudimus ir kvapus
                  (atpažindavau metų laiką, palytėjusi šilko oda).
                  Joms maga rąžytis, gaudyti atspalvius ir treles,
                  matuotis melodijas, šokio žingsnius ir plevenimus.
                  Mes nekenčiame skersvėjų, pameni?
                  Tai aš nuvaliau langus šviesai ir garsui.
                  Išaušus meistrai uždažys juos tamsiai mėlynais debesimis,
                  kad tu, atsitrenkęs į stiklą, nežūtumei,
                  susiklosčius keistoms aplinkybėms
                  iš rožių, taškelių, juodai baltų stačiakampių
                  gelsvame dugne.



                  Žodžių turgus


                  Pirmąkart apsilankius
                  nebuvo jauku:
                  iškilmingi dvelkė kapais,
                  proginiai suposi atlaso klostėse,
                  narveliuose suokė maloniniai,
                  nešvankieji griebė už kojos
                  ir kvatojo susiriesdami.
                  Nemirtingi sėdėjo aukštai,
                  pasisukę teisinga kryptim,
                  gražiai nuaugę, tauriai išblyškę.
                  Visą praeitą naktį
                  dėliojau eilėraštį –
                  eiklų, protingą,
                  tikslų kaip kompasas.
                  Apkeliaus Žemės rutulį!..
                  Virtęs liaudies daina
                  (bet praradęs vyrišką lytį),
                  sugrįš vežimaičiu, pilnu
                  Aliaskos aukso, skarų ir pipirų.
                  Miegosiu ramiai dešinėje –
                  džiovinta mirtos šakelė
                  šventajam žodyne.


 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


179553. katė2010-01-13 09:18
Puiku, Aušra.

179868. greižt :-) 2010-01-15 17:43
"namų ir tų, kuriuose ir kuriuos išaugai" liuks!

180022. Sveikinu2010-01-18 12:05
Sveikinu - Aušra yra poetė

Rodoma versija 27 iš 28 
14:33:13 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba