ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-03-20 nr. 693

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Žemės lapai (13) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Kas ką nužais... (53) • Su chirurgu KĘSTUČIU PETRULIU ir med. dr. pediatre-infektologe IRENA NARKEVIČIŪTE kalbasi rašytoja Vanda Juknaitė. Yra toks sukrėtimas (10) • MICHEL SERRES. Orfėjas ir Loto žmona (3) • SIGITAS GEDA. Septyniolika brulijonų (3) • MATAS DŪDA. Apie tai, ko gal nė neketino tapyti Povilas Ričardas Vaitiekūnas (3) • MARK STEYN. Pažįstama istorijaSYLVAIN CHOMET. Kaip įkvėpti gyvybę animaciniams filmams (2) • AUDRA BARANAUSKAITĖ. Trys trumpos istorijos (11) • AISTĖ KISARAUSKAITĖ. Geltona (5) • SIGITAS PARULSKIS. Kalbos ir pasaulio griuvėsiai (7) • Gamtasieliai chantai (7) • ALGIMANTAS MANKUS. Chantų aplankymas Ruskinskiuose (11) • RIMAS ŽILINSKAS. Kas yra literatūros kritikas? (5) • mano laiškas tau (83) • kitame numeryje skaitykite (11) •

Trys trumpos istorijos

AUDRA BARANAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Reljefas. 1937
Ben Nicholson

Paradoksalu, bet žmonės, turintys klausos negalią, jei neturi stebuklingo aparato, lyg ir labiau atskirti nuo sveikųjų nei tie, kurie neregi.

Šiaip jau kurčnebyliai išoriškai niekuo neišsiskiria ir tik kai ima šnekėtis gestais, išsiduoda. Jeigu nemoki jų kalbos, beveik negali su jais kontaktuoti, nebent susirašinėtum. Atrodo, tarsi gyvendami šalia mūsų jie egzistuotų paraleliniame pasaulyje.

Man patinka stebėti, kaip kurčnebyliai šnekasi troleibuse. Gražu ne tiek patys gestai ar veido mimika. Ji kaip tik jų bruožus iškreipia. Nepaprastai įdomu stebėti klausančiojo veidą. Ypač akis. Jos būna neįtikėtinai išraiškingos... Tas suklusimas ir atsiribojimas, kai aplinkinio pasaulio kontūrai jiems tarsi išnyksta, iš šalies atrodo magiškai, intriguojančiai, nors tuo metu gal jie tauškia niekus.

***

Su neregyste ne kartą teko susidurti. Mūsų marksizmo dėstytojas buvo aklas. Negana to, vieną jo ranką slėpė juoda odinė pirštinė. Nepamenu, kodėl jis apako, kokią traumą patyrė, bet, atrodo, ir akys, ir plaštaka – ta pati istorija.

Į paskaitas jį atlydėdavo mergina šviesiais, pečius siekiančiais plaukais. Abu vienodo nedidelio ūgio, jie eidavo labai tiesūs, lyg du sulipę alaviniai kareivėliai – prie jo žingsnių ji tobulai prisiderindavo.

Auditorijoje jis atsisėsdavo priešais ir atsiversdavo mūsų pavardžių sąrašą. Tyla tvyrodavo spengianti. Visa savo esybe apmirdavau – mano pavardė būdavo pačiame viršuje. Jo pirštams Brailio raštu slenkant žemyn, kuriam laikui atgaudavau kvapą. Ir koks apimdavo siaubas, jei ranka, apačioje trumpai stabtelėjusi, iš lėto vėl imdavo kilti aukštyn...

Marksizmas man išties nekaip sekėsi. Mano bičiulei Giedrei taip pat. Todėl dėstytojas retsykiais mus palikdavo po paskaitų. Kartą net teko būti jo namuose, ir artimesnis kontaktas atrodė kur kas žmogiškesnis. Trejetui mes abi šiaip taip ištempdavom.

***

Tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje, būdama trečiame kurse, devynis mėnesius gyvenau pas Gintarę. Jos namai man atrodė nepaprasti. Nė kiek nekeista, kad jau tada ji rašė pasakas. Pasakos ten iš tiesų sklandė ore.

Bet dar labiau įstrigo Gintarės tėvai. Jaukūs, vaizdingi mamos Živilės vaikystės prisiminimai... Juos pasakojant kartkartėmis sudrėkdavo reto pilkumo jos akys, nors tos istorijos visai nebūdavo liūdnos.

Tėvas, dabar jau miręs chorvedys ir žurnalistas Antanas Adomaitis, apako vaikystėje. Prisimenu, kaip Živilė pasakojo įsimylėjusi aukštą vaikiną, ilgais dailiais pirštais grojantį pianinu.

…Žinoma, iš pradžių buvo kiek nejauku. Neįsivaizdavau, kaip kasdien bendrausiu su neregiu. Tačiau užteko vienos to žmogaus frazės, ją palydinčio smagaus juoko, ir įtampa visam laikui išnyko.

Kai atsikėlusi rytais eidavau praustis, Antanas kartais sėdėdavo svetainėje. "Gražiai šiandien atrodai", – sakydavo jis ir ūpą pakeldavo visai dienai.

Bet dar labiau įsiminė naktys tuose namuose. Net nežinau, kada Gintarės tėtis miegodavo. Kai tamsoje apsnūdusi eidavau į tualetą, virtuvėje grodavo radijas ir tarškėdavo rašomoji mašinėlė – tie namai kiaurą parą buvo gyvi... Grįžusi į lovą, jaukiai įsirausdavau tarp patalų: atrodydavo, lyg kažkas šalimais ištisai budi ir saugo tavo miegą.

***

Atletiškas vyras – masažistas, apie kurį rašiau straipsnį – nebuvo visai aklas, kažkokias dėmes jis matydavo.

Jau buvome pasišnekėję jo bute, o kai reikėjo tekstą suderinti, nuėjome į aptriušusią kavinę. Ji atrodė pailga ir siaura kaip traukinio vagonas, mes patraukėme į jos gilumą ir atsisėdome prie pat sienos.

Buvo gana vėlus metas, ir padavėja nebenorėjo mūsų aptarnauti. Mano straipsnio herojus pasijuto nejaukiai, stojosi eiti, bet aš pasakiau, kad nieko nevalgysim, tik išgersim, tuomet ji sutiko.

Garsiai skaičiau tekstą, kai į kavinę įgriuvo keturi ekstravagantiškai apsirengę jaunuoliai. Vienas jų – gana garsus kirpėjas, kurį pažinojau. Nemėgau jo, nenorėjau, kad mane atpažintų, todėl truputį linktelėjau į priekį, kad pasislėpčiau už šalia sėdinčio žmogaus... Ir staiga skausmingai pajutau, jog tą judesį jis išsiaiškino savaip – neva man gėda, kad vaikinai mane pamatys su juo. Negana to, padavėja prišoko prie jų stalelio ir mums girdint jie užsisakė visko, ko norėjo.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


14433. Heroje2004-03-22 09:38
kurchnebilys yra jau seniai nevartotinas zodis. taip pat kaip ir invalidas, negras ir tt ir pan. "Kurchnebiliu" medicinine prasme yra labai nedaug. Dauguma troleibusuose vazinejanciuju buna tiesiog turintys klausos negalia. Jie nekalba todel, kad negirdi saves, ne del to, kad yra nebylus.... Moralizuoju, nes uzkniso girdeti matyti jausti ta pati "etiketizma". Kada pradesim matyti zmones? Patys esame akli ir kurti. Na ir nusimoralizavau. Sekmes.

14434. Heroje vel2004-03-22 09:39
Atsiprasau, pridariau rasybos klaidu. KURCNEBYLYS.

14448. Arle2004-03-22 14:32
Tai ir žodį "akli" tuoj uždrausim?? Gal pristabdykim su ta cenzūra ir ribojimais.

14464. Kirpejas2004-03-22 19:16
Atletiškas vyras – masažistas jeigu galetu matyti ne tik kazkokias demes, pamatytu autore.

14496. nie izvoscik, a voditelj kobyly2004-03-24 00:56
Politinio korektiškumo marą reikia dezinfekuoti!

14525. saimhe -> Arle2004-03-25 01:14
Šituos "apribojimus" kuria fiziškai apribotieji, norintys, kad jų būklė būtų atspindima adekvačiai.

14546. Arle saimhei2004-03-25 14:17
Nevisada. Ir nereikia taip drebeti is baimes parenkant zodzius. Man tai atsiduoda saviraiskos apribojimais. Kad taip sudarius del neaiskiu priezasciu "neleistinu" zodziu sarasa... Kuo blogai "kurcnebylys", jei taip is tikruju yra? Ar ji pakeitus i "turintis klausos negalia", esme keiciasi? Vaiku zaidimeliai.

14558. saimhe2004-03-26 01:55
Yra turintys klausos negalią, kurie tačiau nėra [visiški] kurčnebyliai, o pastarąjį žodį priima kaip "nurašymą", kaip įžeidžiantį. Išvada: bendras pavadinimas, naudojamas aplinkinių, turi būti švelnesnis. O tie, kas norės, save galės vadinti kurčnebyliais.

14561. A.B.2004-03-26 10:31
Tik dabar perskaiciau komentarus. Labai atsiprasau, jei ka izeidziau.

14580. liudesio-geles2004-03-26 18:35
Gerai parasyta.Man patiko, o kalbos vartosena jau kita kalba...

14595. p2004-03-27 12:35
Patys kurtieji save vadina "kurčiaisiais". Taip juos reiktų ir vadinti, o ne kokiais "neįgaliaisiais".

Rodoma versija 26 iš 27 
14:33:07 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba