Vienintelės "Nivos" Kogalyme jaunas vairuotojas Andrejus, nuo 5 metų gyvenantis Surgute, vežasi jauną kontoros sekretorę Svetą, Lietuvos fotomeno draugijos ir TSRS žurnalistų sąjungos narį Zenoną S. ir mane. Visi jie turi spec. leidimus ar kvietimus į žiemos palydų šventę, tik aš vienas susigūžęs užpakalinės sėdynės tamsiame kamputyje tikiuosi išvengti milicijos patikrinimo.
Šimto kilometrų kelias išklotas plokštėmis, dar keturiasdešimt vos išvažiuojamas per taigą ir upę. Šį, paskutinį, kelio ruožą į Ruskinskius (didžiausią uždarą etnografinę chantų gyvenvietę pelkėtoje Vakarų Sibiro lygumoje) tiesia Lietuvos KSV-12 kelininkai, jį baigus bus naujas 250 km ilgio kelias SurgutasRuskinskiaiKogalymas. Paskutinis kelio ruožas laukinis, be atpažinimo ženklų, sutiktų sunkvežimių vairuotojai kažkokie tamsūs, nežino netoliese esančio kaimo pavadinimo. Paskutinėje kelio sankryžoje, kur nėra kelio rodyklių, įrengtas autoinspekcijos ir milicijos postas. Mums užtenka vairuotojo leidimo ir Zenono pažymėjimo raudonais kietais viršeliais. Zenonas giriasi, kad šis pažymėjimas jam atveria visus kelius ir užsienyje, kad jo eilinis numeris skaičiuojamas nuo pirmojo Lenino pažymėjimo. Kitas mašinas tikrina, ar neveža degtinės, ar visi turi leidimus. Pro kontrolės postą kažkaip prasmuko ir Vaidas Š. iš mūsų darbo stovyklos, važiavęs su kita grupe.
Ruskinskiai apleistas kaimas. Viduryje aikštė, apie kurią išstatytos naujos sąjunginių respublikų vėliavos, yra bufetas, kepa šašlykai, prie kurių eilėje nestovi nė vienas chantas, stovi autoparduotuvė, prie kurios iš viso niekas nestovi, nes beveik nėra prekių. Vaikštinėja daug chantų, apsirengusių tautiniais drabužiais, aplink kiemuose pilna elnių ir rogių. Nemažai fotokorespondentų, kuriems mielai pozuoja spalvingos chantės (viena iš šventinių dekoracijų) ir ramūs stovintys ar sniege gulintys elniai. (Pagal 1970 m. duomenis, chantų buvo apie 21 000, jie gyvena Chantų-mansių nacionalinėje apygardoje Tiumenės srityje, jų kalba priklauso finougrų kalbų šeimai.)
Gde tut organizacijonnyj komitet? ieško Zenonas S.
Chantai nesupranta klausimo, bet parodo į vienintelį kaime baltą mūrinį pastatą, virš kurio plevėsuoja raudona vėliava.
Šventiniame kvietime išvardyta programa: 11 čas. Toržestvennoje zosedanije; 14 čas. Sportivnyje igry; 19 čas. Večer otdycha.
Raudonoje salėje vyksta susirinkimas. Ryškiai raudona scena ir jos uždanga. Per visą sieną rausvos rauktos langų užuolaidos portjeros. Nuo scenos prezidiumo stalo dėmesį traukia didelis raudonas šūkis: "Privet učastnikam sobranija rybolovov i ochotnikov!" Salė pilna žmonių, priekyje tamsios aprangos žmonės, salės gale ir ant grindų tarp eilių sėdi spalvingi chantai, nusiėmę kepures, apsiavę guminiais batais ar nacionaliniais elnių odos batais kisi.
Kak vy vse znajete, 25 fevralia, 10 časov utra proizošlo istoričeskoje sobytije... Nado postroit... deduosi į galvą reikšmingus pirmojo kalbėtojo žodžius. Eto ne dopustimo, čto ochotniki ne vypolniajut plan, polučajut besplatno oružije i patrony, a škurki postavliajut nizkogo kačestva... Vy chorošo znajete, u kovo na kustach jest oružije...
Prieš sceną matyti stovai gaidoms. Gaila, negirdėjau, kokie muzikantai ką ir kaip grojo. Salės fojė fotografijų stendai iš chantų buities ir jų kraštotyros muziejų skyrių.
Nebeįdomu fotografuoti specialiai labai pavyzdingai ir tvarkingai apsirengusias dailias chantes prie aikštės, todėl nueinu toliau už sukrypusių namelių. Visur pilna elnių su rogėm, vis atvažiuoja į šventę daugiau chantų, dažnai skambant varpeliams. Murzini vaikai baikštūs, bet visi chantai labai ramūs, tylūs, daro ramaus prijaukinto šunelio įspūdį. Užeinu į vieną namelį, jame pilna chantų, geria odekoloną, prašo degtinės. Yra gražiai nuaugusių žmonių. Prašo fotografuoti vaikus.
Vodki net ne pojedem, jau reiškia protestą chantai, nenorėdami dalyvauti elnių lenktynėse.
Kviečiu ir Vaidą po kaimą pasidairyti plačiau, fotografuoti. Iš pradžių jis sutinka, bet vėliau lieku vienas, nes kolegai ši aplinka nepatinka.
Einam iš čia!.. Čia tamsus užkampis pavojinga!..
Bet kaip įdomu!.. Jau baigiu antrą DIA filmą.
Prasidėjo sportinės varžybos. Elnių lenktynėse vis dėlto dalyvavo penkios rogės. Viena partrenkė fotografą, jo aparatai pabiro ant sniego. Dvejos rogės apsivertė.
Vaikai mėtė virvę ant kuolo. Tokios pačios vyrų chantų varžybos iš dvidešimties metrų atstumo.
Chantai ir kiti kėlė dvidešimties kilogramų svarstį.
My sami stolko vesim! juokiasi chantė.
Vyko virvės traukimas. Daug dėmesio sulaukė muštynės maišais: vienas prieš kitą ant baslio sėdi du chantai ir mušasi pilnais šiaudų maišais, aišku, pralaimi tas, kuris nukrinta. Dar vyko šokimas per barjerus ir lipimas į stulpą.
Zenonas S., nusivylęs švente, varžybų pabaigos nelaukia. Tik dar padaro Vaido ir mano nuotrauką spaudai: "Kauno NSK darbuotojai poilsio metu chantų šventėje".
Anksčiau vis buvo svarbu darbas, dabar poilsis, kultūra!.. užbaigia Zenonas S.
Atodrėkis, apsiniaukę. Grįžtant Zenonas pasakoja anekdotą "na bukvu T": "Lenin titan; Stalin tiran; Chruščiov turist; Brežnev trepač; dva sledujuščije trupy; Gorbačiov trezvitel".
Kogalyme kviečiu kelionės draugus kartu atšvęsti šv.Velykas.
Aš ir nežinojau, kad šiandien Velykos, sako TSRS žurnalistas ir atsisako, nes esąs pavargęs.
Andrejus ir Sveta užeina. Suvalgom po kiaušinį, Biruliškėse dažytą, išgeriam kavos ir po 50 gramų.
Vėliau, grįžęs iš chantų šventės, pasidalyti įspūdžiais užeina Vaidas. Jis LTSR fotomeno draugijos narys. Aktyviai fotografavo ir chantų šventėje, žiemos palydose. Vaidas pasakoja:
Jums, kaip rimtam žmogui, galiu pasakyti, tik niekam nepasakokit!.. Mane buvo sulaikę... Priėjo milicininkas ir nuvedė prie kito, civiliškai apsirengusio; tas mandagiai parodė pažymėjimą ir klausia: "Začem vy butylki snimali?" Aš sakau: "Ja ne snimal!.. Tam dve chanteiki stojali..." Tai va!.. Klausia, iš kur. "Iz Litvy", atsakiau. "Čto, i zdes jest Litva?" šoko jis. Atidaviau jiems tą filmą... Skaidrė buvo... Sakė, grąžins... Užsirašiau jo vardą, pavardę... Nenoriu su jais konfliktuoti!..
Parazitai!.. Kaip taip galima!.. Ir aš ėjau prie Nemuno, netoli Jurbarko, iškeltom rankom... užjaučiu Vaidą ir prisimenu savo nuotykius.
Mane su Augūnu irgi buvo Nidoje, kopose, sulaikę, kai fotografavom, tęsia Vaidas.
Rusai bijo fotoaparato kaip velnias kryžiaus!.. Šiandien Zenonas pasakojo, kaip Gruzijoje lakūnai norėjo apšviesti jo filmus jis į Gruzijos CK paskambino!..
Nenoriu aš su jais konfliktuoti!.. tęsia Vaidas. Turi grąžinti, turi saugumas su kuo ryškinti. Viską jie turi!..
Kokie šėtonai!.. Kas gali būti neleidžiama fotografuoti tokių laukinių šventėje?!.
Tai va!
Dar ilgai nepraėjo pasipiktinimas dėl tokio incidento. Ir tai vyksta Gorbačiovo laikais, kai atseit viskas leidžiama kalbėti ir rašyti?!.
Ieškau kerzinių batų, šiltų darbinių drabužių ryt laukia nauji mūšiai, nauji antipasaulio konfliktai.
1986.III.30
ATĖNAI
Lietuva internete
