ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-19 nr. 909

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Alert (51) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Trys rudens linksniai (4) • RIDAS TAMULIS. Sekmadienio postilė (38) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Mano pilsudskiada (1) • ANDRIUS MARTINKUS. Apie Karsaviną, Maceiną, Lietuvą ir bolševizmą (4) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (31) • MINDAUGAS SKUDUTIS. Vasaros pleneras (27) • ARTŪRAS LIUTVINAS. EilėsIEVA TOLEIKYTĖ. Eilės (6) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • EGDŪNAS RAČIUS. Paralelinis šventraštis (29) • KLAJOJANTI. Keletas pastabų apie žmogiškąjį lietų (1) • KOSTAS POŠKUS. Alytietiškos istorijos. Skerdykla (2) • WOODY ALLEN. Mano apologija (6) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestasčia yra bardakas pats tikrasis (315) • 2008 m. rugsėjo 26 d. Nr. 36 (910) turinys (13) •

Paralelinis šventraštis

EGDŪNAS RAČIUS

[skaityti komentarus]

Koranas: literatūrinių prasmių vertimas. Vertė Sigitas Geda. V.: Kronta, 2008. 561 p.

Islamo pradininkas Muchamedas bodėjosi poetais, o Kurano 26 skyriaus (taip ir pavadinto – „Poetai“) 224–226 ištarose apie poetus kalbama net itin nepalankiai – esą jais sekantys eina klystkeliais, nes poetai yra melagiai, skelbiantys tai, ko patys nė nedaro. Sigitas Geda yra poetas. Remiantis primityviu silogizmu – Muchamedas nesižavėtų Gedos pašaukimu ir darbais. Ir vis dėlto Geda, smarkiai rizikuodamas savo amžinojo gyvenimo kokybe, ėmėsi sizifiško darbo – perteikti tik lietuviškai mokantiems islamo šventraščio ištarų prasmes. Ar jam pavyko?

Vertinant konjunktūriškai ar komerciškai (būtent taip į šį reikalą turėtų žvelgti „Krontos“ leidykla), tikrai taip – 90 litų kainuojantis daugiau nei 550 puslapių leidinys kietais viršeliais per kelias pirmąsias prekybos savaites ne viename knygyne tapo perkamiausia knyga. Apie šio leidinio pasirodymą pasaulinė žinių agentūra „Reuters“ vaizdo reportažu net informavo visą pasaulį. Tai, kad pirmą kartą lietuvių kalbos istorijoje išspausdintas visas islamo šventraščio vertimas, yra simbolinis įvykis, vertas paminėti – iki šiol viešumoje buvo pasirodę tik keli negrabūs daliniai vertimai iš anglų ir rusų kalbų. Nuo šiol lietuviai galės tiesiogiai susipažinti su pamatiniu islamo tekstu, o tai savo ruožtu galbūt paskatins juos labiau domėtis ir pačiu islamu bei musulmonų kultūromis.

Tačiau, vertinant dalykiškai, šio verstinio leidinio (savo dizainu turinčio pretenzijų į kanoninį-liturginį) sėkmė nėra tokia vienareikšmiška. Dauguma musulmonų laikosi nuostatos, kad Kurano apskritai neįmanoma išversti – jis turi būti skaitomas tiesiog arabiškai. Nesu musulmonas, bet iš principo su tuo sutinku. Be to, musulmonų religijos žinovai perspėja, kad bet koks mėginimas versti islamo šventraštį į kitą kalbą neišvengiamai tampa interpretacija – tavyl, o tai musulmonams yra užginta. Tuo nesunku įsitikinti palyginus kelis, tarkim, angliškus vertimus – juose neretai esama daugybės didesnių ar mažesnių prasminių skirtumų. Tad nė vienas jų negali pretenduoti būti pripažintas kanoniniu. Vis dėlto atsakingai atsakingų (nuodugniai susipažinusių su islamo religija ir nepriekaištingai mokančių arabų kalbą) žmonių atlikti vertimai gali būti (ir neišvengiamai yra) naudojami.

Tačiau vertimas ne iš originalo, o iš kito vertimo (ar net kelių) jau yra interpretacijos interpretacija, sukurianti paralelinį tekstą. Literatūros požiūriu tai turėtų būti labai smagus užsiėmimas pačiam vertėjui, galinčiam panaudoti visą savo išmonę, vaizdingų posakių ir naujadarų arsenalą. O smagiausia turbūt yra pats dekonstravimo procesas, leidžiantis savotiškai atlikti Kūrėjo vaidmenį – juk tik nuo vertėjo priklauso, kokį žodį ar frazę perskaitys skaitytojas. Bet ir pats skaitytojas dar savaip interpretuos tai, ką perskaitė. Žodžiu, nesiliaujanti suktis fantazijos karuselė.

Bet palaukite, čia juk kalbame ne apie kokią odę, sagą ar poemą, o apie sakralų, milijardui ir keturiems šimtams milijonų planetos gyventojų pamatinį veikalą. Tad gal, sakau, fantaziją reikėtų truputėlį prislopinti, kad nenutiktų taip kaip Salmanui Rushdie dėl jo „Šėtoniškų eilių“.

Verstiniuose leidiniuose tradiciškai nurodoma, iš kurios kalbos versta. Šį kartą tokios nuorodos nėra. Taip pat ir turinio, kuris neabejotinai pagelbėtų nenorintiems vartyti visos knygos, iki ras reikiamą skyrių. Tad kam gali būti įdomus ir suprantamas šis vadinamasis „literatūrinių prasmių vertimas“? Visų pirma tokiems patiems poetams kaip ir vertėjas, kad jį perskaitę galėtų arba susižavėję pradėti pavydėti kolegai, arba jį sukritikuoti, arba net susigundyti patys pamėginti pasitaškyti panašiuose vandenyse. Bet poetų mūsuose nedaug, o perkančių šią knygą tikrai netrūksta.

Tačiau statistinis tautietis, nusipirkęs šį leidinį, gali netrukus suglumti, mat tekstą tikrai nėra lengva skaityti. O suprasti jį dar sunkiau. Neturinčiam išankstinio pasirengimo šis „Koranas“ (kabutes, ir visai teisingai, „Žodyje skaitytojams“ uždėjo pats vertėjas) greičiausiai pasirodys kaip nerišlių, ne visada užbaigtų minčių kratinys, pilnas nesuprantamų naujadarų (pavyzdžiui, santirštis, iš kurio, pasirodo, sukurtas žmogus, ar apvala (pasauliui žinoma kaip kasmetinis religinis mokestis zaka), ar ugniabuviai – pasmerktieji amžinoms pragaro kančioms) ir nelietuviškų žodžių. Bet čia ne vertėjo kaltė – juk vertėjui taip ir nepažintame arabiškajame originale net nėra jokių skiriamųjų ženklų, leidžiančių atskirti sakinius vieną nuo kito. Originale taip pat apstu ne arabiškos kilmės žodžių, kurių prasmės nėra akivaizdžios. Pagaliau jame netrūksta naujadarų, dėl kurių prasmių patys arabai diskutuoja iki šiol. Todėl natūralu, kad iš originalo vertę vertėjai, kurių vertimus savajam naudojo mūsiškis, turėjo nertis iš kailio, kad galėtų išskirti užbaigtas mintis ir savarankiškus sakinius. O tai ne visada pavyksta padaryti.

Bene sunkiausia šį „Koraną“ skaityti bus tiems, kurie su islamu yra susipažinę artimiau, ir ypač mokantiems arabų kalbą. Pastarieji turės kankintis kiekviename puslapyje rasdami apmaudžių netikslumų ir klaidų, pridėtų originale nesančių žodžių, net minties iškraipymų. Pavyzdžiui, originale 2:219 (Gedos tekste 2:216, nes jis naudoja senosios, nebegaliojančios redakcijos numeraciją) kalbama apie vyną ir lošimą, o vertime – apie kažkokią kaltę ir burtus bei spėjimus. Tūlas tautietis skaitydamas šios ištaros lietuviškąjį variantą niekaip negalėtų pajusti, kad būtent ši yra anksčiausiai apreikšta ištara, perspėjanti musulmonus apie vyno (ir apskritai alkoholio) žalą. Arba antai su žymiosiomis „šėtoniškomis eilėmis“ (tomis pačiomis, dėl kurių į bėdą buvo patekęs Rushdie) tiesiogiai susijusiose ištarose 53:19–20 originale kalbama apie tris pagonių arabų garbintas moteriškosios lyties dievybes, o vertime jos virsta vyriškosios lyties, be to, viena jų, Manat, kažkodėl „per trečdalį kitoks“ (sic!). O 4:1 paskelbiama, kad žmonės sukurti iš „vieno (būtent – VIENO) sielos“, nors originale yra „viena siela“. Vertėjas skaitytojui pustuzinyje vietų primygtinai perša mintį, kad netikėliai senuosius pranašus sumušdavę, nors originale jie paprasčiausiai nužudomi. Panašiai ir su „šventąja“ mečete Mekoje, kuri vertime (pavyzdžiui, 2:139, 144) tapo „uždrausta“.

Liūdna, kad vertėjas (ar kas kitas, nusimanantis apie islamą) nepasivargino pateikti tikslesnių ir išsamesnių paaiškinimų išnašose. To šiam vertimui labiausiai trūksta. Juk net ir ne itin su islamu besibičiuliaujančiam, tačiau išsilavinusiam asmeniui yra žinoma, kad chadžas (vertime hadžas) yra piligriminė kelionė, o ne kažkokia nereikšminga šventė, kaip leidžia suprasti atsaini išnaša prie 22 skyriaus pavadinimo. Apskritai daugelį Kurano ištarų suprasti be paaiškinimų yra per sunku net patiems arabams musulmonams. Juk ne veltui kiekvienai šventraščio ištarai musulmonų mokovų parašyta tūkstantis komentarų ir paaiškinimų eilučių!

Kadangi vertimui tikslinti laiko nebeliko – jis jau išspausdintas, belieka palinkėti vertėjui neatidėliojant tapti rašto aiškintoju – mufasiru ir kuo skubiau pasirūpinti išsamiais paaiškinimais ir komentarais, kad skaitytojai nesusidarytų klaidingo įspūdžio tiek apie islamo šventraštį (o per jį netiesiogiai ir apie musulmonų kultūras), tiek apie vertėjo nuoširdumą ir gebėjimą iki galo atlikti tokį sunkų ar net rizikingą darbą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


132393. Račiui2008-09-25 10:13
Ponas Račiau, jei jaučiatės esąs toks vienintelis ir nepakartojamas islamo ir Korano (eikit velniop su savo Kuranu, jokioj pasaulio vietoj šis šventraštis taip nevadinamas) žinovu, tai kodėl nepasirūpinote, kad jis būtų prieinamas lietuviškai? Musulmonai siūlo savo šventraščio neversti? Bet jis išverstas į veik visas pasaulio kalbas. Ir iš kokio oroginalo? Kur tie pradiniai rašmenys dabar randami? Anglai turi daugiau nei 100 Korano vertimų, ir nesipeša, neužgaulioja vertėjų dėl to, kad iš to šimto nėra dviejų sutampančių. Tamstos arogancija ir siūlymas verčiau nieko nedaryti nei daryti kažkaip nesiderina su dėstytojo statusu. Ar ne todėl Jūsų vadovaujama orientalistikos katedra (o gal net fakas?) VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute nepasižymi aktyvia moksline ar minties sklaidos veikla. Keista, kad visi, vos pabuvę ar kiek pasimokę arabų šalyse, staiga tampa baisūs musulmonybės žinovai. Iš tiesų ir pačiam Račiui labai toli iki Korano aiškintojų, o juolab, kritikų.

132428. Ponui Račiui dar kai kas2008-09-25 13:40
Beje, "rizikuodamas savo amžinojo gyvenimo kokybe", tamsta, ponas Račiau, labai klaidinate skaitytojus dėl Muchamedo požiūrio į poetus. Gal galėtumėte tiksliai išversti 26 Korano skyrių "Poetai", o ne vien ištraukti iš konteksto menką sakinį, skirtą savo teiginiui pagrįsti. Korane apie poetus yra pasakyta labai daug gero, tik kažkodėl tamstai kitos pranašo mintys netinkamos. Ajajai, kaip nedora, ponas dėstytojau.

132436. getabone2008-09-25 16:04
to Račiui: ar tikrai taip jau nei vienoje kalboje nėra Kurano? http://en.wikipedia.org/wiki/Quran gal teko girdėti apie tokią anglų kalbą?

132451. kafka (maza kava)2008-09-25 18:08
Puiki recenzija. Bravo.

132467. to getabone2008-09-25 18:46
Jei ir jums teko girdėti apie tokią anglų kalbą, tai nekraipykite uodegos - Wikipedija pateikia žodį Qur`an, o ne Quran. Patys arabai, būdama Kuveite mačiau, anglų kalba rašo Koran. Kaip ir Khalifa, o ne Qalifa ir t.t.

132479. vl2008-09-25 20:58
drąsos šaltinis- siauras horizontas.

132508. buvęs Račiaus studentas;)2008-09-26 11:59
Gera recenzija ir nėra čia ko pykti. Jei trūksta kompetencijos, nėra reikalo pulti prie dalykų, kurių dorai nesupranti. Poetas atliko iš tiesų pragariškai sunkų darbą, bet juk kas kaltas, kad jis ėmėsi to, ko pats dorai neišmano... (Juk net jei ir konsultuojiesi su kažkuo, kartais dar reikia žinoti, apie kuriuos tiksliai dalykus pasikonsultuoti).Tegu tai būna pamoka ateičiai, galvojant apie kitus potencialius darbus: geriau jau imtis to, ką iš tiesų išmanai, o ne pulti į miglotas sau sferas ir, prasikankinus prie to, ko neišmanai, galiausiai nusvilti nagus...

132509. P.S.2008-09-26 12:03
allah agbar!!!! ;) ;) ;)

132544. ivs :)2008-09-26 17:50
jeigu arabai patys nesuinteresuoti, kad ju koranu dometusi, tai koks skirtumas? as jeigu buciau arabe, tai pati ismokciau lietuviu kalba ir isversciau. o dabar sg isverte savo malonumui ir valio. nereikia visko taip sureiksminti. prasme turi ne rezultatas "vertimas", o pats vertimas, netgi jeigu niekas jo neskaitys. ir nereikia.

132546. ivs :)2008-09-26 17:55
re: Bet poetų mūsuose nedaug, o perkančių šią knygą tikrai netrūksta.
dar maziau jaudinuos, kuom savo lentynas dekoruoja pizonai. jiems juk visai nesvarbu, kas ten viduj, svarbu, kad ant nugareles butu parasyta koranas. irisimas geras, kaina solidi - eiline interjero detale. nu, sakykime, savotiskai skoninga :)))))

132572. Buvusiam Rčiaus studentui2008-09-27 13:20
Pritariate savo dėstytojui aklai, o tai - blogo išsilavinimo ženklas. Pirmiausia perskaitykite vertimą ir sugebėkite pats palyginti, o tada jau imkitės girti ar peikti. Vienas pižonas išugdė kitą pižoną, kuris, nepažindamas vertėjo, imasi spręsti, ką šis išmano, o ko ne. Už jūsų Račių Geda trim galvom aukštesnis savo erudicija ir apsiskaitymu, jis arabų kultūros lobynus čiupinėjo jau tada, kai jūsų, manau, dar nė nebuvo šioj žemelėj. Paskaitykite šio šeštadienio numeryje publikuojamą Sigito Gedos atsakymą ponui Račui, gal bent šiek tiek galva prašviesės. Bėda ta, kad Račius dedasi vieninteliu arabų kalbos žinovu, nors jis nėra joks KALBOS žinovas.

132583. bevardis2008-09-27 16:19
nereikia norėti, kad pirmas (ar net antras ir trečias...) blynas būtų tobulas, juolab tobulumo kriterijai visuomet netobuli. Dėl "Kurano": jei kategoriškai sutiksime su gerbiamu Račiumi, turėsime atmesti visą tradiciškai susiklosčiusią tarseną, taigi atsisakyti ir įprastų Mozės, Jėzaus, Sauliaus, apskritai visų biblinių veikėjų vardų ir daugybės kitų dalykų.

132601. Skirmantė2008-09-27 21:51
Užuot virkavus, koks blogas šis vertimas, reiktų imtis šio darbelio su kolegomis. Tikrai atsirastų leidėjų./ Recenzijos tai neprimena- veikiau pastebėjimą. Tas pastebėjimas, manau, nėra įžeidus ar kaip kitaip peržengiantis kokias ribas, tačiau brūkšteltas atmestinai.

132634. Noė E. Račiui2008-09-28 15:18
Koranas - sakralus veikalas? Juokus mėgstate, gerbiamasai. Tai iš tiesų tik „odė, saga ar poema“, ar tiesiog erezijų prikurta knyga, turinti gal tik literatūrinę vertę.

132680. pasiūlymas Noei2008-09-28 21:27
gal sudeginkime visus tuos (ir kitus) eretikus ant laužų. Tik kažin ar malkų užteks...

132694. Dainius2008-09-29 08:11
As tai neponel kodėl Egdūnas rašo, kad ten nėra turinio, kai jis ten yra. Ar tik nebus atsainiai vartęs ir atsainiai recenziją rašęs?

132755. Noė 2008-09-29 14:15
Užteks, priauginsime miškų arba pasirūpinsime moderniomis deginimo priemonėmis.

132774. nekirsk medžio kitam,2008-09-29 15:47
pats ant jo degsi (ar ne gražiai išėjo)?

132801. Noė2008-09-29 18:54
Galas žino. Aš, pvz., norėčiau veikiau valandėlę pasvilti čia nei degti amžinose pragaro liepsnose. To paties linkėčiau ir kitiems.

132804. mie2008-09-29 19:00
as tai ketinu i roju eiti. mano toks pasirinkimas.

132807. Noė2008-09-29 19:12
Daug kas pasirenka rojų. Bet eina priešinga kryptimi.

132811. mie2008-09-29 19:17
mes jiems sakome ate ate.

132878. pragaras2008-09-29 22:44
o Dieve, ir vėl mane be reikalo mini - tarsi gali būti didesnis pragaras už daugelio jų sielas?

132888. ne pirmas kartas2008-09-30 04:01
Na, nieko keista. S.Geda juk daug "vertes" ir is kinu bei japonu.. Uzmojai stebinantys! Originalo kalba mokantys kartais bijo pradeti tokio teksto vertima, nes puikiai suvokia, kokiam ilgam, sunkiam ir atsakingam darbui save pasmerkia. Be to zino, kad tikrai besidomintieji perskaitys arba pati originala, arba vertima i anglu kalba. Akademiniame rate verciamos istraukos.. Lietuviu kalba neturi rinkos, kad atsipirktu daugybe metu uztrukes kruopstus vertimas su issamiais komentarais. O devinta vandeni nuo kisieliaus isleisti zymiai lengviau.

132908. ne pirmam kartui2008-09-30 09:22
Labai pavydite, kad jis išverčia iš kinų beigi japonų, ir puikiai, o jūs tik putoti tesugebate. Geda Koraną išvertė ne per dieną, o per penkerius metus. Ne kiekvienas pižonas skirs tiek laiko tam, kas yra abejotinos vertės čia, mūsų šalyje, kur net dėstytojai skatina studentus nieko nedaryti užuot darius, smirdėti ir savo nosies galiuką matyti. Jei mūsų protėviai būtų taip mąstę, šiandien neturėtume lietuviškai Šventojo Rašto.

133043. 132908-tam2008-10-01 01:19
Gal isduosite paslapti, kaip galima versti is kalbos, kurios nemoki?

136538. Jietis2008-10-29 13:01
"Tik nepasuk poezijos keliu Nes melo upės liejas iš eilių." :)

138640. mikimauzas :-) 2008-11-16 22:40
Labai pritariu tiek Račiui, tiek komentatoriui "ne pirmas kartas". Nemanau, kad Geda iš blogos valios ar dėdamasis už visus protingesnis imasi "versti" iš kinų, japonų ir arabų. Čia turėtų ir leidykla jausti atsakomybę, leisdama tokias interpretacijas. Iš tiesų Geda puikiai valdo žodį, tik jam reiktų dirbti kartu su tos kalbos specialistu. Tada išeitų tikrai vertingi vertimai.

139035. skaitytoja :-) 2008-11-19 19:29
O man patiko Račiaus vertinimas - jis nepabijojo pasakyti, kad karalius nuogas. Kad ir kaip gerbiu poetą, manau, kad toks Koranas, kaip jis jį pateikia - nei poezija, nei šventraštis. Kažkoks paslaptingas "literatūrinių prasmių vertimas". Gal kas galėtų paaiškinti, kas tai yra? O gal visi tyli, kad nepasirodytų neišmanėliai? Žinoma, galima pasidėti į knygų lentyną kaip S. Gedos keistenybę, bet juk knygos rašomos ir leidžiamos, kad jas skaitytų ir suprastų, kas jose parašyta. O Korano labai laukiau ir įsigijau šitą knygą, vos ji pasirodė.

Rodoma versija 31 iš 32 
14:32:53 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba