ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-19 nr. 909

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Alert (51) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Trys rudens linksniai (4) • RIDAS TAMULIS. Sekmadienio postilė (38) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Mano pilsudskiada (1) • ANDRIUS MARTINKUS. Apie Karsaviną, Maceiną, Lietuvą ir bolševizmą (4) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (31) • MINDAUGAS SKUDUTIS. Vasaros pleneras (27) • ARTŪRAS LIUTVINAS. EilėsIEVA TOLEIKYTĖ. Eilės (6) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • EGDŪNAS RAČIUS. Paralelinis šventraštis (29) • KLAJOJANTI. Keletas pastabų apie žmogiškąjį lietų (1) • KOSTAS POŠKUS. Alytietiškos istorijos. Skerdykla (2) • WOODY ALLEN. Mano apologija (6) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestasčia yra bardakas pats tikrasis (315) • 2008 m. rugsėjo 26 d. Nr. 36 (910) turinys (13) •

Mano apologija

WOODY ALLEN

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eglės Kuckaitės piešinys

Iš visų kada nors šioje ašarų pakalnėje gyvenusių garsių žmonių labiausiai norėčiau būti Sokratas. Taip yra ne todėl, kad tai buvo didis mąstytojas – aš ir pats ne kartą esu pademonstravęs pakankamai gilių įžvalgų, tiesa, jos visos nuolat sukdavosi aplink Švedijos oro linijų stiuardeses ir antrankius. Ne, labiausiai mane žavi šio išmintingiausiojo graiko mirties akivaizdoje parodyta drąsa. Jis apsisprendė neišsižadėti savo įsitikinimų ir nepabijojo už juos atiduoti gyvybę. Asmeniškai aš nesu toks bebaimis. Netikėtai pasigirdus triukšmui, pavyzdžiui, garsiai pirstelėjus automobilio duslintuvui, kaipmat šoku savo pašnekovui į glėbį. Drąsi Sokrato mirtis suteikė jo gyvenimui autentišką prasmę – tai, ko akivaizdžiai trūksta mano apverktinai būčiai, nors ji ir kelia šiokį tokį Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų susidomėjimą. Turiu prisipažinti, kad nesyk mėginau pasimatuoti šio didžiojo filosofo sandalus. Tačiau, vos taip pasielgęs, kiekvieną kartą tučtuojau nugrimzdavau į tą patį sapną.

(Kalėjimo kamera. Dažniausiai čia sėdžiu vienas, sprendžiu kokį nors svarbų racionaliojo mąstymo problematikos aspektą, pavyzdžiui: ar objektas gali būti laikomas meno kūriniu, jei juo taip pat visiškai sėkmingai galima ir šveisti keptuves? Tačiau dabar mane lanko Agatonas ir Simijas.)

AGATONAS. Ak, gerasis mano drauge ir išmintingiausiasis iš išmintingųjų, kaip slenka tavo dienos šitoje nelaisvėje?

ALLENAS. Ką gali, Agatonai, mirtingasis pasakyti apie nelaisvę? Įkalinti galima tik kūną. Mano mintys klajoja laisvos, jų neriboja šios keturios sienos. Todėl aš klausiu: ar nelaisvė iš tiesų egzistuoja?

AGATONAS. Na, o jei tu užsimanytum pasivaikščioti?

ALLENAS. Geras klausimas. Ne, pasivaikščioti manęs neišleistų.

(Visi trys sėdime klasikinėmis pozomis, maždaug taip, kaip pavaizduota frizuose. Galiausiai prabyla Agatonas.)

AGATONAS. Bijau, kad reikalai prasti. Tave nuteisė mirti.

ALLENAS. Gaila, kad tapau nesutarimų teisme priežastimi.

AGATONAS. Nebuvo jokių nesutarimų. Sprendimas priimtas vienbalsiai.

ALLENAS. Tikrai?

AGATONAS. Pačiu pirmu balsavimu.

ALLENAS. Hmmm. Tikėjausi kiek didesnio palaikymo.

SIMIJAS. Teisėjus gerokai įpykdė tavo idėjos apie utopinę valstybę.

ALLENAS. Ko gero, nevertėjo į valdovus siūlyti filosofų?

SIMIJAS. Ypač rodant pirštu į save ir gudriai kosčiojant.

ALLENAS. Ir vis dėlto savo budelių aš nelaikau blogiu.

AGATONAS. Ir aš nelaikau.

ALLENAS. Hm, na taip, hm... Juk blogis yra ne kas kita, kaip gėrio perviršis.

AGATONAS. Kaip?

ALLENAS. Pažvelkime į tai šitaip. Kai žmogus dainuoja gražią dainą – tai nuostabu. Tačiau jei jis vis dainuoja ir niekaip nesiliauja, aplinkiniams pradeda skaudėti galvas.

AGATONAS. Teisybė.

ALLENAS. Ir jei jis galiausiai taip ir nesiliaus dainavęs, mums neišvengiamai kils noras sugrūsti jam į gerklę kojinę.

AGATONAS. Taip. Tikra tiesa.

ALLENAS. Kada bus įvykdytas nuosprendis?

AGATONAS. O kiek dabar valandų?

ALLENAS. Ką, šiandien?!

AGATONAS. Jiems trūksta kamerų.

ALLENAS. Ką gi. Tebūnie! Tegu jie atima man gyvybę. Tegu žmonės sužino, kad aš pasirinkau verčiau mirti negu išduoti tiesos ir laisvo pažinimo principus. Neverk, Agatonai.

AGATONAS. Aš ir neverkiu. Man alergija.

ALLENAS. Juk mąstančiam žmogui mirtis ne pabaiga, bet atvirkščiai – pradžia.

SIMIJAS. Kaip?

ALLENAS. Na, tuojau pat paaiškinsiu.

SIMIJAS. Klausom įdėmiai.

ALLENAS. Ar teisybė, Simijau, kad žmogus iki gimdamas neegzistuoja?

SIMIJAS. Tikra tiesa.

ALLENAS. Ir kad jis neegzistuos po mirties?

SIMIJAS. Taip. Sutinku.

ALLENAS. Hm.

SIMIJAS. Ir?

ALLENAS. Palauk minutėlę. Šiek tiek susipainiojau. Žinai, mane čia maitina vien aviena, o ir ta pati nuolat būna iki galo neiškepusi.

SIMIJAS. Dauguma žmonių mano, kad mirtis – visa ko pabaiga. Dėl to jos bijo.

ALLENAS. Mirtis yra nebūtis. O tai, ko nėra, būti negali. Tokiu būdu nėra ir mirties. Yra tik tiesa. Tiesa ir grožis. Kiekvienas šių yra vienas kito atspindys ir vienas kitą pavaduoja. Na, o ką būtent jie man rengia, nežinote?

AGATONAS. Tau duos išgerti cikutos.

ALLENAS (suglumęs). Cikutos?

AGATONAS. Pameni tą juodą skystį, kuris pragraužė tavo marmurinį stalą?

ALLENAS. Ką, tikrai?

AGATONAS. Tik vieną taurę. Bet jei netyčia ją išpiltum, jie turi atsarginę.

ALLENAS. Kaip manot, man skaudės?

AGATONAS. Prašė perduoti, kad pasistengtum nekelti scenų. Tai trikdo kitus belaisvius.

ALLENAS. Hm...

AGATONAS. Aš paskelbiau visiems, kad tu veikiau drąsiai mirsi negu išduosi savo įsitikinimus.

ALLENAS. Žinoma, žinoma... O mintis apie tremtį nebuvo kilusi?

iliustracija
Eglės Kuckaitės piešinys

AGATONAS. Siųsti į tremtį jie liovėsi dar praėjusiais metais. Per daug vargo.

ALLENAS. Iš tiesų... Na... (Suglumęs ir susirūpinęs, tačiau mėginantis susitvardyti.) Taigi, hm... Žinoma. O kokios dar naujienos?

AGATONAS. Žinai, buvau sutikęs Izoscelį. Jis turi genialių sumanymų apie naujovišką trikampį.

ALLENAS. Įdomu, įdomu... (Staiga liaujasi stengęsis atrodyti drąsus.) Klausykit, pasakysiu jums tiesą – nenoriu mirti! Aš dar pernelyg jaunas!

AGATONAS. Bet juk tai šitokia proga mirti už tiesą!

ALLENAS. Supraskite mane teisingai. Aš visa širdimi už tiesą. Kita vertus, kitą savaitę man jau rezervuotas staliukas Spartoje. Tai svarbus susitikimas ir būtų labai nemandagu, jei ten nenuvykčiau. Be to, dabar mano eilė mokėti. Juk pažįstat spartiečius – jie dėl bet kokio menkniekio pasiruošę kibti į atlapus.

SIMIJAS. Ar tik mūsų išmintingiausiasis filosofas nebus bailys?

ALLENAS. Aš ne bailys, bet ir ne didvyris. Kažkas per vidurį.

SIMIJAS. Glitus bjaurybė.

ALLENAS. Galbūt ir taip galima pasakyti.

AGATONAS. Tačiau ar ne tu įrodei, kad mirties nėra?

ALLENAS. Na jau, maža ką aš esu įrodęs. Juk reikia kažkaip sumokėti už būstą. Toks mano darbas. Teorijos ir truputis stebėjimų. Šelmiškos pastabos. Proginiai aforizmai. Tai kur kas geriau nei rinkti alyvuoges, tačiau nenuklyskime pernelyg į lankas.

AGATONAS. Bet juk tu daugelį kartų įrodei, kad siela nemirtinga.

ALLENAS. Taip ir yra! Popieriuje. Supranti, tokia jau ta filosofija – už klasės sienų ji toli gražu ne visagalė.

SIMIJAS. O amžinieji eidai, daiktų idėjos? Juk mokei, kad kiekvienas daiktas visada egzistavo ir visada egzistuos.

ALLENAS. Aš turėjau galvoje visų pirma sunkius daiktus. Statulas ir panašiai. Žmonės – visai kas kita.

AGATONAS. Tačiau juk tiek daug kalbėjai, kad mirtis yra tas pats, kas miegas.

ALLENAS. Žinoma. Bet jei esi miręs, skirtumas yra – kam nors šūktelėjus: „Kelkitės visi, jau rytas!“, be galo sunku atrasti savo šlepetes.

(Nešinas taure cikutos įeina budelis. Jo veidas labai panašus į airių komiko Spike’o Milligano.)

BUDELIS. Na, štai ir aš. Kuris čia gers nuodų?

AGATONAS (rodo į mane). Jis.

ALLENAS. Vaje, kokia didelė taurė. Iš jos ir turi taip garuoti?

BUDELIS. Žinoma. Išgerk ją visą, nes nuodai dažnai būna nusėdę ant dugno.

ALLENAS (štai čia paprastai mano elgesys tampa visai kitoks negu Sokrato ir aš, kaip man pasakoja, imu šaukti per miegus). Ne! Aš negersiu! Nenoriu mirti! Padėkit! Ne! Ne! Prašau!

(Nepaisydamas mano šlykščių maldavimų, jis ištiesia man kunkuliuojantį gėrimą ir ima atrodyti, kad viskas jau prarasta. Tačiau vėliau – veikiausiai dėl įgimto savisaugos instinkto – sapnas persiverčia ir į vidų įeina pasiuntinys.)

PASIUNTINYS. Sustokit! Teisėjai perbalsavo! Kaltinimai panaikinti. Buvo įvertinti tamstos nuopelnai ir nuspręsta atvirkščiai – tamstą pagerbti.

ALLENAS. Pagaliau! Pagaliau, pagaliau nušvito jų protai! Aš laisvas! Laisvas! Ir dar mane pagerbs! Agatonai, Simijau, greičiau paimkit mano kuprines! Aš skubu. Praksitelis turbūt jau nekantrauja imtis mano biusto. Bet prieš išvykdamas, mieli draugai, pateiksiu jums nedidelę alegoriją.

SIMIJAS. Oho, štai kaip viskas staiga apsivertė. Įdomu, kuria vieta jie ten galvoja?

ALLENAS. Būrelis žmonių gyvena tamsioje oloje. Jie net neįsivaizduoja, kad lauke šviečia saulė. Vienintelė jiems pažįstama šviesa – tai mirgančios kelių žvakių, kurias jie nešiojasi su savimi, liepsnelės.

AGATONAS. O iš kur jie gavo žvakių?

ALLENAS. Nesvarbu. Tarkime, kad jie jas tiesiog turi.

AGATONAS. Jie gyvena oloje ir turi žvakių? Atrodo kažkaip netikroviškai...

ALLENAS. Juk sakau – tarkime, kad jie jas tiesiog turi.

AGATONAS. Gerai jau, gerai, pasakok toliau.

ALLENAS. Tai štai vieną dieną kažkuris iš olos gyventojų išlenda į lauką ir pamato visą išorinį pasaulį.

SIMIJAS. Aiškiai ir visame jo gražume.

ALLENAS. Visai teisingai. Aiškiai ir visame jo gražume.

AGATONAS. O paskui jis mėgina visa tai nupasakoti kitiems, bet niekas juo nepatiki?

ALLENAS. Na jau ne. Kitiems jis nieko nepasakoja.

AGATONAS. Nieko nepasakoja?

ALLENAS. Ne, jis atidaro dešrų parduotuvę, veda šokėją ir miršta nuo insulto būdamas keturiasdešimt dvejų.

(Jie čiumpa mane už gerklės ir priverčia išgerti cikutos. Šioje vietoje aš paprastai nubundu išpiltas šalto prakaito, mane nuramina tik keletas minkštai virtų kiaušinių ir gabalėlis rūkytos lašišos.)



Iš: Woody Allen. The Insanity Defence: The Complete Prose. New York: Random House, 2007

Vertė Gediminas Pulokas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


132326. katė :-) 2008-09-24 14:39
Gerai.

132327. mie2008-09-24 14:42
kadangi esu drasi, tai sakau: labai gerai. tuoj perskaitysiu.

132345. mie2008-09-24 16:04
perskaiciau. taip. varykit mane is cia.

132346. katė2008-09-24 16:07
Dar pabūk...

132434. ...2008-09-25 15:25
sveiki, nebeistveriu ir griztu, kur daugiau, jei ne pas woody. ar dar prilaikote milijonus birzose, vaikinai. gal galetume ka gero sugalvoti, tenkindami savo megalomanijos kliedesius?

132504. ...2008-09-26 11:06
velnias, tik siandien pastebejau, pats googlas duoda 10 mln igyvendinti geroms idejoms (tik atvertus googe psl yra linkas). kas ten norejo skecio afrikai? galetu aprasyt smulkiau ir paeskizuoti. dedlainas spalio 20 d.

Rodoma versija 31 iš 32 
14:32:52 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba