ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-19 nr. 909

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Alert (51) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Trys rudens linksniai (4) • RIDAS TAMULIS. Sekmadienio postilė (38) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Mano pilsudskiada (1) • ANDRIUS MARTINKUS. Apie Karsaviną, Maceiną, Lietuvą ir bolševizmą (4) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (31) • MINDAUGAS SKUDUTIS. Vasaros pleneras (27) • ARTŪRAS LIUTVINAS. EilėsIEVA TOLEIKYTĖ. Eilės (6) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • EGDŪNAS RAČIUS. Paralelinis šventraštis (29) • KLAJOJANTI. Keletas pastabų apie žmogiškąjį lietų (1) • KOSTAS POŠKUS. Alytietiškos istorijos. Skerdykla (2) • WOODY ALLEN. Mano apologija (6) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestasčia yra bardakas pats tikrasis (315) • 2008 m. rugsėjo 26 d. Nr. 36 (910) turinys (13) •

Vasaros pleneras

MINDAUGAS SKUDUTIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Iš ciklo „Vilniaus miesto sienos fragmentai“. 2008
Mindaugas Skudutis

Pagaliau vasara, atostogos, galiu vėl užsiimti savo, kaip man atrodo, pagrindiniu darbu – tapyba.

Prisiruošiau baltų drobių, išsidėlioju dažus, teptukus, sėdžiu ir svarstau, ką tapyti.

Jausmas toks, kad, atrodo, nieko nemoku, vėl reikės viską pradėti iš pradžių.

Tikriausiai aš (pagal Mikalojų Vilutį) esu laisvas nuo kūrybinės prigimties, nes nežinau, ką kurti; ir dar: abejoju, ar iš viso verta kurti.

Už lango plieskia saulė, danguje nė debesėlio, karšta, jaučiu, kaip džiūsta mano kūnas, tirštėja kraujas, pradeda svaigti galva, temsta akyse, įsipilu raudonojo vyno, atskiedžiu mineraliniu vandeniu (šį receptą sužinojau per dailės istorijos paskaitas, kai J. Umbrasas kalbėjo apie Eladą).

Išgertas vynas po truputį atkuria skysčių balansą organizme, šiek tiek palengvėja.

Teko girdėti, kad Indijoje mano amžiaus vyrai jau neužsiima niekingais žemiškais rūpesčiais, jie persirengia skarmalais, apsibarsto galvą pelenais ir išeina kur nors į dykumą, kad galėtų apmąstyti gyvenimą.

Pas mus yra kitaip, reikia, kad žmona tam tikromis juridinėmis ir isterinėmis manipuliacijomis nusavintų visa, ką užgyvenai, ir iškraustytų į nakvynės namus.

Tai galėtų būti kaip Dievo dovana.

Daktarė Filomena Taunytė sako, kad „bomžai“ neserga depresija, o tai labai gerai, juk depresija – daugybės ligų ir nelaimių priežastis. Seniai pastebėta, kad žmonės daug mažiau kenčia dėl skurdo negu dėl nuobodulio.

Nuobodulys – baisus dalykas, kai žmogus sotus, apsirengęs ir tikras dėl savo ateities, tada jis ir pradeda eiti iš proto. Tai netgi vadinama žmonijos pažanga.

Šiuolaikinėje visuomenėje toleruojama saikinga beprotybė kaip tam tikra gyvenimo norma. Aišku, bepročiai yra mūsų visuomenės dalis, bet dėti lygybės ženklą tarp bepročio ir normalaus – tai jau civilizacijos pasiekimas. Kadangi beprotybė siejama su genialumu ir išskirtiniais gabumais, vadinasi, ją reikia visokeriopai puoselėti.

Teko girdėt, kad ilgesnį laiką bendraujant su šizofreniku galima apsikrėsti šia liga, bet, atrodo, daktarai to negali nei patvirtinti, nei paneigti.

Vienas amerikiečių mokslininkas (neprisimenu pavardės) įrodinėja, kad, be medicinai jau žinomų virusų, egzistuoja ir mūsų mokslo dar nepažinti psichikos virusai, kurie yra ne mažiau, o gal dar daugiau pavojingi žmogui.

Ši mintis man atrodo verta dėmesio, galų gale tai kiek paaiškina kai kuriuos sveiku protu sunkiai suvokiamus reiškinius, tokius kaip komunizmo idėjos gyvybingumas – visais laikais atsiranda norinčių patobulinti pasaulį, padaryti visus lygius ir laimingus per prievartą.

O kur dar kiti plačiai paplitę virusai, kurie neša idėjas apie raganas ir demonus, kurie įlenda į žmogų ir veikia to žmogaus vardu, sukelia masines beprotybes, grupines žmogžudystes, grupinius sadizmo priepuolius, sėja pedofiliją ir pederastiją.

Karštis vis kyla – įsipilu vyno dar. Tam, kas išaiškins tuos virusus, duosime Nobelio premiją.

Aš nepritariu grynojo meno idėjai, menas, man atrodo, niekada nebuvo ir nebus laisvas, tai visada yra vienokia ar kitokia ideologija, netgi iš pirmo žvilgsnio nekaltas paveikslėlis yra sukurtas tam, kad paskleistų tam tikrą informaciją.

Teiginys, kad menininkas laisvas nuo pinigų, manau, nieko vertas.

Didžiąją meno politiką daro tie, kas turi pinigus, tai gali būti valstybė, Bažnyčia arba šiaip turtingi žmonės, jie ir nuperka gabiausius menininkus.

Dabar iš visų pusių girdime, kad tikra kūryba yra savitikslė (tikra menininkė yra vieniša nuprotėjusi bobutė, kur nors kaime tapanti paveikslus) – tai seksas iš meilės; o kada kuriamas menas ne iš kūrybinio alkio, bet dėl pinigų, tai jau prostitucija. Vienu atveju išeina seksas iš meilės, kitu – seksas už pinigus; abiem atvejais menininkai gauna seksą.

Kad ir kaip paradoksalu, bet kaip tik savitikslė kūryba yra nevaisinga, ji neturi pratęsimo, nesukuria stiliaus, mokyklos, numiršta kartu su menininku. Tai panašiau į onanizmą negu į seksą iš meilės. Paimkim bet kurį konkretų tokį menininką, pavyzdžiui, L. Šepka arba P. Gerlikienė – įdomūs ryškūs menininkai, bet kokią mokyklą jų kūrybos pagrindu būtų galima sukurti? Nebent Dailės akademijos filialą Vasaros gatvėje (kas, atrodo, šiuo metu sėkmingai realizuojama).

Visas menas, kurį propaguoja šiuolaikinio meno apologetai – kinas, teatras, literatūra, muzika, dailė, įvairiausios meno akcijos – viskas yra persunkta destrukcijos: beprotybės, smurto, įvairiausio lygio iškrypimų; jeigu kūrinyje nėra bent kiek „šyzo“ – tai jau ne šiuolaikinis meno kūrinys.

Idealizmas, harmonija, klasika, visas praeities menas kaip sentimentalus seilėjimasis yra išmesta į istorijos šiukšlyną.

Tai žino ar bent jau intuityviai jaučia kiekvienas šiuolaikinis kūrėjas, netgi studentas; jeigu jis nori būti pastebėtas, pakviestas į ŠMC, jeigu nori išgarsėti, jis būtinai turi iš savęs iškapstyti ką nors nenormalaus (ką nors tokio), ir kuo nenormaliau – tuo geriau; o jeigu jis šito padaryti negali (arba nenori), yra pasmerktas būti marginalus, niekam neįdomus – ne menininkas.

Kiekvienas, netgi prastas, meno kūrinys perteikia informaciją, skleidžia atitinkamą energiją, kuri išnyksta tik kartu su tuo kūriniu; dėl to nereikėtų šiuolaikinį meną priimti tik kaip nekaltą meninį chuliganizmą, dabartinis menas tapo idealia priemone atvirai skleisti destrukcijos idėjas. Natūraliai kyla klausimas, kodėl taip atkakliai visose meno srityse tai propaguojama ir kam tai naudinga. Čia gali būti tik vienas paaiškinimas – revoliucija, prasidėjusi Prancūzijoje 1789 m. Bastilijos paėmimu, dar nesibaigė; patyrusi įvairiausio lygio transformacijų, pakilimų ir atoslūgių, mutavusi į kultūrines formas, pasidabinusi demokratijos etiketėmis, ši bacila toliau sėkmingai dirba savo darbą. Kol Europos centre stovi K. Marxo šmėkla, revoliucionierių niekada nestokosime.

Karštis darosi visai nepakeliamas, turbūt jau yra per 30, nėra kuo kvėpuot, dar įsipilu vyno, atskiedžiu vandeniu, išgeriu, vėl geriau.

Visa, kas šiame pasaulyje žmogaus sukurta, pastatyta arba sugriauta, pirmiausia atsirado idėjos forma, dėl tos idėjos, psichinės energijos materializavosi, pavirto tuo, ką vadiname šiuolaikine civilizacija; vadinasi, psichinė energija yra pirminė, ji stipresnė už fizinę energiją, ji gali ir kurti, ir griauti.

Kas valdo žmonių psichiką, tas valdo ir pasaulį.

Tai ne mano mintis, bet man ji patinka, kova už žmonių protus vyko visada, tik dabar atsirado naujų galimybių, visai kiti mastai, dabar galima apdoroti beveik viso pasaulio galvas vienu metu.

Seniai yra pastebėta, kad didžioji dauguma žmonių per visą gyvenimą neatlieka nė vieno savarankiško poelgio, neturi savų minčių, jie tik seka paskui minią (nes jiems taip ramiau), taigi, juos valdyti nėra labai sunku, jie suvalgo viską, ką jiems patiekia ideologijos kulinarai, o tie tai jau žino, kuo reikia šerti publiką, kad ji būtų soti arba, teisingiau, kad visada būtų alkana (panašiai kaip valgydamas „čipsus“ niekaip negali sustot, niekada negali pasisotint).

Dar taip neseniai naiviai svajojome Lietuvoje kurti savo kultūrą, savo profesionalaus meno nacionalinę mokyklą, norėjome parodyti pasauliui, kad esame kultūringa tauta, mokame ne tik krepšinį žaisti.

Pasirodo, gražūs pažadai iš aukštų tribūnų buvo sakomi ne tam, kad būtų vykdomi, bet tam, kad būtų įsitvirtinta aukštuose postuose. Mojuojant kovos su sovietiniu palikimu vėliavėlėmis, per trumpą laiką savi „kadrai“ buvo pasodinti į visus strategiškai svarbius postus: Kultūros ministeriją, Spaudos komitetą, Šiuolaikinio meno centrą. Visa kultūros ir meno ideologijos mašina veikė kaip niekada darniai, ir nepraėjus nė 20 metų pasiekėme tiek, kad dabar jaunieji dailininkai profesionalai žmogaus portreto nesugeba sukurpti, ką ir kalbėti apie paprasčiausio paminklo sukūrimą kokiam nors tautos žygdarbiui įamžinti (jeigu nėra paminklų, vadinasi, nebuvo ir žygdarbių). Menininkai labai greit išdavė tautinius idealus, prisitaikė prie naujos konjunktūros; kadangi norėjo valgyti, kaip išbadėję griebė Soroso dolerius ir paspringo.

Šiandieniniai menotyrininkai (menotyrininkės) su internacionalinėmis putomis ant lūpų (G. Kliaugienės metafora) pateikia visuomenei šiandieninį Lietuvos meną kaip didelį, iki šiol nematytą kultūros laimėjimą.

Ko vertos 2003 m. Lietuvos kultūros politikos nuostatos, kai Zuokas ir Ko nusprendžia prasukti didelius pinigus. Pasirodo, yra tik viena meno politika – pasaulinė meno politika, kuri modeliuojama kažkur Guggenheim Museum of Contemporary Art.

Komunistinei ideologijai mes dar turėjome šiokį tokį atsparumą ir, reikia pasakyt, gana sėkmingai priešinomės, o kosmopolitiškumui, paremtam didžiuliais pinigais, mūsų genuose imuniteto nėra. Dabar jau net nedrąsu viešai kalbėti apie nacionalinio meno puoselėjimą.

Liūdnai kažkaip atrodo eglutės-komjaunuolės šalia Nacionalinės meno galerijos.

Reikia dar įsipilti vyno.

Beveidis menas beveidėse, išskrostose parodinėse erdvėse užtvindė visą civilizuotą pasaulį, beveidėje architektūroje gyvena beveidės žmonių masės, kurioms per šiuolaikines komunikacijos priemones beveidžiai šiuolaikinio meno apologetai savo sofistine retorika kala į galvas „tiesas“, kad tai ir yra aukštasis menas.

Galutinis ir visuotinis meno degradavimas prasidėjo tada, kai prekybininkai suprato vieną labai paprastą tiesą – kad bet kokios prekės pardavimo sėkmę lemia ne jos kokybė, bet reklama.

Teisus A. Schopenhaueris, sakydamas, kad kiekvienas menininkas, nenorėdamas atsidurti visiškame skurde, dalį savo honoraro turėtų atidėti senatvei, nes talentas vieną dieną gali baigtis arba gali pasikeisti aplinkybės, kurios darė tą talentą pelningą.

Ateina jaunesni, miklesni, mažiau skrupulingi, pasikeičia mados, ir nieko čia nepadarysi. Tas madas diktuoja prekybos agentai ir meno užsakovai, sudarantys galimybę pinigingiems žmonėms užsidirbti dar daugiau pinigų.

Šiuolaikiniame pasaulyje puikiai išvystytas menas, kaip legaliai, nepažeidžiant įstatymų, pagal visas galiojančias taisykles pasiimti tuos pinigus.

Dabar pinigai ne uždirbami, jie „įsisavinami“, kuriami ne meno kūriniai, bet meno projektai, brangiai pardavinėjamos nieko nereiškiančios „meno“ idėjos arba, jeigu jums dar neaišku, siuvami „naujieji karaliaus drabužiai“ (pagal Hanso Christiano Anderseno pasaką).

Kai tik visuomenėje atsiranda pinigų, atsiranda ir parazitų.

Meno pasaulio dugne pulkų pulkai perėjūnų, praradusių bet kokią sąžinę, jie nepažeidžia įstatymų, tačiau kelia kur kas didesnį pavojų visuomenei nei visi įsilaužėliai ir kišenvagiai kartu paėmus.

Saulėlydis atsispindi priešais stovinčio namo lange, oras vėsta. Gal reikia dar įsipilti vyno?


Vilnius, 2008 m. liepa

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


132275. kiskis p2008-09-24 10:08
skudutis vyna skiede vandeniu tikrai nepakankamai, tik del vaizdo. ir kuo toliau tuo maziau.

132276. mie2008-09-24 10:11
man irgi patiko architektura su veidu, ne kokia dabartine. mokslininku namai turejo savo griezta veida, juose gyveno mokslininkai. akmenu gatvej gyveno kas reikia. zirmunuose gyveno kuro aparaturos gamyklos darbininkai. tiesa, zirmunu veidas nelauktai greitai apsinese dulkemis, apsilaupe ir apsepo.

132277. mie2008-09-24 10:13
dar manau, kad nereikia taip jau nusistatyti pries vasaros gatve, sizofrenikus ir kitus beprocius. vasaros gatve kartais gali tapti tikru isganymu.

132278. mie2008-09-24 10:16
dar noreciau paklausti: mindaugai, ar pats daug matei pasaulio, kad taip viska nurasai? pasaulis labai ivairus ir margas, viena sekmingai gyvuoja salia kito.

132285. uuu2008-09-24 10:29
tik rusų muzika negali gyvuoti kažkur į pakraštį nustumta : (

132287. mie2008-09-24 10:30
puikiausiai gyvvuos, nes kvaisiu pasauly dauguma.

132289. uuu2008-09-24 10:31
valio

132290. mie2008-09-24 10:33
"ura" reikia sakyt ruriskai muzikai.

132292. uuu2008-09-24 10:36
да здравствует, kirilica valdo

132293. mie2008-09-24 10:50
kol gyvas arunas sakalauskas, tol bus ir paminklai tautos zygdarbiams iamzinti.

132309. teisus2008-09-24 12:35
"Pas mus yra kitaip, reikia, kad žmona tam tikromis juridinėmis ir isterinėmis manipuliacijomis nusavintų visa, ką užgyvenai, ir iškraustytų į nakvynės namus".

132313. super2008-09-24 12:42
"psichikos virusai, kurie yra ne mažiau, o gal dar daugiau pavojingi žmogui".

132314. diagnozė2008-09-24 12:47
" Visas menas, kurį propaguoja šiuolaikinio meno apologetai – kinas, teatras, literatūra, muzika, dailė, įvairiausios meno akcijos – viskas yra persunkta destrukcijos: beprotybės, smurto, įvairiausio lygio iškrypimų; jeigu kūrinyje nėra bent kiek „šyzo“ – tai jau ne šiuolaikinis meno kūrinys. Idealizmas, harmonija, klasika, visas praeities menas kaip sentimentalus seilėjimasis yra išmesta į istorijos šiukšlyną."

132321. vl2008-09-24 14:04
tokatą ir fugą d-mol vargonams pasirodo galima atlikti ir skudučiais.

132371. pasi > vl2008-09-24 20:39
Galima. Pameginkite.

132379. tu teisus2008-09-25 00:46
stebedama pazistamus irgi priejau prie isvados, kad psichine liga galima apsikresti. o dabar tu patvirtinai mano nuogastavimus. Ir dar: kad savo sekme tyra sirdimi atiduodi kitiems. t.y jie tiesiog ja pavagia, nes tau ima nesisekti, o jiems ima sekstis. nors krikscioniskai atrodo viskas gerai, taciau per iklga strebejima supranti, kad cia kazkas visgi paslepta. nors man negaila, betgi tiems, kam padedu, gaila, jie tik ima, o atgal nieko, tik ima ir ima: kalbu apie dvasiskus dalykus.

132386. mie2008-09-25 08:46
yra toks pasakymas: vienam duoda nueidamas, kitam ateidamas. cia apie tai, kad tau ima nesisekti, o kitam sektis. ir dar pastebejau, kad nemalonus yra tie zmones, kurie galvoja kad kitiems labai daug atiduoda, o patys nieko negauna atgal. ypac dvasiskus dalykus.

132390. kvailutė2008-09-25 09:48
jo. miestė visiškai teisi. jei darai kitam gera, tai turėtum dėkoti priimančiam tavo gerą, nes taip tau suteikiama galimybė pasijausti reikšmingu.

132401. Rūta :-) 2008-09-25 10:46
Kurti ar nekurti? Žinoma, kad kurti, nes Jūsų kūryba jau daugelį metų mus džiugina. Šis rašinys taip pat, nepaisant keleto nemeninių klaidų (alkoholis nesureguliuoja skysčių balanso organizme, o atvirkščiai, jį sutrikdo; bomžystė labai dažnai yra depresijos pasekmė), Jūs labai plačiai ir giliai užgriebėte meno skaudulius Lietuvoje. Apie šiuos skaudulius retkarčiais prabyla vienas kitas menininkas, tačiau apie patį skaudžiausią ir pavojingiausią - apie destrukciją ir kam ji reikalinga - dauguma apeina, lyg jos nebūtų, lyg būtų akli ir kurti ir nematytų, kad destrukcija jau užkelta ant pjedestalo lyg vertybė. Netikiu, kad menininkai būtų tokie siaurapročiai ir to nepastebi. Atrodo, kad bijo pasirodyti nemadingi ir tyli. Ačiū Jums už drąsą.

132403. Rūta 22008-09-25 10:51
Viena tik neaišku - kodėl tokį gerą tekstą atidavėte "Š. Atėnams", patiems didžiausiems destrukcijos propaguotojams, apie kuriuos labiausiai spečiasi ir destruktoriai - komentatoriai. Tai puikiausiai matosi iš šių komentarų

132410. mie2008-09-25 10:58
yra ir dar vienas pasakymas: geriausias kerstas yra sekme. tegu destruktoriai uzsiimineja destrukcija, o tikri menininkai kuria. dailininko irankis yra ne zodis, o jo darbas. kai ima sneket, prisneka nesamoniu. apie psichiniu ligu uzkreciamuma, pasaulio griuvima ir panasiu. varykite savo vaga, tapykite, statykite puikius paminklus tautos zygdarbiams. kovokite teptuku ir kaltu. kas jums kliudo? bet ne, noris buti vieninteliais, ir kad kitokiu nebutu siukstu. kazkodel tie destruktoriai tikriesiems menininkams kaip rakstis subinej.

132559. Rūtai2008-09-26 23:12
tai gal skaitykite nedestrukcinius Delfi komentarus ir mėgaukitės jais?

132623. RENATA :-) 2008-09-28 10:39
Labai man patiko.. :) Apie visuomenę ir pan.

132757. šašas :-) 2008-09-29 14:22
Tai menininkai kaip jautrūs (tikriausiai)žmonės jaučia, kad esama sistema yra bloga, kad einama į niekur (ar kur ten), ir todėl ją reikia naikinti, keisti, sukti kita kryptim. Bet gi tiesiai visų nx nepasiūsi, nes ir pats gausi į galvą ir dar pinigus atims. Todėl tokia užslėpta įtampa veržiasi užslėpta arba ne destrukcija. Naudojamasi parankinėmis priemonėmis (kolorizmu, etc). Menininkai nekalti. Skudutis tik truputį...

132797. krankt2008-09-29 18:16
man tai visada idomu paskityti meninyku pamastymus, kad ir kokie neracionalus jie butu. is tiesu, tai menas visada buvo laikomas uz ausu, ta dare religija, veliau net sekuliarieji komunistai irgi uzdejo apynasri. dabar paliktas likimo valiai, tai ir issidarineja, pats nezino, ka. :)

132799. R8ta2008-09-29 18:32
bet gi skuducio tapyboje dominuoja iskraipymai, tapybiska destrukcija (na, spalvine klausa puiki, bet esme destruktyvi), taigi maestro tapyba, ko gero, is tos kartos tapytoju labiausiai isipaiso i Shyzos termina (geraja prasme (reikia suprasti, kad pagal maestro skuduti yra dvi zhyzos - geroji (tai jo ir jo kolegu tapyba) ir blogoji (visas kitas menas). arba maestro iskraipymai, dvasiniai dramatiski (o tai reiskia, kad ir turintys shyzos)proverziai pacio maestro suvokiami kaip kanonas, mokykla, nepajudinama vertybe (shyza, virtusi norma), o visa kita tai jau palaida bala. Be to, noreciau oponuoti gerbiamam maestro (be ironijos) Skuduciui, kad taip vadinamame siuolaikiniame mene kaip tik nereikia nieko normalaus, reikia buti net per daug normaliu ir socialiu - rupintis ne shyzomis, o santykiu palaikymu su institucijomis, su kuratoremis ir t.t. O shyza budinga kaip tik ekspresionistinei tapybai kaip savo vidiniu skauduliu eksponavimas ir eksploatavimas, nuolatinis savo vidaus demonstravimas tapybos, spalvu kalba. bet malonu skaityti tokius nenuglostytus tekstus, gyvus ir subjektyvius, tada ir minciu gimsta pamastymams ir pasigincyti norisi, ne taip kaip skaitant susireiksminusio andriusio savi-pagyras, neva ese.

132860. o :-( 2008-09-29 21:36
geras tekstas,ikaitintas,praskiestas vyneliu. ne tik tapo,kas labai svarbu, bet ir raso ir masto ,gal kiek depresyviai, bet idomiai skudutis

Rodoma versija 31 iš 32 
14:32:51 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba