ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-19 nr. 909

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Alert (51) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Trys rudens linksniai (4) • RIDAS TAMULIS. Sekmadienio postilė (38) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Mano pilsudskiada (1) • ANDRIUS MARTINKUS. Apie Karsaviną, Maceiną, Lietuvą ir bolševizmą (4) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (31) • MINDAUGAS SKUDUTIS. Vasaros pleneras (27) • ARTŪRAS LIUTVINAS. EilėsIEVA TOLEIKYTĖ. Eilės (6) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • EGDŪNAS RAČIUS. Paralelinis šventraštis (29) • KLAJOJANTI. Keletas pastabų apie žmogiškąjį lietų (1) • KOSTAS POŠKUS. Alytietiškos istorijos. Skerdykla (2) • WOODY ALLEN. Mano apologija (6) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestasčia yra bardakas pats tikrasis (315) • 2008 m. rugsėjo 26 d. Nr. 36 (910) turinys (13) •

Trys rudens linksniai

JURGA ŽĄSINAITĖ

[skaityti komentarus]

Ruduo

Iškaitus vasarai, ruduo gyvenimo spalva nudažo žydras kūdikio akis. Nuo šiol jos jau nebesikeis, iki bespalvio netikrumo išliks tikros. Kaltas ruduo – niekinės pilnatvės metas. Tarsi įgeltusias svogūno skepetas jis lupa trupančias prasmes, lyžčioja vilčių medų ir... rudenėja. Štai šitaip pernokusiais obuoliais dudena laikas.

Kasmet mirties vaiduoklis pašoka iš rudeninio guolio, užpančioja voratinkliais sulipusias mintis, užspaudžia nerimą ir baimę, apkurtina, apakina, teleidžia žiopčioti „ru-duo“. Ramina daug geriau nei geltona, raudona ir žalia ar šešerios devynerios.

Ruduo išmėžia vasariškus norus, grąžina jos skolas ir nuskardena nebylio ištartą „ačiū“. Ruduo su didžiagalvėm širšėm ir išgintom katėm. Kiekvienais metais vis tas pats – iškuopta kasdienybė tvinksi toj pačioj mulvėj. Netgi mirtis pigių išpardavimų nebesiūlo. Vien akcinės musės dvesia ant riebaus lipuoklio, vien bitės susmeigia geluonis ir ant dvikojų kūnų miršta.

Ruduo – pradžia nepradeda begandriam aukštnamy dienos. Ant elektros stulpų šiemet visi gužai žagres pastatė. Pasaulio medžių nebėra. Globalizacija tautiniam stadione šėlsta.

Rudeniui

Šiam rudeniui teliko trupantys verandos laiptai. Net kiaulės nepaskers. O kaip reiks žiemą išgyventi? Infliacija, pabrangęs šildymas, iš šono nei dešrytės, lašinių, nei bulvių. Nuzulintas baltumas rudeniui netinka, pakreikia geltoniu.

Reikėjo vasarą padus Petreliui pakutent, palabint praeitį, iškoneveikt paklydusius, šituos, anuos, žemes pardavusius, išėjusius, negrįžusius. Tuomet skalsa net išbjaurotoj laiptinėj be saulės užspindėtų.

Priputusiam žvaigždučių rudeniui didžiam ekrane maža vietos. Ir nei patrauksi, nei paspausi, tautos garbingųjų nejudinsi. Soliarinis kūnų rudumas ryškiau nei medžių lapai žiburiuoja. Senas ruduo naujajam rudeniui gerumo akcijas už meilę ir ambrozijas, be pinigų lietaus, už naują minimumą kloja, tie ulioja.

Šiam rudeniui įsiutus saulė nugaišino pieningiausią karvę. Už ką margajam neprinokusios tuštybės vardas? Tam, kad raudoti neišmokęs vaikas nusivytų raudonšonį obuolį ir jį sumindęs nusijuoktų? Kad varnalėšų violetas užbadytų vasarišką plikę ir mėšlinu dygliu pradurtų subrandintą aistrą? Dėl vasariško, rudeniško niekio? Dėl esaties ir nebūties? Dėl rudens? Ne rudeniui.

Rudenį

Šį rudenį Razmutė nuodys vienarankio šunį. Ilgiau neapsikęs. Neduoda nei miegoti, nei praeiti, net galvoti. Razmutei per tą šunpalaikį žūsta laikas. Mėgino jį prisijaukint vištienos faršu, šokoladais, bet jis nutrūko – ir visos pastangos perniek. Begalvis vienarankis neužjaučia. Šį rudenį išpuls pabūt kalta.

Vos naujam rytui šviežiu mėšlu užsmirdėjus, Razmutė skuodžia nuodyt vienarankio šuns. Bet nepavyksta. Dar šiąnakt vienarankis iškvietė veterinorių ir tik už pusę kainos savo šunį... Razmutė nieko nesupranta: kodėl šį rudenį, kodėl taip paprastai, kodėl be jos, kodėl po geležinkeliu, kodėl su nuolaida taip greit.

Šį rudenį naujasis vienarankio šuo gūdžiom naktim Razmutei staugia kaltę. Ji klausosi, eiliuoja pagirių posmus, aprauda stribo Pimijos miškuos nušautą lokį ir mintija: kodėl šį rudenį, taip kylant kainoms, dvesiant alkaniems šunims ir inkščiant tautvedžiams, kada be galo gera būti pensininkais, taip pigiai išparduodama mirtis.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


132330. Stebėtojas :-) 2008-09-24 14:57
labai poetiški rudens linksniai...

132352. katė2008-09-24 17:04
Kažko perdaug. Smagu skaityti sakinį, bet kai kikvienas toks smagus, nebe...

132384. Umbra Nihili2008-09-25 08:29
Gražu. Tikrai. Bet tuo pačiu tikrai kažko per daug.. Kažko.

132493. Trojos Elena2008-09-25 22:42
Kablys yra. Bet manieringa. Todėl yra dirbtinumo šešėlis. Abejonė.

Rodoma versija 31 iš 32 
14:32:51 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba