ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-09-19 nr. 909

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Alert (51) • JURGA ŽĄSINAITĖ. Trys rudens linksniai (4) • RIDAS TAMULIS. Sekmadienio postilė (38) • IZIDORIUS ŠIMELIONIS. Mano pilsudskiada (1) • ANDRIUS MARTINKUS. Apie Karsaviną, Maceiną, Lietuvą ir bolševizmą (4) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (31) • MINDAUGAS SKUDUTIS. Vasaros pleneras (27) • ARTŪRAS LIUTVINAS. EilėsIEVA TOLEIKYTĖ. Eilės (6) • RENATA ŠERELYTĖ. Knygų apžvalga (5) • EGDŪNAS RAČIUS. Paralelinis šventraštis (29) • KLAJOJANTI. Keletas pastabų apie žmogiškąjį lietų (1) • KOSTAS POŠKUS. Alytietiškos istorijos. Skerdykla (2) • WOODY ALLEN. Mano apologija (6) • ALEKSEJ CVETKOV. Meninis avangardas ir socialinis protestasčia yra bardakas pats tikrasis (315) • 2008 m. rugsėjo 26 d. Nr. 36 (910) turinys (13) •

Sekmadienio postilė

RIDAS TAMULIS

[skaityti komentarus]

    „Nebijok jų, nes Aš esu su tavimi ir tave išgelbėsiu, – sako Viešpats“ (Jer 1, 8).

    „Išklausykite mažą ir didelį, nebijokite jokio žmogaus, nes teismas yra Dievo. Jeigu jums kas būtų per sunku, praneškite man, ir aš išklausysiu“ (Įst 1, 17).

    „Nebijokite jų. Nes nieko nėra uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma“ (Mt 10, 26).

    „Nebijok! Kalbėk ir netylėk!“ (Apd 18, 9b)


Nebijok!

Paskaitę Šventąjį Raštą, būtinai pastebėsime, kad Dievui kreipiantis į žmogų tiek tiesiogiai, tiek per pranašus ar angelus dažniausiai pirmasis kreipinyje, tarsi užtvirtinanti vinis, sminga žodis: „Nebijok!“ Gal ne veltui Biblijoje šis padrąsinimas – sutvirtinimas – kartojamas mums daugiau nei šimtą kartų?..

Ar iš tiesų mes ir esame tie bijantys? Juk bent jau lietuviai – drąsi tauta. Taip net valstybės autoritetai mums pasakė.

Žmogus save laiko protingiausiu ir drąsiausiu padaru Žemėje (juk ne veltui gaminasi atominį ginklą). Asmeniškai nesutinku su tokia aksioma. Ir dėl (ne)protingumo, ir dėl (ne)drąsos. Tačiau visiškai aišku bent jau tai, kad būtent tik žmogus žino, jog tikrai mirs. Ir tai – pagrindinė žmogaus baimė, nors dažniausiai sau ir neįvardijama. Bet lemianti nemažą dalį mūsų veikimo modelių.

Mirties baimė. Štai susitinki gimines, artimus bičiulius nesimatęs kokį dešimtmetį (irgi dažniausiai laidotuvėse) ir šaltukas nubėga... Mintis apie senėjimą ir mirtį durklu duria. Baimė, kad mirsime, skatina mus reikalauti iš Dievo „draudimo poliso“, vis atkeliauti į bažnyčią, deja, neretai tik tam, kad „užpirktume Mišias“. Mane vis kamuoja mintis, kad devyniasdešimt procentų bažnyčioje – tai tie sąmoningai ar nesąmoningai norintys susimokėti „draudimo įmokas“: „užpirkimais“, aukomis, netgi maldomis ar inertišku ramybės palinkėjimu...

O Viešpats supratingas. Ne guosdamas, o tvirtindamas: „Aš gyvenu ir jūs gyvensite“ (Jn 14, 19b).

Kita baimė – Dievo. Ne, labai gaila, ne toji pagarbi Dievo baimė, apie kurią mums kalba Biblija, tvirtindama, kad „Viešpaties baimė – išminties pradžia“ (Pat 9, 10a). Tai nerimas prieš Aukščiausiąjį ir save, kad nesikeičiu. Nors ir nenorėčiau, bet esu, koks visada buvau. Nors tiek kartų tikėjausi: štai mesiu rūkyti, išguisiu tą ar aną ydą; nuo rytdienos (nuo Naujųjų metų tai jau tikrai!) pradėsiu melstis ir sutvarkysiu savo santykius su Dievu... Bet metai bėga, o vienąkart nakties tyloje atrandu, kad esu toks pat kaip ir prieš dvidešimt metų. Skiriasi tik dekoracijos. Nuopuoliai ir paslydimai – tokie pat. Ir scenarijus, ir vidiniai dialogai – tie patys. Tik jau ne tokie žvalūs ir kur kas mažiau optimistiški.

Taigi tenka pripažinti, kad nesusitvarkau. Tiek kartų žadėjęs ne tik žmonai, bet ir pačiam Viešpačiui, visgi nevykdau. Neišsivalau savo „kambarėlio“... O dar sako, kad Paskutiniame teisme reikės akis į akį duoti apyskaitą!.. Todėl bijau. Stengiuosi negalvoti. Slepiuosi, netgi suprasdamas, kad slėptis nuo Dievo man taip pat naivu kaip ir Adomui krūmuose. Tačiau slepiuosi... Kūnu ateinu į bažnyčią, bet širdis vengia Viešpaties artumos. Ir vėl nerimą kelianti dviprasmybė.

„Viešpats jiems atsakė: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: „Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs“ (Mk 7, 6).

Išėjus iš bažnyčios ir palikus Viešpatį kažkur altorių šešėliuose, į veidą plūsteli egzistencijos baimė. Nepatvarios ne tik kainos ir akcijų kursai, bet ir visa mano būtis. Kur ji veda, jeigu matomiausias tos būties ženklas – vis gausėjanti vaistų dėžučių kolekcija lentynėlėje virš arbatos stalelio... „Mano laikas, Dieve, tavo rankoj, o aš saugus dabar...“ (žodžiai iš Peterio Straucho giesmės). Tikiu, tikiu. Padėk mano netikėjimui.

Dar baimė – žmonių. Kaip kosmetika ir geru drabužiu „pabalinu savo karstą“ (atsiprašau, kūną), taip bandau slėpti tikrąjį savo veidą. Išmokta šypsena – beveik tobula gynybinė siena, deja, neteikianti šilumos. Šypsausi, nors netgi nesistengiu į kitą žiūrėti palankiai, be išankstinių nuostatų, galvoti apie jį tik teigiamai, bent iki tol, kol jis savęs neapreiškė priešingai. Ir žinau, kad jis į mane žvelgia lygiai taip pat. Todėl bijau. Kaip aš pasirodysiu, ką apie mane pagalvos, ar neatstums? Bijau pasijusti nereikalingas, bijau parodyti savo silpnumą, bijau prašyti pagalbos... Pasaulis – tarsi didelė olimpiada. Kur gyvybiškai svarbu užimti prizines vietas. O kas gi toks sakė, kad „tarp jūsų taip neturi būti. Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas“ (Mk 10, 43–44).

Ko mes bijome? Anądien važiavau pro Rietavo bažnyčią. Pagalvojau: ne bažnyčia, o pilis – aukštos, tvirto mūro gynybinės sienos, du pagrindiniai žvalgybiniai bokštai (laukiant Viešpaties atėjimo, žinoma), o iš šonų dar įvairiausių bokštelių. Tiek visokių architektūrinių subtilybių... O langeliai pastogėje – šaudymo angos. Ir ne tik Rietave. Ar tokia architektūra ką nors byloja apie mūsų sielos būsenas? „Jūs statote aukštai ir tvirtai. Ten, kur reikėtų statyti – statybos ženklų nematyti“ (indų išmintis).

Bijome, nes vaikštome su kaukėmis. Keičiame jas pagal supančių žmonių auditoriją, aplinkybių kombinacijas, bet neatsisakome. Mes negyvename tiesoje nei prieš Dievą, nei prieš kitus žmones, nei prieš save. Keistai pasirodytume, net jeigu pabandytume, nes kaukė – mūsų civilizuoto gyvenimo neišvengiamybė. Tačiau jeigu negyvename tiesoje, gyvename baimėje. O drąsos surogato dalį suteikia susikurtasis vaizdinys, kurį pasiunčiame kitam virtualiai, klaviatūra, taip pat mieliau „bendraudami“ SMS žinutėmis arba rašydami komentarus anoniminiais slapyvardžiais. Tokiu būdu galime drąsiai aptarinėti net Dievo „plaučius ir kepenis“.

Vienas inteligentiškas „sausas“ (negeriantis) alkoholikas, savotiškai išpažįstantis Jėzų savo Gelbėtoju, vis kartoja frazę iš Jokūbo laiško: „Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus [...], kad būtumėte išgydyti“ (Jok 5, 16). Jo filosofija paprasta: pirmas pasakyk apie save visą tiesą ir nebereikės bijoti, o kitas bus nuginkluotas, kad net nepasmerks tavęs, o tik gerbs už drąsą ir atvirumą.

Ir neliks ko spėlioti, ko apkalbėti. Neliks ir baimių, nesusipratimų, nesusikalbėjimų ir nesikalbėjimo. Jeigu tikrai tikime, kad „nieko nėra uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma“ (Lk 12, 2).

Regis, taip viskas paprasta! Ir reikia tiek nedaug. Regis...

Tik gyventi tiesoje. „Tik“ ir „net“. „Tiesa ir teisingumas Viešpačiui mieliau negu auka“ (Pat 21, 3). „Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią“ (2 Tim 1, 7).

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


132052. Arminas :-) 2008-09-22 08:22
Ačiū, kad privertei akimirkai sustoti ir susimąstyti.

132056. Jonas :-) 2008-09-22 09:21
Aciu!

132152. Vilhelmina2008-09-22 17:57
Yra ko ieškoti ir rasti. Įdomu ir stipru.

132154. toto2008-09-22 18:46
Pagal Šiaurės Atėnų statusą čia turėtų būti talpinama kūryba, bent jau literatūra. O čia vėl ir vėl publikuojami eilinių psichopatų išmintinti kliedėjimai.

132269. uuu2008-09-24 08:18
postilė kaip žanras irgi egzistuoja, nepritariant temai, reikėtų gal bent žanrą pripažinti

132305. Noė2008-09-24 11:31
Teisingai, Toto. Eina nx tie visi evangelikai liuteronai. Nėra čia ko daryti bandymų iš mūsų.

132329. 2 Noė2008-09-24 14:45
Bijai? Vadinasi, esi neteisi:)

132335. po palme2008-09-24 15:17
manyciau pagirtina, kad pasirase.
idomu jeigu is dvieju blogybiu reiktu rinktis: ar begti nuo katalikes noe`s buldozerio ar klausyti taikiai snekanciu evangeliku liuteronu? mmmm...nei vienu. Uztat kad "pasaulis kaip didziule olimpiada": yra daug daug pasirinkimu ir kitu galimybiu iseiti is saves ir susitikti.

132336. Stebėtojas :-) 2008-09-24 15:17
teisybės kupinas raštas ;) rimta esė :)

132347. po palme :-) 2008-09-24 16:10
ziuriu bendruomene renkas, bus susirinkimas, sekmes jums :)

132378. bevardis2008-09-24 22:50
"pirmas pasakyk apie save visą tiesą": tarsi žmogus žinotų VISĄ tiesą apie save... Antra vertus, ar didelė "laimė" KITAM toji užkrauta, primesta "tiesa". Ne kiekvienas turi noro ir yra pajėgus būti "unitazu". Kitas ir susmunka po tokia našta.

132517. vita :-) 2008-09-26 13:15
reikia nuolat dėkoti Dievui už nuostabų Žemės kūrinį, nes niekas tobuliau nesukurtų, reikia nuolat nešti džiaugsmą ir gėrį dėl kažko kito, nusikratyti puikybės ir pavydo, pačių didžiausių nuodėmių, tada nereikės bijoti DIEVO Ir karminių prakeiksmų, už nuodėmes vis tiek reikės iškentėti. Sėkmės autoriui protinant kitus.

132520. uuu2008-09-26 13:33
koks pionieriškas entuziazmas

132523. Noė Vitai2008-09-26 14:06
Apie kokius čia „karminius prakeiksmus“ kliedi?

132524. Noė apie po palmę (R. Kaušą)2008-09-26 14:09
Neduok Dieve vienintelės blogybės: tikėjimą praradusio kunigo. Nieko nėra baisiau. Nieko nėra labiau žlugdančio.

132526. toto2008-09-26 14:25
Ar buvai pas daktarą, coliuke?

132531. e- vita2008-09-26 15:38
Tobulas- negali turėt trūkumų, bent šitą gali suvokt?
Kančiai ir kančioms būk pasiryžęs!
Visada pasiryžęs !

132538. Noė toto2008-09-26 16:32
Ar buvau pas gydytoją? Ranką prie širdies pridėjus sakau: buvau. Aukštas kraujospūdis. Uždraudė bendrauti su nestabilios psichikos asmenimis. Papasakojau gyytojai apie tave. Patarė tau pavartoti neuroleptikų - haloperidolio arba aminazino.

132542. mie - noei2008-09-26 16:42
reikejo ir apie mane papasakot, jei toks geras gydytojas. manau, ir man ne pro sali ko nors pavartoti.

132547. ivs :)))2008-09-26 18:04
bravo, Noėja! tik nepades totui nei pirdolis, nei mizinas, kaip nepadejo akiniai krylovo bezdzionei.

132556. Noė meluoja arba2008-09-26 20:30
gydytojas labai prastas - šie vaistai labiau luošina, nei gydo, berods, net ir uždrausti daug kur.

132565. cc2008-09-27 09:46
Kunigai- dvasios gydytojai. Taip skelbiasi. Kai kam jų vaistai labai padeda, kai kam iššaukia alergiją.

132581. po palme(savo istikimajai bendrakeleivei ir pasekejai, buldozerio vairuotojai)2008-09-27 15:58
sirdele, reikia eiti pas dvasios kunigus, t.y. pas mane. kodel tu vis pas tuos su baltais chalatais lankaisi? Gaila, kad cia vyksta evangeliskuju krikscioniu susirinkimas, isdestyciau tau, kaip bendrauti su bedieviais ir nesinervinti. Bet tyliai tyliai pasnibzdesiu: kai jau nori sesti i evangelizacini buldozeri...sesk ir vaziuok. Ir kuo daugiau bedieviu sutraiskai, tuo daugiau Dievui garbes. Jei kojom pedalu nepasieki, pasikviesk mane: mano kaip kunigo pareiga yra per juos pasivazineti. bet palauk, paskirs mane kardinolu, o gal duos Dievas, popiezium, isisvaizduoji kiek tada turesim traiskyti. Uzsimerk ir toki vaizda isivaizduok: ryskiai sveicia pavasarine saule, svelnus vejelis glamoneja musu skruostus, o mes laukiam uz vaistines kampo: pirmasis iseina cc, antialergenais nesinas, tas nei cyptelt nespes, kaip karosas jo kudroj, paskui mieste ant aukstu kulnu uz 300 lt, nes reikejo nupirkti vyrui vaistu nuo kraujo spaudimo, ta reiktu siek tiek pasivaikyti, slidi gyvate, bet daugiausia vargo butu su toto: tas neribotais skaiciais perka prezervatyvus, nes zino kad tos visos kino zvaigzdes i Lietuva dums nuo ekonomines krizes. O pas ka daugiau vaziuos jei ne pas ji. Uztat jis jau dabar padebesiais skraido, mes su buldozeriu galim tik ant zemes: razdionnyj polzat letat nemozet, taip sakant. Bet tu nenusimink, rasim budu, kaip skyluciu jo prezervatyvuos pridaryt, nusileis ant zemes. Ezeras, isgirdes apie traiskymus, ispuls laukan pasipiktint, nes vaistinej dirba, humanistas nelaimingas, tada mes ji ir imurysim i vitrina.

132584. bevardis, kuriam po palme kažkodėl vis primena seną budistų "baiką", maždaug tokią:2008-09-27 16:33
ateina pas atsiskyrėlį kuopa naujokų, norinčių tapti jo mokiniais. Tas ir klausia, ar jie jau turėjo kitų mokytojų. Taip, visi "kieti", mokyti, bet nori dar "kietesni" būti. Atsiskyrėlis pasakė, gerai, būsiu jūsų mokytoju su sąlyga, kad atsižadėsite visų ankstesnių mokytojų. Visi paskubėjo atsižegnoti, išskyrus vieną, kuris sakėsi negalįs, nes daug iš ankstesniųjų išmokęs. Spėkite, ką pasirinko mokiniu atsiskyrėlis?

132591. Noė2008-09-27 17:52
Tas atsiskyrėlis šiandien gerokai užmynęs ant kamščio, aš jau atskiriu iš mokymo stiliaus.

132595. po palme>noe`i(meditacija E Major tonacijoj)2008-09-27 18:55
bijok tu Dievo, sirdele, va ka tik parlekiau nuo vandens, tiesa, siek tiek apdujes, bet ne nuo velnio lasu, o del to, kad reikejo dviraciu i kalna, o dabar dar reikia zole apie nama pervaziuot, turiu toki daikta, varoma 1 po palmes jega, netersia aplinkos, stumdai sau, bet jau reiks greit arkli pirkti, gal zinai, sirdele, kur pigiau gauti? Tada ir i kalna butu lengviau ir zole nuestu, arba gal karve kokia? o kur dar laikrastis Union Tribune 140 puslapiu storumo. Ne, dar negaliu, o ir tu, ziurek, valdykis, zinau kad noretum, bet ar jau sukalbejai maldeles ir rozanciaus dali uz bedieviu atsivertima? Tik po to, ikalk klebonishka

132596. po palme>bevardziui2008-09-27 18:57
viskas su manim, nesiojuos, kurgi dingsi. Bet juk negali sustot vietoj, bevardi, bandau vis augt, o tarpuose linksminuos

132609. bevardis po palmei2008-09-27 22:55
a, supratau, čia labiau karnavalas - tiesiog kartais atrodydavo, kad kerštas buvusiems (kurių atspindžiu tapo Noė) už kokius nors apviltus lūkesčius. Sėkmės!

132613. Noė po palmei2008-09-27 23:11
Tai jau tikrai matosi, kad augi.

132640. Noė apie R. Tamulio mąstymėlį2008-09-28 16:09
Puikių pastebėjimų esama gerb. Tamulio straipsnelyje. Tikrai daug ko gali pasimokyti kiekvienas - tikintis ar netikintis - žmogus. Ypač kad nuolatos vaikštome su kaukėmis, kad metų metais nesikeičiame, kad be perstojo apgaudinėjame patys save. Tačiau pilnatviškam Bažnyčios mokymui vargu ar šios mintys priklauso. Tai iš tiesų tik etiniai pamąstymai, visiškai tinkantys „Šiaurės Atėnų“ statusui. Todėl be reikalo čia kai kas protestavo.

132655. kas tie kai kas? Kurie neskaitę rašo komentarus?2008-09-28 17:51
132305. Noė 2008-09-24 11:31 Teisingai, Toto. Eina nx tie visi evangelikai liuteronai. Nėra čia ko daryti bandymų iš mūsų.

132658. Noė2008-09-28 18:18
Nesikarščiuokite. Čia buvo menkas manevras, kurį norint išaiškinti reikėtų gerokai pasigilinti į Bažnyčios dabartinę situaciją, į politiką, į teologiją ir t.t. Tai buvo tiesiog užuomina tiems, kas tai supranta ir nori suprasti. Tiems, kas NEBIJO SAKYTI TIESOS. Užuomina, parašyta iš skausmo.

132667. uuu apie 1325382008-09-28 19:31
o jei mano kraujospūdis žemas, tai man patartina bendrauti su nestabilios psichikos asmenimis? tada kas iš jūsų nestabilios psichikos tegu meta į mane akmenį

132668. uuu apie 1323782008-09-28 19:32
klausimas bevardžiui: ar teko nukentėti nuo energetinių vampyrų? sunkus dalykas tai yra

132674. bevardis uuu2008-09-28 20:34
Taip, aname komentare minimus žmones, ieškančius "unitazo", galima vadinti ir "energetiniais vampyrais", bet tokių etikečių geriau nereikia. Turbūt dažniausiai juos penime nesąmoningai, ypač vaikystėje ir jaunystėje. Dabar susidūręs su tokiu išbadėjusiu (emocijų, idėjų, tiesiog bet kokio kontakto) žmogumi pirmiausia stengiuosi suvokti ir įvertinti savo būseną (kiek man šiuo momentu negaila jam duoti ir kiek tai jam gali praversti atsikvošint). Tai anaiptol ne dosnumas, tiesiog žmogaus (ir savo paties) silpnumo suvokimas. Juk kiekvienam gali pasitaikyti laikinai tapti tokiu "energetiniu vampyru" (ligos, nelaimės atveju), svarbu tai suvokti ir neįstrigti. Žinoma, daug sudėtingiau, kai su tokiu amžinai alkanu žmogumi turi bendrauti nuolat (giminaičiu, kaimynu, kolega ir pan.) Čia jau dirvonai psichologams, dvasininkams arba asmeninei kūrybai. Stebuklų pasitaiko. Dėkui už šį klausimą, staiga atsirado proga per šiokį tokį atstumą pažvelgti į savo patirtis. Linkiu sėkmės.

132678. uuu bevardžiui2008-09-28 21:03
ačiū, gerai parašei

132828. VS 2008-09-29 19:56
kodėl tai ne kūryba? minties aštrumas ir jausmo skaidrumas gal prieštarauja kaikurių šiandienos kūrėjų nerišliems "kūno garsams", bet kad tai ne kūryba? Ridai, puiku, man patiko. aš savo knygoje irgi stengiuosi pakelti "aiškumo" užklotą, vaikšiojame daug maž tais pačiais senųjų pramintais keliais.

Rodoma versija 31 iš 32 
14:32:45 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba