ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-04-07 nr. 839

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BLEIZGYS. Kvailiai (81) • JONAS NAČAS. Odė Nematomam Žmogui (9) • RASA ŽIEMYTĖ (8) • -js-. Sekmadienio postilė (15) • IGOR T. MIECIK. Mirties bausmė (23) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Kažkoks Giedraitis iš Paryžiaus (1) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (5) • MARGARITA MATULYTĖ. Laisvę Budvyčiui! (3) • ANNA ACHMATOVA. Iš viso gyvenimo (9) • ED. CALYTIS, KARLIS KRŪZA, ZEMGALIEČIŲ BIRUTĖ, J. AKURATERIS, J. JAUNSUDRABINIS, KARLIS ŠTRALAS, A. BALTPURVINIS, KARLIS JAKOBSONAS, KARLIS SKALBĖ. Mūsų meno motyvaiRENATA ŠERELYTĖ. Ar nuostabiame pasaulyje bereikia mąstyti (1) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Kukurūzų kinas (16) • Socyk, Dzieve! (5) • GILBONĖ. Neturiu pasirinkimo. Supuosi ant lempos (4) • SERGEJ DOVLATOV. Iš užrašų knygučių (5) • DAVID WARREN. Nepamirškim juoktis (23) • RYTIS RADAVIČIUS. Mesijas (1) • Bawo ni! (452) • 2007 m. balandžio 14 d. Nr. 14 (840) turinys (38) •

Kukurūzų kinas

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]

„Kino pavasario“ mitas (kaip ir visų kitų nors kiek pelningų kultūrinių bumų) tikrai egzistuoja. Entuziastingai mečiausi į tas šleikštaus kukurūzų kvapo pritvinkusias sales, bet nemačiau dar nė vieno gero filmo. Turiu galvoj – filmas gali būti ir popsovas, kažin kokių meninių reikalavimų aš jam nekeliu, bet jis turi kažkaip jaudinti, įtraukti, sukelti katarsį ir panašius dalykus. Deja, „Komercinis (šitą žodį organizatoriai privalo prisirašyt) kino pavasaris“ vis labiau tampa gailiai kukurūziniu artefaktu. Ir jo filmai skirti kino vadybos mitologija įtikėjusiems kukurūzams, o ne žiūrovams su natūraliais jausmais ir emocijomis.


Išgelbėk žmoną

„Versmė“, rež. Darren Anonofsky, JAV, 2006

Atidarymo filmas reprezentuoja festivalio nuotaikas ir tendencijas. „Da Vinčio kodo“ įtaka kino industrijai, pasirodo, yra baisesnė už visus harius poterius ir titanikus. Pelningas projektas dabar privalo sinkretinti kuo įvairesnius religinius elementus, mistifikuoti kokias nors ezoterines teorijas ir neva paneigti kokią nors krikščionybės dogmą. Nyku iš anksto. Kad nors originaliai tai būtų atliekama – ne, XVI amžiaus Ispanija vaizduojama štampiškai kaip pigioje pornuškėje, daugelis scenų kelia juoką – tokios jos stereotipinės ir kvailos. O pateikiamos, žinoma, kuo rimčiausiai. Pati koncepcija artima kompiuteriniam žaidimui – laiko kaitaliojimas ir desperatiškas herojaus troškimas išgelbėti nuo vėžio mirštančią žmoną asocijuojasi daugių daugiausiai su „PlayStation“ aistromis. Filmo kūrėjai pasielgė labai neapgalvotai ir prarado superinę idėją: žiūrovams jie juk galėjo išdalyti pultelius, reguliuojančius „o ką dabar mes norėtume nuveikti“. Vardan gyvybės juk reikia pademonstruoti šiokį tokį azartą. Anotacijoje su pasididžiavimu konstatuojama, kad nėra jokių kompiuterinių efektų, bet žiūrint atrodo, kad yra – tai kas iš to? Tas pats, jei kokia siuvėja, rankomis pasiuvusi drabužį, girtųsi, kad siuvo be mašinos. Rezultatas tas pats, tik sąnaudų daugiau. Filme kalbama apie meilę ir nemirtingumą, kitus kilnius dalykus, o išraiškos būdai lėkšti. Po seanso mačiau žmonių, besišluostančių ašaras. Man ta melodrama pasirodė pernelyg falšyva, dėl tokios neverta verkti.


Mokausi filmuoti

„Loterijos pardavėja“, rež. Jeffrey Jeturian, Filipinai, 2006

Man tie azijatų filmai iš viso neįkandami, nesuprantami, nepažiūrimi. Turbūt esu rasistė, skinė, homofobė, mizoginė, seksistė ir ksenofobė. Bet jaučiu esminius mentaliteto neatitikimus, negaliu priimti ne šiaip kultūrinių skirtumų, o kažkokių visam mano pasaulėvaizdžiui prieštaraujančių rakursų. Panašiai krikščionys nesusišneka su musulmonais. Dėl bendro išsilavinimo visada einu bent į vieną to krašto filmą, profilaktiškai ir tolerancijai ugdyti. Tai galiu pasakyt tiek: operatorius čia persistengė. Darė videomenus, o išėjo filmas. Judanti kamera daro mėgėjiško kino įspūdį, bet čia tokio efekto, matyt, buvo siekta? Vis dėlto „Bleiro ragana“, pavyzdžiui, judančią kamerą pateisina, ir tą filmą dar įmanoma žiūrėti, o šito – ne, kenkia akims. Daug žydros spalvos ir nuolatiniai siaurų gatvelių labirintai protarpiais pažadina iš miego – ar čia ne Venecija? Reikėtų juos suvokti kaip egzistencinius labirintus – skurdo, vargo, pinigų, loterijos, gyvenimo būdo. Labirintai, iš kurių nebegalima išsipainioti. Filmo herojė prieš mirtį net pasiklysta – neberanda kelio iš kažkurio lūšnų kvartalo. Mintis nenuvesta ligi galo – tos moters sūnaus, žuvusio kareivio Eriko, šmėkla klaidžioja po visą filmą be jokio aiškaus tikslo, nebent su kokia poetine potekste. Dar yra graži seno žmogaus, sielvartaujančio dėl savo anūko mirties, scena. Ir mirties, nors filme ji stypčioja ant kiekvieno kampo, čia nėra per daug.


Poetas saulė

„Liudvikas“, rež. Vytautas V. Landsbergis, Lietuva, 2007

Šitą žiūrėjau Rašytojų klube, kur prisispraudė daug filmo herojaus gerbėjų ir šiaip lojalių asmenų – uodas snapo neįkištų. Stulbinantis populiarumas. Asmenybė, aišku, charizmatiška, bet jau turinti užkalkėjusį įvaizdį: tipinis poeto polėkis, pochuizmas, elgesio natūralumas. Poetas, kurio vaikystėje vos neišmetė iš darželio, spinduliuoja tikru, autentišku gaivalingumu; gal net yra labiau reiškinys negu poetas. Šypsenos negali nekelti rimta Liudviko Jakimavičius povyza, kai lenkų moksleiviams jis aiškina apie tai, ką reiškia kurti, kad kūrėjo veiksmai artimi Dievui ir pan., o dar solidesnis vertėjas sinchroniškai verčia tą paskaitą į lenkų kalbą. Parinktos dekoratyvios, bet sykiu ir natūralios, nedirbtinės kadruotės (scenos prie jūros, kaime ir „kūrybinis procesas“ prie kompo), gerai panaršyti archyviniai duomenys, sukeliantys nostalgiją Sąjūdžio metams, nuostabą dėl aktyvios ir kūrybingos studentijos, teatro ilgesį. Kaip dokumentika, filmas pranoko lūkesčius ir vėl paglostė nacionalinę savimeilę.


Turtuoliai irgi miršta

„Po vedybų“, rež. Susanne Bier, Danija / Švedija, 2006

Nuviliančiai nuobodus, klišinis filmas, kurio siužetas lengvai nuspėjamas, kai pamatai bent užuominą į kitą veiksmą. Žinojau, kad danų filmai būna arba / arba, bet paskui dar pasiskaičiau, kad tai to paties scenaristo, kuris parašė „Adomo obuolius“, darbas – ir aktorius, tiesa, tas pats, turbūt dėl ano filmo šlovės, – laukiau ašarų krioklio ir visuotinio vertybių perkainojimo. Deja, verkė tik ekrane. Su jausmų metaforomis ten niekas nesicackino – jeigu veikėjai turėjo kažką jausti, tai jie buvo rodomi stambiu planu, ilgokai, dažniausiai tiesmukai. Žiūrovai suprato, kad kalbama apie vienokį ar kitokį jausmą, bet verkiama ekrane buvo dar penkias minutes, kad visi, net patys bukiausi, galutinai įsisąmonintų. Melodramiškų įvykių ir faktų gausa šis filmas yra visai arti muilo operos žanro, tik truputėlį kondensuotesnis. Visa jo mintis – kad milijonieriai yra žmonės, o misionieriai irgi. Piniguočius iš pradžių pateikiamas kuo bjauriau, bet paskui jis netikėtai reabilituojamas – labdaringai paskirstė savo turtą ir pasirūpino šeima, numirė garbingai, tvarkingai, padoriai, oriai. Labai geras epizodas, kai jis žmonos akivaizdoje šaukia: „Aš nenoriu mirti.“ Savireguliacinės mirties ištroškusiai mūsų publikai tokius vaizdus rodyti ir rodyti – per televizorių, reklamos skyduose, ligoninėse. Ir, be abejo, „Kino pavasaryje“.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


80249. bava2007-04-11 15:29
rasyk daugiau. idomu Afftor zhzhiot. Peshi jishchio...

80250. dalgis2007-04-11 16:04
na, uzhteks "kritikuot", parashyk ka nors savo

80296. 3102007-04-12 09:12
del KP gaila, kad kitu filmu nematete (?). vis gi laukiame kito kino pavasario. kuriame pavyks pajausti kina: ivairu, nors gal ir apie ta pati (bet vis kitaip). beje, pasirinkti filma, i kuri eiti - beveik sekmes dalykas. p.s. o galetu rastis ..ir koks kino ruduo linkiu

80304. To 3102007-04-12 09:48
Mate ji, mate: http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/60935

80310. 3102007-04-12 11:07
aciu. mate. deja, kritika - subjektyvu. mintyse apie filmus kazko svarbaus truksta. ir net labiau nei visuose (maziau patikusiuose) filmuose, kuriuos teko matyti. sekmes

80311. 3102007-04-12 11:09
pritariu dalgiui

80370. pritariu 3102007-04-12 17:27
Jau geriau Giedre rasytu, nei filmu kritikomis uzsiiminetu. Geriausias rezultatas buna tada, kai kiekvienas dirba savo darba: kino kritikai - kritikuoja, rasytojos - raso.

80421. Trys šimtai dešimt 2007-04-13 00:21
Giedre raso puikius ese. O sitos pastabeles galetu buti vertingos nebent Kino pavasario organizatoriams, kad nenusivaziuotu i popsova Pukstos stiliu. Dar Coca-Colai, kad nustotu nuodyti spagesiais ir ziurejima painioti su atrajojimu. Bet sitie tai turbut is viso neskaito tokiu ezoteriniu organu kaip SA. Gaila. O autorei linkiu sekmes ir lauksime kitu tekstu! Tik nereikia saves pravardziuoti homofobe, skine ir rasiste. Mes jus mylime tokia, kokia esate - nereikia vaizduotis blogesne:)

80456. klausimas2007-04-13 14:29
o kas yra "skinė"?

80469. 3102007-04-13 15:36
satenams kazkas pasidare liudna be galo .

80472. beveik breznevas2007-04-13 16:35
acimenu kaip poetas- saule rudaminoj 1980 kazkokiam tvartely ant sieno kruvos astmatiskai dusavo su savo bendrakurse. kiti, neatsijunge, elgesi panasiai. o po herojus pasikele - kazkada afrikoj sutiktas istiese ranka kaip dovana, su tolyn sufokusuotu zvilgsniu.

80490. d to klausimas2007-04-13 21:59
- plikai nusiskutusi ultranacionaliste

80853. kukurūzas2007-04-17 13:01
nu bet gerai prisižiūrėjau filmų per kino pavasarį

80871. 3102007-04-17 14:04
p.s. kai kurie filmai dar ir siandien sunkiai pamirstami

80874. klausimas Giedrei2007-04-17 14:18
o jeigu, pavyzdžiui, labai alkanas ir imi be garso po vieną kukurūziuką ir dedi ant liežuvio, bet nekramtai, o lauki pakol ištirpsta - tai taip galima ar vis tiek - ne?

80885. atsako Negiedre2007-04-17 15:54
Jie smirda gi. Kai rodo kokius nors badaujancius Afrikos/Filipinu/Cigonu vaikus, trukdo isijausti, susitapatinti.

Rodoma versija 24 iš 24 
14:31:47 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba