ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-04-07 nr. 839

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BLEIZGYS. Kvailiai (81) • JONAS NAČAS. Odė Nematomam Žmogui (9) • RASA ŽIEMYTĖ (8) • -js-. Sekmadienio postilė (15) • IGOR T. MIECIK. Mirties bausmė (23) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Kažkoks Giedraitis iš Paryžiaus (1) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (5) • MARGARITA MATULYTĖ. Laisvę Budvyčiui! (3) • ANNA ACHMATOVA. Iš viso gyvenimo (9) • ED. CALYTIS, KARLIS KRŪZA, ZEMGALIEČIŲ BIRUTĖ, J. AKURATERIS, J. JAUNSUDRABINIS, KARLIS ŠTRALAS, A. BALTPURVINIS, KARLIS JAKOBSONAS, KARLIS SKALBĖ. Mūsų meno motyvaiRENATA ŠERELYTĖ. Ar nuostabiame pasaulyje bereikia mąstyti (1) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Kukurūzų kinas (16) • Socyk, Dzieve! (5) • GILBONĖ. Neturiu pasirinkimo. Supuosi ant lempos (4) • SERGEJ DOVLATOV. Iš užrašų knygučių (5) • DAVID WARREN. Nepamirškim juoktis (23) • RYTIS RADAVIČIUS. Mesijas (1) • Bawo ni! (452) • 2007 m. balandžio 14 d. Nr. 14 (840) turinys (38) •

Mirties bausmė

IGOR T. MIECIK

[skaityti komentarus]

iliustracija
Prieš egzekuciją. 1865
Alexander Gardner

Nėra tokios kaltės, už kurią vienas žmogus kitą galėtų pasmerkti myriop, pasakė Italijos premjeras Romano Prodi. Jo šalis, kuri nuo sausio pradžios perėmė rotacinę narės vietą JT Saugumo Taryboje, paskelbė iniciatyvą uždrausti mirties bausmę visame pasaulyje. Sumanymas sulaukė entuziastingo kitų Europos vyriausybių, kurios, priešingai nei JAV, gruodžio pabaigoje pasmerkė Sadamo Huseino egzekuciją, palaikymo.

Europos politikų pasipiktinimas nusipelno pagyrimo, tačiau iš dalies jis veidmainingas, nes, be Sadamo, praeitais metais mirties bausmė buvo įvykdyta beveik dviem tūkstančiams žmonių, ir nė vienas iš jų nusikaltimais nė iš tolo neprilygo Irako diktatoriui. Europa susirūpino mirties bausme tik tada, kai ši pati šoko jai į akis: į aną pasaulį buvo pasiųstas visiems žinomas asmuo, o egzekucijos vaizdo įrašas pasklido po pasaulį ir sukėlė pasibaisėjimą budelių brutalumu bei ne ką mažesnį liguistą susidomėjimą nusikaltėlio agonija.

„Sadamo egzekucija pasaulinę diskusiją apie mirties bausmę tuoj įkaitino iki virimo taško, nes ir iki jos keletą ar keliolika savaičių disputai buvo labai karšti“, – sako Saria Rees-Roberts iš „Amnesty International“, nuo seno prieš mirties bausmę kovojančios organizacijos, Londono skyriaus.

Kalėdų dieną egzekucijas atnaujino Japonija, ten buvo pakarti keturi nuteistieji, tarp jų ir du septyniasdešimtmečiai. Siekiant išvengti protestų, egzekucijos kaip įprasta surengtos po parlamento sesijos, o visuomenė nebuvo informuota nei apie bausmės vykdymo datą, nei apie vietą. Patys nuteistieji sužinojo besiartinant mirtį egzekucijos dienos rytą, o jų artimieji – jau post factum. Prieš tai penkiolika mėnesių mirties bausmės nebuvo vykdomos, nes teisingumo ministras kaip budistas atsisakydavo pasirašyti nuosprendžius. Šis trukdis išnyko neseniai pasikeitus vyriausybei, ir naujasis teisingumo tarnų vadovas nutarė atsigriebti už sugaištą laiką. Japonijos teismai praeitais metais paskelbė 44 mirties nuosprendžius, daugiausia per pastaruosius dvidešimt metų.

Praėjusių metų vidury Teherane už svetimavimą buvo pakarta šešiolikmetė Atefeh Radžabi. Nuosprendis buvo nesuderinamas net su drakoniška persų teise: pirmiausia teisėjas padidino jos amžių iki dvidešimt dvejų metų, o paskui nesustabdė egzekucijos, nors pasmerktoji maldaudama šaukė: „Malonės, malonės“, nes pagal tradiciją jos turėjo būti pasigailėta. Savo nelaimei, paauglė per teismo procesą įžeidė teisėją, šis asmeniškai užnėrė jai kilpą ant kaklo.

Prieš mėnesį Libijos teismas pakartotinai pasmerkė myriop penkias slauges bulgares ir palestinietį gydytoją, tai sukėlė audringus Europos Sąjungos protestus. Procesas dėl Libijos vaikų užkrėtimo ŽIV buvo surežisuotas, o prisipažinimas iš nuteistųjų išgautas kankinimais.

Šie sukrečiantys pavyzdžiai ir makabrišku reginiu paversta Irako diktatoriaus egzekucija – tai tik mirties bausmės paveikslo dalis. Mirties archipelagas vis dar egzistuoja ir nusikaltėliai vis dar žūsta nuo valstybės rankos, tačiau mirties nuosprendžių ir jų vykdymų statistika, visuomenės nuomonės tyrimai ir įvairių šalių teisės pokyčiai liudija, kad abolicinė revoliucija įgauna pagreitį.

Dar niekada per pastaruosius dešimt metų Amerikos kalėjimuose nebuvo įvykdyta taip mažai mirties bausmių kaip praeitais metais, o JAV teismai pasmerkė myriop mažiausiai kaltinamųjų per trisdešimt metų. Tarp pačių amerikiečių mirties bausmės šalininkų, palyginti su XX a. paskutinio dešimtmečio pradžia, sumažėjo nuo 80 iki 66 procentų. Pagrindinė priežastis – teismų klaidos ir aštrėjantys nesutarimai dėl mirtinos injekcijos, dabar labiausiai paplitusio egzekucijos būdo. Nuo 1976 m. iš Amerikos mirtininkų kamerų išėjo net 123 žmonės, visiškai išteisinti atlikus DNR tyrimus. 2000-aisiais, bijodamas pasiųsti į aną pasaulį bent vieną nekaltąjį, Ilinojaus gubernatorius urmu suteikė malonę net 167 pasmerktiesiems savo valstijoje.

Tačiau tikras lūžis įvyko, kai prieš dvejus metus britų medicinos žurnale „The Lancet“ buvo paskelbti grupės amerikiečių anesteziologų tyrimai. Minėtieji anesteziologai išanalizavo mirties bausmių vykdymo korteles keturiose valstijose, taikančiose mirtinas injekcijas; atlikta analizė atskleidė, kad 88 procentams pasmerktųjų buvo suleistos per mažos nuskausminamųjų preparatų dozės, o 43 procentai jautė nė kiek nesusilpnintą siaubingą skausmą, kuris suima suleidus širdies veiklą stabdančio preparato. Jie negalėjo to parodyti, nes raumenis paralyžiuojančių preparatų dozė buvo suleista visa. Paskelbus tyrimo rezultatus imta masiškai stabdyti nuosprendžių vykdymą, nes JAV Konstitucijos aštuntoji pataisa draudžia žiaurias bausmes. Keletoje valstijų nuosprendžių vykdymas buvo suspenduotas, kitose teismai smarkiai apribojo valdžios galimybes vykdyti egzekucijas.

Apmąstymai apie mirties bausmę prasidėjo net Kinijoje, kuri yra pasaulio „egzekutorių“ juodojo sąrašo viršuje. Mirties bausmių vykdymo moratoriumas, kurio reikalauja žmogaus teisių gynimo organizacijos prieš olimpiadą Pekine, veikiausiai nebus paskelbtas, bet valdžia nusprendė, kad visus mirties nuosprendžius peržiūrės KLR Aukščiausiasis Teismas, o jo pirmininkas rekomendavo teisėjams rūsčiausią bausmę skirti tik kraštutiniais atvejais.

Debatai dėl mirties bausmės panaikinimo pasiekė ir Artimuosius Rytus, kur visos valstybės, išskyrus Izraelį, ją taiko. Galimybę ją panaikinti svarsto apšviestoji Jordanija. Praeitais metais aukščiausiąją bausmę panaikino Filipinai, o Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas, Naujųjų metų išvakarėse kreipdamasis į tautą, pareiškė, kad prieš pasitraukdamas iš pareigų nori į Konstituciją įrašyti nuo 1981 m. galiojantį mirties bausmės draudimą.

Gal jau yra tikimybė, kad mirties bausmė liks tik mūsų civilizacijos istorija? Gal įmanoma įtikinti jos atsisakyti Kiniją ar Jungtines Valstijas, nuolatines JT nares? „Vien Romano Prodi žodžių ir net visų Europos valstybių premjerų pareiškimų tam nepakaks. Tai neįvyks nei po metų, nei po dvejų, nei po penkerių, tačiau pasaulio be mirties bausmės vizija yra įmanoma“, – mano Michelis Taube, Pasaulio koalicijos prieš mirties bausmę lyderis.

Dar prieš trisdešimt metų ne mažiau fantastiškai skambėjo ir kvietimas panaikinti mirties bausmę visose Europos valstybėse. Šiandien 45 ir 46 Europos Tarybos narių visiškai atsisakė ją taikyti. 1965 m. pasaulyje buvo tik 12 valstybių, kurios išbraukė iš baudžiamųjų kodeksų mirties bausmę. Šiandien tokių valstybių 68, 11 išsaugojo mirties bausmę tik karo atveju, kitose 30 paskelbtas mirties bausmės moratoriumas.

Nors mirties bausmės šalininkų vis dar daugiau negu jos priešininkų, pirmųjų gretos retėja. Verta prisiminti, kad dauguma šalių, kurios atsisakė mirties bausmės, darė tai nepaisydamos savo piliečių nuomonės. „Raganas medžioti irgi buvo liautasi nepaisant daugumos nuomonės“, – rašė Leszekas Kołakowskis.

Dar XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje egzekucijos Europoje buvo vykdomos taip pat kaip šiandien Irane – kaip reginys miniai. Markizas du Deffand’as, 1889 m. tapęs dviejų nuteistųjų nukirsdinimo Paryžiuje liudininku, prisimindamas rašė: „Minia reagavo su vaikišku entuziazmu. Tuo metu buvo pats Pasaulinės parodos Paryžiuje įkarštis, bet egzekucija sulaukė kur kas daugiau dėmesio negu pono Eiffelio bokštas. Pervežimų įmonė „Thomas Cook & Company“ įrašė egzekuciją į įdomybių sąrašą ir parengė septynis arkliais traukiamus autobusus smalsiems turistams ten nuvežti.“

Anksčiau ilgus amžius pasmerktieji myriop būdavo nukryžiuojami, kariami, nukirsdinami, deginami ant laužų, ketvirčiuojami, sodinami ant kuolo, ir niekam tai neatrodė smerktina. Iki Apšvietos laikų prieš mirties bausmę nepasisakydavo nei Bažnyčia, nei didieji mąstytojai. Immanuelis Kantas laikė ją natūraliu visuomeninės tvarkos elementu, Hegelis – dialektine būtinybe, nusikaltimo antiteze. Dar ilgai po 1764 m., kai abolicionizmo pirmtakas Cesare Beccaria publikavo traktatą „Apie nusikaltimus ir bausmes“, mirties bausmei nepritardavo tik saujelė ekscentrikų. Ir dabar padėtis nepasikeitusi 68 pasaulio valstybėse.

Tačiau niekas nėra duota amžiams. Sovietų Sąjungoje mirties bausmė buvo atšaukiama tris kartus, bet kaskart sugrąžinama, tučtuojau pasiunčiant į aną pasaulį šimtus tūkstančių nuteistųjų. 1972 m. JAV Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad valstijų įstatymai neužtikrina amerikiečiams pakankamos apsaugos nuo žiaurios bausmės, ir keletą metų mirties bausmės nebuvo vykdomos. Tačiau 1976 m. tas pats teismas pripažino, kad mirties bausmė neprieštarauja Konstitucijai, o valstijos, pataisiusios savo įstatymus, susijusius su mirties bausme, laikui bėgant vėl ėmė vykdyti egzekucijas. XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje JAV prisijungė prie pasaulio lyderių įvykdytų egzekucijų srityje (1999 m. buvo įvykdytos 98 egzekucijos).

Europoje mirties bausmę vis dar taiko Baltarusija, ją vėl sugrąžino Gambija ir Papua Naujoji Gvinėja, nors, kaip ir anksčiau, nė karto jos neįvykdė. Apie mirties bausmės sugrąžinimą diskutuojama Jamaikoje ir Australijoje, partija „Teisė ir teisingumas“ prieš keletą metų siūlė sugrąžinti mirties bausmę Lenkijoje, Peru svarstoma, ar nevertėtų jos taikyti plačiau. Daugumoje šalių mirties bausmė rezervuota žiauriems nusikaltėliams, tačiau arabų šalyse ji skiriama ir už islamo atsižadėjimą, santuokinę neištikimybę ir sodomiją, Kinijoje – už sukčiavimą ir mokesčių vengimą, daugelyje Azijos valstybių mirties bausmė daugiausia skiriama narkotikų prekeiviams.

Nepriklausomai nuo to, mirties bausmė taikoma plačiai ar ne, debatai vyksta intensyviai ar vangiai, mirties bausmės šalininkų ir priešininkų argumentai visur tokie patys ir nuo Apšvietos laikų koncentruojasi į du didžiuosius klausimus: ar mirties bausmė efektyvi ir ar ji etiška? Atsakymai į juos parenkami laisva nuožiūra, priklausomai nuo atstovaujamos pozicijos.

Mirties bausmės priešininkai, pavyzdžiui, cituoja Charlesą Dickensą, kuris aprašė, kaip XIX a. vykdant mirties bausmę kišenvagiui jo „kolegos“ ramiai tuštino į egzekuciją vėpsančių žioplių kišenes. Jie taip pat tvirtina, kad egzekucija brutalizuoja visuomeninio elgesio normas, pakerta žmogaus gyvenimo neliečiamybės idėją, pažeidžia joje dalyvaujančių asmenų orumą ir žmoniškumą.

„Vykdant teisingumą, iš žmogaus, kuris pažeidė įstatymą, galima atimti laisvę, turtą ir net orumą. Tačiau teisingumo galia nesiekia teisiamo žmogaus gyvenimo, nes jokia valdžia neturi legitimios teisės atimti iš vyro ar moters jų žmoniškumo pamatą – pačią gyvybę“, – savo naujojoje knygoje rašo Robert’as Badinter, Prancūzijos senatorius, kuris 1981 m. pasiekė, kad jo šalyje būtų panaikinta mirties bausmė.

Mirties bausmės šalininkai savo ruožtu pasitelkia amerikiečių ekonomisto Izaako Ehrlicho tyrimų rezultatus. Savo studijoje Ehrlichas teigia, kad kiekviena egzekucija 1933–1969 m. užkirto kelią aštuonioms žmogžudystėms. Priešininkai jiems atsako, kad niekur, kur buvo panaikinta mirties bausmė, nepastebėta žmogžudysčių skaičiaus padidėjimo, šalininkai į tai atkerta, kad sumažėjimo irgi niekur nepastebėta. Argumentacija nesikeičia, tačiau vis daugiau faktų byloja mirties bausmės priešininkų naudai. Ir, nors paradoksalu, daugiausia tai faktai, susiję su mirties bausmės vykdymo praktika.

Teoriškai pasmerktuosius myriop žmonija žudo vis humaniškiau. Kai 1792 m. balandžio 25 d. pirmą kartą buvo panaudota giljotina, vienas Paryžiaus laikraštis rašė: „Toks žudymo būdas nesutepė niekieno rankų, o jo veikimo greitumas atitinka teisės dvasią – dažnai rūsčią, bet anaiptol ne žiaurią.“ Giljotinos entuziastai priminė, kad dar vos prieš šimtą metų per grafo de Chalais egzekuciją nevykėliui budeliui prireikė net 29 kirčių kalaviju, kad nukirstų pasmerktajam galvą.

Prieš keliasdešimt metų kaip greitai ir patikimai veikiantys egzekucijos būdai buvo šlovinami patobulintos kartuvės, vėliau elektros kėdė ir dujų kamera. Šiandien humaniškiausiu numarinimo būdu laikoma nuodų injekcija – populiariausia mirties bausmės vykdymo forma JAV, pasitelkiama 37 iš 38 valstijų, taikančių mirties bausmę (išimtis Nebraska, kuri lieka ištikima elektros kėdei, nors jau ilgus metus šioje valstijoje nebuvo įvykdyta nė viena egzekucija). Kitose pasaulio valstybėse labiausiai paplitęs būdas pasiųsti nuteistąjį į anapusybę lieka kartuvės.

Tačiau nauji išradimai ir jų panaudojimo būdai niekada nespės pavyti vis aukštesnių visuomenės humanistinių standartų. Prireikė vos keliasdešimt metų, kad besiritanti per Paryžiaus grindinį galva visuomenės akyse taptų žiaurumo ir aklo teroro simboliu, o elektos kėdė – šiuolaikiniu kankinimo įrenginiu, kuris prieš nužudydamas žmogų išgarina akis, suvirina smegenis ir nudegina odą. Šiandien JAV kontroversiškų vertinimų sulaukia ir minėtoji injekcija.

„Nepriklausomai nuo egzekucijos būdo, žmogaus žudymas yra toks dalykas, kad kaip besistengtum, jis vis tiek netaps absoliučiai higieniškas kūno ir psichikos atžvilgiu“, – reziumuoja gydytoja Katherine Holte, grupės „Danijos medikai prieš mirties bausmę“ aktyvistė.

Tai, kas vyksta mirtininkų kamerose, gali sukrėsti ne tik mirties bausmės priešininkus. Japonijoje debatus sukelia ne tiek pati mirties bausmė (pakariant), kiek pasmerktiesiems nustatytas režimas. Iki paskutinės akimirkos jie nežino nei dienos, nei valandos, nuosprendžio vykdymo laukia net po dvidešimt metų, o mirtininkų kamerų plotas siekia vos 5 kvadratinius metrus. Žiemą jos nešildomos. Nuteistajam negalima po jas vaikščioti, jis turi sėdėti ant grindų. Jam priklauso pasivaikščiojimas savaitgaliais ir kasdienė migdomųjų dozė. Tai padeda ištverti. Po egzekucijos šeima turi parą kūnui pasiimti. Paprastai niekas neatvyksta, nes turėti šeimoje mirties bausme nubaustą žudiką Japonijoje yra didelė nešlovė.

Jungtinėse Valstijose šoką sukėlė vienuolės ir abolicionistės Helen Prejean knyga „Dead Man Walking“ – tiesioginės liudininkės pasakojimas apie egzekucijas – ir 1995 m. pagal ją pastatytas to paties pavadinimo filmas. Šios knygos dramatizmas kyla ne iš klausimo „Ar mirsiu?“, bet iš klausimo „Kaip mirsiu?“. Knygoje Prejean aprašo, kaip 1953 m. San Kventino kalėjime buvo vykdoma Leandreso Riley egzekucija. Jis buvo atvestas į dujų kamerą, pririštas diržais prie kėdės, paskui dujų kameros durys buvo uždarytos ir užsandarintos; tačiau Riley išsilaisvino iš diržų ir pradėjo blaškytis po kamerą. Ten buvę kalėjimo prižiūrėtojai po to jau niekada neįstengė dalyvauti vykdant egzekucijas.

Ne kartą kontroversiškų vertinimų sulaukė ir būdai palaikyti ramybę kalėjimuose prieš egzekuciją. Misūryje dieną prieš egzekucijos vykdymą kaliniams buvo rodomi pornografiniai filmai, Šiaurės Karolinos moterų kalėjime prižiūrėtojos skatino nuteistąsias masturbuotis.

Labiausiai sukrečiantys Vakarų visuomenei, be abejo, atrodo mirties vykdymo būdai, praktikuojami kultūriškai ir etniškai tolimose Vakarams šalyse: Kinijoje, kur nužudyto nuteistojo kūnas ketvirčiuojamas, ieškant persodinimo operacijoms tinkamų organų, Sudane, kur pasmerktieji myriop nukryžiuojami, pagaliau Irane ir Nigerijoje – ten mirties bausmė neretai vykdoma užmėtant nuteistuosius akmenimis, kurie, negana to, būna griežtai reglamentuoto dydžio, kad nuteistasis nemirtų nepatyręs kančių.

Pastaruoju metu abolicionistai su vis didesne viltimi žiūri į Kiniją ir Jungtines Valstijas. JAV – dažniausiai mirti pasmerkianti demokratija, kur net liberalas Billas Clintonas, būdamas Arkanzaso gubernatoriumi, patvirtino 26 mirties nuosprendžius ir nė karto nepasinaudojo teise suteikti malonę, o per prezidento rinkimų kampaniją nutraukė agitacinę kelionę po šalį, kad pasirašytų mirties nuosprendį, bijodamas pralaimėti rinkimus. Kinija – tai mirties fabrikas, kur, 2005 m. duomenimis, įvykdoma 94 procentai visų pasaulyje žinomų egzekucijų (faktinis jų skaičius, manoma, didesnis keturis kartus).

Ir vis dėlto. Jungtinėse Valstijose šešti metai iš eilės mirties nuosprendžių skaičius mažėja ir šiandien yra perpus mažesnis negu XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje. Po audringų diskusijų Aukščiausiasis Teismas uždraudė vykdyti mirties bausmę pirmiausia atsilikusio vystymosi asmenims, o paskui ir tiems nusikaltėliams, kurie per nusikaltimo įvykdymą nebuvo sukakę pilnametystės amžiaus. Sausio 3 d. Naujojo Džersio įstatymų leidybos komisija rekomendavo valstijos valdžios institucijoms atsisakyti mirties bausmės, pavadinusi ją „nesuderinama su evoliucionuojančiais deramumo standartais“. Kinijoje nuo metų pradžios įsigaliojo nuostatos, apribojusios teismų galimybes skirti mirties bausmę, be to, vis dažniau mirties bausmė vykdoma suleidžiant nuteistajam mirtiną injekciją, užuot paleidus jam kulką į pakaušį.

„Vis kritiškesni mirties bausmės atžvilgiu tampa teisingumo sistemos darbuotojai: teisėjai, advokatai, net policininkai ir prokurorai“, – teigia profesorius Gregory Lermontas, buvęs teisėjas, Pensilvanijos universiteto teisės dėstytojas. Kitas amerikietis teisėjas, Aukščiausiojo Teismo narys Antony Blackmunas, kuris anksčiau pritarė mirties bausmei, neseniai pareiškė: „Jaučiu moralinę ir intelektinę pareigą pripažinti, kad eksperimentas su mirties bausme nepavyko.“

Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad Amerikos kaip mirties bausmės šalininkų tvirtovės įvaizdį sukuria pirmiausia Teksasas, kur praeitais metais į anapusybę buvo pasiųsti 24 iš 53 visoje Amerikoje mirties bausme nubaustų nuteistųjų. Antroji sąraše Ohajo valstija, kur buvo įvykdytos „tik“ 5 egzekucijos.

Realistams aišku, kad iki pasaulinio moratoriumo mirties bausmei dar toli. Ir tikrasis iššūkis yra ne JAV, kur debatai dėl mirties bausmės panaikinimo jau vyksta, ar Kinija, kuri pasirengusi keistis dėl pragmatinių interesų, o šalys, kur galioja Korano teisė, šariatu paremti įstatymai. Vienas dalykas yra ginčytis net su labiausiai užkietėjusiu ir pasikausčiusiu mirties bausmės šalininku ir visai kitas – su Dievo žodžiu.


„Przekrój“, 2007.I.11

Vertė Vitalijus Šarkovas

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


80289. po palme(susizlastines)2007-04-12 05:52
skamba graziai, bet as visiskai suprantu teva, kuris cia pat ivykdo mirties bausme savo vaiko zudikui, kurio mirties liudininku ka tik buvo.
Grazus rupestis, kad uzkietejes nusikaltelis gink dieve nepatirtu kanciu egzekucijos metu, truputeli nublanksta, kai suzinai, su kokiu malonumu tas isgama kankino ir zude savo aukas. Akis uz aki, paklausit? taip.

80291. rudra2007-04-12 06:43
Sutik, Po palme, kad tai nėra tas pat - trenkt kirvuku ar kuo tarkim savo vaiko žudikui -(aš trenkčiau, tikrai) ir skirti mirties bausmę tokiam nusikaltėliui. Mirties bausmė nevykdoma spontaniškai, afekto būsenoje, įtūžus - tai ilgas apgalvotas, įstatymu paremtas procesas, tuo jis ir šiurpus. Į šį procesą įtraukiami žmonės nori nenori irgi tampa tarsi žudikais, o juk pasakyta - nežudyk, taigi jie irgi tampa paliesti, suluošinti, manau. Be to, visi žudikai, šiaip ar taip žiūrėk, yra arba nesveiki, iškreiptos psichikos žmonės, ką ten besakytų psichiatrai, arba tai žmonės visiškai be tikėjimo, jokio, na, tokie baisiausi, bet jei žiūrėt iš šitos pusės - mirties bausmė atima jiems atsivertimo, įtikėjimo (į bet ką) galimybę, galimybę suvokti savo kaltę ir gailėtis. Sunkus klausimas.

80352. Red Neck :-( 2007-04-12 14:04
Visiems gaila nusikaltelių... O kaip aukos ir jų artimieji?

80361. po palme2007-04-12 15:07
sutinku, kad procesas yra galutine demokratijos isigimimo forma. Istestas laikas nebutinai padidina atsivertimo galimybe, sako, kad ta galimybe didesne isgyvenant mirties siaubo artuma, t.y. jei kazkas pasako: proceso nebus, dabar mirsi lygiai taip, kaip mire tavo auka.

80380. krankt > Red Neck2007-04-12 19:49
Panasu, kad aukos nelabai kam rupi, nes jau nebegyvos, pries jas nebeparodysi savo krikscioniskojo atlaidumo, kilniadvasiskumo ir t.t. Sitas "aukstos morales" spektaklis skirtas gyviesiams.

80400. cc2007-04-12 21:28
Gal tai korektūros klaida, kad TSRS , sugražinus mirties bausmę,iš karto į aną pasaulį pasiųsdavo šimtus tūkstančių žmonių? Manau, kad gimę kūdikiai nėra žudikai. Kodėl jie jais tampa? Ar tai ne socialinė problema? Jei jie gautų tinkamą auklėjimą, gal žudikais netaptų? Bet žmonijai tai menkai rūpi, nes kainuotų labai nemažus pinigus. Geriau pinigus skirti tankų, bombonešių, atominio ginklo kūrimui. Tapus galingiausiam pasaulyje, žymiai lengviau uždirbti iš kitų milijardus. Prisiminiau, kaip Japonija buvo užsidariusi svetimoms valstybėms. Pastarosios suorganizavo karą. Pralaimėjusi Japonija buvo priversta įsileisti svetimšalius. Tai apie ką čia dar galima diskutuoti?

80422. krankt > cc2007-04-13 01:13
Ziurejau kazkada laida apie itin ziauru Amerikos serijini zudika Kuklinski, tai pasakojo apie ji, kad jau vaikysteje ypatingai ziauriai kankindavo ir nuzudydavo gyvunelius. Man tai panasu i psichikos sutrikimus, ir jie kartais pasireiskia gana anksti. Nesu specialiste, tik is bendro supratimo.

80428. ivs2007-04-13 05:47
Žmoniškumo pamatas yra gyvybė, teigiama straipsnyje. Atsiprašau, kur? Gyvybėje? Žvėrys irgi gyvuliai, ar taip supratau?
O ar kas nors žino, ko trokšta nusikaltėliai? Gal kaip tik mirties labiau, nei kalėti iki gyvos galvos? Ir ji jiems suteikiama. Ar mirties bausmė yra mažiau humaniška, nei nuteistumas iki gyvos galvos? Kokiomis sąlygimis gyvena nuteistieji iki gyvos galvos? O mirtini ligoniai?

80429. cc - krankt2007-04-13 07:54
Yra ir išsigimėlių. Vis dėl to manyčiau, kad didžioji dauguma nusikaltėlių nėra tokie.

80430. rudra2007-04-13 08:17
tai, kad žiaurumas pasireiškia jau vaikystėje - ar tai, manot, to mažo vaiko kaltė? Kad jis būtent toksai? atvejis iš mano giminės: jauna moteris žudėsi būdama pastojusi, atsitiktinai buvo išgelbėta, pagimdė sūnų. Dabar jam 40, jis bandė pasikarti jau du kartus. Ir atvirkščiai - įsivaizduokim žmogų, kurio motina nelaukė, tik ir galvojo apie abortą, sakykim, bet jo nepasidarė, - vaikas jau užprogramuotas žudyti. Visada yra priežastis, žiaurumas - jos pasekmė, ir ta pasekmė ateina iš kitų susijusių žmonių poelgių, taigi žodis "kaltė" yra sąlyginas.
Sąlygos, IVS, visai kas kita. Žmogus gyvena tol, kol dirba jo smegenys, ar ne? Nuo gyvūnų skiriamės tuo, kad gebam mąstyti ir kurti, ar ne? Žiauriausiomis sąlygomis gyvenant šitai vis tik įmanoma. Aš apskritai esu prieš bet kokią bausmę, pritariu tik visuomenei pavojingo asmens izoliavimui, kad jis negalėtų kenkti kitiems. O mirtinais ligoniais anksčiau ar vėliau tampame mes visi, šita liga sergam jau nuo gimimo, galima sakyt.

80431. rudra2007-04-13 08:19
Būtų labai įdomu išgirsti NA nuomonę šitam puslapy.

80476. krankt2007-04-13 19:21
Mirties bausmes priesininku entuziazmas nera toks jau vienaplanis, ypac valdanciuju sferoje. Is tu, kuriems nuo gailestingumo zudiko gyvybei aptemes protas, retas kuris zino, koks didelis biznis yra kalejimas ir kiek mokesciu moketoju pinigu galima tam reikalui ismelzti. Vieno kalinio islaikymui valstyve isleidzia kur kas daugiau pinigu, nei, tarkim, socialine pasalpa gaunanciai vienisai motinai su trimis vaikais. Taip yra JAV, Kanadoje, gal ir Lietuvoje - to tiksliai nezinau. Ir dar i tokia vargse moterele daznas snairuoja, nors ji augina vaikus, o stai uzkietejusio zudiko jiems gaila, jo islaikymo kastai ju nejaudina. Kazkas netvarkoje su prioritetais. Viskam pinigu neuztenka, tad reikia galvoti. Jei butu mano valia, as zudiku islaikymui skirtas sumas pervesciau vaiku ir jaunimo auklejimui, kitokioms naudingoms socialinems reikmems.

80479. cc - krankt2007-04-13 21:02
Lietuvoje taip pat kalinio išlaikymui daugiau skiriama. Gal čia įskaitomos kalėjimo eksploatavimo (pastatų, mašinų,įrangos)išlaidos, amortizaciniai atskaitymai , personalo atlyginimai, maistas ir kitos išlaidos plius nuo jų 18% PVM :))) ? Nemanau, kad kalinių prastam maistui skiriamos didelės lėšos. Matomai valstybei pigiau atseina policijos, prokuratūros,teismų, kalėjimų išlaikymas nei užauginimas normalaus žmogaus. O kiek yra padorių, normalių, fiziškai ir psichiškai sveikų žmonių, kurie laikosi 10 Dievo įsakymų ir nėra gyvenime padarę nuodėmių. Žinau tik save vienintelį. :)))

80491. krankt > cc2007-04-13 22:03
Taip, turejau omeny visus kastus, ne tik mitybos. "Prikuria" neva visokiausiu darbo vietu, zinotum, kokias algas lupa teismo "lodariai". Ir uz ka? As tai ziuriu i tai kaip i nusikaltima nusikaltime pries padoria visuomene. Cece, turbut nepatikesi, bet turejau savo akimis patiketi, kai Kanadoje perskaiciau laikrastyje straipsni apie kalinius: pries savaite pateikiamas meniu, kad kaliniai issirinktu, ka nores valgyti, kaip kokiam restorane, tik uz tai neturi susimoketi. Kaip rusai kad sako, toliau nebera kur, kazkoks totalus iskrypimas. Be to, pakanka nors puses dievo isakymu laikytis ( be siknos laizymo baznyciai), ir tai bus labai gerai.

80494. cc - krankt2007-04-13 22:29
Man keistai atrodo, kai visiems nuteistiesiems Kanadoje valdžia demonstruoja gero tono manieras. Be abiejo, smurtas gimdo smurtą. Tikriausiai galvoja, kad kaliniai pasitaisys, daugiau nenusikals.Kalėjime sudaromos geresnės sąlygos nei gyvenime. Manyčiau, kad ne kalėjime reikia žmogų perauklėti, kuo aš labai abejoju, bet normaliame gyvenime siekti išugdyti moralų žmogų.Suprantama, tai labai sudėtinga, jei vaikai auga alkoholikų ar banditų šeimose. Labai žiaurus, liūdnas atvejis įvyko netoli, gretimame kaime. Kažin kaip susiklostys tolimesnis vaikų gyvenimas. Nenoriu net pasakoti, kad nesugadinčiau nuotaikos.

80498. krankt > cc2007-04-14 00:05
Teisingai pastebejai, kalejimas yra bausmes atlikimo vieta, o ne atsivertimo sanatorija. Teisineje terminologijoje dar yra toks daznas svecias - recidyvo apraiskos. Cia panasiai kaip su neisgydomomis ligomis, ir nieko niekas nepadarys. Protas tam ir duotas zmogui, kad jis galu gale suprastu, kur gi yra toji galutine riba. Siaip jau zmogui agresyvumas yra prigimtinis, bet homosapiensas deda pastangas save tramdyti, tai ir yra civilizacija. Plesrunu pasaulyje, beje, irgi egzistuoja savotiska "civilizacija", kaip kad hierarchija, prioritetai, pavaldumas, net socialine rupyba ( pvz. vilkuose).

80503. NA2007-04-14 15:57
Neturiu kada nei rašyti, nei skaityti. Bet priešokiu pasakysiu, kad mano nuomonė tokia pat kaip ir Šv. Rašto.Aš jau apie tai rašiau, bet dar pakartosiu, kad šios problemos sprendimas yra, man rodos 1 Kor 5,1-5.Tomas Akvinietis, kaip minėjau, irgi buvo UŽ mirties bausmę.Jei žinočiau, kad tolesniame savo gyvenime smuksiu vis žemyn, prašyčiau Dievo, kad laiku tą gyvenimą sustabdytų. Jis turbūt taip ir daro.

80537. cc - NA2007-04-14 22:02
Na, gal galima nosytę aukščiau?

80538. cc2007-04-14 22:06
Kaip gera, kad per tv2 rodo "bliuzo naktis". Labai gailėjausi, kad su dukra negalėjau nuvykti. Kažkodėl bliuzai neatsibosta.

81473. Rasa2007-04-24 07:43
vis delto as nesuprantu kai kuriu zmoniu, kurie kartais laikosi tvirtos nuomones, jog mirties bausme yra gerai, bet ima ir pradeda neigti savo nuomone.jei turi savo nuomone ir tvirtai tuo tiki, tai reiskia ir reikia laikytis savo nuomones.as galiu atvirai pasakyti:esu UZ MIRTIES BAUSME.galbut dabar mane palaikysi baisiu zmogumi ir panasiai, taciau supraskite ir mane,tai tiesiog mano nuomone.ka daryti su zmogumi, kuris tiesiog su malonumu, del pinigu ar del kito pasitenkinimo nuzudo zmogu?ar ji geriau nubausti laisves atemimu iki gyvos galvos?bet kam ji nubausti iki gyvos galvos ir kam jam suteikti galimybe gyventi jei ziauriai pasiielgia su kitu zmogumi?galbut tai grieztesne bausme, kad turi kankintis ir gyventi su mintimi, kad ir mirsi tarp siu sienu, taciau valstybe turi ji islaikyti dar daug daug metu, kol jis numirs.tai kam valstybei svaistyti pinigus jeiir taip ju nera?galbut jei butu mirties bausme tada zmonija susiprotetu, jog jei as kitam taip padarysiu tai tas pats gali ir man atsitikti?tyrimai rodo kad salyse kur vykdomos mirties bausmes, siu egzekuciju skaicius mazeja, tai galbut zmonija ir supranta, jog zudyti kita nevalia?

103626. tundra2007-11-30 19:36
visi zmones turi teise i gyvybe...

108464. aha2008-01-24 00:37
o zudikas zudydamas galvojo apie gyvybes isaugojima? abejoju :D as uz mirties bausme koks visuomenei point`as islaikyt zudika kuris pasodintas iki gyvos galvos? nesamone. mirtis uz mirty... ziauru, bet teisinga

Rodoma versija 24 iš 24 
14:31:43 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba