ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-04-07 nr. 839

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BLEIZGYS. Kvailiai (81) • JONAS NAČAS. Odė Nematomam Žmogui (9) • RASA ŽIEMYTĖ (8) • -js-. Sekmadienio postilė (15) • IGOR T. MIECIK. Mirties bausmė (23) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Kažkoks Giedraitis iš Paryžiaus (1) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (5) • MARGARITA MATULYTĖ. Laisvę Budvyčiui! (3) • ANNA ACHMATOVA. Iš viso gyvenimo (9) • ED. CALYTIS, KARLIS KRŪZA, ZEMGALIEČIŲ BIRUTĖ, J. AKURATERIS, J. JAUNSUDRABINIS, KARLIS ŠTRALAS, A. BALTPURVINIS, KARLIS JAKOBSONAS, KARLIS SKALBĖ. Mūsų meno motyvaiRENATA ŠERELYTĖ. Ar nuostabiame pasaulyje bereikia mąstyti (1) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Kukurūzų kinas (16) • Socyk, Dzieve! (5) • GILBONĖ. Neturiu pasirinkimo. Supuosi ant lempos (4) • SERGEJ DOVLATOV. Iš užrašų knygučių (5) • DAVID WARREN. Nepamirškim juoktis (23) • RYTIS RADAVIČIUS. Mesijas (1) • Bawo ni! (452) • 2007 m. balandžio 14 d. Nr. 14 (840) turinys (38) •

Iš viso gyvenimo

ANNA ACHMATOVA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Arvydo Pakalkos piešinys

Iš ciklo „Epiniai motyvai“



        Aš giedu, ir giria žaliuoja.                 
        B. A< nrep <


        I

        Tada šioj žemėje viešnia buvau aš,
        Per krikštą man parinko vardą – Anna,
        Žmonių ausims ir lūpoms maloniausią.
        Koks nuostabus man buvo žemės džiaugsmas,
        Ir švenčių aš ne dvylika žinojau,
        O tiek, kiek buvo metuose dienų.
        Aš, paklusni slaptajam pašaukimui,
        Sau išsirinkusi gan laisvą draugą,
        Mylėjau vieną saulę ir medžius.
        O kartą rudenėjant svetimšalę
        Aš sutikau, aušra viliokė aušo,
        Mes ėjom maudytis abi į šiltą jūrą,
        Keistokas jos drabužis man atrodė,
        Ir dar keistesnės lūpos, žodžiai krito
        Tarytum žvaigždės į rugsėjo naktį.
        Lieknoji plaukioti mane išmokė,
        Viena ranka per juosmenį suėmus,
        Kurs neįgudęs tarp standžių bangų.
        Dažnai į žydrą vandenį įbridus,
        Jinai kalbėdavo su manimi,
        Ir man regėjos, kad miškų viršūnės
        Vos vos šalvena, arba smėlis gurgžda,
        Ar sidabrinis dūdmaišio balselis
        Dainuoja toliuos ilgesį vakarį.
        Bet žodžių įsiminti neįstengiau,
        Tik naktį, kai nubusdavau skausmingai,
        Vaidenosi pusiau pravertos lūpos,
        Jos akys ir šukuosena gluotni.
        Kaip pasiuntinio dangiško šaukiausi
        Tada aš jos, tos liūdinčios mergaitės:
        „Sakyk, sakyk, ko atmintis išblėso
        Taip geidulingai glosčiusi man klausą,
        Nusinešei palaimą pakartoti?..“
        Ir tiktai vieną sykį vynuogyne,
        Kai uogas aš rinkau į pintinėlę,
        O tamsbruvė sėdėjo žolėje,
        Akis užmerkus ir kasas išpynus,
        Ir ilgesinga buvo, nualsinta
        Ji tamsmėlynio vynuogių dvelkimo,
        Laukinių mėtų prieskonio aštraus, –
        Dar stebuklingų žodžių man įpylė
        Tiesiog į šviesią atminties skrynelę.
        Tada, išvertus kaupiną pintinę,
        Prie žemės puoliau, karščio išdžiovintos,
        Taip, kaip prie mylimo, kai gieda meilė.


        1913 ruduo



        Anei garbinai, nei keikei,
        Kaip viešoji draugija,
        Tiktai sielą palikai man
        Ir tarei: „Pasaugok ją!“

        Tiktai viena man terūpi:
        Jei dabar jisai numirs,
        Iš plačios padangių upės
        Dievo angelas išnirs.

        Kur tada aš ją padėsiu,
        Kaip nuo Dievo slėpsiu ją?
        Ta, kur šitaip rauda, gieda,
        Turi būti Rojuje.


        1915



        Vakarė, plytinti gelsvai,
        Balandžio vėsuma švelnioji,
        Tu šitiek metų vėlavai,
        O aš vis vien džiugiai alsuoju.

        Tai pasislink arčiau manęs
        ir pažiūrėk akis išplėtęs –
        Sąsiuvinėly melsvame
        Vaikystės eilės, tau sudėtos.

        Atleisk, ilgai sielvartavau,
        Nebuvo saule džiaugtis laiko,
        Atleisk, kad per dažnai, per daug
        Kitų – tavim esu palaikius.


        1915



        Jau už miesto, namai paskutiniai
        Palydėjo gyva akimi…
        O apylinkių nepažinom,
        Suodžių kvapas, laukai svetimi.

        Bet kai dangų aptraukusią miglą
        Prasiplėšė mėnulis vangus,
        Mes pamatėm – į kalną, link miško
        Sparčiai yrės apšlubęs žmogus.

        Net baisu, kad aplenks nesustojęs
        Linksmą troiką arklių per plačių,
        Pastovės kiek, paskui kepėstuoja
        Su sunkiais nešuliais ant pečių.

        Ir nespėjom atsitokėti,
        Kai išniro ties mūs kibitka,
        Akyse žvaigždės mėlynos švietė,
        O nuo jų – ir suvargus kakta.

        Aš jam ištiesiau kūdikį savo,
        Jo ranka su retežių randais,
        O ir lūpos dėkingai skandavo:
        „Niekas tavo sūnaus neapleis!“


        Slepniovo, 1916



        Tenai šešėlis mano pasilikęs,
        Jis glaustosi kampeliuos tuos pačiuos,
        Emalio atvaizdėlį pabučiuos, –
        Svečių iš miesto susilaukti tiki.
        Tenai ne viskas klostosi sėkmingai,
        Blėsuoja ugnys, o šviesos nėra,
        Galbūt dėl to ponia ir nelaiminga,
        O pono rankoj virpčioja taurė, –
        Gal girdi, kaip už pertvaros plonytės
        Svetys pradės su manimi kalbėtis?

        1917 spalis
        Slepniovo




        Pavasaris dar paslapčia alsavo,
        Klajojo vaiskūs vėjai kalnuose,
        O ežeras gilusai mėlynavo –
        Apkrikštytas mūs Viešpaties dvasia.

        Tave pirmoji pažintis kankino,
        O aš jau pasimatymo geidžiau,
        Ir štai kaitrumas vakaro dar vieno,
        O saulė palei žemę vis arčiau…

        Tavęs čia nėr, bet mudu esam dviese,
        Kiekvienas mirksnis – taurina iškart,
        Žinau, jog tu dabar taip kankiniesi,
        Kad anei žodžio negali ištart.


        1917 pavasaris



        Šventorius žemės svetimas telieka,
        Žmona, vaikai tegul nebus užbūrę,
        Iš savo kūdikio atimki riekę
        Ir atiduok ją svetimam už durų.

        Ir nusilenk, pasitarnauki uõliai
        Anam, kurs stovi priešais juodutėlis,
        Laukinį žvėrį šūktelėk kaip brolį
        Ir nieko, nieko neprašyk iš Dievo.


        1921



        Natalijai Rykovai


        Vogta, plėšta, išduota, parduota,
        Juodasparnės plasnota mirties,
        Alkio – sielvarto iškramsnota, –
        Tai kodėl dar laiminga jauties?

        Visą dieną kvepėjimai vyšniniai, –
        Tai iš girios už miesto ribų.
        O kas naktį šviesa iš žvaigždynų
        Ir žydra giluma debesų.

        Ir visai priartėja stebuklas
        Prie namų sugriautų, purvinų,
        Tai, ko niekad nebuvo, nebūta,
        Bet per amžius geidauta visų.


        1921



Biblinės eilės



        I. Rachelė

                Jokūbas ištarnavo už Rachelę septynerius
                    metus, bet jie atrodė jam tarsi keletas
                                    dienų, taip labai ją mylėjo.
                            Pradžios knyga 29, 20


        Ir slėny Jokūbas sutiko Rachelę,
        Nusilenkė jai kaip benamis klajoklis,
        O bandos avių karštas dulkes sukėlė,
        Šaltinis po akmeniu prislėgtas kliokė.
        Jis nuvertė akmenį savo ranka
        Ir avys gardžiai atsigėrė staiga.

        Bet ėmė jam širdį krūtinėj skaudėt,
        Sugėlė sakytum žaizda atvira,
        Norėdamas jaunai merginai padėt
        Septynis metus ištarnavo dvare,
        Rachele! Tik tam, kurio širdį valdei,
        Septynetas metų prabėgo smagiai.

        O sukčius Labanas galvojo kitaip,
        Gailėtis ko nors jis nemano,
        Atrodo, kad Viešpats apgaulę atleis
        Namams šlovingiesiems Labano.
        Ir neregę Lėją klastingas goduolis
        Vestuvinę naktį paguldo į guolį.

        Viršum dykumos patekėjo naktis,
        Ir krinta gaivinančios rasos,
        Dejuoja jauniausia Labano duktė
        Ir kaklą apvijusios kasos.

        Ji seserį keikia, burnoja prieš Dievą
        Ir angelui myrio atskristi paliepia.

        Tuo tarpu Jokūbas sapnuoja saldžiai –
        Šaltinis skaidrus teliūskuoja,
        Plačiai prasiplėtę Rachelės vyzdžiai
        Ir balsas karvelio burkuoja:
        Jokūbai, ar tujen mane bučiavai
        Ir vardą tamsios balandėlės davei?


        1921



Iš testamentinio sąsiuvinio



        9

        Jau išėjo visi, nesugrįžo,
        Tik prisiekęs mylėti mane,
        Paskutinis, pažvelgti išdrįso, –
        Dangūs skendo kraujo klane.
        Namas buvo prakeiktas ir triūsas,
        Kas, kad mėgau švelnius garsus, –
        Net akių nepakėlusi būsiu,
        Koks likimas man baisus.
        Jie išniekino, atsikratė
        Mano tarinio sakralaus,
        Su dešimtmečio areštantėm
        Teks man grindys kruvinos plaut.
        Jie atskyrė vienatinį sūnų,
        Kazematuos kankino draugus,
        Jie pastatė visur pasalūnus
        Ir aptvėrė tvora kaip kapuos.
        Nebylystę jie man įtaisė,
        Jie pasaulį užtvindė šmeižtu,
        Jie apšėrė pamišėlių vaisiais
        Ir apgirdė – taure nuodų.
        Man bedugnės kraštą parodė,
        Kažkodėl nepastumdami jon,
        Ir smagu miestietei, beprotei,
        Priešmirtinėm aikštėm klajot.


        (1930), 60



Iš „Juodųjų dainų“



        Tie žodžiai įžeisti tave…                         
        I. Anenskis


        Teisus, kad palikai mane,
        Manęs kaip draugės tu pabūgęs.
        Esu lemtis, esu giesmė,
        Bekraštės nemigos ir pūgos.
        Dabar manęs tau nepažinti
        Kokioj nors priemiesčio stoty,
        Kur energinga, išdidi
        Vaidina jauną paryžietė.

        II

        Lig vieno pažadus pamiršęs,
        Numovei žiedą man nuo piršto
        Ir palikai niūkiam dugne…
        Niekuo padėt man neįstengei,
        Tai ko gi šitą naktį drangią
        Siuntei dar sielą pas mane?
        Ji, aišku, buvo moteriškė,
        Į Romą stengės išvilioti
        Ir ūbavo gūdžiai, ir klykė…
        Ji neištvėrė be manęs.
        Dabar ji mautųs grandines.
        O aš ištveriu ir be jos.


        1961

Vertė Sigitas Geda

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


80191. gogas2007-04-10 19:55
nelesikit Gedai verst dar ir Achmatovos!

80193. dalgis2007-04-10 20:05
Geda uz grotu, neduoti parkelio ir peilio tik skustuka bulvems...

80230. Perašymas ŠA redakcijai2007-04-11 11:33
Prisiminkit, kad A.Achmatova nepasiduoda vertimui, net jei tai daro S.Geda. Šiaip labai skeptiškai vertinu jo vertimus, mat juk jis kalbų tai nemoka, bet rusiškai gal ir šlebizuoja. Tačiau to šlebizavimo neužtenka, o lietuviškai rusų poezija neskamba, nors tu ką.

80252. Vanda2007-04-11 16:52
Koks baisus dalykas yra poezijos vertimai...Ūūūūū...

80259. rudra2007-04-11 20:07
Drįstu teigti, kad išversta labai gerai. Puikiai. Sužavėta.

80348. Vanda2007-04-12 13:58
Na,as baisėjausi ne tiek šiuo konkrečiu vertimu, bet būtinybe ir kartu negalimybe versti poeziją apskritai. Šiame vertime iš tiesų esama ir prošvaisčių, kai vertimas pakankamai gerai atitinka, perteikia originalą, tačiau tas vertimo gerumas toli gražu neapima viso išversto teksto, kai kurios vietos labai jau šiaip sau...

80406. Aha :-) 2007-04-12 21:46
Tiek kiek imanoma isversti rusu poezija, Gedai pavyko. Gerai...

80454. to aha2007-04-13 14:13
Rusu, mat, kartais neva pavyksta! O prancūzų? Durneliai jūs durneliai:)

118029. niekelis :-) 2008-05-22 13:14
Pirmiausiai dėkoju šitam puslapiui už galimybę pasisakyti tokia opia tema kaip vertimai. o dar anonimiškai. Verčiant galima naudotis bent keliais metodais, yra daugybė nepageidautinų galimybių ir pasirinkimų. Šiuo atveju, galbūt buvo šiokio tokio pataikavimo aukščiau esantiems skaitytojams, ir tikrai pavyko - glosto ausį. Nedelsiant jauti, kad meistro, nesvetimo lietuvių kalbai, darbas (Sigitui Gedai linkiu šviesios senatvės). Šiuo atveju,paisymas savo pajautų, man tepasitarnauja postūmiu sutrikimo link, todėl šviesių žmonių norėčiau paprašyti papildomų nuorodų link gerų vertimų.

Rodoma versija 24 iš 24 
14:31:40 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba