ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2007-04-07 nr. 839

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

GINTARAS BLEIZGYS. Kvailiai (81) • JONAS NAČAS. Odė Nematomam Žmogui (9) • RASA ŽIEMYTĖ (8) • -js-. Sekmadienio postilė (15) • IGOR T. MIECIK. Mirties bausmė (23) • ZENONAS BUTKEVIČIUS. Kažkoks Giedraitis iš Paryžiaus (1) • SIGITAS GEDA. Kanapinis kaklaraištis (5) • MARGARITA MATULYTĖ. Laisvę Budvyčiui! (3) • ANNA ACHMATOVA. Iš viso gyvenimo (9) • ED. CALYTIS, KARLIS KRŪZA, ZEMGALIEČIŲ BIRUTĖ, J. AKURATERIS, J. JAUNSUDRABINIS, KARLIS ŠTRALAS, A. BALTPURVINIS, KARLIS JAKOBSONAS, KARLIS SKALBĖ. Mūsų meno motyvaiRENATA ŠERELYTĖ. Ar nuostabiame pasaulyje bereikia mąstyti (1) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Kukurūzų kinas (16) • Socyk, Dzieve! (5) • GILBONĖ. Neturiu pasirinkimo. Supuosi ant lempos (4) • SERGEJ DOVLATOV. Iš užrašų knygučių (5) • DAVID WARREN. Nepamirškim juoktis (23) • RYTIS RADAVIČIUS. Mesijas (1) • Bawo ni! (452) • 2007 m. balandžio 14 d. Nr. 14 (840) turinys (38) •

Kvailiai

GINTARAS BLEIZGYS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Medeinos Bleizgytės piešinys

Darbe išgėriau stiklinę šampano. Paskui dar penkiasdešimt gramų viskio. Grįžęs namo valandą grojau gitara, tada išėjau pasivaikščiot su šunimi. Vakarienei valgiau svogūnų laiškų, pomidorų ir agurkų salotų su grietine, batono ir netikro zuikio. Vakarieniaudamas pagalvojau, kad būtų įdomu dar išgerti, pasilipau ant kėdės ir nuo šaldytuvo nusiėmiau butelį viskio. Tikro škotiško, šešiasdešimties laipsnių. Išgėriau pusę stiklinės ir nuėjau žiūrėti televizoriaus. Bežiūrint „Panoramą“ prie manęs priėjo žmona, pakėlė ranką ir rodydama į delno briauną pareiškė, kad jos ranka tokia stipri, jog galėtų plytas skaldyti. Tai duok man per galvą, pasakiau jai. Ji davė man per galvą. Tada priėjo dukra ir pasakė, kad ir ji nori duoti man per galvą. Tai duok, pasakiau jai. Ji irgi davė. Tada paklausė: tėveli, ar nepyksti, kad daužom tau per galvą, ir aš pagalvojau, kad tegu daužo, nes gal taip geriau apsvaigsiu, ir pasakiau žmonai: duok dar per galvą. Paskui pradėjau galvą staigiai sukioti į šonus. Kai labai staigiai pasuki, tai viskas dar ir po to kurį laiką sukasi. Bendradarbė sakė, kad kai atsiguli ant lovos ir viskas sukasi, tai reikia iškišti koją (kaip kokį stabdį, atseit kad suktis neleistų). Beje, kai žmona man padaužė galvą, tai prisiminiau, kaip vaikystėje išdykaudavom. Buvo toks Damanskas, kuris dirbo kūriku mūsų daugiabučio katilinėje. Dažnai būdavo girtas ir miegodavo tokioje lovoje, virš kurios kaip tik buvo langas. Lova žemai rūsyje, o langas aukštai. Tai mes vieną žiemos vakarą, kūrikui bemiegant, su draugu suridenome didelį šlapio sniego kamuolį, pradarėme langą ir įstūmėme tą sniego kamuolį pro langą tiesiai ant lovos, kur kaip tik miegojo Damanskas. Kamuolys buvo didelis, sunkus ir šlapias, krito iš aukštai ir tiesiai Damanskui ant galvos. Tas pašoko pusiau nokautuotas, bet kaip pašėlęs puolė pro duris laiptais aukštyn vytis manęs su draugu, labai rėkdamas ir mus labai gąsdindamas. Kaip tik šalia katilinės buvo kalniukas, kur mes, vaikai, buvom pasidarę ledinę čiuožyklą, kai kūrikas mus vijosi, buvo jau tamsu ir čiuožykla buvo truputį apsnigta, o Damanskas dar, be to, buvo šiek tiek apsvaigęs. Mes su draugu pasileidom bėgti į kalną – vienas viena čiuožyklos puse, o kitas – kita, kūrikas – per vidurį: tiesiai ant čiuožyklos. Užbėgęs iki pusės kalno kūrikas paslydo ir išskėtęs rankas plojosi veidu ant ledo gailingai vaitodamas. Dar prisiminiau, kaip paauglystėje važiavau dviračiu nuo kalno vidury Veisiejų, o dviratis be stabdžių. Matau, eina per gatvę dvi moterys ir į mane, atlekiantį pašėlusiu greičiu, nekreipia jokio dėmesio, o aš negaliu sustabdyti ir nežinau, ką daryti, ir galvoju, ir begalvodamas staiga įlekiu vienai tų moteriškių tiesiai į tarpukojį iš užpakalio, moteriškė spiegdama užsiverčia ant priekinio rato, išsiriečia ant rankenos, o aš negaliu sustoti ir dar keliasdešimt metrų vežu ją taip spiegiančią, dūstančią, nežmoniškai išgąsdintą.

Vis galvojom, kaip čia įdomiau dukros gimtadienį atšventus, ir sugalvojom. Nuėjom su svečiais į ledo areną pačiuožinėti. Mano žmona vos spėjo užlipti ant ledo ir griuvo, užsisuko griūdama koją, mėgino stotis, bet apalpo ir krito ant ledo, mėginau ją pakelti, bet kai pradedu kelti, tai ji vėl alpsta. Guli apalpusi, o aš tupiu šalia ir laukiu, kol atsibus, pričiuožia apsauginiai, padėkit, sakau, išnešt, nes aš tai vienas nepakeliu, keliam visi kartu, bet nemokam išnešti, tada ji pagaliau atsipeikėja, nuaunam pačiūžas ir šiaip ne taip išvedam. Apsauginis nubėga kviesti greitosios, bet kol važiuoja greitoji, dar vienas tėvelis (mūsų svečias) krenta veidu į ledą ir prasiskelia antakį. Atvažiavęs felčeris labai linksmas, labai linksmas gimtadienis, suaugę žmonės taip linksminasi. Ligoninėje tėvelio antakiui prisireikia dešimt siūlių, mano žmonai, valio, niekas nelūžę. Jie grįžta, sėdime kavinėje ir dezinfekuojamės iš vidaus. Va, sakau, per šituos metus parašiau dvi knygas, pabaigiau mokslus, išpirkau didžiąją dalį įmonės akcijų, darbe praleidžiu po dešimt valandų per parą, dar užėjo kvailumas, tai mokausi gitara iš natų, šituos metus gyvenu visu tempu, žvėrišku, kaip kitados sakė N. Abrutytė: „užtenka vienų metų intensyvo kad paskui...“ Dabar gražiausias mano amžius, kai ir kūnas, ir protas, paskui vis labiau liks tik protas, o paskui ir tas nunykinės. Intensyvas. Dabar štai irgi sėdžiu ir rašau, nors jau vėlu, ryt anksti keltis. Ir niekas manęs neverčia taip sėdėti. Svarbiausia, kad niekas neverčia. Pats, per savo kvailumą, per savo norą. Labai didelį norą, per tokį pašėlimą, kuris neleidžia miegoti. Gyvas, labai esu gyvas, šalia visų aplinkui miegančių, su raidytėmis kompiuterio ekranėlyje, visokiomis keverzonėmis, pribraukymais ant sielukės. Kas ta sielukė ir kur ją nešiojuosi, ir kaip seniai mečiau sniego kamuolį ant Damansko, čia beveik kaip iš kito gyvenimo.

Ta mūsų priešų priešė Alma. Rotveilerė. Mano kalė dar nesubrendusi buvo, kai Alma jai už gerklės pagriebė. Visa laimė, kad šalia tada buvo niufaundlendė Era, kuri jai visiškai nebūdingu agresyvumu puolė ginti mano Trojos ir prispaudė ne mažiau už mane nustebusią Almą prie žemės. Nuo to laiko Alma ir Troja yra mirtinos priešės, visa mano šeima esame Almos priešai, pusė mūsų mikrorajono šunų augintojų yra Almos priešai ir mano, kad Alma atspindi tam tikrus savo šeimininko kompleksus. Bet, brolyti, palauk, dabar jau mano kalė subrendo, pusantrų metų paslapčiom rengiausi Almos ir Trojos susitikimui. Vis ištaikydavome skirtingose tvoros pusėse susitikti: tai šunų aikštelės skirtingose tvoros pusėse, tai ligoninės parko tvoros atskirtyje. Kai Troja pasišiaušia ir ima kriokti, žinau kažkur netoliese esant Almą. Ši vis atbėga po kiek laiko įniršusi ir kriokianti, kaip visada be antsnukio, palaida ir vis laimingu atsitiktinumu kitoje tvoros pusėje. Toks riaumojantis aparatas, galingas. Šiandien tvora mūsų nebeskyrė. Kai išgirdau kriokimą, riaumojimą ir atsisukau, Alma visu greičiu lėkė nuo kalniuko į mus. Buvo per vėlu kur nors trauktis, todėl paleidau savo kalę, ir ji strėlės tiesumu šoko ant Almos. Kilo beprotiškos pjautynės ir erzelis. Troja – bokserė, Alma – rotveilerė. Alma beveik dvigubai didesnė. Bet jau per pirmas sekundes supratau, kad Alma nieko nepadarys, nes mano kalė daug greitesnė ir spėja išsisukti iš visų atakų, be to, dar pati kabinasi priešei už gerklės. Alma savo dideliu svoriu mėgina Troją priveikti ir jos kažkaip juokingai šonais trindamosi pašėlusiu greičiu sukasi ratu išsirietusios, dantim aplink viena kitos gerkles kaukšėdamos. Visiškai ramiai ir blaiviu protu priėjau prie besipjaunančiųjų savo kalei padėti. Jeigu nori įsiterpti į šunų pjautynes, reikia atsiminti, kad negalima mėginti jų atskirti kur nors į jų tarpą rankas ar kojas kaišant, taip pat negalima mėginti spirti į svetimą šunį, nes dažniausiai suveiks Merfio dėsnis ir įspirsi savajam. Atsistojau kaip kitados varžybose vadinamąja kovine stovėsena ir ėmiau kantriai laukti. Tiesą sakant, ilgai laukti nereikėjo, kažkaip sėkmingai mano kalė įsimalė man tarp kojų, o Almos šonas atsidūrė prie mano kelio, tada aš mažyčiu, bet labai tiksliu judesiu taip stuktelėjau keliu Almai į šonkaulius, kad tai užkirto kvapą ir ji sekundę sustingo, per akimirksnį mano kalės dantys išsižiojo tiesiai prie Almos gerklės, čia mirtina proga, pagalvojau, kažkaip staiga persmelktas gailesčio, smūgiu pajutęs Almos šono minkštumą, nutuko Alma, žiūrėjau į ją iš viršaus ir stebėjausi, kad jos atletiškos kūno formos kažkaip keistai išsikreipusios – šikna pasidariusi tokio pat pločio kaip ir krūtinė, kažkokios tešlos ant kūno per daug, žudikė Alma virto pavargusia bandelių kepėja. Ji stovėjo sustingusi, o mano kalė laikė iššiepusi dantis prie jos gerklės ir nekando, Alma nejudėjo, matyt, jautė, kad judėti negalima, matyt, pati buvo nustebinta to, kas netikėtai įvyko, ir jos taip abi kurį laiką stovėjo, o aš jutau, kad yra gamtoje kažin kokia jėga, kuri štai verčia vieną padarą šitaip sustingti, kažkaip, sakyčiau, kvailai pasiduodant likimui arba atvirkščiai – tikintis išlikti (galbūt galingų šunų kalba demonstruojant nuolankumą), o kitą padarą veikiausiai sulaiko irgi ta pati jėga, neleidžia sukąsti, t. y. žudyti, bet kartu ir veltis į tolesnius nemalonumus, nes labai gali būt, kad tas sukandimas nebus mirtinas, kad jis taps naujos kovos, naujo rato, naujo ciklo pradžia. Velnias, ta pati jėga ir mane štai sustingdė, ir aš stoviu kaip įbestas ir žiūriu į šitas dvi kales, galvoju visokias nesąmones. Štai – trys kvailiai, dvi kvailos kalės ir vienas kvailas žmogus, o mūsų link artėja dar vienas kvailys – Almos šeimininkas, tiesą sakant, kvailas kaip ir jo kalė, abu labu tokiu, abu be antsnukių, be pavadėlių, abu palaidi, abu dabar šiek tiek suglumę, bebalsiai, o aš irgi nieko nesakau, nes nujaučiu, kad nuo bet kokio garso viskas gali prasidėti iš naujo, aš irgi, po šimts, pavargau ----

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


80175. Nejaugi2007-04-10 18:08
tik tiek?

80178. zeta2007-04-10 18:50
Bravissimo!

80183. ivs2007-04-10 19:13
neįkandu šito teksto. per sudėtingas man. rimtai.

80185. cc2007-04-10 19:32
Įdomiau buvo apie šunis.

80187. Perskaičiau2007-04-10 19:36
dar kartą. laikykis, ką gi.

80188. dalgis2007-04-10 19:49
tas pamokytmas kaip spirti svetimam shuniui, tai - labai naudingas ir reikalingfas dalykas, mokantis darnaus bendravimo bendroje europos sajungoje po skaisciai zydra veliava

80203. cc :)2007-04-10 21:40
Ir aš buvau parašęs kaip dalgis, bet pagalvojęs, kad ir aš ginčiau savo šunį nuo stipresnio užpoliko, užrašą ištryniau.

80209. amigo2007-04-10 22:29
O mano šuniukas, kuris bijo kačių, šiandien pasirodė drąsuolis - kad vijo už save keturis kartu didesnį naujoką šunį iš kiemo, net balos tyško. Labai juokingai atrodė: mažiukas baltas veja, juodas dičkis bėga. Visi krito iš juoko... Išvijo - o tas dičkis ir vėl atėjo. Maniškis - vėl piktai lodamas jį išvijo. Pasirodo, tas dičkis jaunas, nori žaisti, o maniškis rimtai saugo savo teritoriją.

80211. zeta2007-04-10 22:42
Man nuosirdziai patinka tokie epizodiniai tekstai is kitu zmoniu kasdienybes. Nes ir as taip moku linksmintis, grynai kaip suauge tipai is ledo arenos, todel iskart atpazinau kokia tai gyvenimo stiliaus vienove. Buna buty momentu, kai balansuoji tarp nevykeliskumo ir gerbtino zmogaus ivaizdzio ir, didziausiai tavo nuostabai, bejegis nevykeliskumas paima virsu. Panasiai teko jaustis, kai teva vienu smugiu nukirto infarktas, tuoj prileke greitoji (slove jiems), bet uzstrigom ties mechanine kliutim - nestuvai netilpo i laiptine. Tuomet suvyniojom nukirstaji lyg suzeista indena i pleda ir kaip skruzdeles tysem zemyn. Buvo uzejes toks intensyvas, kad nuo to laiko, kaip graudziai ironiska tvinksejima, ji lengvai atpazistu kitu zmoniu istorijose. Sunu santykiu peripetijos - velgi, kam nera teke but tokiu grumtyniu arbitru, tas niekada nesupras kokiu zaibisku greiciu rutuliojasi ivykiai. Va taip pasaluniskai idomu, ar autoriui kada svetimasis buvo ikandes i koja, jau atatupstom besitraukiant po mustyniu - is kersto ir nevilties... Tokie sasaju pilni tekstai labai vykusiai relaksuoja isitempusias mintis. Tuomet ramiai susiderini kamertonus ir besisaipeliodamas toliau sau dirbi dienos darbus.

80215. ivs2007-04-11 01:08
nu ne. pirmas įspūdis buvo neklaidingas - tekstas nepaskaitomas. nuobodus žiauriai. dar pirmi du dar dar, per didelę jėgą, o jau trečio - nu niekaip. Bet radau ir kai ką sãvo, lyg būtų mane nužiūrėjęs:

Gyvas, labai esu gyvas, šalia visų aplinkui miegančių, su raidytėmis kompiuterio ekranėlyje, visokiomis keverzonėmis, pribraukymais ant sielukės.

ir pagalvojau tik vieną: koks žiauriai neįdomus mano gyvenimas būtų kam nors kitam, pavyzdžiui, Gintarui Bleizgiui... kaip gerai, kad aš pati jį gyvenu. sau.

80219. po palme2007-04-11 06:09
kazkaip perdaug zemiska.

80222. toto2007-04-11 07:48
Įtartinai žemiška, bet žiūrėk, duonos riekė išeina. Ko tai man čia pakvipo slogučio minėtais, bet taip ir nepaaiškintais nolivudiškais „peliukais ir ragais”. - Gerai ar negerai?

80224. Č :-) 2007-04-11 08:47
oj. labai jau. patinka tekstai, kur maskuojama naivumu, gera taktika :)

80225. Rūta2007-04-11 09:03
man visas šis numeris pasirodė neįdomus kažkaip.bet Bleizgį visad perskaitau.man jis patinka.

80227. šlumšis2007-04-11 10:51
nerandu kiškio p nuomonės.

80234. dalgis :-) 2007-04-11 12:46
man patiko, ypac shunes...

80235. šlumšis2007-04-11 12:53
labai jau keista kompozicija. suprask, fragmentiška ir atvira, susirišk ir užsibaik. tie keturi nuovargio brūkšniukai gale. nerimas-nerimas-nerimas-nuovargis (nuobodulys?). skaityt nebuvo nuobodu vien todėl, kad zeta buvo sušukus bravissimo, o ivsė šūdissimo. padavė apriorinės įtampos, interpretacinio konflikto, tpsknt. užtat nevalingai žiūrėjosi tai zetos, tai ivsės akimis. kiškis p savo akių gaili, laikraščio neskaito ir šūksnio neformuluoja. aš atsisėsčiau kažkur per pasijų vidurį - pavargissimo. bet juk ir tekstas apie tai. kaip kovingi intensyvai, galiausiai pavirsta pavargusiom bandelių kepėjom. šunijoj irgi žmonijoj. jeigu zetai pasalūniškai įdomu, ar svetimas šuo buvo įkandęs autoriui į koją, tai man - kuo baigiasi Abrutytės frazė „užtenka vienų metų intensyvo kad paskui...“ o kas paskui?

80236. vasi2007-04-11 12:55
dalgiui įdomu tik šunes. apsimeta, kad mūsų nemato ir net neateina pasiveikinti į laiškus.

80241. kiskis p2007-04-11 14:35
zeta buvo linksma nes ka tik susveitus kietai virta kausini o ivse uzedus kazkokio lenkisko jovalo su garstyciom kaip zinau is gandu. tai ir poziuriai issiskyre. nesakau kad neperskaitysiu bet tekstas labai tankiai surasytas. paskiau.

80242. kiskis p2007-04-11 14:54
skelbiu konkursa frazei pabaigti: "uztenka vienu metu intensyvo, kad paskui..." geriausias gaus morka.

80246. nei tu kiškis, nei tu kiškis2007-04-11 15:18
kiški p, gali pats tą morką intensyviai graužti, reikia kam tų tavo pernykščių daržovių. Tuoj šviežių bus, surado mat kur likučius prastuminėt.

80254. Sk.2007-04-11 19:02
Tokį šlamštą tekstą kišti į pirmą puslapį ir dar čia... tėvelis rašo bele ką, dukrelė piešia bele ką, redaktorė leidžia spausdint bele ką... Tiražo štilis, bet Šatėnų kolektyvas nė krust. Šiame numeryje buvo puikūs Achmatovos eilių vertimai, bet apie tai nė šnipšt. Varom žemyn upe?

80258. Jerichono rožė (exArtūras iš Vilniaus)2007-04-11 20:06
žinant konotatyva, liet. kalbant kontekstą (plg. bleizgio desperacinį jumorą). Gerai, kad nebepardavinėja bent jau savosios Tautos už grašį, arba kas blogiau už idėją, o dar blogiau už kokio idijoto autoritetą. Zetos nuomonė yra nulinė - ji kažkodėl užsviesta į varpinę, refleksijos tokios pat, kaip kažkada visų čia buvusių - be inlyinginio ryšio su aplinka

80261. +++2007-04-11 20:18
užtenka vienų metų intensyvo, kad paskui 10 metų bėgtų syvai

80267. mie2007-04-11 21:48
savo vaiko genialu piesini deti tai tikrai nekuklu.

80274. realistas2007-04-11 22:27
totalus briedas.

80278. šlumšis kiškiui p2007-04-12 00:02
jūsų konkursas publikos nesudomino. atėjo vienintelis pasiūlymas nuo trijų kryžių kalno, kažkoks įtartinai panašus į galimą originalą. ar sutinkate su pasiūlyme teigiama mintimi?

80288. krankt2007-04-12 05:35
Tekstukas fainas, smagiai perskaiciau, bet del piesinelio tai pritariu miestes nuomonei - kazkoks durnizmas. Geriau jau pats butu ka nupeckiojes. Arba daves savo suniui nutapyti.

80293. kvailutė2007-04-12 08:17
tik nereikia kvailiais vadinti šunų. o piešinėlis puikus. beje, bene pirmas GB tekstas, kurį perskaičiau visą

80294. d2007-04-12 08:47
ai, shaip tai idomus tokie pieshineliai, matosi kaip dukra mato sheima: pirmoj eilej mama ir dukra antroj tevas ir itariu uoshve :) suo pagal; hierachija tikriausiai penktas, tai sveikinu gintara taip aukshtai pakilus... dukros akyse

80302. kvailutė2007-04-12 09:44
Natūraliai šunys gyventų gaujomis, kuriose natūraliai nusistatytų gaujos narių hierarchija. Hierarchinė padėtis būtų akylai sekama ir, pasitaikius menkiausiai progai, persistumdoma. Baisuokliškas kriokimas, stumdymasis, dantų demonstravimas ir kaukšėjimas iltimis prie varžovo gerklės - tik menkutė dalis priemonių, nusakančių kas yra kas. MAnosios kalės kasdien prasidemonstruoja viena kitai, kuri yra čia karalienė, o kuri globos trokštanti mažylė (beje, ta mažylė ūgiu senokai lenkia atseit agresyvią pagaugus varančio kriokimo virtuozę). Kartą draugai atsivežė nenutilstamai lojančią ir visiems keturkojams akis drąskančią spanielikę. Apskalytas vilkšunis tik šastelėjo į šoną - matyt nusprendė neprasidėti su sugedusiacharakterėmis damomis, tačiau senoji bokserė nepaprastai susidomėjo netikėle viešnia. Pirmai progai pasitaikius pastaroji jau bejėgiškai gulėjo ant nugaros. Išsigandę savo augintinės saugumu rūpestingi šeimininkai norėjo nelaimėlę uždaryti mašinoje, bet aš juos sulaikiau: mergytės jau susipažino, kraujo nebuvo ir, garantuoju, nebus. Taip ir buvo. Taika ir ramybė. Gal tik įdėmus paauklėtosios žvilgsnis lakstė, kad neperbėgtų šeimininkei tako.

80307. Ten2007-04-12 10:47
ten, litmenio svetainėj, diskutuojama, su kuo dabar gyvena Parulskis. Sako, kad seniau gyveno su Rubavičium. Ar tikrai? Negi jis visai... Bet Rubavičius dabar su Baranova, o Parulskis su kažkokia buvusia Rudoko boba iš radijo. Kryžminasi, atgauna "teisingą" orientaciją? O gal bobos suvyriškėjo, paduoda per TEN?

80320. cia2007-04-12 11:55
galite buti ramus, jums nepaduos.

80325. zeta2007-04-12 12:27
Man Medeinos piesiny labai patiko, kad visiems skirta po lygiai vietos. Nera nugrustu i kampa.
O autorius (tas, su prikeverzota siela) turbut yra skaites Konrada Lorenca - ir graziai jam intonuoja pasaze apie sunis. Konradas (absoliutus numyletinis) Lorencas, stebedamas gyvunus, priejo prie kvapa gniauzianciu isvadu ir tuoj pat buvo irasytas i mano pacios sielos atradejus. Taigi, stebedamas sunu santykius ir ypac ta kabanti momenta pries perkandant gerkle, jis labai itaigiai paaiskino, ka reiskia atsukt bibliniam priesui kita skruosta. Tai yra apeliavimas i susitraukusi, beveik nematoma prieso kilnuma. Isryskinimas tos sekundes, kai turi apsisprest pries spardydamas gulinti. Tam tikru poziuriu - ta pati tik perfrazuota kavilutes istorija apie samuraju. Tik kartais atrodo, kad sitas susitarimas toks slaptas, kad nustoja galios gyvenime, nes grumtyniu dalyviai nera apie ji girdeje. Kaip teisingai pastebejo rudra - issiduok, kad tau blogai, ir tuoj pat gausi i dantis. Nebutinai nuo priesu.
Yra vienas dalykas, ko galima nuosirdziai pavydet teksto autoriui - jis saugiai patalpintas magiskam Medeinos kvadrate ir nera psichines jegos, kuri ji is ten isplestu ir nokautuotu uzribyje. Zinant sitas paprastas paslaptis, manes neerzina autoriaus ir iliustratores giminystes rysiai.

80328. mie2007-04-12 12:35
nu gal cia suveike mano asmenine nuoskauda. mano mazajam vaikui ne tik kad neduota sita piesimo dovana, bet netgi kazkas yra atimta. nuo pat mazens. atejus pasiimti is mokyklos stende pamaciau iskabintus vaiku piesinius ir uzrasa "mamyte, pazink save". vaikai piese savo mamas. su batais, tarp geliu. mergaites aisku brandesnes ir isradingesnes, jos tokios lieka visa gyvenima. bet ir berniukai pasistenge. tik vienas nezgrabnas piesinys: zalia pabaisa su su susiveluiu kaltunu, piesta tarsi treju metu vaiko. suspaude sirdi. iskart supratau kieno. sakau, cia, vaikeli, turbut tavo piesinys. cia as pavaidzuota. vaiko akys nusvito: kaip tu atspejai?

80331. zeta>mie2007-04-12 13:06
Nu jau, mieste, nevarykite ant savo vaiko, mazdaug jis tik zalias pabaisas piesti moka. Gal noretumet, kad priminciau istorija, kaip pati su mielu karpet kokius tai angelus (tipo motinyfa padeda nezgrabailai vaikui) ir kaip po to buvot mokykloj ivertinta??? :)))

80333. kvailutė2007-04-12 13:17
kai aš už savo mergaitę parašiau rašinėlį, tai mokytoja pasakė, kad ji turi gabumų.

80335. mie2007-04-12 13:19
o kai mano tevas uz mane nubraize braizyba, tai gavo keturis nes kryziavo kampus.

80337. mie - zetai2007-04-12 13:21
ne, nenoreciau. bet tekstas buvo grazus ir graziai iskarpytas.

80340. kvailutė2007-04-12 13:24
man tėvelis padėdavo spręsti matematikos užduotis. kartais, ypatingais atvejais, sprendimo būdą pasakydavo iš ryto. dažnai klasėje būdavau vienintelė teisingai atlikusi visas užduotis.

80342. zeta2007-04-12 13:35
Sitam kontekste pagalvojau, kazi kodel mano tevai buvo tokie brudai ir nieko man nepadedavo? Tik dabar, apsidairius is atstumo, paaiskejo, kad nebuvo ka padet - siaip ar taip gimiau su parkeriu rankoj, o matematikos vis tiek ne vienas nesupratom. Tai pagalba apsiribojo algoritminiu apsikeitimu informacija: "pamokas paruosei?"- "paruosiau" - "gerai, kad paruosei". Atsidusdavo turbut su palengvejimu ir is igimto atsargumo bei islaikydami pedagogine savigarba nesibraudavo arsiai tikrint kokybes.

80343. e -kai aš už savo mergaitę parašiau rašinėlį2007-04-12 13:37
kvailute nemyli savo mergaites. geda, pasakyciau.

80344. kvailutė ežerui2007-04-12 13:46
myliu savo mergaitę. kartais leidžiu sau elgtis negerai. nes smagu. o tu visada tik teisingai elgiesi?

80345. vasi (demografiškai pasimetusi)2007-04-12 13:46
iš kur kvailutė gavo mergaitę? lygu turėjo du sūnus?..

80346. mie2007-04-12 13:50
mano tevai, atsimenu, supluke braize raudona penkiakampe zvaigzde. ar buciau nesus tokia kokia pati nusibraziau, bet tevams nepatiko. mokytoja, aisku suprato ir neparase nieko. jiems patiems buvo geda, kaip ezeras sako.

80347. demografijos pamoka2007-04-12 13:51
ne, vasi. po du sūnus turi miestė, varna ir ebola. eik turi dukrą ir juodą žentą. ivs - bitę. ežeras tikrai turi sūnų (o gal du?) cc - dukrą. kvailutė, kaip ir Rūta - porikę.

80350. e -o tu 2007-04-12 14:01
taip ir zinojau! na, kodel viskas taip isverciama? kodel kiekviena teigini psichologizuojam? kuo cia detas as? argi zmogus istares kokia pastaba ar priekaisteli kitam, butinai tuo nori pasakyt, kad jis geresnis? argi negalima patiket, kad sakoma tik tai, kas sakoma?
90% zmonijos bedu del nesusikalbejimo.

80351. e2007-04-12 14:04
boldas turejo baigtis ten, po "tik".

80353. kvailutė ežerui2007-04-12 14:08
čia aš tavimi domėjausi. negi negalima patikėt, kad sakoma tik tai, kas sakoma.

80354. mie - kvailutei2007-04-12 14:15
jis nenori tiesiai atsakyti, nes turetu pripazinti kad nevisuomet teisingai elgiasi.

80355. e -kv2007-04-12 14:16
tada, pardon.
o del atzalu ugdymo, tai esu isitikrines, kad teisingiausias kelias - tiesus. samoningas moralinis vingis - kilpa.

80356. šlumšis mie2007-04-12 14:18
tikiuosi, prie kito jūsų opuso išvysime tą žalią pabaisą susivėlusiu kaltūnu.

80357. mie slumsiui2007-04-12 14:36
i save verciau pasiziurekite.

80358. eik šlumšiui2007-04-12 14:55
graziausiai mieste matosi rainiu akims. Patartina dar siek tiek apsibrozdinti pries seansą.

80366. kvailutė dar apie moralines garbanas2007-04-12 16:07
aną dieną susiginčijo brangiausiasis su mano mama, kuriam padėti dukrytei/ anūkėlei rašyti referatą apie apylinkių objektą. Mūšis vyko tarp Gargždų ir Dovilų piliakalnių. Laimėjo pastarasis. Skaitydama referatą žavėjausi patikslintu žemėlapiu su visomis izolinijomis, geografinės vietos apibudinimu - tokia tai salpa, tokia tai altitudė... juk namų darbus tėveliams daryti žymiai įdomiau nei vaikams. Pagaliau yra ir viena teigiama pusė - vaikas pamato kiek darbo ir kiek pastangų reikia įdėti, norint gerai atlikti darbą;)

80367. eik akylai2007-04-12 16:54
O kvailutė geriausiai matosi vaikų akimis. Ypač graži, kai daug užduoda namų darbų.

80368. eik2007-04-12 16:58
užduoda turėjo būti užduota.

80369. d>z2007-04-12 17:15
mano tevai buvo "tokie patys", bet niekad nepagalvojau, kad brudai :) maniau kad namu darbai turi but "savarankishki"...

80372. agnytemelynake>zetai :-) 2007-04-12 17:52
zinai, man labai smagu girdeti, kaip tu apie savo tevus cia taip porini. Prie progos zadu tave jiems priskusti:)) Pasakyk geriau, kada parsibelsi gimtadienio svest. Galesim tuo laiku kokia sunu kova suorganizuoti (Tobyte ir maziukas visada pasiruose).

80374. cc - demografijos pamokai2007-04-12 18:17
Aš pats nežinau kiek mano vaikų vaikšto po pasaulį, tai iš kur tokia "tiksli" informacija?

80375. cc, susimastęs2007-04-12 18:20
Hmm.. Tikriausiai turėta galvoje paskutinės santuokos duktė?

80376. cc2007-04-12 18:39
VB pasakė, kad vilkų ar šunų gaujose/šeimose jaunesni šunys , net būdami stipresni, gerbia vyresnius už save .

80383. vasi2007-04-12 20:03
aš tai turiu vieną žandišių ant sprando ir dar bent vieną minty. šiandien bananu išpaišė sofos gobelenus, abstrakcionistas.

80388. cc - va2007-04-12 20:37
Treniruojasi prieš sienų dekoravimą. Pradžioje iš vidaus. :)

80389. va-cc2007-04-12 20:40
kaži ar besišnekėsiu su tokiu palaidūnu.

80393. cc - va2007-04-12 20:52
Keista, bet moterims rimti nepatinka. Gal klystu? :)

80394. cc2007-04-12 20:58
Seniai tai buvo, bet , berods, Jis man tarė:-veiskitės ir dauginkitės.

80395. va2007-04-12 20:58
rimtas, tai tipo su kostiumu?

80396. va cc2007-04-12 21:01
tu tik pradžią Jo kalbos tepaskaitei. paskui ten buvo dar įdomesnių dalykų.

80398. va2007-04-12 21:09
cėcė nuėjo nusivilkti kostiumo.

80401. cc - va2007-04-12 21:31
Teisingai. Su apatiniais buvau nuėjęs pas mirtininkus, kur palikau musės taškelį.

80405. cc - va2007-04-12 21:45
Rachelė buvo paklusnios žmonos tipažas. Gi vyrai turėjo suguloves, verges. Jie aukojo Jam gausias aukas, negarbino kitų dievų, todėl vyrai turėjo patikimą stogą. Nesuprantu kodėl dabar moterys dėl menkiausių smulkmenų ėda savo diedus? Matyt artėja pasaulio pabaiga- tvanas. Moterys nesilaiko Jo nustatytos tvarkos ir įstatymų. Gal jos pamiršo, kad sukurtos linksminti nuobodžiaujančius adomus? Gaila, kad pradingo NA. Ji tikrai man pritartų.

80417. amigo to autorius2007-04-12 23:02
Aš visiems dideliems agresyviems kiemo šunims aiškiai pasakiau: jeigu nuskriausite mano mažiuką, jums blogai baigsis. Ir jie suprato, šunys juk ne kvaili.

80502. cc2007-04-14 15:45
Vaikui, o ypač mamytei ir močiutei suteikė daug džiaugsmo Medeinos piešinukas šatėnuose prie tėvelio kūrinuko. Man džiugu kai kiti džiaugiasi, ir liūdna kai kiti liūdi. Džiaugsmo šypsenos - tai pačios gražiausios gėlės.

80623. alfredas2007-04-15 20:19
Siūlau uždaryti Šiaurės Atėnus, kad jie nebeterštų oro tokiais perstalais...

80642. mie2007-04-15 22:24
uzdaryk, alfredai, pupuliuk.

80751. ricis :-) 2007-04-16 14:18
Man straipsnis-patiko.Tačiau jeigu jis yra pirmajame puslapyje turetų reikšti šiek tiek daugiau negu reiškia...arba...arba būtų galima spauzdinti visus šiuos komentarus ir tai būtų-taip pat labai gilu ir gal net daug konceptualiau...Kaip jūs manote dėl ko verta kirsti medžius? o ka galima apspresti internetiniuose pkalbiuose:)...

80757. xX2007-04-16 15:57
Man patinka šeimyninė ranga, bet visi trys tėvelio nuotykiai pasrodė vėjavaikiškai seklūs. Gal todėl, kad ir pats ne per seniausiai tuo sirgau. Gal net nepagijau - būtų gera kompanija, mielai kokią nesąmonę iškrėsčiau.

80877. Č2007-04-17 14:56
labai gražus tas piešinys (mb) ir labai sveika jį čia dėt. va jei pvz autorius būtų kokį tais Gogeną įlipdęs fone, tada jau reiktų įtarinėt problemą. o dabar viskas labai puikiai susiklijuoja.

81933. uve2007-04-28 09:00
ar G.B. jau išsigydė depresija? nebevartoja chemijos? vis verkdavo, inksdavo. dabar giriasi - baigiau mokslus, ispirkau akcijas, mokausi groti, dirbu po 10 val.? zavu. ar chemija tikrai tokia galinga?

Rodoma versija 24 iš 24 
14:31:39 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba