ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2009-07-24 nr. 949

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ELIZABETH GILBERT. Šiukšlynų žvaigždė (20) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. Atstatykime Jūratės pilį (32) • -js-. Sekmadienio postilė (20) • ANNA AKMENTIŅA, ARVIS KOLMANIS, INGA ŽOLUDE. Gorod no love (12) • ARTHUR WALKINGTON PINK. Dievo savybės (4) • SIGITAS GEDA. Skruzdėlė ir vertikalė (10) • SIMON REES. Kategorijų supainiojimas: 2009-uosius persekiojančios šmėklos (32) • IEVA SALATKAITĖ. Eilės (7) • INDRĖ JURKEVIČIŪTĖ. Eilės (3) • RUGILĖ KAZLAUSKAITĖ. Trauk... (4) • EGLĖ BALČIŪTĖ. Apie menininkų korektūras (6) • RŪTA JAKUTYTĖ. Degtukų dėžutės miniatiūra (15) • MINDAUGAS PELECKIS. Kitoks miestas (1) • JURIJ LEVING. Pusė kostiumo (1) • Juozo Šorio interviu su dr. ELVYRA PEČELIŪNAITE-BAZIENE. Baltų genčių našysta ir apgerba (7) • GILBONĖ. Iš rašto pažinsi (14) • gramatika tik pučia miglą į akis, žiūrint pragmatiškai. Į tą reikalą. (290) •

Kategorijų supainiojimas: 2009-uosius persekiojančios šmėklos

SIMON REES

[skaityti komentarus]

iliustracija
Žilvinas Kempinas. Tūba. 2009

                    Prieš trejetą metų vieną pavasario vakarą, kai dangus buvo mėlynas it liepsnelės kiaušinis, o vėjas švelnus kaip ką tik išsiritęs viščiukas, sėdėjau savo fermos verandoje rytų Ajovoje ir išgirdau labai aiškų balsą, tariantį: „Jei pastatysi, jis ateis.“
                                W. P. Kinsella, „Basasis Džo“ („Shoeless Joe“)

Straipsnio epigrafu neatsitiktinai pasirinkau frazę iš magiškojo realizmo stiliaus Williamo Patricko Kinsellos romano, itin išgarsėjusio po 1989 m. pasirodžiusios jo ekranizacijos, kurioje vaidino Kevinas Costneris („Svajonių laukas“, rež. Philas Aldenas Robinsonas). Romane nuolat kartojama mantra „Jei pastatysi, jie ateis“ atitinka nūdien Lietuvoje paplitusį požiūrį į meno ir kultūros prezentaciją. „Jei pastatysi, jie ateis.“ Pagrindinis romano veikėjas savo kukurūzų lauke įrengia beisbolo stadioną, į jį susirenka garsių praeities žaidėjų, taip pat ir kūrinio pavadinime minimo Basojo Džo – Joe Jacksono, šmėklos, kad sužaistų paskutinį mačą ir atskleistų tiesą apie liūdnai pagarsėjusią Čikagos „Baltųjų kojinių“ (Chicago White Sox) komandą, kuri, siekdama išlošti pinigų, tyčia pralaimėjo pasaulio čempionatą. Šis 1919 m. įvykis pagarsėjo kaip „juodų kojinių skandalas“. Norėdami paskutinį kartą pažvelgti į savo jaunystės herojus, į stadioną kukurūzų lauke susirenka žiūrovai iš visos šalies – tėvai atsiveža sūnus. „Jei pastatysi, jie ateis.“ Galop visi dalyvavę tame įvykyje išteisinami, o stadionas tampa paminklu didžiajai amerikietiškai svajonei. Štai taip. Magiškasis realizmas yra tobulas įrankis.

Pastaruoju metu Lietuvos kultūros lauke taip pat skamba neoliberalių politinių teorijų įkvėpta mantra, skatinanti investuoti į „pastatus“, o ne į žmones. Statomi prašmatnūs (kultūros) rūmai, nesusimąstant, kas įgyvendins jų programas (institucijose juk turi dirbti aukščiausios kvalifikacijos profesionalai) ir kaip šios bus finansuojamos. „Jei pastatysi, jie ateis.“ Argi toks požiūris neprimena ir anų – sovietinių – laikų: buvusios SSRS teritorijoje apstu monumentalių kultūros statinių (liekanų), kurių ankstesnė šlovė jau seniai išblėso. Neoliberalus, be abejo, kursto vadinamasis Guggenheimo efektas – Bilbao Guggenheimo muziejaus sėkmė (nors šios į antrąjį veiklos dešimtmetį įžengusios institucijos finansiniai rodikliai ėmė laipsniškai mažėti). Lietuva ir jos sostinė Vilnius taip pat panoro pademonstruoti savo brandą: tapdami Europos kultūros sostine, įkurdami Guggenheimo muziejų, pastatydami porą nacionalinių kultūros objektų ir dar keletą jų suremontuodami. Tikima(si), kad šie projektai pritrauks čionai daugiau užsienio turistų, nors šalyje nėra tai užtikrinančios transporto infrastruktūros. (Argi valdžia neturėtų pirmiausia rūpintis energetikos ir transporto sričių vystymu bei saugumu?) Niekis. Juk „jei pastatysi, jie ateis“.

Nepaisydama Guggenheimo muziejaus propaguotojų vilčių ir svajonių, valdžia neišsaugojo nacionalinio oro vežėjo „flyLAL“ ir leido plėtotis programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ „bylai“, patvirtindama cinišką oficialiosios politikos abejingumą kultūrai. (Beje, suderintos pilietinės reakcijos tokios politikos atžvilgiu nebuvimas taip pat dvelkia cinišku abejingumu.) Tai viena šiandieniniame Lietuvos kultūros ir meno lauke besikartojančio (šypsotis verčiančio) kategorijų painiojimo ir iš to kylančių nesusipratimų priežasčių. Apie kategorijų supainiojimą kaip kultūros politikos klaidų priežastį mąstau jau seniai, tačiau šiame straipsnyje pirmą sykį mėginu formuluoti pagrindinius savo teorijos teiginius. Manau, kad šį supainiojimą skatina keletas veiksnių (veikiančių po vieną ar kelis, kartais vieno jų elementams reiškiantis kituose): a) minėtas ciniškas abejingumas, b) istorinė afazija, c) pasimetimas laike, d) negyvas menas, e) nenatūralus optimizmas („Jei pastatysi, jie ateis“), f) tingėjimas.

Filosofuojantys skaitytojai turbūt palygins šias mano mintis su Martino Heideggerio „Būtyje ir laike“ (1927) išplėtota neautentiškos būties teorija ir Jeano-Paule’io Sartre’o „Būtyje ir nieke“ (1943) suformuluota blogo tikėjimo koncepcija. Abu autoriai rašė apie būtį be istorijos ir laiko, kitaip tariant, apie konkretaus sociokultūrinio momento ignoravimą. Lietuvoje konkretus pastarojo meto momentas yra susijęs su nauja elektronine informacijos amžiaus erdve ir nauja sociogeografine ir sociopolitine teritorija – išsiplėtusia Europa. Tai ne teorinės, o visiškai realios erdvės. Juk 2008 m. sausio 14 d. Lietuva įsiliejo į Šengeno sutartimi įsteigtą „Europą be sienų“. Ir, pasak statistikos, vis daugiau šalies gyventojų naujausią informaciją gauna internetu, o ne iš tradicinių žiniasklaidos priemonių. Siekiant autentiškos būties šias naujas erdves privalu pažinti, gilintis į jų istoriją ir dabartį. Meno kūrimas ir jo prezentacija yra istoriškai determinuoti reiškiniai, tad visavertei meno ir kultūros savivokai būtinas platesnis istorinis ir teorinis kontekstas. Akivaizdu, kad šį kontekstą reikia kurti, nes šiandien paplitęs kategorijų painiojimas byloja ir apie paprasčiausios informacijos, elementarių žinių apie naujai atsivėrusias erdves stygių, ir, be abejo, apie kritinio žvilgsnio stoką. Žinoma, apsiginklavus cinišku abejingumu ar paprasčiausiai tingint, galima viską ignoruoti ir nepaisyti vykstančių sociokultūrinių pokyčių, pavyzdžiui, tapatumo politikoje (feminizmo, postkolonializmo, gėjų teisių) ar šiuolaikiniame mene (skulptūros įsikūrimo išplėstame lauke, tapybos migracijos ant fotojuostos ir vėl atgal ant drobės, konceptualaus meno įsivyravimo ir kt.). Beje, reakcionieriams, įsitikinusiems, kad progresas yra hermetiškas nacionalinis reiškinys, patogu dangstytis sovietmečio tuštuma – afazijos laiku.

Dar 1966 m. parašytame straipsnyje „Kvazibegalybės ir nykstanti erdvė“ Robertas Smithsonas teigė, kad menininkai, visų pirma menininkai avangardistai, suformavo buržuazinei progreso sampratai besipriešinančią laikinės sąmonės ideologiją (Robert Smithson: The Collected Writings, 1996). Jo nuomone, šios ideologijos įsitvirtinimas yra glaudžiai susijęs su išsiplėtusia informacijos sklaida: „Meno istorijos laiką galima matuoti knygose (metais), žurnaluose (mėnesiais), laikraščiuose (savaitėmis ir dienomis), radijuje ir televizijoje (dienomis ir valandomis). O galerijoje – akimirkomis!“ Pasak menininko, menas ir tikrasis progresas tapo neatsiejami nuo informacijos. Pagrindinė šio straipsnio mintis yra ta, kad menui, kultūrai ir jų raidai suvokti būtinas laiko pojūtis. R. Smithsonas šią idėją įkūnijo visą gyvenimą plėtotame projekte: jis sistemiškai analizavo aplinką, kurioje gyveno (nuo planetariumų architektūros iki drenažo sistemų, miestų planavimo ir maisto), siekdamas suprasti pasaulį ir „savo laiką“ bei lokalizuoti šiame kontekste šiuolaikinį meną. Net pati bendriausia sisteminė analizė – Lietuvos ir pasaulio patirties sugretinimas ar supriešinimas – padėtų išvengti kategorijų supainiojimo. (Bet koks infrastruktūros tyrimas patvirtintų, kad su turizmo plėtra siejamų įvykių planavimas neužtikrinant tiesioginių skrydžių į šalį yra paprasčiausia kvailystė, kaip ir meno mugės organizavimas šalyje, kurioje nėra kritinės meno kolekcininkų masės.)

Terminas „negyvas menas“ – iš teatro srities. Jį pasiskolinau iš etapinio Peterio Brooko teksto „Tuščia erdvė“ (1968) skyriaus, pavadinto „Negyvas teatras“. Manau, kad šį terminą galima taikyti ir platesniame kultūros lauke. Apie negyvus vizualiuosius menus paprastai sakau, kad jie „atrodo kaip šiuolaikinis menas“. Pats P. Brookas aiškina taip: „Negyvas teatras skatina prisiminti Šekspyrą. Dažnai matome jo veikalus, vaidinamus gerų aktorių ir tarsi teisingai – energingai, spalvingai, su muzika, puikiais kostiumais, t. y. taip, kaip turėtų būti gerame klasikiniame teatre. Tačiau paslapčia jaučiame, kad visa tai yra kankinančiai nuobodu, ir širdyje dėl to kaltiname Šekspyrą arba teatrą, arba pačius save. Dar blogiau – visuomet netoliese yra ir koks nors negyvas žiūrovas, kuriam dėl vienų ar kitų priežasčių patinka toks nei rimtas, nei linksmas vaidinimas, pavyzdžiui, besišypsantis mokslininkas, kuris nuolat cituoja klasiką savo darbuose ir džiaugiasi, kad niekas netrukdo kartoti savąsias teorijas, tyliai murmant pamėgtas eilutes. Širdyje jis nuoširdžiai ilgisi teatro, kuris būtų kilnesnis už gyvenimą, tačiau supainioja intelektualinį pasitenkinimą su geidžiama autentiška patirtimi. Deja, jo autoritetas padeda plisti negyvumui ir negyvas teatras toliau klesti.“

Apsiginklavęs šiais argumentais, žvelgiu ir į pagrindinį straipsnio objektą – Lietuvos paviljoną 53-iojoje Venecijos bienalėje, kur pristatomas Žilvino Kempino kūrinys „Tūba“: iš vaizdo juostelių sukonstruotas 26 m ilgio tunelis, kuriuo galima pereiti nuo vieno galo iki kito. Daugelis turbūt prisimena 2007 m. ŠMC vykusią puikią personalinę šio menininko parodą, kai tuščioje didžiojoje salėje tokios pat juostelės buvo ištemptos virš žiūrovų galvų. Šį sykį instaliuotas milžiniškoje neoklasikinėje Scuola Grande della Misericordia erdvėje Ž. Kempino kūrinys sumenko: erdvė jį užgožė (bent iš išorės), objektas tiesiog jos neužvaldė, todėl nepavyko sukurti gesamtkunstwerk. Ėjimo tuneliu patirtį straipsnyje „Didžiųjų Grįžulo Ratų teritorija“ (taip pat 1966 m.) aprašė R. Smithsonas, kalbėdamas Jorgės Luiso Borgeso balsu: „[...] apie labirintą kaip tiesią liniją, nematomą ir nesibaigiančią. Sukrečiantį savo simetriškumu [...]. Apvalus, uždaras, belangis, jis yra nematomas ir nesuvokiamas protu. Tai meninė nesuvokiamumo koncepcija – visa, kas yra už jo ribų, neegzistuoja. Mėginant apčiuopti kontūrus, ribos ištirpsta. Galerija tampa milžiniška begaline erdve, o ėjimas ja virsta kosmine kelione. Šioje patirtyje nebeegzistuoja jokia realybė. Tik miglota netvarka ir atsitiktinumai. [...] Suglumęs ir apsvaigęs patiri kosmoso nostalgiją. Galva svaigsta, kontempliuojant vieną bergždžiausių žmogiškų gestų – mėginimą kurti begalybę.“

Apie tokių kūrinių poveikį rašė ne tik J. L. Borgesas ar R. Smithsonas, bet ir daugelis kitų autorių, nagrinėjusių Jameso Turrello, Michaelo Heizerio, Anisho Kapooro ar Anthony McCallaso septintojo dešimtmečio pradžios darbus. Apie Ž. Kempino instaliaciją negaliu pasakyti nieko nauja, nes fenomenologinį posūkį menotyroje ir mokslinėje fantastikoje jau seniai įvykdė Jamesas Grahamas Ballardas, Williamas Burroughsas ir Paulis Virilio. Manau, kad „Tūbos“ pristatymas Venecijos bienalėje yra būdingas kategorijų supainiojimo pavyzdys. Emociškai paveikioms skulptūroms reikia tuščios erdvės ir laiko suvokti, todėl menininkai dažniausia instaliuoja jas dykumose ar tyrlaukiuose. Senovinė Venecija, kaip ir Florencija, sukelia priešingą efektą – vadinamąjį Stendhalio sindromą, arba hiperkultūremiją. Bienalės metu Venecijoje yra per daug vizualiųjų menų ir įvairiausių kitokių dirgiklių. Savotiška psichosomatine gynyba nuo įspūdžių pertekliaus čia tampa kūrinių užmiršimas per tiek pat laiko, kiek jo buvo skirta apžiūrėti. Pereiti per „Tūbą“ pakanka kelių sekundžių, tad ir pamirštama ji taip pat greitai. Paprastai tokiose megaparodose geriau įsimena pasakojimu grįsti kūriniai ar jų serijos. Ž. Kempinas yra rimtas eksperimentines skulptūras kuriantis menininkas, tačiau šiam jo darbui reikalingas kitoks kontekstas. Ne Venecijos. Iš anksto tai apmąstę ir išanalizavę, visi projekto dalyviai būtų išlošę. Bent vienu „Jei pastatysi, jie ateis“ atveju būtų buvę mažiau.

Vertė L. J.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


166375. liudininkas2009-07-23 22:12
Labai sutikciau, kad Kempino tuba buvo uzgozta, bet tikrai nesutikciau, kad butinai reikia bienalei pasakojimo. O del Venecijos kaip dirgiklio - su tuo kaunasi visi bienales dalyviai, net ir tie kurie priversti talpintis i daugeliu atveju baisius ir senovinius Giardini paviljonus. Venecija ir siuolaikinis menas yra visiskai nesuderinamas dalykas, reikia ta senute palikti ramybeje.

166538. Straipsnio vertinimas2009-07-26 01:41
simonas, kaip visada, pro sali.

166744. Grebo2009-07-29 10:42
Šio straipsnio esmė - ne Venecija

166866. aha2009-07-30 19:44
jis kaip tik apie Veneciją, nes tik ji gali įstatyti menininkus į tokias sumautas sąlygas, kurias reikia nuolat neigti, komentuoti arba jose tiesiog paskęsti (kaip Kempinui).

166917. cholera2009-07-31 09:58
Simone the best! Sauni studijele apie lt pseudokonceptualistines patalogijas. Butu dziugu ir puiku, jei pastimuliuotas Lolitos susikauptu ir nusitaikytu i smc vadovo posta.

166931. kaip bebutu2009-07-31 14:11
kaip bebutu, pirmiausiai simonas turetu jei ne ismokti, tai bent pramokti lietuviu kalbos, nes priesingu atveju kiekvienas anglu kalba parasytas tekstas apie musu vietini mena yra arogantiskas. tai simonas parodo, kad mes cia visi tik aborigenai, del kuriu idiotiskos kalbos neverta lauzyti smegenines, vis tiek tai zemesnes kulturos atstovai tai lietuviai. Ar kas nors ka nors girdejote apie tokia lietuviu kalba? as tai nieko apie ja nesu girdejes.

167023. mie2009-08-01 12:58
kaip bebutu, vietiniai aborigenai syki galetu pramokti angliskai. uzuot kitus bade pirstais. tik dziaugkites kad yra zmogus, sugebantis su pasauliu bendrauti pagal pasauliui suprantamas taisykles, o ne taip, kaip jus, vietiniai aborigenai. geriau rupinkites, kad jusu vietinis menas nebutu sudas, tada ir paaiskinti ji nebutu problemos. ka apie save isivaizduojate? kad esate aukstesnes kulturos atstovai, kad prilygstat kazkam? is tiesu ir esat zemesnes ir pacios zemiausios. pasikele tinginiai, debilai, slunkiai ir kaimieciai. su neadekvaciu poziuriu i save ir i situacija ir isvis.

167037. ivs2009-08-01 17:06
apie teatra ten gerai. ypac nekenciu dabar paplitusios energingos vaidybos. kai rekte rekia makiazas ir kokie trys pagrindiniai veido raumenys. tuomet iskart pradedu ilgetis kokio inokentijos smoktunovskio ir tu momentu teatre, kur pauze irgi muzika. strpsn labai geras, yoac apie nesusivokima laike ir erdveje.

167042. to 1670232009-08-01 18:17
o, ziurekit i 167023, simonas prakalbo lietuviskai... Labai jau liguisti jo gynejai, kazin koks vidiniu kompleksu fontanas.

167043. mie2009-08-01 18:21
ar tai cia argumentas koks?

167085. 4562009-08-02 14:04
lb pritariu Kaip Bebutu, nes tikrasis KATEGORIJU SUPAINIOJIMAS - yra gyventi naujoje salyje virs 5 metu, ir LEISTI SAU nemoketi to krasto kalbos. kita tema, kad ir lietuviai nieko jam nesako, nes DIRBTI VALSTYBINEJE BIUDZETINEJE ISTAIGOJE ir nemoketi lt kalbos yra TEISISKAI NEIMANOMA. NE KOLONIZATORIAMS! P.S. - nieko asmenisko, tik skaitykite lt istatymus, nes nieko ner slyksciau, kaip lygus ir lygesni. siemet sukanka lygiai 60 metu nuo Orwelo parasytu 1984-uju. o DIDYSIS BROLIS KAIP CIA TAIP CIA.

167086. mie2009-08-02 14:36
nepergyvenk labai, runkeli. neuzsibus cia nei reesas nei andersenas, kuris i dailes akademija atvaziavo padestyt. isvaziuos, taip ir neismoke lt kalbos. tikrai neketina jie isikurti musu salyje nuostabioj. idomu kodel? juk mes tokie lygus tarp lygiu. ir dar: kodel musu tokiu lygiu menininku nekviecia kitur padirbeti, nuvaziuoti svetur pasidalinti talentu ir vidine sviesa? galetu gi zymius lietuviu meninininkus, pavyzdziui, salteni ar dovydena pasikviesti kad ir latviai. bet kad jie nemoka latviu kalbos. va kur suo pakastas.

167088. kaip bebutu2009-08-02 15:19
tikrai nereikia pykti, zinoma, reikia pramokti anglu kalbos,bet nereiskia, kad anglu kalba pas mus jau tapo valstybine kalba. Jei zmogus cia gyvena ir DIRBA jau gerokai laiko ir tingi pasimokyti vietines kalbos, tai akivaizdu, kad jis nusiteikes vietiniu atzvilgiu arogantiskai ir elementariai negerbia lietuviu.Jo, smc`e visi jam ir kitiems uzsienieciams pataikauja, bendrauja tik angliskai, nes pas visus ten provincijos kompleksas kaimietiskas - listi i uzpakali uzsienieciams. bet cia smco reikalas, o Simonas tiesiog traktuoja vietinius kaip aborigenus. Tokiu atveju jis neturi moralines teises diskutuoti apie musu mena, koks jis bebutu, geras ar blogas. jei toks dalykas vyktu su rusu kalba, manau tuojau kiltu sioks toks surmuliukas.

167089. gal2009-08-02 15:22
gal simonui reiketu istorijos pamokele surengti ir suzinotu, kad lietuviu kalba gal net uz anglu senesne

167092. mie2009-08-02 16:41
siknoj yra jusu menas. sena kalba, pamanykite. dar pasigirkite, kad ka tik kailiais apsitaise po pelkes braidete. pamokele surengs. pasaulio zmones, ypac mazu tautu, danai visokie, po penkias kalbas ismoksta. tipiski kaimieciai, vaiksto pasipute tik todel, kad angliskai dvieju zodziu suregzti nemoka, tai pavydi tiems, kas susisneka. jei jums ruskai reiktu kalbeti, galva guldau, kad taisyklingai nemoketumet, nes is prigimties esate buki. runkeliai ropes.

167093. mie2009-08-02 17:20
ir tai perdaug uzsinorejau. kad ruskai gerai kalbetu. pirma patys lietuviai tegu lietuviskai taisyklingai ismoksta. ir tegu nesikeikia rusiskai kas antras zodis. nors taip parodytu, kad gerbia savo sena kalba.

167094. ivs :)2009-08-02 17:57
as, simono vietoj, savo strpsns skelbciau anglu kalba, nes "kaip bebutu" vis tiek nesupranta, apie ka.

167104. 3202009-08-02 21:14
kalba eina ne apie vizitus, vazinejimus ir panasiai. kalba eina apie darba VALSTYBINEJE INSTITUCIJOJE. o kas kiek moka kalbu ir kiek mazai ar nemazai lt menininku vazineja, tai kita tema.

167108. mie2009-08-02 22:42
pasiziurekite kokiu AVIGALVIU pasitaiko jusu VALSTYBINESE INSTITUCIJOSE ir nekibkite prie normalaus zmogaus.

167111. 3202009-08-02 22:48
mie irgi jauciasi lygesne)

167112. mie - 3202009-08-02 22:59
apsirinki.

167117. mie mie mie2009-08-03 09:38
o kodel simona gina tokie avigalviai kaip mie? tai irgi daug ka pasako.tik meskos paslauga jam daro, niekas nieko neturi pries ta saimona, ir nieko cia bendra su danais nera, kas kiek kalbu moka, jo reikalas,jie vis tiek daniskai kalba ir su jais, jei tenai gyveni ir dirbi, reikia daniskai kalbeti, tai turbut normalu ismokti tos salies kalba, kurioje gyveni, bent is minimalios pagarbos. kas kita, jei smcui geda, kad daugelis is ju lietuviai, kiauliskos tautos atstovai

167118. to ivs:)2009-08-03 09:43
tarp kitko, angliskai kaip ir kita nevalstybine kalba, negalima satenuose ar kituose laikrasciuose skelbti tekstu, jie turi buti skelbiami valstybine kalba... tai ir satenai yra matyt, tokie runkeliai, kad vercia dar ir L.J. vargti, versti tekstus simonui

167119. mie2009-08-03 10:14
isikando. rado problema.

167120. mie2009-08-03 10:16
beje, ir man geda, kad esu kiauliskos tautos atstove. noreciau savo tauta didziuotis, bet nelabai randu del ko.

167121. 52009-08-03 10:25
vis tiek skirtuma reikia jausti, nado raznicu chuvstvovat, kai kalbama apie bendravima su trumpam atvykstanciais uzsienieciais ir apie tai, kai cia gyvevetys uzsienieciai nesiteikia net keliu zodziu vietiniu ismokti, va cia tai kiauliskumas

167122. mie2009-08-03 10:28
ar jums ramiau bus, jei sutarsime kad reesas yra kiaulys? manau, jam tai tikrai vienodai rodo.

167123. mie2009-08-03 10:29
be to, ir jis tikriausiai dirba pagal sutarti, taigi skaitos trumpam atvykes uzsienietis. o jus pagalvokit apie savo savivertes jausma, kazkas su juo tikrai negerai.

167129. au2009-08-03 13:27
musų savivartė jaučiasi gerai, dirba be priekaištų, kaip ir ekskavatorius

167149. lietuvis 2009-08-03 22:38
as nesu kiauliskos tautos atstovas . tikrai gaila kad mie tokia yra . bet kiauliu yra visose tautose..

167154. mie2009-08-04 08:40
tikriausiai esi asilas, nes kanopa nesugebi teisingai sudeti tasku po kiekvienu lietuvisku sakiniu. man taves irgi gaila.

167172. Grebo2009-08-04 13:46
Šaunuolė mie:)

Rodoma versija 24 iš 24 
14:31:19 Jan 31, 2011   
Jan 2010 Jan 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba