ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-09-13 nr. 668

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Gyvenimą reikia gyventi (46) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Kitaip. Apie tą patį (12) • DYLAN THOMAS. Šitą pavasarį čia (2) • WILLIAM BUTLER YEATS. Perdainuota sena daina (2) • DARIUS GIRČYS. Dėžutė (4) • Poetą ir vertėją DARIŲ POCEVIČIŲ kalbina Žilvinas Andriušis. Tautos dvasia gyva ir keiksmažodžiuose (24) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Supratimai ir persekiojimai (21) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (12) • MYKOLAS KARČIAUSKAS. Krikštai (6) • VYTAUTAS V. LANDSBERGIS. Poezija (12) • DAINIUS RAZAUSKAS. Nuosprendis Maksui Kempinskiui (66) • KĘSTUTIS DANIELIUS RIMKEVIČIUS. Apie pelijančius (5) • JONAS LINIAUSKAS. Savaitraščio "Šiaurės Atėnai" vyriausiajam redaktoriui Sigitui Parulskiui (26) • KEMPA MAKSYTĖ. Salve, šiauriečiai! (8) • DOVILĖ ZELČIŪTĖ. Atviras laiškas poetui Justinui Marcinkevičiui (24) • DANUTĖ JURONYTĖ. "Šiaurės Atėnų" vyr. redaktoriui (14) • Paneigimai (33) • JŪRATĖ BARANOVA. Ar galima hermeneutikos dekonstrukcija? (14) • ROMAN BRANDSTETTER (2) • MARTYNAS PETRAITIS (g. 1921). Dienoraštis (4) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (5) • VALDAS STRIUŽAS. Česnako es(m)ė (6) • LIŪNĖ JANUŠYTĖ. Korektūros klaida (3) • Laiškai (31) •

Nuosprendis Maksui Kempinskiui

DAINIUS RAZAUSKAS

[skaityti komentarus]

Mirtis kvailiams!

Šūkis iš 1967–1968 m. studentų judėjimo Paryžiuje

2003 m. rugpjūčio 9 d. "Šiaurės Atėnuose" buvo išspausdintas Makso Kempinskio vardu pasirašytas Justiną Marcinkevičių koneveikiantis rašinys "Poetas Nr. 1, arba Atodūsis atlikus darbą", į kurį pasirodė neįmanoma neatsakyti. Toliau kursyvu visur bus rašomos šio rašinio citatos.

Pradžioje autorius papasakoja kartą pirkęs gėlių ir pardavėjai pasakęs sveikinsiąs "geriausią Lietuvos poetą". Tai išgirdusi senyva pardavėja sušuko: Marcinkevičių? Ir jos akys sužibo, lyg būtų laimėjusi aukso puodą. Ar gali būti nuoširdesnis pripažinimas ir atpildas poetui? Bet Maksą Kempinskį tai kažkaip įtartinai užgavo. Be to, iš paties nutikimo akivaizdu, kad pardavėjos akys sužibo ne dėl "aukso puodo", kurį vieninteliu tikru džiaugsmo šaltiniu, vadinasi, laiko patsai Kempinskis. Krenta į akis ir epitetas senyva, suprask, "aš – jaunas!" Apgailėtinas būdas sukelti sau pranašumo jausmą.

Tada Kempinskis patyrė, kad Justinas Marcinkevičius yra žinomiausias Lietuvos poetas. Ir nieko nepadarysi. Įkalta amžiams. Taigi FINE, ir tiek... Ir kodėl gi Kempinskiui rūpi dėl to ką nors daryti? Ir kodėl gi būtent kažkieno įkalta? Ir jeigu poezija gera, tai kodėl būtinai tik FINE, ir tiek? Tiesiog drabstytis pagieža – labai lėkšta retorika, atvirai rodanti jos autoriaus lygį.

Toliau Kempinskis prisipažįsta, kad jam nuskriausti poetą yra šventas reikalas, o jei jis talentingas – tai daryti žiauriai malonu. Man, tiesą sakant, būtų visiškai nemalonu ir labai gėda. Taigi čia jau Kempinskis nejučia prabyla apie savo paties – ne poezijos ir poetų – tikrąsias problemas, apie kurias toliau iš tikrųjų savo rašinyje ir kalba.

Jo nuomone, mes Just. M. kūrybą susiurbėm su sovietinės edukacinės sistemos pienu. Man, tiesą sakant, "sovietinė edukacinė sistema" primena deguto skonį, o jeigu tais laikais pro žinduką ir prasisunkė tikro dvasios "pieno" – kad ir Justino Marcinkevičiaus eilės, – tai tik per valdžios neapsižiūrėjimą. Už Kempinskį neatsakau, bet nereikia čia įsitrinti su tuo mes!

Neapykanta lietuvių literatūrai, kaip žinome, išsiugdoma dar mokykloje. Kodėl kaip žinome? Visai nebūtinai! Vėl pigi retorika. Kadangi Kempinskiui literatūrą per jėgą brukdavo fanatikai lituanistai, tai gal jam taip ir nutiko – jo nelaimei. Man, pavyzdžiui, per jėgą bruko rusų literatūrą fanatikė rusistė, bet aš vis tiek skaičiau, ką norėjau, tiek rusų, tiek lietuvių ir kt. O Kempinskiukas mokykloje, regis, skaitė viską, ką liepė programa, ir iš to, suprantama, nebuvo naudos: Nieko neišmanėme apie to meto rašto herojus. Girdėdavome jų pavardes ir vardus, skaitinėjome tik tam, kad greičiau užmirštume. Vėl prisivizginanti daugiskaita. O aš, pavyzdžiui, poeziją skaičiau savo valia, iki šiol prisimenu mokykloje susitikimus su Marcelijumi Martinaičiu ir kt.

Mums nė į galvą neateidavo, kad žmonės iš knygų dar gali būti gyvi. Manėme, kad jų seniai nebėra. Dažniausiai skaitytojai sunkiai perpranta mintį, kad knygas rašo dar gyvenantys žmonės. Tai netiesa. Tai veikiausiai nutinka tik jaunuoliams su labai ryškiu vadinamuoju Edipo kompleksu, visur norom nenorom matantiems juos slegiantį "tėvą" ir todėl negalintiems jo pakęsti. Man teko laimė asmeniškai susipažinti su kai kuriais savo aukščiausiais autoritetais (turiu galvoje ne tik literatūrą ir ne tik Lietuvą – beje, iškart noriu perspėti, kad Justino Marcinkevičiaus asmeniškai nepažįstu), ir noro juos matyti negyvus nepajutau. Priešingai, labai džiaugiuosi žinodamas juos esant gyvus, nes tai man teikia labai daug jėgų ir pasitikėjimo.

Dar, Kempinskio nuomone, poetai yra velnio pasiuntiniai žemėje. Visi jie pardavė savo sielą šėtonui. Apskritai užtenka tik pradėti kurti – ir kipšas "tut kak tut". Labiau panašu į poetu gal slapta norėjusio tapti Kempinskio prisipažinimą, nors ir tai tėra būdas susisvarbinti. Taip mano tik nevykę poetai. Nes tikrasis kūrėjo provaizdis yra Dievas (velnias – būtent nevykėlis mėgdžiotojas), ir iš tikrųjų pašauktieji gauna įkvėpimą iš Dievo ir jį savo giesmėmis šlovina, kalbant pagal šį šiaip jau supaprastintą ir banalų modelį.

Ir kaip tik šia prasme – ne Kempinskio išgūžėtąja! – tai puikiausiai tinka Marcinkevičiui. Nors toliau ir tikinama, esą Justinas Marcinkevičius atstovavo ideologizuotai visuomenei su visais jos kompleksais ir iškrypimais. Tai tinka dar ir dėl to, kad po 3 dešimtmečių šlovės jo kūryba vis labiau menkėja ir sensta, o populiarumas išlieka vien iš inercijos, nes neišmirė jo sumiesčionėjusių kaimiečių karta. Na, tai jau visiškai negabu. Ir, beje, akivaizdu, kad Maksas pats atstovauja ideologizuotai visuomenei su visais jos kompleksais ir iškrypimais. Geriau jau būtų paskutinę akimirką išpirkęs tiražą.

Toliau sakoma, kad Marcinkevičius visą gyvenimą buvo įpratęs nuleidinėti kraują lietuvių kalbai bei literatūrai ir būti giriamas – dabar ši destrukcija peržengia ribas. Žinoma, šiandien populiaru rašyti skurdžia gatvės kalba – toks metodas tinka pižonams... Tai, aišku, irgi tik nevalingai prasišovusi Makso Kempinskio asmeninės pasąmonės išpažintis. Tiesą sakant, susidaro įspūdis, kad Maksas ir teturi vien pa-sąmonę...

Toliau jis pacituoja vieną Justino Marcinkevičiaus eilėraštį ir, visiškai jo nesupratęs (neabejoju, pats Kempinskis manosi jį kiaurai perpratęs, nes nesą čia ko ir suprasti, kaip kad būdinga nelankstaus proto savimyloms), skuba įvertinti, tiksliau, nuvertinti: Primityvizmu dvelkiančių tekstų apstu... Keista vyresnės kartos tendencija: mestis į buitiškumą, pigiai šmaikštauti, o paskui kaltinti jaunimą kalbos jausmo neturėjimu. Pigiai šmaikštauja šiuo atveju pats Kempinskis, o vėl "skriaudžiamo jaunimo" korta – ar ne iš tų pačių sovietinių laikų, kai pagal principą "skaldyk ir valdyk" kaskart buvo prisimenamos tai moterys, tai jaunimas ("kom, jaunimas, kom")?

Toliau – dar gražiau. Žodį atsiknisk iš pacituoto Justino Marcinkevičiaus eilėraščio (iš esmės pranašingai skirtą kaip tik tokiems kempinskiams) savižudis ekvilibristas Kempinskis, pasitelkdamas K. Sh. Keyso autoritetą, išverčia į anglų fuck off, o Justinui Marcinkevičiui dėl to prikergia pedofilijos kvapelį. Todėl esą poetai patys sau kasa duobę ir įkliūva į kalbinės daugiaprasmybės pinkles. Poetai šiuo atveju tikrai niekuo dėti, o štai "kritikas" Kempinskis neabejotinai dėtas – matyt, kokiu kietu buku daiktu ir smarkiai. Nors galimas daiktas, kad čia vėl tik nejučia prasiveržia užgniaužti jo paties polinkiai...

Justinas Marcinkevičius, kuris, kaip vis dėlto pripažįstama, suvaidino svarbų vaidmenį lietuvių literatūros ir tautos istorijoje, M. Kempinskio patyrimu, buvo tas dvasinis protezas, kuriuo rėmėsi dauguma užguitos sovietinės visuomenės. Tipiškas opiumas liaudžiai, sumaniai panaudotas valdžios. Visiška nesąmonė. Jis visada atrodė gerutis... Vėl tik lėkšta retorika su asmeninės psichoanalizės priemaišomis. Pasirodo, Justino Marcinkevičiaus dirbtinis romantinis doro kūrėjo ir žmogaus, tautos sąžinės įvaizdis kerėjo pusę Lietuvos. Kempinskiui tiesiog nagai niežti, kad Justinas Marcinkevičius būtų buvęs dirbtinis. Reikia suprasti, kad ir romantinis Kempinskio lūpose – toli gražu ne pagyrimas. Nes esą tokio įvaizdžio valdžiai kaip tik ir reikėjo, kad nuotaikas ir mąstymą nukreiptų reikiama linkme. Kadangi Justino Marcinkevičiaus kūryba nuotaikas ir mąstymą kreipė Tėvynės meilės, kantrybės ir išsivadavimo linkme, o sovietinei valdžiai (nebent ji visa būtų buvusi "partizaninė") to tikrai nereikėjo, tai Kempinskis vėl visiškai nusišneka. Čia jis paprasčiausiai mėgaujasi paranojišku "dvigubu gudrybės salto", iš kurio išeitų, kad ir pokario pasipriešinimas iš tikrųjų buvęs inspiruotas KGB iš Maskvos, idant šitaip būtų atitraukta tauta nuo tikro pasipriešinimo; ir tikruoju Dievo Sūnumi slapta buvęs ne Kristus, o Judas, nes jis "Dievo planui" įvykdyti paaukojo daugiau – ne tik savo kūną, bet ir sielą... Intelektualai kartais papokštauja tokiomis "įžvalgomis", o pagiežingiems silpnamaniams, kaip Kempinskis, jau ir pritrūksta gudrybės savo paties "gudrybei" pakabinti... Matyt, todėl, kad savarankiškai mąstyti, gyventi, netikėtai nuoširdžiu Kempinskio prisipažinimu, nesugebėjom, neišmokė... Tik vėl apsauginė daugiskaita, vėl pasyvi aukos laikysena.

Tuo tarpu Justinas Marcinkevičius, turėdamas prisitaikyti prie konjunktūros, esą savo talentą iššvaistė beprasmiškoms valdžios inspiruotoms kūrybos formoms. Ir jeigu į Vakarus nebūtų pasitraukę mūsų genialieji poetai – tai "talentingasis" misteris Just. M. būtų arba išjuoktas, arba užimtų kuklią vietą tarp antro ešelono poetų. Pirma, priedėlis misteris veikiau taikytinas būtent pasitraukusiesiems į Vakarus. Antra, jų genialumo palyginimas su pasilikusiaisiais bei vėliau čia išaugusiais rašytojais – visiškai atskiras ir ne toks jau vienareikšmis dalykas. Trečia, ko jau ko, o nekuklumo Justinui Marcinkevičiui neprikiši – priešingai nei M. Kempinskiui. Taigi vėl tik tuščia retorika ir nesąmoninga (nes rūgoja visiškas nesąmones) tulžis.

Dar kiek pasispjaudęs vis rūgštesniais, gaižesniais epitetais ir vis pro šalį, Maksas Kempinskis pagaliau piktai trepteli (taip turėtų daryti mažos įnoringos mergaitės) ir bejėgiškai tėškia be užuolankų: Kažkokios neurozės vis vien būta, nes iš kur tas prasimušantis pesimizmas? Įtariu, kad Marcinkevičiaus fenomenui puikiausiai tiktų Freudo teorijos... Na, iš kur Tėvynę ir Tiesą mylėjusiųjų pesimizmas sovietų laikais, nesunku suprasti (jei iš viso turi kuo atlikti šį veiksmą). O štai dėl neurozės ir Freudo – tai jau visai pirštu į akį pačiam Kempinskiui. Juoba kad netrukus jis nejučia atvirai – būdingai neurotikui – prisipažįsta: Mus skriaudė, o tėvas [! – žr. anksčiau] Marcinkevičius gailėjosi, guodė, ramino, žadino didingos praeities transą. "Didinga praeitis" sveikam žmogui žadina ne transą, bet susivokimą, sąmoningumą, dvasios stiprybę ir kaip tik todėl atsparumą bet kokiam "smegenų pudrinimui", kaip tą teisingai pastebėjo jau Vincas Kudirka, mūsų himno autorius.

O netrukus su neurotikui būdingu nenuoseklumu M. Kempinskis, ką tik prikišęs Justinui Marcinkevičiui pesimizmą, apkaltina jį bandžius tautą vežti į šviesią ateitį kaip galingas lokomotyvas.

Beje, Marcinkevičius visada mėgo flirtuoti su valdžia. Poetas skaitydamas "Mažvydą" taip būriškai šlebizavojo [!]: Lie-tu-va, Lie-tu-va... Ir kaip nepatikliai [?] įsiaudrindavo masė, nedarniai atkartodama... Pirmą kartą matant Sąjūdžio mitingus kildavo tik viena mintis – o ko jam čia reikia? Siūlau dar kartą atidžiai perskaityti šiuos M. Kempinskio žodžius. Atrodė, kad naują Lietuvą turėjo kurti nauji žmonės, bet kur tau... Taigi Maksas Kempinskis norėjo kurti naują Lietuvą, o Justinas Marcinkevičius, visą širdį atidavęs vienintelei, suprask – "senajai", jam sutrukdė. Jau vien už tai Justinui Marcinkevičiui labai ačiū, nes man irgi labiau prie širdies toji vienintelė, amžinai jauna "senoji", kur kas labiau už kai kurias "naujoves", lengva ranka kaskart primetamas jai iš kairės ir dešinės.

Ir čia pat vėl prieštaravimas pačiam sau. Mat Justino Marcinkevičiaus pasitraukimą iš politikos Kempinskis įvertina štai kaip: Tokiomis impotentiškomis literatūrinėmis priemonėmis nepavyko užorgazminti liaudies. Buvo matyti, kad netiki sovietiniais poetais liaudis, netiki... Nežinau, ar čia literatūra silpnoka pasirodė, ar vyriškos galios pritrūko. Pirma, tai Justinas Marcinkevičius niekuomet nebuvo sovietinis poetas; antra, vadinamoji liaudis juo kaip niekuo kitu tikėjo ir tebetikėtų dabar, jei tik jis panorėtų vėl reikštis viešumoje, – taip nelabai vykusiai žodžiu "tikėti" įvardijant pasitikėjimą ir pagarbą. O jau lytinės potencijos klausimą vėl iškart reikia peradresuoti pačiam Kempinskiui. Šiaip jau nuskriaustos aukos savijauta, pagieža, poreikis pažeminti ir sutrypti išties mena veikiau impotenciją nei potenciją. Ar ne dėl to Kempinskį, šitokiu iškreiptu būdu pasitenkinus, kaip kad liudija jo rašinio antraštė, ištiko "Atodūsis atlikus darbą"?

Be labai tikėtinos impotencijos, čia ryškūs ir kiti ne mažiau rimti sutrikimai: Greičiausiai dėl mūsų blogo gyvenimo "kalti" tie patys poetai... Jūs tik pagalvokite: jei vienas Just. Marcinkevičiaus įvaizdis taip veikia lietuvių pasąmonę, sukeldamas mistinę pagarbą, tai visi kiti – kiek išsiurbia gyvybinės energijos iš nustekento tautos mentaliteto? O kiek prikvėpuoja psichopatinių bacilų... Tai jau tikrai. Tik ne Justinas Marcinkevičius ar kiti poetai – iš tikrųjų kraują siurbia bejėgio pykčio susuktas nevykėlis Maksas Kempinskis (štai dabar ir mano brangų laiką čiulpia, suskis).

Vėl prisipažinimas: Parašyti apie Marcinkevičių paskatino nauja knyga ir kažkoks neurotinis jo įvaizdis, glūdintis pasąmonėje. Taip, įvaizdis tikrai neurotiškas, tačiau kuo čia dėtas Justinas Marcinkevičius? Savo neurotiška pasąmone su jos iškreiptais įvaizdžiais Kempinskiui ir derėtų pasirūpinti.

Dar po kelių kliedesio pliūpsnių "kritikas" tarsi trumpam atsipeikėja: Reikia pripažinti, kad Marcinkevičius tais laikais, kai jį tik girdavo, nebuvo jau toks blogas, o ir dabar nėra galutinai nusivažiavęs, nors aš jį peikiu. Na tai kam gi, vėdare, peiki (nors šis žodis pernelyg švelnus tokiam marazmui pavadinti)? Šiaip ar taip, netikėta Kempinskio metamorfozė akivaizdi. Tačiau kad jis savo kailį staigiai pakeitė – tai vėl kaltinimas Justinui Marcinkevičiui!

Labai iškalbinga ir korektūros klaida, o veikiau – neurotikams būdingas kalbos riktas paskutiniame rašinio sakinyje: Kempinskis mus padrąsina, kad, nepaisant Justino Marcinkevičiaus, menas eina t r o l i a u. Su tuo galima drąsiai sutikti: be tokių žmonių kaip Justinas Marcinkevičius Lietuvos menas tikrai netruktų atsidurti trolių rankose, negabių, nevisaverčių, bailių, piktų ir suirzusių kaip Maksas Kempinskis.

Taigi M. Kempinskis savo rašiniu nusipelno veikiau diagnozės nei atsakymo į "Š. Atėnus", kurie tokiomis publikacijomis irgi labai rizikuoja savo pavadinimo pirmosios raidės prasme... Būtų galima spjauti į tokius niekus ir numoti ranka arba kas nors iš dyko buvimo galėtų čia net pasimėgauti kokiu šmaikštalu, kaip antai Lietuvos stojimas EU(tanazijon), jei ne visai be pagrindo siaubingai aplotas ir apneiktas vienas iš garbiausių Lietuvos žmonių, iškiliausių poetų, o kad ir paprasčiausiai žmogus, juoba vienas iš tų retųjų, atsidėjusių ne "aukso puodui", o dvasiai. Todėl Maksas Kempinskis nevertas pasigailėjimo.

Pribaigiant jį belieka štai ką pridurti. Daug kas turbūt mano, o pats Maksas Kempinskis tuo neabejotinai yra įsitikinęs, kad Maksas Kempinskis – tai ne tikras vardas ir pavardė, o slapyvardis. Anaiptol! Tu, Maksai Kempinski, iš tikrųjų ir esi Maksas Kempinskis, ir niekas daugiau.

Štai taip.


Nepagarbiai
DAINIUS RAZAUSKAS

Prierašas kitą dieną – iš etimologinės onomastikos:

Šiaip jau vardas Maksas, sutrumpintas iš Maksimas, galiausiai remiasi lotynišku žodžiu maximus ‘labai didelis, didžiausias’, o pavardė Kempinskis – tai tiesiog lenkų Kępiński su patronimine priesaga, padaryta iš žodžio kępa ‘kuokštas, krūvelė, kupstas’, kuris savo ruožtu yra giminiškas tokiems lietuvių kalbos žodžiams kaip kumpa ‘antauga, gumbas’, kumpas ‘sulinkęs, kreivas’, kumperza ‘sukumpėlis’, kumpis ir, be daugelio kitų, kumpickas ‘tokia fantastinė būtybė’: "Kumpickas prieš Kalėdas mušasi su kanapicku ir jį nugali, bet po Užgavėnių vėl kanapickas nugali kumpicką (apie senovės pasninką, kai advente ir gavėnioje būdavo būdingas valgis kanapių aliejus, o po Kalėdų ir Velykų – mėsa, kumpis)"*. Taigi Maksas Kempinskis slapta yra Didysis Kumpickas, kreivasis tamsos jėgų pasiuntinys, kurį teisiajam Justinui, karingojo Marso globojamam, lemta neišvengiamai įveikti ir pribaigti. Šventas reikalas yra prisidėti šioje teisingoje kovoje.

____________________________

*Dėl viso to paeiliui žr.: K. Kuzavinis, B. Savukynas, Lietuvių vardų kilmės žodynas, V., 1987, p. 256–257; Lietuvių pavardžių žodynas, ats. red. A. Vanagas, t. I, V., 1985, p. 971; Этимологический словарь славянских языков, oтв. ред. О. Н. Трубачев, вып. 12, M., 1985, c. 56-57; E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wörterbuch, Bd. 1, Heidelberg-Göttingen, 1962, S. 213; Lietuvių kalbos žodynas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


6390. Lorca2003-09-15 15:23
Atėjo Dievas,vardu Dainius R.,ir tarė:esi Maksas Kempinskis, ir niekas daugiau. O šiaip,tai prisimenant straipsnį,būtų gerai koks Makso K.atvaizdėlis.Gal būtų norinčių ūsus ar ką nors kita gražaus pripiešt tam nenaudėliui?:)))

6400. Realistas2003-09-15 19:15
Kempinskis kalbasi su Pocevičium kitam puslapy. O portretas gana graudus - pusplikis, nors dar jaunas, toks vargšas, nelaimingas literatas-impotentas, išleidęs beviltišką knygelę "Bildungas".

6401. Realistė2003-09-15 19:16
Nesutinku su realistu dėl tono, bet knygelė "Bildungas" - tikraqi beviltiška.

6404. d2003-09-15 19:32
Šiaurės Atėnams, mano galva, turėtų būt kiek nejauku dėl to Kempinskio tekstų publikavimo.

6406. Saulius M. :-) 2003-09-15 19:57
Dėkui Dainiui !

6408. saimhe :-) 2003-09-15 20:50
Bekritikuojant atliktas tikrai didelis darbas :) Tad po jo, jei autoriaus pasirinktas kultūringumo lygis nėra apsimestinis (priešingu atveju, prievartaujant save, prikuriama įtampos), galėjo sekti ir palengvėjimo atodūsis ;)

Truputį liūdina egocentriška pozicija -- [tolimos] išvados daromos, remiantis regimybe, paviršutinišku stebėjimu. Gauname beveik kabinėjimąsi prie žodžių, kuriuo lengva sumenkinti oponentą (nes beprasmiška kritikuoti išorinį neurotiko nenuoseklumą) ar jį pabrėžtai neteisingai apkaltinti. Tačiau dviejų Ego kova pagal apibrėžimą baigiasi tik vieno iš jų sunaikinimu.

Tad, likdamas savojoje varpinėje, sakau: psichoanalizė yra slidus dalykas, reikalaujantis atsargumo ir empatijos-- nes tik tiksliai atskleista būsena gali padėti oponentui suprasti save, taip iš esmės užkertant kelią konfliktui.

Vietomis išvadų nepagrįstumas akivaizdus. Pardavėja tikrai galėjo atrodyti senyvai, o jei ir ne, tokie epitetai nebūtinai teikia pranašumo jausmą. "Aukso puodas" gali reikšti būtent "Aukso puodą", t. y., panieką jo žaidėjams, norint apginti savo teisumą nebežinia kokiame kontekste. "Dirbtinis romantinis įvaizdis" rodo visai ką kita -- subjekto nepakantumą matytam savęs ir kitų prievartavimui, motyvuojant romantiniais įvaizdžiais. Nenuoseklu? Taigi nieko nuostabaus.

O šiaip kyla vaikiškas smalsumas: ar mūsų gerbiamam Poetui, skaitant kempinskiškos tapatybės (metapsichologų identity, talpiau nei "kaukė") konvulsijas, pakaktų sielos tyrumo neįsižeisti? :)


6412. Gimnaziste2003-09-15 23:18
Tiesą pasakius, tai kritika gerb Razausko per daug nukrypsta į asmeniškumus - neurotiku apšaukti žmogų ne šiaip sau koks pablevyzgojimas. Šiaip Kempinskio kritika buvo tikrai būtent tai, ką galvoja dauguma bent kiek apsiskaičiusių jaunuolių - dar nestudijuojančių filologijos. Susitikę vasarą visi pasidžiaugėm, kad pagaliau pasirodė toks straipsnis - visa tiesa apie trivialiai lozungais besišvaistančio J. Marcinkevičiaus kūrybą. Tas išaukštinimas poeto tikrai peržengia visas ribas - mokykloj jis yra vienintelis tikras poetas. O kas daugiau neskaito taip ir atrodo... Vos pasiėmus koki brodski, šymborską dingsta noras skaityti J. Marcinkevičių. Reikia pripažinti, kad Marcinkevičius per daug liaupsinamas.

6416. Realistas2003-09-16 09:11
Gimnaziste, kalbama ne apie liaupsinimus, o kalbama apie chamizmą, kuris netoleruotinas kultūringame diskurse. Suprasčiau jei Kempinskis ironizuotų - ironija sveika, tačiau jis ne ironizuoja, o įžeidinėja. Nesu J.M. gerbėjas, todėl manau, kad Kempinskis pasiekė priešingą efektą, nei pats tikėjosi - Marcinkevičius dabar dar labiau bus išaukštintas, iškeltas virš minios kaip kankinys, auka ir pan. Ir dar Gimnazistei - rašai, "o kas daugiau neskaito taip ir atrodo". Tai noriu pasakyt, kad jeigu kas neskaito nieko, tai kaip jam beatrodytų, taip tegu ir atrodo, idiotiška norėti, kad neskaitantis žmogus, kuriam nusispjaut ne tik į Marcinkevičių, bet ir į literatūrą apskritai, dar susivoktų kokioj tavo, tarkim, subjektyvioj literatūrinių vertybių hierarchijoj.

6418. cikada2003-09-16 10:07
achiu razauskui. shatenai turetu vengti chamizmo (turiu omeny kempinskio str.)

6429. vilke2003-09-16 11:32
O aš laukčiau daugiau pasisakymų kaip M.Kemp.

6433. Sauliui M. (apie jautrumą matematikai)2003-09-16 13:25
Jautrumų būna (jie išsiugdomi) įvairių. Iš Jūsų replikos matyti, kad Jums moralinis jautrumas (autoriaus pozicijai) –svarbus, o intelektinis (mąstymo kokybei)- ne. Tačiau mano jautrumas kitas ir kitoks. Iš pradžių maniau, kad Kempinligio rašliavėlė – beviltiškiau nebūna. Taigi "įsižeidžiau", "mano jautrumą užgavo" banalus Kempinligio mąstymas ir neoriginali pozicija (matyti, kad pokolonializmo teorijomis, diskusijomis ir tyrinėjimais autorius nesidomėjo, svarstomai temai intelektualiai nesubrendo). Antrą kartą "įsižeidžiau" dėl Dariaus atsako, kuris intelekto ir talento požiūriu – beviltikų beviltika, t.y. Kempinskis kvadratu. Trečią kartą "mane įžeidė" Sauliaus M. entuziazmas solidarizuotis su morališkai"teisinga", bet intelektualiai "nuline" pozicija. Negana to, jei būčiau norėjęs, būč sugebėjęs "įsižeisti" net ketvirtą kartą: taigi dėl Sauliaus positionality solidarizuotis prieš autorių, kurio straipsnio Saulius prasitaria (kitoje replikoje) net neskaitęs, taigi jį vertina iš nuogirdų, galbūt netikslių citatų, žinia, išplėštos iš konteksto citatos- "nesiskaito". Visais laikais iš tokių entuziastų, Sauliau, būdavo telkiami būriai raganoms medžioti. Skaičiuokim: buvau papiktintas 4 kartus, o Saulius- papiktintas 1 kartą (dargi kažko "iš antrų rankų"). Katro pasipiktinimas stipresnis? Kas ką? Aš už nuomonių skirtumus, prieš vadinamąjį "politinį korektiškumą". Tačiau Jūs džiūgaujate, o aš ašaroju...taigi tik dėl to, kad pusiausvyra sutrikdyta. Ar įsivaizduojate, kaip sunku gyvent (man su tokiu jautrumu matematikai)?

6437. Ozka2003-09-16 13:52
Realistams Chebra, baikit rodyt savo kompleksus ir atsipalaiduokit. Pagaliau atsirado persona, kuri jus visus isjudino. NA, reikia pripazinti, kad kempinskis kartais perlenkia lazda, bet...MAn ir taip nejauku, jog toks agrarinis poetas kaip Just. Marcinkevicius yra dar populiarus. Hmmm...Tada lieka grizti tik prie Maironio, kuris geriausiai suprantamas. o del Bildungo? MAnyciau, knyga idomi. Kas neprates prie siurrealistiniu tekstu ir nesidomi sapnu poetika, tam tik belieka galva i siena dauzyt. Teko sneketi su viena menininke apie Bildunga. Ji tiesiai sviesiai prisipazino, jog nesuprananti tokiu tekstu. JAi esa geriau kuryba apie miska, jura ir Ciurlioni, nes tada viskas aisku. Chebra, nebebukim agrarininkai.

6439. keule2003-09-16 14:04
D.R. teiginys:"… be tokių žmonių, kaip Justinas Marcinkevičius Lietuvos menas tikrai netruktų atsidurti trolių rankose, negabių, nevisaverčių, bailių , piktų ir suirzusių kaip Maksas Kempinskis" Njo, labai rimtas leulininmas. Tai ką daryti? I variantas: pagauti M.Kempinskį ir taip pisteli jam į dūdą, kad bijotų apie J.M. ir pagalvoti. II variantas (realesnis): pagauti J.M. skubiai klonuoti, o kol jo išvisos užaugs, ji patį guldyti į deguonies prisodrintą barokamerą, kad Lietuvos menas tikrai neatsidurtų trolių rankose. Juk baisu pagalvoti, kad neišsaugoję J.M., neteksime teatro, dailės, literatūros ir muzikos.

6440. Ozka2003-09-16 14:06
NA, ir pasiparino vyrukai. Smagu net skaityti, nes seniai pasiilgau diskusiju. ne vienas is judvieju nera sventas, o tuo labiau ir just. Marcinkevicius. Prisipazistu, kad nemegstu agrarines poezijos ir taip kompleksuoju, kad gyvenu dideliame kaime. KAs jau kas, bet dauguma megsta Marcinkeviciu (tai parode ir geriausiu rasytoju rinkimai), kas savo ruoztu parodo ir lietuviska mentaliteta. O varge, negi tauta zino vien tik Just. Marcinkeviciu ir ziuri lietuviu sukurtus filmus apie partizanus...Taigi, beveik neturim intelektualines poezijos (zinoma, su keliom isimtim) ir gero kino. Priezastis aiski - dauguma nuo zagres, kaimo lauku. Geriausiu atveju turim poezija apie gyvenima. Na, o kas del minhetos Bildungo knygos. Nemanau, kad ji beviltiska, kaip pasisake realistai. KAs neprate prie siurrealistiniu tekstu ir nesidomi sapno poetika arba BAchelardu, tai belieka tik galva siena dauzyt. Beje, mieli realistai, ar kada nors susidurete su kalbos, stiliaus paieskomis? Ar isivaizduojate, jog gera teksta imanoma parasyti prisedus kavineje ar lauke ant suolelio vienu mostu ir spontaniskai? Niekam dabar pati kalba ir jos formos nebedomina, gal tik Simoni, kuris drastiskai griauna nuvalkiota kalbejima. TAi va, ponai.

6442. Lorca :-) 2003-09-16 14:13
O man tai didžiausią rūpestį kelia,ką vis dėl to ruošėsi sveikinti Maksas K. tą dieną,kai jam "koją pakišo"...gėlių pardavėjos mintis:)) Iš serijos: noriu žinoti:)

6443. veterinorius2003-09-16 14:31
iš etimologinės onomastikos: "kempinskis"- nuo zhaibishkai plintanchios galvijuligos "kempinlige"

6445. cikada2003-09-16 14:40
ponai nemegstantieji "agrarines poezijos", jus man labai primenat ta panele, kur i miesta isvazhiavo, po kiek laiko grizho i kaima ir greblio nepazhino...reiktu, anot kewles, "pistelt" gerai grebliu kakton, idant atsipeiketumet truputi ir ishmoktumet gerbti artima savo beigi savo pachiu shaknis... pagarbiai

6457. Luria2003-09-16 17:47
Sutinku su Cikada - ko gi cia taip "nejaukiai jaustis"? Ir ko čia taip draskytis dėl J. M. (kaip tam Kumpininkui)? Ar dėl to, kad kažkas kažką skaito, kad ir J. M.? Man labai mįslingas tas lietuvių nervas - ne tik dėl to, kad kažkas kažką turi, bet ir dėl to, kas ką skaito! O jei neduokdie kokios nors pagarbos ženklą kitų, ne jo mėgstamas poetas gauna (kad ir iš gėlių pardavėjos) - nors gyvas žemės lįsk, gyvenimo nebėr! Reikia, kad visi tą patį mėgtų, taip pat blevyzgotų ir seilėm taškytųsi! Man vis tiek paslaptis, ant kokios ten nuospaudos M. K-iui Marcinkevičius užmynė?

6465. Realiste2003-09-16 19:56
Mergaites "celockos", nebijoikit, kad esat is agrartines valstybes - juk minjetas visur tas pats.

6466. keule - Realistei2003-09-16 21:45
O kas tas minjetas? Šokis ar eiliavimo forma kokia?

6469. Bagira2003-09-16 23:42
O vis dėlto, pats įdomiausias šiame straipsnyje buvo kitos dienos prierašas, kuriame gali atpažinti tą rimtai juokingą Razauską. Visa kita - grynas ir nuobodus žodžių atmetinėjimas.

6470. zqna2003-09-17 01:22
as tai galvoju, kad jei nebutu kvailiu - reiskias nebutu ir protingu. O jei juos iszudyti, tai butent taip ir acitiktu, tixliau neliktu nei vieno zmogaus planetoj, isskyrus paty protingiausia. Protingiausias kaip zinia sedetu krumuose ir i viesuma nelystu, taigi Dainiaus Razausko sukis rasinio pradzioje atsisuktu pries ji paty.

6471. pelėda2003-09-17 01:26
Šiaip jau tas paslaptingasis Maxsas Kempinskis yra poetinių pretenzijų turintis dorai neapsilunksnavęs "istorikas" Žilvinas Andriušis (man irgi malonu versit stabus: nusižiūrėta Ai Skaudos terapija). Tik visiškai nesuprantama, kodėl "Šiaurės Atėnai" spausdina autorių, kuris patį laikraštį vadina "išsigimėlišku laikraštpalaikiu". Platesnį citatos kontekstą rasite adresu: http://www.tekstai.lt/apietext/kempinsk/kempinsk.htm

6472. minjetčitsa2003-09-17 01:31
Man atrodo, kad ir taip tas šūkis atsisuko prieš jį patį. Tik kvailys gali sau leisti taip idiotiškai ties kiekvienu M. Kempinsko sakiniu onanizuoti sau ir kitiems smegenis.

6480. junior2003-09-17 09:12
Man atrodo, kad kempinskio postringavimai yra toliau mėšlo krūvos nei andriušio eilėraščiai...

6486. Ozka2003-09-17 10:22
Klausyk, peleda, perzengei visas padorumo ribas. Suprantu, kad nebeislaiko nervai ir prasideda asmeniskumai, bet kam to reikia. KAip sakoma, kas be nuodemes, tai meskit i Kempinski akmeni. Na, o Cikadai galiu pasakyt, kad gerbiu savo saknis ir pistelt nereikia, kad atsitokeciau.

6487. Lorca2003-09-17 10:31
Reikia parašyti sms Mykolui OK,kad greičiau grįžtų ir tvarką padarytų su reklaminėm nuorodom:) Gal kas turit mobiliaką,parašykit:))) SMS +37069851144

6489. Federicui2003-09-17 10:43
Tai Jūs ilgitės Mykolo tvarkos? Turbūt jau ne vieną žinutę jam mestelėjot?

6490. Lorca2003-09-17 10:50
Nea:)Aš neturiu su kuo parašyti jam to sms`o:)) Mykolo OK tvarkos nesiilgiu,bet jei žmogus paliko tel.Nr.,reiškia laukia info.Grįžęs gal spalvą puslapio pakeis,jei būsim geri:)))

6491. cikada2003-09-17 10:57
ozhka, pasakykite man, kas yra "intelektualine poezija" ?..."Gavrila buvo proto bokshtas. Inteligentas buvo jis"?...xexe, jei "tauta labiausiai megsta Marcinkevichiu", tai dar nebutinai ji nieko kito nezhino...siulau palypeti truputi virshun ir pamatysite idealu "valstietishkos poezijos"(nors ir ne lietuvishkos) atveji- Yeats`a... gydikites kompleksus tokia poezija, o ne ishvargtais kliedesiais...pagarbiai

6493. Legionas2003-09-17 11:08
Pagaliau ir čia atėjo viduramžiai. Geros raganų medžioklės! Visuomenės pilietiškumo! Tautinės kultūros ir dorovės!

6497. lorcai2003-09-17 11:47
Paprastu "nea" neišsiginsit. Nėr ko mums dėl jo lūkesčių dziorgintis. Ilgai laukęs nesulauks.

6498. koks pelėdos www?2003-09-17 11:49
O pelėda – tai poetinių pretenzijų turintis garsusis "metafizinis savižudys" Kirilas? Jei taip (kaip kliauzininko neatpažinsi), tada fizkult privet ot Fiodora Michailovičia, prancūziukų Albero ir Moriso (Blanshot), Andriušos Rubliovo ir dar tunto Šv. Kirilų, apie kuriuos pasiskaičiau dvitomyje "Enciklopedija russkoj sviatosti". "I pobedil on duch zloby..." (čia apie Kirilą Čelmogorskį, 14 a.)

6510. nutrukus2003-09-17 16:31
aii...uzsipirdino per daug jau. Sedi dabar Maksutis ir rankeles trina. Viena i kita, aisku, nes po to, kai dar paauglystej iki kraujo nusidroze, dabar taip linksmintis tik popieriuj tegali. Ir tik tusinuku.

6513. pelėda2003-09-17 19:31
Trumpa jūsų atmintis. Tą Kempinskį ne aš demaskavau: dar rugpj.9 d. ŠA po garsiuoju - padorumo ribų neperžengiančiu - straipsniu komentaruose jis demaskuotas ir jo nuotraukos prašoma. Pasižiurėkite patys. Poetinių pretenzijų neturiu, o štai kalboms be argumentų (čia apie Marcinkevičių ir ŠA laikraštį) aš visados priešinsiuosi. O ką - negalima?

6516. Benigna2003-09-17 19:36
cikada cik cik cik

6545. Saulius M.2003-09-18 12:48
(6433)-am: giriatės savo jautrumu matematikai; matamatikoje teiginiams reikalingas teisingumo įrodymas. Todėl prašau paaiškinkite: kodėl - jūsų požiūriu - Razausko [rašote "Dariaus", bet tikriausiai turite omenyje Dainių] atsakas yra "intelekto ir talento požiūriu – beviltikų beviltika, t.y. Kempinskis kvadratu", "intelektualiai ``nulinė`` pozicija"? Norite pasakyti, kad D.R. straipsnyje nėra _nei_vienos_ teisingos minties, vien nusišnekėjimai?
Pakol nepateiksite pagrindimo šiam jūsų labai kategoriškam (tiesiog absoliutizuotam) požiūriui - tol būtent jūsų nuomonė šiuo klausimu liks "intelekto (mąstymo kokybės)" požiūriu tuščia, neargumentuota; vien emocinis faktas.

Jūsų jautrumą užgavo, jus papiktino, įžeidė mano replika. Manau, šio jūsų įsižeidimo priežastis - _neteisingas_ jos interpretavimas. Galiu paaiškinti: perskaitęs straipsnį - pasirinkau straipsnio vertinimą "patiko" [kurį ŠAtėnų tinklalapio automatika pavertė į veidelį su šypsenėle] ir padėkojau [už patikusį straipsnį].
Pvz., man patiko gerb. Dainiaus Razausko dėmesio atkreipimas į tai, kad
(1) Kempinskis vis kalba daugiskaita, kaip koks žmonių grupės įgaliotinis (nors tiksliau būtų kalbėti už save), apibendrina "visiems", kas dažnai taikytina tik jam ir nelabai didelei grupei jo bendraminčių.
(2) kai asmuo X ką nors sako apie asmenį Y - gali būti, kad apibūdinimas daugiau taikytinas teiginio autoriui, nei kritikuojamajam asmeniui (pvz., Kempinskis rašo "šiandien populiaru rašyti skurdžia gatvės kalba – toks metodas tinka pižonams... "; tai juk save patį apibūdino). Lytiniai teiginiai taikliai peradresuoti pačiam Kempinskiui.
(3) parodyti Kempinskio nelogiškumai, prieštaravimai pačiam sau; neblogai išpainiotas sovietiškumo - rezistencijos santykio klausimas;
(4) Į juokavimą - atsakyta neprastesniu pajuokavimu, tiesą pasakančio juokdario stiliumi. Ar jums nekeista, kad Kempinskio kritikams oponentai siūlo žvelgti su humoro jausmu, tuo tarpu kabant apie Dainiaus atsaką Kempinskiui - patys yra laaabai rimti, įžvelgiantys raganų medžiokles ir sovietinių partkomų baudimus? (kaip kad klasikinė situacija troleibuse: lipantieji pro duris šaukia "paeikit į priekį!", o kai jau patys važiuoja - "troleibusas ne guminis!").

Taip, sprendžiu pagal "gal būt netikslias citatas". Kiekvienas pasirenkame kuo pasitikėti. Prašau, pateikit kur D.Razauskas neteisingai _iškreipė_ Kempinskio mintį, "išplėšdamas" (sic!) citatas iš konteksto - tada ir pripažinsiu, kad Razausko mąstymo kokybė netvarkoje. O ligtol - visokie "gal" nesiskaito.
Argumentuotai, išsamiai sukritikuokite tai, ką rašo Dainius Razauskas, - ir jums parašysiu "Dėkui, patiko!", negaila.
Šiaip, nepatenkintieji (įžeisti, papiktinti) Dainiaus Razausko atsaku Kempinskiui - primena Bitstrupo piešinėlių rinkinuką: striptizo metu - vienas išprakaitavęs storulis žiūrovas prasisegė viršutinę marškinių sagą ir atlaisvino kaklaraištį, tai pamačius - striptizo šokėja staiga atsitūpė, susigėdus užsikniaubė, viską užsidengdama, o kiti žiūrovai - šį begėdį greitai triukšmingai išgrūdo pro duris; tokiems čia ne vieta.

6546. pelėdai2003-09-18 12:58
Galima, net labai galima, prašom. Sakykite, ar kunigo pamokslą ir juokdario (skomorocho) tekstą skaitote lygiai taip kaip Rašytojų sąjungos kanceliarijos viršininko ataskaitą apie "pasiruošimą šildymo sezonui"? Be atožvalgos į žanro sąlygiškumus? Kempinskis, akivaidu, perskaitė ne vieną rimtą (ir nelabai) mokslinį sovietinio ir posovietinio mentaliteto tyrinėjimą, kuriuose J.Marcinkevičiaus asmenybė, kūryba ir įvairiopos jų recepcijos nesyk buvo pasitelkiamos kaip ypač parankus tyrinėjimo objektas. Kempinskis entuziastiškai, naiviai ir patikliai (tuo man jo pozicija YPAČ užkliūva) sukonspektavo tik tų tyrinėjimų išvadas ir perrašė jas skomorocho arba byvio ir tešlagalvio stiliumi. Visos jo blevyzgos yra pagrįstos įtikinamais (arba ne) ARGUMENTAIS , tik jie UŽSKLIAUSTI. Keista, kad ŠA skaitytojams dar reikia nuorodų (man nereikėjo, bet paprašykit Kempinskio, gal bus geras, pateiks kritinės lit. sąrašą). Dabar apie "stilių" ir (ne)padorumą. Žinia, skyrelis "poetai irgi keikiasi" paliudijo, kad net hetera ar falas tamsuolio filologo galvoje gali patapti keiksmažodžiais, lygiai taip mano tetos Osetijos kalnuose keikiasi donkichotais. Taigi bent jau mes nenusileiskime iki marijų lygio, nevulgarizuokime kultūros sąvokos iki vartojamos buityje, įsišaknijusios masinėje sąmonėje. Jei rūpi kultūra, klauskime, kokia Kemp. pasirinkto STILIAUS PRASMĖ (jo "nepadorumas", perdėjimai etc. –akivaizdi stilizacija, autoriaus saviironija "prašoka" apsimestiną pagiežą). Ir dar. Dainiaus Razausko "atvejis"- gerokai rimtesnis. Iš jo argumentų matyti, kad žmogus net Marcinkevičiaus neskaitė (bent jau ankstyvojo), ką jau kalbėti apie Kempinskį įkvėpusią krit. literatūrą. O jau psichoanalizės srityje vaikis raukia kaip tos mano tetos osetijos kalnuose. Šundaktario kalbėjimas apie oponento "psichines ligas" – bjaurus dalykas (ligos-privatus reikalas). Dar imkim tyčiotis iš luošų, neregių, kurčių. Gal Dainius geba diagnozuoti ne tik neurozes, bet ir diabetą?

6598. LABAI MALONU2003-09-19 20:26
Kad paleistas toks Makso Kempinskio niekalas, neteikia ir ŠA redaktoriui S. Parulskiui garbės. Nebeaišku, kuris iš jų tikrasis šio paskvilio sumanytojas (ir leidinio vadovas). Taip galima juokauti nebent ŠA redakcijos tualete, linksmai kvatojant ir neskubriai sagstantis kelnes... O paskui išeiti atsagstytomis kelnėmis į gatvę! Atrodo, jog ŠA skaitytojams šiuo atveju ir buvo parodytos tos kelnės... Ačiū!

6607. Skaitytoja2003-09-19 23:34
aha, idomu kur ir kodel bajgesi gejaus dienorastis ir kodel??

6622. prabudes is ilgo girtuoklystes miego2003-09-21 01:58
jei tai tas pats d.razauskas, kuris rasydavo apsakymus "Nemune" pries gerus 18m... negi zmogus taip suinfantilejo?.. tokia nebrandi 17 mecio pozicija.M.K. straipsnis yra elementari provokacija, kurios pasene infantai nebeaprobuoja.(ankstoka butu...).Sis straipsnis normali suma, kuri anksciau ar veliau turejo buti pateikta. is straipsnio ir komentaru matyti, kad tauta yra gerokai paliegusi, uz bloze, geda, juskaiti!

6623. tas pats prabudes2003-09-21 02:07
zinoma, marcinkevicius nekaltas, jis yra tokia pati auka kaip ir miezelaitis, po pastarojo dienorasciu publikavimo S.A. pozicija kiek pasikeite visuomeneje. be sajudiniu lozungu galetu ir Justinas kazka pabandyti.

6632. to labai malonu2003-09-21 21:39
nezinau jusu lyties, bet su humoro jausmu susipykes(usi) gana rimtai. Siulyciau paklausyti ankstyvuju "Resident"`u, jei bent kiek raukiate muzikoje.

6649. To Nubudintam šios provokacijos Girtuokliui2003-09-22 15:09
Kad elementari provokacija, visiems aišku, tačiau, ar žinote, koks likimas provokatorių laukdavo visais laikais?..

6651. dar kartą Labai malonu2003-09-22 15:18
Nežinau, kam įrodinėti, kad asilas ne reaktyvinis lėktuvas. Kaip sako arabai: "Kad ir kaip toli nuvestum asilą, kad ir į Meką, jis vis tiek liks asilu".

6652. Nepaliegusiam jaunikaičiui, Ne infantui2003-09-22 15:31
Parodykite tiek pat parašytų (20 ar 30)savo knygų, ir galėsime jus liaupsinti taip pat kaip Justiną, arba dar labiau, ir nereikės Jam pavydėti!

6659. limed :-) 2003-09-22 17:58
Tokios diskusijos ŠA seniai nebuvo, todėl redaktoriui pliusas vien už tai. Ir bala nematė to Kempinskio. Norom, ar nenorom, jis palietė gilesnį ir ne itin garsiai svarstomą klausimą: iš kokio kultūrinio "mėšo" (supraskit kaip norit, - tiesiogine, ar perkeltine prasme) mes išaugom, juk neatsiradom iš nieko ir iš niekur? Ir, koks šiandien mūsų santykis su anuo istorijos tarpsniu, kuriame subrendo JM? Tai ne tik tėvų (praeities) ir vaikų (dabarties) santykio problema. Jei Kempinskis norėtų iš anos epochos literatūros istorijos ištrinti JM, kas teliktų? O kas liktų iš tos pačios – ir nebijokim pavadinti "tarybinės" - epochos socrealistinės architektūros, dailės, muzikos, skulptūros? Pamename tokį Stasį Krasauską. Prisiminkim ir jo ciklą, berods, "Amžinai gyvi", apdovanotą tarybinėmis premijomis. Puikus. Bet… ponai, juk tose graviūrose kareivių šalmai su žvaigždėmis! Ir ne šiaip kokiomis, o penkiakampėmis! Ką daryti? Ištrinti, pasakytų koks Kempinskis… Tolerancija ir atjauta atsiras tik tuomet, kai suprasim, kad griovio tarp praeities ir dabarties iškasti neįmanoma. Lietuva yra su praeitim ir dabartim: su didvyriais ir žudikais, kvailiais ir išminčiais. Bet kasti tą griovį entuziastų pakanka. Smagu būtų nuversti Cvirkos paminklą ar bent jau pakeisti stotelės pavadinimą (nesena, vėl iškilusi diskusija) – kolaborantas… Kitiems jis – rašytojas. O jis – ir viena, ir kita. Yra iš ko rinktis.Smagu būtų ant Vilniaus Žaliojo tilto vietoje keturių tarybinių statulų pastatyti Partizaną, Tremtinį, Seimo pirmininką ir, įsivaizduokim, Mafijos buhalterį. Po kelių dešimtmečių pakeistume ir tuos… Nieko naujo savo postringavimuose nepasakiau. Tik pridursiu: nelabai tokio masto figūroms kaip Marcinkevičius reikalingi gynyba ir užtarimas. Ypač tokio lygio kaip p. Liniausko, nepernelyg nutolę nuo paties Kempinskio intelektinių aukštumų.

6667. Oponuojanti Pusė :-) 2003-09-22 23:31
Vaikėzų darbas. Šaudote iš ragatkės įlindę į krūmus, nes žinote, kad šis žmogus negali savęs apginti. Pabandytumėte šitaip bjauriai įžeisti kitą kokį pilietį, pavyzdžiui, A. Paulauską, tai žinotumėt, kur kojos dygsta. Matyt, mokyklinukams nebesiseka, jeigu stumiate laikraštį tokiomis provokacijomis? Ką dabar pulsite, kas sekanti auka?..

6668. pelėda2003-09-23 02:30
Žmonės, aš ne marijos žemės atstovė (nes laisvamanė), išvydus falą nesižegnoju, magiškų žolelių antpilo nevartoju, literatūros žanrus, manau, skiriu, tačiau sakau: galima reikšti ĮVAIRIAS savo idėjas, pozicijas į kairę ir dešinę, bet neįžeidinikime ASMENS, kaip daro savo straipsniuose Kmpinskiskis. Diskusija (ar net konfliktas) su Asmeniu ir su Autoriumi yra skirtingi dalykai. To pavyzdys galėtų būti Parulskio atsakymas del Marcinkeviciaus Naujojo Židinio diskutantams: Parulskis del Marcinkeviciaus nealpsta, su jo ideologija (poetine taip pat) nesitapatina, jai net (ir gerai)prieštarauja, bet Marcinkevičiaus kaip asmens neįžeidinėja, o tai jau lygis. Ir nemanau, kad S.P. galėtų pateikti savo straipsniui ne trumpesnį literatūros sąrašą nei Kempinskis. Todėl, kad jis kalba apie IŠ ESMĖS kitus dalykus, gal kitų (pirmiausiai etikos) dalykų jausena.

6683. varna2003-09-23 16:39
kai mano virsininkas noredavo nusikeikti, tai vietoj "shudas" sakydavo "shubertas". niekas nepuldavo su juo gincytis ar vadinti impotentu su Edipo kompleksais. na, gal del tikrojo Shuberto ir budavo siek tiek apmaudu, bet negi uz tai "pistelti" i snuki, kaip kai kurie cia siulo. kempinskis - literaturinis chuliganas. ne daugiau. todel Razausko bandymas atstoti jam teva ir ikresti i uzpakali atrodo juokingai naivus. o del Marcinkeviciaus. savo laiku jis daug kam padejo atsibusti ir nuplese syda nuo akiu. ka darysi, bloga zinia atnesusiam pasiuntiniui nukerta galva. tokios tradicijos.

6684. lietuvis2003-09-23 16:40
Mirkit Dainiau Razauskai. Jums tikrai laikas mirti. Didesnio debilo ir būti negali tokį genialų kritinį straipsnį sukurpti. Visiškai pritariu Maksui, mano klasės lietuvščikė lygiai taip pat su patosu apsiputojusi šlovindavo negerbemą j.marcinkevičių iki visuotinio klasės apsivėmimo. Ir lygiai kaip Maksas visa mūsu klasė ir aš pats apipaišynėdavom marcinkevičius ir žemaites ragais, falais ir kt šlamštu. Lygiai kaip Maksas nekenčiau autorių, kad jie prirašė tiek shūdo, kurį privalai skaityti, kitaip grėsdavo išmetimas iš mokyklos. Mano klasiokas, kuris būtent dėl literatūro provalo per galutinį egzaminą negavo brandos atestato, jums dantis išmaltų už šį straipsnį. Lygiai taip pat nekenčiau shūdino marcinkevičiaus, kuris rašydamas savo shūdiną kurybą galėjo įtakoti mano kaip nepriklausomos asmenybės likimą. Suprantama, patys autoriai nekalti, kad jų niekalus bruka skaityti vaikams, tokios švietimo žiurkės kaip jūs. Maža to, bruka, dar ir gąsdina, neperskaitysi, nepabaigsi vidurinės. Negalintį pasipriešinti labai jau malonu skriausti, tokiems kompleksuotiesm, gyvenime nieko nepasiekusiems išsigimėliams kaip jūs. Daugelių lietuvščikių ir tokių švietimo žiurkių kaip tamsta intelektas žeme šliaužioja. Patys pavertės savo garbinamus dievukus gąsdinančiais stabais, patys pykstate už Maksiškas mintis !!! O jos kone pas kiekvieną mokinį širdyje gyvena. Ačiū Sigitui, už palaikymą !!!

6697. kekse - Lietuviui2003-09-24 11:34
ei tu, lietovce! pats tu "provalas". tokie kaip tu, visa gyvenima savo shuda eda. na zdorovije!

6706. lietuvis - keksei2003-09-24 15:17
kekse, savo shoodą ėsti yra kur kas padoresnis gyvenimškas procesas nei jį gaminti ir drėbti kitiems ant galvų.

6708. Dainiui Razauskui2003-09-24 16:25
Privalomos lit. sąrašas: Kūrybos studijos ir interpretacijos:Justinas Marcinkevičius, sud. Jurga Katkuvienė, Vilnius:Baltos lankos, 2001; Subačius,P. "Postromantinis patriotizmas:brežneviniai tekstai ir veiksmai", in : "Romantizmas po romantizmo", sud. Giedrė Jankevičiūtė,2000;Subačius P. "Mito pradžia" in "Naujasis Židinys" 2003, Nr.4; Marcinkevičius, J.,Prašau žodžio, Vilnius,1955;Dvidešimtas pavasaris,1956; Kraujas ir pelenai:herojinė poema,1960; eilėraščiai "Leninas dirba", "Leninas kalba". Dainiau, elkis kaip Leninas: sakyk žmonai, kad eini pas meilužę, meilužei- kad eini pas žmoną, o pats varyk į biblioteką "mokytis, mokytis, ir dar kartą mokytis".

6721. lietuviui2003-09-25 06:59
Gal nedrabsto ,gal taai joga.O į samurajų nepanašu

6726. lietuvis 6721`am2003-09-25 10:24
Koks skirtumas. Kaip pavadinsi taip nepagadinsi. Procesas aiškus. Malu shoodą, malu malu malu... o daba ėskit jūs. Nepatinka ? Ėskit ėskit... kitaip būsit atsilikėliai, kitaip gyvenime nieko nepasieksit, kitaip ėsite savo shoodą. Dėjau skersą ant marcinkevičiaus shoodo. Dabar galiu dėti. Mokyklos konclagery neturėjau teisės pasakyti, kad mane pykina vien išgirdus j u s t i n a s m a r c i n k e v č i u s. marcinkevičiaus vietoje, po Makso straipsnio, gerai pamedituočiaus, įsisamoninčiau kas yra tikros šio laikino gyvenimo vertybės ir parašyčiau švietimo ministerijai reikalavimą išimti iš mokyklos kurso visą agonijos apimtą kūrybą. Patikėkit, įgytos šlovės šiuo žingsniu, jam pavydėtų daugelis ateities rašytojų kartų.

6729. To 6684 tariamam lietuviui :-) 2003-09-25 11:05
Jeigu lietuvščikė su patosu šlovindavo J.Marcinkevičių, tai ją ir reikėjo apipaišinėti ragais. O prie ko gerbiamas Poetas? Ar jis jūsų prašė jį skaityti ir garbinti? Kažkaip nesueina galai..

6732. lietovcui - kekšė2003-09-25 11:29
Man atrodo, kad mokykloje tau kažkas kiaušius primynė, tai iki šiol cypauji.

6733. lietuvis2003-09-25 11:31
Visi galai sueina, gerb. anonime, tiesiog nelabai suprantate psichologinių subtilybių. Siūlau padaryti eksperimentą - kiekvieną dieną šuniui įpilkite ėdalo ir stumkite prie maisto. Nors ir kaip bus išalkęs jis priešinsis. Kartokite savaitę. Dvi. Tada pažiūrėkite kaip vargšas šuniukas reaguos į jūsų ŠEIMININKO bandymą prie jo prisiliesti prie maisto puodo. Beje, pastebėkite kaip šuniukas reaguos į patį maistą. poetas visiškai ne prie ko. Tai ir teigiu. Kalta švietimo sistema. Neapykanta įsidiegia iš beviltiškumo, negalėjimo pasipriešinti prievartai skaityti/analizuoti marcinkevičių niekalus. Dabar, kaip suprantu keičiasi sistema ir mokiniai tiesiog nežino kas yra tas marcinkevičius. Užauga sveiki žmonės ir Makso straipsnių jie neskaito, o jei skaito, tai iš vis nereaguoja. O sąjūdžio pradžioje marcinkevičius buvo stabas. Neišlaikysi egzo iš jo shoodinos ir niekam nereikalingos kūrybos, viskas, apie univerą gali pamiršt. O prie ko man, fizikui, marcinkevičiaus populizmai ??? Aš jau geriau Alberto darbeliu pavartysiu.

6734. lietuvis - keksei2003-09-25 11:33
Visiska tiesa. Būtent dėl to. Tai yra taip neakivaizdu, kad net nepasitingėjo parašyti, ar ne, kekse ? Jus tikra psichologijos profė.

6735. 2 limed2003-09-25 12:17
(6659) limed: Klaipedoje teatras gali statyti "Frank Kruk", Kaune stovi niekam nekliuvantis P. Cvirkos paminklas, Nacionalinio literaturos muziejaus filialas ir dabar turi sio rasytojo varda. Tai gal cia ne "musu" problema, o tik vieno Lietuvos miesto perdetas jautrumas?

6740. baigiam bazarą, taikomės, a? (lietuviui)2003-09-25 13:07
Va. Štai kodėl šiuolaikinėje dramaturgijoje populiariausia špiko –tėvynės išdaviko profesija yra fizikas. Skaičiau (nemeluoju) vieną amerikonišką super dramą: apie tapatumo krizę, erotiką, naujesnes ir jau atgyvenusias fizikos teorijas, fizikų-špikų dvigubą/trigubą verbavimą/perverbavimą. Visi šitie dalykai pasirodė besą tos pačios prigimties, tarpusavyje susiję, todėl nutvėrus už uodegos vieną pavyko demaskuoti visus kitus. Kada nors (kai turėsiu laiko) perpasakosiu siužetą čiut čiut pritemdamas prie konteksto, OK? Pamatysi, kiek dramaturgai išmano apie fiziką. Tada suprasi, kodėl mes labai tolerantiški tavo atžvilgiu. Lietuvy, nusiramink, pailsėk, nebesibadyk kaip tas briedis, girių godotinis; esi neteisus (ant chebros pykdamas). Lėlėjink ir toliau savo abstraktųjį dvasingumą. Nieks nesigviešia atimti. Susitapatink su Sauliumi M. ir pasivartyk Bitstrupą. Man vaikystėje ypač patiko jo piešinėlių serijos apie dėdę Semą. Gerai demaskavo veidmainišką kapitalistinio pasaulio moralę. Tiesą sakai apie mus.

6743. lietuvis Taika !!! :)2003-09-25 15:12
Atgyvenusios fizikos teorijos... gerai skamba :))) Bet jei atgyvenusios reiškia neteisingos, tai, deja yra ne taip. Iš tiesų atgyvenusios yra supaprastinti bendresnių/naujasnių teorijų variantai. Bitsrupo žalią knygutę išleistą kokiais 70-ais mintinai žinau. :))) O man apie dėdę semą nelabai buvo suprantami. Labiau patiko apie policininką ir gėlių vagį (pati pirmoji), apie nelauktus svečius, apie darbą ir vadovavimą. Net didžiausias kvailys, savo kalboje laiko kelis % tiesos :) Ačiū.

6744. lietuvis ir dar...2003-09-25 15:14
išties būtų labai įdomu paskaityti santrauką dramą apie fizikus ir špionus.

7609. lietuvnikas2003-10-17 12:38
Kiek daug dėmesio DIDŽIĄJĄ KEMPINLIGE SERGANČIAI PERSONAI

21745. monopoly2004-09-19 15:02
tingiu ji skaityti

Rodoma versija 23 iš 24 
14:31:07 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba