Visos tulpės yra česnakai. Tą sužinojęs nelabai džiaugiausi, nes neketinu tulpių valgyti. Nors ir nepaprastai jos išpopuliarėjo švenčiant vieną liūdniausių (panašiai kaip gimtadieniai) sovietų slogutmečio švenčių Kovo 8-ąją. Niekas vyriškai nesugebėjo paaiškinti, kodėl reikia moteris sveikinti, švęsti, už jas dirbti tik vieną dieną per metus. Vieną dieną aukštinamos, o kitomis dienomis vėl nustumiamos į virtuvę, vonią, išvaromos ar pačios išeina, nes nėra kam; į maisto, drabužių, kartais net į varžtų ar elektros lempučių parduotuves; sugrįžusios maistą ruošia, kambarius valo, kilimus ir nuoskaudas krečia, pajuodusius marškinius ir nekenčiamas kojines skalbia, gėles laisto. Lemputes įsuka, kelnes ir paklodes lygina, pirštus nusidegina. Jeigu pavyksta, tiktai lovoje atsigauna ir pailsi. Bet paprastai krenta be sąmonės į spalvotą, dažniau pilkšvą, dausų laivą. Geriausia būtų tą pačią dieną švęsti abiejų vyro ir moters šventę. Tai primena ir lygių galimybių įstatymas. Atkakliai teigti, kad nevalgysiu skaisčiaveidžių tulpių (labiau jų svogūnų), negaliu. Jei badas prispirs, kas žino, gal paragausiu? Tiktai pirma pakepinsiu menkių kepenėlių aliejuje.
Be svogūnų, česnakai yra skaniausia prieskoninė daržovė. Ar iš balos tas skanumas? Jeigu tik kaip prieskonius vartosi sveikesnis jausiesi. Patartina valgyti visaip: žalius, virtus, troškintus, marinuotus, konservuotus, įminkytus į dešrą, įmaišytus į morkų, kopūstų, net svogūnų salotas; česnakų padažą, upėtakius su česnakais, dargi varškę su česnakais, česnakynę (sriubą). Pakepintą duoną, įtrintą česnakų sultimis, triauškina 97% alaus gėrikų. Vokiškai konservuoti česnakai su prieskoniais "Jutro" (Knoblauchin Kräutermarinade) primena lengvai slystančias troškintas pupeles (net putpelių širdeles) su aliejumi ar kitas perdirbtas marinuotas daržoves, nebeturinčias tikrojo skonio, tiktai perregimą vaizdą. Atgal į pirmykštį būvį, kvapą ir skonį. Teprasmenga tie baisingieji E.
Štai, padauginus svogūnų, siela išlenda paviršiun pasidairyti, kas išdrįso ją pažadinti. Aštresnių jutimų mėgėjai smagiai apsiašaroja: verkia jaunikiai ir pabroliai, pamergės ir visiški snargliai. Jaunesnės ir ne tokios patyrusios šeimininkės mišrainėn įmaišo ne-kaltybės ašarų. Nauja sriuba svogūnų tyrsriubė su ašarom. Daugelio šalių mokslininkai, sodų ir darželių gamtininkai nustatė svogūną ir česnaką esant pusbroliais. Artimi jų giminaičiai hiacintai (ypač mėlynieji), pusseserės tulpės, baltosios lelijos. Daržovių ir gėlių kvapnus, gal ir kiek trenktas derinys.
Svogūnas ir česnakas vienas už kitą vertesnis. Ir apie pirmąjį, ir apie antrąjį kuriamos odės, poemos, esė-esmė, eilėraščiai, monologai ir dialogai, novelės ir storesni romanai. Atsiranda vietos Biblijoje. Jie patenka į natiurmortus, fotografų, filmininkų akiratį. Turi česnakas vieną išskirtinę savybę nuolatos, labiausiai prapjautas, prakąstas skleidžia netikėtai maloniai keistą kvapą ir skonį. Pasitaiko antičesnakininkų, kuriems visa tai aštru ir bjauru. Tačiau dėl skonio nereikėtų draskytis. Padvelkia penkių žemynų rasa, vaistais, kovingumą stiprinančia narsa ir panašiais priešą naikinančiais atspindžiais. Kartą, seniai, eidamas į pasimatymą tris česnako skilteles sukramčiau su duona. Trys man laimingas skaičius. Tikėjausi laimės ir sėkmės. Mergaičiukė netikėtai priduso ir nunarino galvelę man ant peties. Užsimerkusią, vėliau sakiusi apsvaigusią, pabučiavau neatsiplėšdamas, ne kartą, kol iš staigios bedvasės atkuto. Argi ne meilinga daržovė česnakas? Kuo neįtikau, tik numaniau. Kiekviena renkasi mylimąjį pagal savo skonį ir uodžiamą kvapą.
Pamažu išsiaiškiname. Česnakas turi neprilygstamų baktericidinių savybių. Sunaikina žarnyno, skrandžio negeranoriškas bakterijas. Nėra ko ten joms veistis, daugintis. Nuolat turime būti dėkingi šiai išdidžiai daržovei-gėlei. Nulinės (pirmosios) kraujo grupės valgytojams česnakas vos ne pati geriausia daržovė, dargi prieskonis, atkutinantis pagardas.
Metafiziškumu česnakas niekuo nenusileidžia svogūnui, dargi kartais pranoksta. Česnakas palydovas vėlių kalnelin. Sako, dėdavo net į faraonų sarkofagus. Kai tik padaugini sukramsnoti, stojasi prieš akis artimų ir tolimesnių vėlių pulkeliai, pavieniai rūko pavidalo padarai. Tokią būseną gali pasiekti ir vartodamas musmires, dažus, klijus, garstyčias, krienus, ugninius gėrimus, tačiau česnakai sveikiausi protas smailėja, siela pakelia sparnelius; jau tuoj tuoj skris paviešėti dausų prieangin, lydima ištikimųjų daržininkų plojimų.
Bet pirmiausia buvo žodžiai: česnakas, allium (sativum), garlic, Knoblauch, kiploki, ajlo, часнок, чеснок, bet kuria kalba ištarus, pasklinda kvapas, nebenusakomas žodžiais, tik gardžiai uodžiamas. Ar iš burnos tas kvapnumas? O jau patarlių, posakių taiklumas: "Česnaką kramtysi piktąsias išvarysi", "Česnakus kramtysi velnią išvarysi", "Nuo žydelio trenkė po visą kiemą česnakais", "Imk česnaką, nubaidyk smaką", "Šeimininkė sukosi kaip vijurkas: pakvipo skilandžiu, dešrom ir česnaku, rugine duona su ajerais; alus putojo ąsočio šonais..." (iš senųjų kūrybos).
Kelionėn, žygin įsidėkim česnakų ir dainą suplėškim: "Joks priešas nebaisus, / jau priešų nebebus. / Česnakas saugo mus, / česnakas nemarus".
Kaip alaus neparagavęs nepajusi gyvenimo pilnatvės ir tuštybės, taip česnaku neužkandęs nesuprasi palaimingo kilimo ir smigimo.
ATĖNAI
Lietuva internete
