ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2003-09-13 nr. 668

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS. Gyvenimą reikia gyventi (46) • GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Kitaip. Apie tą patį (12) • DYLAN THOMAS. Šitą pavasarį čia (2) • WILLIAM BUTLER YEATS. Perdainuota sena daina (2) • DARIUS GIRČYS. Dėžutė (4) • Poetą ir vertėją DARIŲ POCEVIČIŲ kalbina Žilvinas Andriušis. Tautos dvasia gyva ir keiksmažodžiuose (24) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Supratimai ir persekiojimai (21) • SIGITAS GEDA. Tai kurmio kosuliai (12) • MYKOLAS KARČIAUSKAS. Krikštai (6) • VYTAUTAS V. LANDSBERGIS. Poezija (12) • DAINIUS RAZAUSKAS. Nuosprendis Maksui Kempinskiui (66) • KĘSTUTIS DANIELIUS RIMKEVIČIUS. Apie pelijančius (5) • JONAS LINIAUSKAS. Savaitraščio "Šiaurės Atėnai" vyriausiajam redaktoriui Sigitui Parulskiui (26) • KEMPA MAKSYTĖ. Salve, šiauriečiai! (8) • DOVILĖ ZELČIŪTĖ. Atviras laiškas poetui Justinui Marcinkevičiui (24) • DANUTĖ JURONYTĖ. "Šiaurės Atėnų" vyr. redaktoriui (14) • Paneigimai (33) • JŪRATĖ BARANOVA. Ar galima hermeneutikos dekonstrukcija? (14) • ROMAN BRANDSTETTER (2) • MARTYNAS PETRAITIS (g. 1921). Dienoraštis (4) • ANTANAS LAPĖ. Mano televizorius (5) • VALDAS STRIUŽAS. Česnako es(m)ė (6) • LIŪNĖ JANUŠYTĖ. Korektūros klaida (3) • Laiškai (31) •

Tai kurmio kosuliai

SIGITAS GEDA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia Nr. 24

2001

Pavlas Pavlovičius – Mersedesas

Nei iš šio, nei iš to nutariau užrašyti apie Borodiną, Rusijos ir Gudijos sąjungos sekretorių, dabar kalintį JAV.

Jelcino laikais buvo Kremliaus prievaizdas. Geriausias anekdotų pasakotojas. Sako, kad Jelcinas juokdavęsis iki ašarų... Taip padarė karjerą ir pasivogė milijonus. Ypač gerai jam sekėsi tas darbas prasidėjus Kremliaus restauracijai.

Putinas, be abejo, žinojo, kas čia per paukštis. JAV areštuotas galėjo būti tik todėl, kad vieną sykį atsidūrė ten "be dokumentų ir diplomatinio paso". Akcija, matyt, buvo gerai suplanuota. Putinui bus atrištos rankos – vis mažiau tų sėbrų, kurie turėjo milijonines sąskaitas Šveicarijoje. Iš Jelcino dvarelio.

Iš linksmosios pusės. Vienu metu, kai Borodinas buvo Irkutsko meru, vokiečiai norėjo duoti jam dovanų. Mersedesą. Borodinas pasakė:

– Negaliu priimti. Tai atrodys kaip kyšis. Galiu pirkti.

– Už kiek?

Borodinas:

– Už 20 rublių.

Vokiečiai sutiko. Tada Borodinas pridūrė:

– Jeigu tokia kaina, tai duokite du...

Nuo tų laikų buvo pramintas Paša Mersedes.

•

XIX amžiaus gale visi pranašavo, kad Londonas paskęs arklių mėšle...

1987 metais CŽV ataskaitoje JAV vyriausybei nebuvo numatytas joks SSRS subyrėjimas.

Kada nors, tikriausiai neilgtrukus, turtingiausieji pasaulio žmonės vaikščios su "atmušikliais" – tokiais įrenginiais, kurie atmuša bet ką, t. y. apsaugo nuo kenksmingų spindulių, šūvių, raketų. Nuo bet kokio poveikio iš šalies.

Dabar Žemėje gyvena 6,1 milijardo žmonių, po 15 metų pranašaujama apie 7 milijardus.

Apie milijardą turi Indija (gal daugiau), Kinija – kontroliuoja gimstamumą. Jiedvi sykiu su Rusija gali sudaryti sąjungą prieš Ameriką.

Nuošalėje likusios šalys bus sklidinos nuoskaudų ir pagiežos. Badaus – neturės pinigų (tokios prognozės buvo ir 1915 metams).

Žemaitės požiūriu –

"Nors žmoneliai kasmet renkasi po kits kito į tą pačią žemelę, pasaulis dėl to palieka toks pat pilnas, koks buvęs nuo pat senovės. Nors žmoneliai vis mainosi, vieni mirdami, kiti į jų vietą gimdami, augdami, senėdami ir vėl mirdami, bet prigimtis palieka vis ta pati, su tomis pačiomis, visada vienokiomis oro atmainomis".

Prigimtis čia – gamta.

Šiandien, beje, Marcelijus M., kuriam suėjo 65-eri, gerai pasakė apie gyvenimą. Ne prasčiau nei Žemaitė –

"Gyvenimas yra labai trumpas, bet tik jo pabaiga labai ilga..."

Kino operatorius nufilmavo Paserbenty jo tėvų namavietę. M. rodo, kur buvo jo lovelė, stalas, kur skaitė knygas... Dabar plynas arimas.

Ir aš ten nakvojau! Prieš 35 metus. Kamaroje, kur dar gyva buvo jo močiutė. Gegužio pradžioje gulėjome sode, basi, riebios, geltonos kiaulpienės žydėjo tarp kojų pirštų.

Dūzgė daug bičių, spygsėjo saulė.

Prie upelės, vardu Serbenta.

Buvo dar Juozas Aputis, kuris nekrologe J. V. parašė:

"Dievas skaudžiai savo ranka palaimina tuos, kuriuos myli: iš gyvenimo pasiima pačiame jaunystės žydėjime, o tuos, kuriems leidžia šiame gyvenime paviešėti ilgiau, negailestingai iškankina ligos patale".

Ar buvau iš antrųjų?

Toli gražu – ne. Jis visuomet mane mylėjo, menkai baudė, kai dabar pagalvoju.

Tai kaip čia, po galais, išeina?

Dideliausioji iš mano patirtų tiesų yra Svarstyklės. Metafizinės, kosminės, sykiu – kaip vaistinėje.

Kažin kokiu būdu žmonėms atsveriama po lygiai. Jeigu ne – atsvers.

Paskutinįsyk (telefonu) besikalbant J. klausė, iš kur gali būti kilęs Spenglos upės vardas?

Spengti, spangti, spyksoti, spindėti.

Sphyks (Sfinksas).

Be abejo, su atspindžiais, su veidrodžiais, su šalčiu, speigu.

Speng(s)la. Ta, kuri spingso tamsoj. Kaip šviesa giriose. Gūdy.

Didžiausia bėda Žemaitei tada, kai reikia sukurti fabulą, intrigą, charakterius. Naudotis tais pasakojimo modeliais, kuriuos buvo ištobulinusios didžiosios XIX a. literatūros.

Dabartinė proza išsiverčia be šito. Skandinavai naudojasi savo senovės sagų principais, lietuviai stiprūs sakmių stilium (Krėvė).

Graudus Dievo užmiršto pasaulio gražumas – ar to negana?

Žmonės čia kartais beveik išprotėję, isterikuojantys, ties gyvulėjimo riba ("Neturėjo geros motinos"), betgi Cz. Miłoszas yra rašęs: "Esam kažkur gyvulio pašonėj, ir tai yra gera..."

Kartais graudūs, maži, verti užjautimo.

Argi tatai netiesa?


(...) Nuo Maskvos dar šikną sopa, –
Kam ją kišti į Europą?

Paskutinis anekdotas apie Žemaitę.

Vingių Jonas (mergai į ausį):

– Ar matei mano motiną? Ant lito...

Balandžio 2, pirmadienis

Iš ciklo "Skiedros". Skiedrų gyvenimas.

Beržinės, alksninės, epušinės. Kurios aistringesnės?

Skiedros kalbasi per lietų:

– Klausyk, gal padarom?.. Po drinką?

– Tiktai tiek?.. Atsipi... Man ir taip šlapia.

Atsigimėliai

Paralitikas iš mūsų kiemų. Gal 20 metų. Apdegė sprogus karbidui 8-ajame aukšte. Atsigavo, užsiželdė ūsus.

Kaip iš fotografijos: mano motinos simpatija prieš 70 metų... Ir kaukolė, ir skruostikauliai, ir nosis. Ir stuburkaulis! Vilkas – iš vieno kaulo.

Nuo Antazavės ar nuo Antalieptės?

Jaunas ten plaukiodavau valtimi.

Rašių ežeras. Tarnavo dvaras. Koplyčia, išdaužyta, raidės "... von Tornow".

Pavasarinė sociologija

Kadangi gamta vis labiau niokojama, šiukšlių vis daugiau, meilės gulyklos persikelia į mašinas. Švariau, uodegoms patogiau.

Esu rašęs, kad italų daugiausia padaroma mašinose, sėdomis, ant sėdynių.

Lietuvių irgi taip bus.

Sėdomis padaryti žmonės yra patvaresni. O stovint? Žemyn galva?..

Geriausi žmonės padaryti ore. Paukščiažmogiai.

Balandžio 3, antradienis

Ankstyvą rytą pirmas šio pavasario varnėnas prie parduotuvės. Senbuvio liepoje. Jau du. Ten, kur yra inkilų.

Pilkas, apipelijęs, o gieda!

Vakar Alfonso B. žmona apie A. Dabar sunkiai sergantis kažkur Tel Avivo ligoninėj. Bandome ieškoti per I. M.

Rugsėjį jam diagnozavo sunkų atvejį... Tai buvo pernai. Niekam nesiskundė. Dabar – ten. Prieš išvažiuodamas dar paskambino, padėkojo, kad jo "Bhagavadgytos" vertimą taip vertinau. Ir t. t.

Buvo (?) vienintelis, su kuriuo siejo daug bičiuliškų ryšių nuo 1962 metų.

Kai dar studentaudamas pradėjo mokytojauti Rūdiškėse, atvažiavęs susirasdavo mane utėlėtuose bendrabučiuose.

Rugsėjo 11 d. jam sueitų 60 metų, bet sveikatos nebėr. Taip prabėga paskutinieji gyvenimai – kaip Veiviržos vanduo.

Gašlaus ir ciniško pavasario įsauliuose. Moteris kareiviškom kelnėm, susilenkusi, cigaretė dantyse...

Meta ir meta žemes. Vyrai laukia pilstuko. Nužiūri, vertina.

– Sėdynė gera, tik pilvas nekoks. Gimda pasmukusi...

– Pasmuktų ir tau, jei bent vieną atvestum...

Atvesti, rodos, reikšdavo gimdyti.

Tiu-ff-t! – švilpauja tas varnėnas, apie kurį sakiau "apipelijęs".

Žemaitės raštuose radau man labai tinkantį pasakymą: pūrinės rožės...

Tačiau kas gi tatai būtų?

Pūras – senovinis biralų matas, lygus 24 gorčiams...

Dar sykį: raudona erškėtrožės širdis, besidaužanti po laukiniais marškiniais!

Neteisybė, kad Žemaitė nežinojo, kas yra elegancija. Jos kaimietiškumas – iš laiko mados, iš "ėjimo į žmones".

O ir stilius:

Į vakarą ėmė temti, langai rožėti.

("Velnio vestuvės...")

Vietomis kaip Stendhalio...

Žmogus, kuris sustojo Seimo aikštėje


Laba diena, ponai bebrai!
Viską tempiat savo chebrai?

Aš pats, sustojęs prie ežero

Ledai buvo jau atšutę iš pakraščio. Per karštį varlės liumpsėjo, krisdamos į vandenį, o aš pamaniau:

– Lydekos nerši!

Ar ne tas pats netikėlis dievas bus kūręs ir varles, ir lydekas?

Kaip tatai galėjo būti? Kurioms davė dantis, o kurias pavertė plokščias?

Visur ta pati improvizacija. Kaip sakė gnostikas Basilidas Egipte: netikusių angelų poskubris darbas. Beje, tai, kas susiję su erotika, visados – improvizacija. Mylintis nėr laiko šaltakraujiškai svarstyti.

Toks žanras Lietuvoj – sysiojančių panelių poezija...

Sakau labai rimtai. Anksčiau ar vėliau turėjo atsirasti, kadangi žmonės, kurie metėsi į verslą, praturtėjo. Kai kurie. Atsirado pagyvenusių dėdžių... Juo toliau, tuo labiau žanras "tvirtės".

Moterys, nėr abejonės, susies tai su išsilavinimu.

Dar apie Žemaitę

Ta moteris turėjo būti pilna keisto švytėjimo. Iš niekur nieko tokių dalykų nebūna. Mokytos panelės rašo iš "mandrumo", iš dykos duonos, bet iš kur tiek šviesos "nemokytam" žmoguje?

Iš karto turėčiau padaryti išlygą – mano a. a. Motina irgi buvo nemokyta... O švytėjimas buvo beribis.

Mokslai ne tik duoda, mokslai ir atima. Pasaulis žmogui pasiekiamas, suvokiamas, įžvelgiamas ir perprantamas daugybe būdų.

Kaip Dievas. Nūnai tai pripažįsta ir teologai, ir Bažnyčios galvos.

Žemaitė rašo kaip tasai spindulys (atspindulis), veikiantis jos apsakyme "Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės".

"Tuomet ir saulelės atspindulis atsirado drąsesnis: net ant stalo užsilipo. O taip žibino vyrams į akis, jog tie turėjo ir kepures užsismaukti; kartu žibino į praleišiuotą degtinę taurėje, į dumbluotą alų stiklinėje ir kartu klausėsi geriančiųjų kalbos..."

Naktį –

atsiminiau! Apie okultinius mokslus. Kitados vienas rimtas žmogus man aiškino...

Pagal Bažnyčios doktriną – jais galima domėtis, tai yra vienas pažinimo šaltinių, tačiau besidomintis privalo išsaugoti altruizmą.

Jeigu jais domimasi egoistiškai, tuomet yra pavojus, kad žmogaus Ego be galo išvešės.

Egoizmas veda į siauraprotystę.

Apie Kabalą

Kabaloje yra pasakyta, kad žmonės į amžiaus ribą pradės domėtis visomis slaptomis doktrinomis... Ieškos tiesos ne įprastais būdais, o griebsis magijos ir okultizmo.

Galų gale sužinos – įsitikins tuo pačiu.

Pagal Kabalos mokymą žinių šaltinis yra ne žmoguje, o už jo ribų. Labai rimtai besidomintis žmogus įgyja patirtį, neišreiškiamą žodžiais (nei kitkuo), jog AŠ IR TĖVAS ESAME VIENA.

Dabar žinau, kad tai tiesa.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


6395. faktas2003-09-15 18:17
Ir vėl Geda painioja: Paša mersedesu yra pramintas kareiva P.Gračiovas.

6474. pelėda2003-09-17 03:09
Na, be apie Žemaitę gražiai parašė...

6477. blogietis2003-09-17 07:40
faktas ant veido: tikrai graciovas!kazkas jau berods sake: geda zino viska, bet ne tiksliai.ko is kurmio noret

6522. ji2003-09-17 22:27
"mokytos paneles raso is mandrumo", o mokyti vyrai is ko?Ech ta amzina moteru menininkiu problema.Na ir ko dabar jos uzkliuva vis.Neseniai gera straipsni atkasiau apie Joyce`a, Picasso ir modernizmo viesnami.Irodinejama, kad modernizmas buvo maskuliniskas judejimas ir tik moteriai prostitutei buvo leista ieiti i vyru menininku sfera, nes patys modernistai buvo savotiskos rasto prostitutes.O V.Woolf is vis vadinama postimpresioniste, o ne moderniste.Baigiu versti teksta is anglu klb., kad tureciau lietuviskus rasmenis pasiusciau paskaityti, ypac kai " Ulisa" turim issiverte, visai idomiu dalyku yra.Ech moterys,sunku joms buti pripazintoms, visi tik meiles is ju nori.Va cia ir yra ,anot Jusu, Geda,egoizmas, vedas i silpnaprotyste.

6574. aidas :-) 2003-09-19 10:58
svinguojanciu/mekuojanciu reminiscenciju verte bus pripazinta veliau kaip viskas, kas ne pirmame puslapyje. Sekmes, jums,p.Geda! O atstumas tarp graciovo ir borodino niekinis - kam rezia aki, turbut ne ta lektura skaito.

6707. varna2003-09-24 15:36
Kurmio pabezdėjimai. Pradėsiu nuo pabaigos. "...žinių šaltinis yra ne žmoguje, o už jo ribų." Ponas Geda iki šiol manė, kad vynas "pasidaro" buteliuose? Toliau. "Apie okultinius mokslus. Pagal Bažnyčios doktriną – jais galima domėtis." (!) Ačiū Bažnyčiai! Leido! Toliau. " Mokslai ne tik duoda, mokslai ir atima." Net komentuoti nesinori. "Nūnai tai pripažįsta ir teologai, ir Bažnyčios galvos." Ir kuo gi jie skiriasi? "...bet iš kur tiek šviesos "nemokytam" žmoguje?" Tai siūlote uždaryti mokyklas? Tai šviste nušvis visa Lietuva! " Mokytos panelės rašo iš "mandrumo", iš dykos duonos," Na, surengsime raganų medžioklę, Poete? "Toks žanras Lietuvoj – sysiojančių panelių poezija..." Ak, jos ne tik sysioja, jos dar ir rašo! " Mylintis nėr laiko šaltakraujiškai svarstyti." Ponas Geda neturi tam laiko ir rašydamas... Gana. Kas antras sakinys - visiška kvailystė. Toks žanras Lietuvoje - triedančių poetų proza...

6710. pacientas2003-09-24 17:08
ar tarp varnų paplitusi šizofrenija?

6722. tOKS2003-09-25 07:56
visiskai pritariu gerb. Varnai. pasirasau visom rankom

6819. pritariu2003-09-27 19:44
Pritariu Varnai, nes is tikro-Geda daznai raso taip lyg butu giliausioj depresijoj ir savo dumblus pila laikrasty negailedamas, atseit esu labai skaitomas, protingas ir daug zinantis, galiu ismest jum ir nusipezejimu, pagiezos, ar neturetu auksciau uz mus stoviintis zmogus savo intelektu ir dvasia kaip tik mus kelti , kviesti i sviesa, o dabar....... na, jam galima....

Rodoma versija 23 iš 24 
14:30:59 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba