ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-12-18 nr. 729

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Pirmosios klasės keleivė (68) • VYTAUTAS ŠERYS. Vilkas ir Adventas (5) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Miestas turi savas legendas (12) • SIMONAS PAJUODIS. Poezija (6) • Su UMBERTO ECO, išleidusiu knygą "Grožio istorija", kalbasi Larsas Reichardtas. Grožį pakeitė provokacija (18) • Mieli skaitytojai! (8) • JONAS SERAPINAS. Durnelis (4) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (5) • RENATA DUBINSKAITĖ. Ak, A K Dolven... (10) • VALDAS GEDGAUDAS. Advento sepsis (3) • JŪRATĖ SPRINDYTĖ. Prozos gaivalas (1) • GUNTIS BERELIS. Nevalgyk šio obuolio. Tai yra meno kūrinys (9) • EUGENIJUS ŽMUIDA. Tautosakinis būties jausmas Salomėjos Nėries lyrikoje (12) • ROMUALDAS ALEKNA. Su ekstravagancijos ženkluPAULIUS KLIŠEVIČIUS. Maskva–Pekinas. Gurkšt! (6) • TOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Thank you, Wild World! (23) • KĘSTUTIS PULOKAS. Kas jūs, seni šalti? (18) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Leninas ir Donelaitis (8) • L a i š k a i (129) •

Pirmosios klasės keleivė

DALIA STAPONKUTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rimvidas Jankauskas-Kampas. Juoda saulė. 1993

Ironiška, tačiau niekur anksčiau mintys apie būtį ir likimą, salas ir žemynus nepersmelkdavo manęs taip esmingai kaip pastarąjį pusmetį "Baltijos" traukinyje. Baltijos pajūris... Kiekvieną savaitę važinėju iš pajūrio į Lietuvos gilumą dirbti. Pajūris–Lietuvos giluma, Lietuvos giluma–pajūris. Jūra paleidžia ir vėl prisitraukia, išmeta ir vėl pasiima. Neminėčiau tos traukos, jei vakardieną (kaip įpratome vadinti artimiausią praeitį) nebūčiau važinėjusi iš Kipro salos centro prie Viduržemio krantų. Judėjimo į pajūrį ir iš pajūrio prasmė visose geografijose panaši, bet jūros pojūtis saloje ir žemyne skiriasi. Jūra ir sala yra vienis; vandens ir pasaulio perskyra suteikia salai rimties, nekaltumo ir tauraus vienišumo. Iš žemyno jūra suvokiama ne kaip vientisas, su žeme suaugęs kūnas, bet kaip savita mikroerdvė; užsimiršimo nuo kasdienybės vieta; pradžios ir pabaigos riba; išdžiūvusias krašto lūpas vilgantis šaltinis. Manyje dar itin gyvi salietės pojūčiai, todėl, riedėdama gimtojo žemyno traukiniu iš pajūrio ir atgal, tapatinuosi ne su traukinio ritmu, ką derėtų daryti patyrusiai keliautojai, bet su savo vidumi ir minties šuoliais – iš salos į žemyną, iš pakraščio į gilumą, nuo konkrečios "antraštės" į klampų "turinį". Keliones dažnai išgyvename ne kaip tikslą, o kaip pojūčių srautą, kylantį iš savistabos ir kelio monotonijos. Įprasti kelionių iš vietos į vietą akstinai – profesiniai ieškojimai, bendravimo įvairovė, miestų ir landšaftų magija, išvykimo–atvykimo laikas – tokio (vadinsiu, egzistencinio) judėjimo kontekste tampa nebesvarbūs. Kelionių akstinai yra tik antraštės, dažnai nieko bendra neturinčios su vidiniu keliautojos turiniu. Bandydama suprasti šį turinį kaip neatsiejamą dalį, iš "klajoklės" neretai atvirstu į įsitempusią ir mąslią kelio pradžiamokslę, kurią iš minčių sapno pažadina griežtas traukinio palydovės "Jums laikas išlipti".

Nebegaliu paprastai ir lengvai, be slėgio smilkiniuoe keliauti po gimtąsias vietas, svajoti, žioplinėti, skaityti, megzti (kaip kadais darydavo merginos traukiniuose), grimzti į prisiminimus, žiaumoti gumą. Ir nenuostabu, raminu save, juk penkiolika metų nevažinėju traukiniu. Pagaliau penkiolika metų apskritai negyvenu Lietuvoje. Paradoksalu, kad, nebūdama Tėvynėje ir atvykdama tik su trumpa viešnage, jausdavausi kur kas "lengvesnė" ir labiau "vietinė", nei esu dabar – apsigyvenusi, įsidarbinusi, "nuolatinė" Lietuvos gyventoja. Tiesa (tai svarbu), po penkiolikos metų pertraukos Lietuvoje gyvenu dar neilgai – pusmetį. Tebesu persmelkta pirmųjų įspūdžių aštrumo ir savivokos neapibrėžtumo. Nedrįstu tvirtai teigti "aš čia gyvenu", "man čia patinka", "šito čia nesuprantu", "žmonės dabar čia atrodo tokie ar anokie" ir t. t. Mokykloje per lietuvių kalbos pamokas mus mokė vengti "negražaus ir skurdaus" žodžio čia. Dabar man tai reikštų vengti esmės. Buvimo čia ir dabar ilgus metus labiausiai trūko, o atsidūrus čia ir dabar sunku įvardyti, ko iš tikrųjų trūko, ko ilgėjausi, ar iš viso ilgėjausi. Pasirodo, emigracija gamina priešnuodį nuo ilgesio emocijų. Manau, kad labiausiai ilgimės dabarties. Štai čia ir dabar išgyvenamas lietuviškas oras leidžia pajusti, kaip stipriai jo ilgėjosi mano oda. Odos paviršiumi praslydo seniai "neliestas", spalvingas ir švelnus šiųmetinis ruduo. Stojo pilkšva ir permaininga žiema. Lietuviškų spalvų paletė po ilgos pertraukos atrodo akinančiai ryški. Aš nepamenu tokių spalvų. Ta – atsimenanti – buvau kita , kuri prisiminimuose atkurdavo dar kitą – ankstyvos jaunystės . Ragana patirtis moko, kad negalima pasitikėti tuo, kas atmenama: nei suvisam praėjusios epochos paveikslais, nei jaunystės praregėjimais, nei apskritai savo istorija. Bet kuri istorija yra sukurtas koliažas. Ištisus penkiolika brandaus gyvenimo metų svetur man atrodė (sakyčiau, vaidenosi), kad gimtosios vietos ir metų laikai, skonis ir kvapas, garsai ir spalvos išlieka gyva žmogaus viduje. Maniau, kad konkreti gimtųjų elementų netektis susilipdo į nepakeliamą ilgesio kuprą. Tačiau, gerai pagalvojus, labiausiai ilgimės nesulaikomos dabarties, tarnaujančios godžiai praeities šmėklai. Jausmas, kad praeitis laiko mus pasiglemžusi, mums gerai pažįstamas. Štai kodėl nė nesuvokdami šito laukiame kaskart naujos čia ir dabar akimirkos. Viskas kasdien yra nauja ir galutinai prarandama. Visa, net spalvos, gimtajame krašte man yra atradimas. Pro traukinio langą žiūriu į magiškai skriejantį ir tuo pat metu sustingusį Žemaitijos peizažą, kurio atspindys mano akies tinklainėje neaptinka kito identiško, kadais įsispaudusio, atspindžio. Kas yra prisiminimas? Atpažinimas širdies virptelėjimu. Atpažinę grožį virptelėjame, neatpažinę patiriame gėrėjimosi malonumą. Gimtinės grožis, jaučiu, man lieka neatpažįstamas. Manau, emigracija yra apgaulinga tamsa, iš kurios pavojinga išlįsti nelyginant Platono "olos alegorijoje". Oloje šešėlis ilgainiui virsta vieninteliu įmanomu vaizdiniu, o akinantis šviesos pasaulis reikalauja naujo pažinimo ir esmingai naujos žiūros. Dėl to pirmieji mėnesiai seniai neregėtoje Tėvynėje būna labiausiai sukrečiantys, trikdantys ir akinantys. Sukrečia ir trikdo pirmiausia tai, kad grįžusi į gimtąją aplinką paneigiu savo, kaip emigrantės, esmę. Stebuklingos technologijos, kuri vienu mostu vėl paverstų mane "vietine", nėra. Yra tik grįžimo faktas. Ką jis reiškia, suprantu tik čia ir dabar kaktomuša susidūrusi su "klasikinės" emigrantės drama ir mentalitetu, kurio taip pasitikinčiai kračiausi. Emigrantais reikėtų vadinti ne tuos, kurie išvyksta gyventi į kitą šalį, o tuos, kurie, praleidę svetur dešimtmečio epochą, sumano grįžti. Grįžęs emigrantas, nepaisant jos / jo kultūriškai turtingos patirties ir kitoniškumo, savo gimtojoje aplinkoje atrodo nepritapėlis, o neretai tiesiog infantilas. Labiausiai mane liūdina Tėvynės, kaip nostalgijos objekto, netektis ir sykiu užgimstantis suvokimas, kad nostalgijos iš viso nėra. Nostalgija – įsikalbėta liga, teigė Homeras, tyčia "trukdydamas" Odisėjui sugrįžti Itakėn. Sengraikiai, beje, nostalgiją sieja ne su grįžimu į Tėvynę, o su skausmu (alkos) dėl jos netekties. Skausmas emigracijoje pasireiškia pačia gryniausia romantika – viena nebūna be kita, viena sukelia kita. Ar tai turi ką nors bendra su gimtinės tikrove? Mažiau negu nieko. Žinoma, taip neatrodo, kol esi ne čia, o čia visa nustoja prasmės. Grįžusio emigranto gyvenimas virsta Atlantida. Tokių atlantidų šiuolaikinėje epochoje gausu. (Nestebintų, jei netrukus taip pradėtume vadinti ne tik vietą, bet ir laiką.) Migruojantis žmogus tampa taisykle, o ne išimtimi. Vis dažniau dingteli, kad nėra ne tik nostalgijos, bet ir emigracijos, kitų vietų ir tėvynių. Yra tik gyvenimo gausmas, kuris vienaip ar kitaip visados kupinas atlantidų. "Visureigių" migrantų rūšis, be vargo įveikiančių likimo, nostalgijos ir romantizmo duobes, vadovaujasi vieninteliu credo – "man visur gerai". Kartais pagaunu ir save žaidžiant su panašaus pobūdžio savitaiga. Tada būna dvigubai liūdna, nes suvokiu, kad drungnas, radikalesnį dialogą nutildantis "okei" užvaldo iš baimės pasiklysti. Klystkelio baimė verčia tenkintis tik regimais gyvenimo paviršiais, tik tuo, ką galime įvardyti skurdžiu globalistiniu "okei". Tų atlantidų, emigracijos mitų ir atspalvių esti daug, nes kiekvienas skirtingai grindžia išvykimo svetur koncepciją. Manasis "mitas", pasukęs neįmanomu keliu (grįžimo Tėvynėn linkme), bando susinaikinti ir atrasti prasmę judėjime. Ir ką gi atrandu, pasukusi Tėvynėn? Ogi kūno ir dvasios rungtynes dėl vietos, dėl grįžtamojo ryšio prasmės ir inercijos – pagrindinės egzistencinės tragedijos. Kad ir kur būtum – Tėvynėje ar svetur – visados kurį laiką lieki ten, iš kur išvykai. Todėl nedviprasmiškai bandau pagrįsti savo tylų teiginį, kad "niekad nesijaučiau didesnė salietė nei čia ir dabar, važinėdama Lietuvos traukiniais". Tuo pat metu sąmoningai vengiu žodžių "grįžti", "apsistoti", nes kol kas jie negali įvardyti slaptosios mano buvimo gimtinėje prasmės.

Tuos, kurie kartą palikę moka negrįžti, derėtų vadinti tikrais išminčiais. Emigranto esmė – niekur niekad negrįžti, o laikinas santykis su vieta – klajūno išlikimo sąlyga. Vis dėlto nevadinčiau savęs "klajojančios pasaulietės" vardu, nes mano judėjimo trajektorija ribota. Ji nusidriekė tarp priešingų ir netikėtai simetriškų polių – Viduržemio rytų ir Baltijos rytų. Mano gyvenimo laikysena tapo naivi "donkichotiška" priešprieša vietai. Donkichotiška, nes persmelkta bejėgiškos romantikos ir siekio pa-si-keisti. Pasikeisti tam, kad manęs būtų daugiau. Ne viena, o dvi. Tiek, kad galėčiau būti dviejose vietose iš karto – ir čia, ir ten. "Tiesk tiltus", – šypsosi bičiulė Chryso, išlydėdama mane iš salos. Tačiau tilto tiesimas yra praktika, o praktika reikalauja politikos. Aš – juokiuosi – pati esu praktika, politika ir tiltas, neturintis trečio, atsarginio, atramos taško. Trečiasis taškas yra nebent paties tilto centras... Įtariu ir žinau, kad migruojančiam žmogui pražūtinga užsisklęsti tarp dviejų vietų ir matyti tik jų viena kitą dengiančias išklotines – nebe skirtumus, o absurdiškus panašumus.

Matau dvi milžiniško politinio darinio periferijas – lietuviškąją ir graikiškąją, kurios vertina viena kitą pagal atvirkštinio žiūrono vaizdą. Taip, tai du tolimi pasauliai, dvi nesugretinamos laiko ir formos pajautos, šimtai kultūros skirtumų, tačiau esminį tebeįžvelgiu tik vieną: kuo šiauriau, tuo arčiau "barbaro" istorine prasme. Paprastas pavyzdys. Graikas, apimtas kvailiojimo ekstazės, degina uždirbtus pinigus ir daužo indus, paversdamas skaudžią akimirkos vienkartybę šukėmis ir pelenais; lietuvis neviltį išreiškia ne daiktiškai, o kūniškai, pasirinkdamas sąmonės slopinimą ir kūno žalojimą. Tačiau šįkart aš kalbu ne apie kultūrų, o apie migranto nepritapėlio ypatumus. "Baltijos" traukinio kupė girdėdama kapotą ir nekompromisiškai garsų žemaičių klegesį, mobiliojo ryšio signalus ir alaus skardinių maigymą, pamokslaujančius senukus ir mergiškas apkalbas, vaikų kaprizus ir pigų muzikinį "popsą", jaučiuosi kaip graikiškoje tavernoje. Ko gero, visas pasaulis yra graikų taverna su tuo pačiu valgiaraščiu, kuris išalkus kasdien atrodo naujas. Judėjimo prasmė – ne atrasti savo vietą tavernoje, o užleisti ją kitam. Judėjimo tikslas idealiąja prasme – tuštuma, kurioje naujumas yra ne kasdienybė, o tobulėjimas. Dažniausiai judėjimas būna savitikslis: sukurdamas tuštumą, joje ir užsiveria. Už kelis papildomus litus "palieku taverną" ir nusiperku tobulėjimo iliuziją – pereinu į pirmosios klasės vagono tuštumą ir tylą.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


26913. Kaz.2004-12-20 10:17
Kaip visad be priekaistu. ka slepia tasai nepriekaistingumas? A?

26921. Rūta2004-12-20 11:07
geras straipsnis...

26924. Arvydas2004-12-20 11:32
Autorei- keistas tas gyvenimas- man- astuoni metai emigracijoj ir penkiolikti saloj. Tavo ketvirtos klasės draugas.

26926. ebola2004-12-20 12:38
Grazi versija.Keista, kad zmones taip skirtingai jaucia tuos pacius dalykus.Straipsnis gal ir geras.Bet man nemielas.Autore kazkaip uzsiciklino su tuo savo Kipru.Per siaura patirti lauzia didziuli isgyvenima.Tai labai asmeniska, individualu....Siaura. Syki buvau tokioj ispudingoj aplinkoj.Gryzes buvau isjuoktas sebru, kad pernelyg daznai pasakoju kaip ten buvo ir kaip as jauciausi.Ir cia panasiai.Reik isvirint ta patirti iki druskos, tada viska gali parasyti dviem sakiniais.O ne atvirksciai - skiesti druska iki tokiu as/as/as/as buljonu.Zodziu perdaug imantriu jausmu tokiems neryskiems reikalams, IMO.

26928. Arle2004-12-20 12:49
Jaučiu J.Brodskio kvėpavimą už apykaklės

26934. ,,,2004-12-20 13:17
pajurys- lietuva - tai meiles istorija su rasytoju...tuo ir tuo>? teisingai atspejome? teisingai,.,,,,,grazu.

26938. S. :-) 2004-12-20 14:30
Dėkui autorei už nuoširdumą !
Neseniai išėjo Rick Foster ir Greg Hicks knygelė "Nusprendžiau būti laimingas : devynios laimingų žmonių nuostatos, jų paslaptys ir likimai"; tai joje vienu iš būtinų kelio į savo laimę pasiekimo žingsniu yra įvardinimas. Šiame straipsnyje tai puikiai atlikta.

Geras straipsnis ir kaip tolesnio pokalbio katalizatorius, sukeliantis norą pratęsti mintį; pora tokių:

Nepavydėtina tiems, kam iš šiltų kraštų į Lietuvą tenka grįžti žiemai artėjant. Bet: "An adventure is only an inconvenience rightly considered. An inconvenience is an adventure wrongly considered." - G. K. Chesterton

Teigiantieji "man visur gerai" - būna įvairūs: "gerai, nes visur yra galimybės tobulėti ir kitiems padėti" / "gerai, nes galiu gerai jaustis, pasinaudoti padėties privalumais" / etc.

26944. ebola2004-12-20 14:55
Nepavydetina yra tiems, kam reikia sukti galva:"kaip cia man gerai pasijutus".;)

26950. senolė2004-12-20 15:34
geram visur gerai

26957. po plame2004-12-20 16:49
Vienas is geresniu kuriniu emigrantu tema. Teisybe, gal kiek asmeniskumas prasimusa, bet tiems, kurie emigracijoj gyvena ar gyveno, tikrai pazistami ivardinimai. Man kazkaip istriges mano paties kybojimo pojutis tarp ten is cia, nes cia niekad netaps tavo esatim, o ten jau irgi nebe tas, ka palikai. Sugrizti atgal turetu buti labai drasus zingsnis. Lauksiu tolimesniu autores izvalgu.

26969. v.p.2004-12-20 17:50
sakykim, pirmą kartą pajutau kažką, kas yra emigracija, nes iki tol buvo tik tėvynės ilgesys, o grįžus rietenos dėl kitų užgrobto turto.

26971. Pasiūlymas Ebolai2004-12-20 17:59
Cepelinai įdaryti alyvuogėmis rausvo vyno su lašinukais padaže.

26982. Prochodimcas2004-12-20 19:38
Busimos repatriantu antologijos tekstas. Busimoji klasike/a.

26995. Rūta :-) 2004-12-21 00:30
Judėjimo prasmė - ne atrasti savo vietą tavernoje, o užleisti ją kitam. - Ko vertas vien šitas sakinys. Kam bėgti nuo tokios prasmės į tobulėjimo iliuziją?..

26996. toto2004-12-21 06:00
Neužmiršk paliet oazę savo -

numalšinti troškulį, patenkint akį,
atsikąst tikrovės, sriūbtelti pro langą,
nusigvelbt prasilenkiant praeivio frazę,
mintį nešt į stalą, nekramtyti, ryti,
pildytis, pasiekt ekstazę - sotumo fazę,

mintį ginti, vyti.

27000. v.p.2004-12-21 08:40
Iki šiol nesupratau kodėl skeptiškai sutikdavau visokius svaičiojimus apie Ulisą, Odisėją, dabar žinau - nepatyręs tos duonos tiesiog nežino ką kalba. Homerui ko gero irgi trūko psichologinio įžvalgumo.

27037. ebola :-) 2004-12-21 14:26
971> cia mano darbas pasiulymus kurti.Lasinukai vyne - vejai.Paleis riebalu bublikus.Greivis suristu, bet vistiek nesamone.Yra tokie visokie saltimbocc`os. kai raudonam vyne imerkiama kokia balta(dazniausiai) apysause mesa apvyniota sonine. Cepelinai su alyvuogemis...lyg ir galetu buti, jei alyvuoges sumalti su kokiais kepenimis, gal grybais...Bet raudonas padazas atmetamas is karto...:)

27040. afrika2004-12-21 14:48
"Su kokiais kepenimis" -- tikras tu afrika, Ebola.

27049. pasipiktines skaitytojas2004-12-21 16:06
"gerai jaustis" yra keistas dalykas. as geriausiai jauciuosi savo aukstu akmeniniu barokiniu sienu apsuptame sode mazuteje paafrikes saleleje, ir dar konkrecioje to sodo vietoje, mazdaug kvadratinio metro dydzio, po simtamete vynuoge apsivyniojusia pavene. Kai sedziu ten, atsiranda priklausomybes vietai jausmas. Kodel butent ten - nezinau.

Cepelinai su alyvuogemis nebutu skanu - tarkuotos keptos bulves, latkes, skanu su zasies taukais ir uogienemis, na, ir cepelinai, kugeliai neblogai. Tarkuotu bulviu latkes raudono, saldesnio vyno padaze visai galima padaryt, tik ne troskint, o keptas uzpilt. Kas nori, ir su cepelinu gali paeksperimentuot. Sonine apvynioti geriau laukine paukstiena, kokia putpele, troskinant, gal geraiu portveine ar marsaloje, nei sausame vyne. Suasas vynas apskritai geriau tinka marinatams ir troskiniams, nei uzpilamiems padazams, isskyrus kepsniu keptuviu "deglazing". As daznai marinuoju sausame, "deglaze" sausame ir marsala, o po to dar patroskinu misinyje.

27052. Polis :-) 2004-12-21 16:53
Mintys patiko, daugelis artimos. Po penkiu metu pertraukos sededamas Kauno troleibuse nepaliaujamai stebiu zmones: kiekviena posaki, kiekviena zvilgsni, rankos mosta. As tik is veido ramus. Jie mane matydami nezino, kad as jau ne visai savas. Mintys laksto tukstanciu kilometru spinduliu ir tik po truputi po truputi pradedu jausti, kad vis delto esu cia. Kad tai jau ne sapnas, ne ilgesys.

27053. deina :-( 2004-12-21 16:55
Taip. Švariai parašyta. Gražu. Bet...uždara. Kur teisė skaitytojui veikti?Neperskaičiau viso. Nesugeba patraukti. Tik uždaro, suspaudžia ir palieka. Neišsiskiriantis stilius. Skaitydama Šiaurės Atėnus ieškau kažko netipiško. Turinys gal ir toks. Bet forma. Kažkas panašaus...

27059. dr. Statkevičius2004-12-21 17:26
Autorė po lengva graikiška tunika visdėlto dėvi pašiltintus "Utenos" apatinius.

27060. To dr. Statkiewicz2004-12-21 17:27
Bo litwinka.

27064. ebola :-) 2004-12-21 18:12
OHO! Skaitytojas - gourmet`as, matau..:D As Tavo kulinariniam komentarui kazkodel iskart prisitaikiau sena rusiska posaki:"a miezhdu prochem vo Franciy - valikom risujut!";) Na, prisedau, turiu laiko, tai padiskukuokim. Bet kokio padazo probabe yra gaminamo produkto nuoviras/sultinys, ar ne? Visa kita:uogienes,atskirai gaminti mirkalai vadinami pagardais.Tai yra atskira istorija, kurioje zodziai tinka/netinka nenaudojami. Toliau apie nuovira.Vynas nuovire naudojamas kaip prieskonis.Salia darzoviu, zoleliu, jis naudojamas visokiausias, laikantis vienos paprastos taisykles:vyno spalva turi atitikti mesos/nuoviro spalva.Pvz.balta zuvis - baltas vynas,balta mesa - baltas vynas.Daugelis laukiniu pauksciu/zveriu turi tamsia mesa/nuovira, todel jiems taip daznai naudojamas rausvintas vynu padazas.Sekanti populiari nuostata yra, kad balto nuoviro pagrindu ruostas padazas tinka prie tamsios mesos/zuvies, taciau atvirksciai - raudonas prie baltos mesos - ne.Tiesa, isimciu, kaip ir visame kame, yra.Pabreziu, cia neminiu uogu ir pomidoru bazes padazu(pagardu) - ju siandien neliesiu. Is mano asmenines patirties, vyno saldumas neturi tiek reiksmes kiek tai, kada ir koks kiekis jo supilamas. Tiesa, cia irgi neimu krastutinai saldaus ir labai sauso vyno kaip pavyzdziu, nes saldus alkoholis mesai gaminti yra pernelyg kiniskas/kinietiskas dalykas. Sonine vyniojama ant butent liesos mesos.Pradedant elniena, baigiant kad ir putpele ar triusiu.Praktiko pastaba: vargiai kur rasi tokias ilgas sonines juostas, kad apvyniotum dailiai visa pauksti.Tad jau verciau pries kepant idurti plonu peiliu krutine ir slaunis, ir sonine nedideliais gabaleliais su pagrustu cesnaku ikisti i raumeny keliose vietose.Tiesiog pirstu:D Karsto rukymo sonine tinka geriausiai, mano skoniui. As manau kad alyvuoges cepelino nesugadintu.Sitas pasiulymas is auksciau turi tokia principine priestara todel, kad alyvuoges ir raudonas vynas yra fine food`o pribambasai, o cepelinai yra normalus maistas.Cia panasiai kaip valgyti big mac`a ir uzsigerti v.s.o.p Na, cepelinai ne sumustinis, taciau paralele tinkama, manyciaeuiu.Tpfu, kad prisigrahzhbyliavau, kaip koks virejas pedikas is TV...:P

27066. Zioma to Asia (for ever young)2004-12-21 18:27
Jus klaipedziai pavarot.

27068. dr.Statkewičius2004-12-21 18:30
Mielai apsilankyčiau p. Ebolos lokalyje, užsisakydamas cepelinus su alyvuogių įdaru. Už minėtą patiekalą esu pasiryžęs sumokėti iki 25Lt.

27072. ebola :-) 2004-12-21 19:01
As dirbu tarptautiniam tinklui.O tai reiskia kad net bulviu tarkos tarkiams neturime.Todel cepelinus verdam isimtinai sau.Vietoj marles naudojam pagalves uzvalkala.Tarkuojam su smulkia darzovine, paskui su kilowatiniu blenderiu.25 litai mums ne kazkas, cia svyturio alaus bokalas kainuoja 8 litus, kava - 5.Todel imciausi skuteklio tik gaves garantini rasta:D:D

27074. dr. Statkevičius2004-12-21 19:22
Kokios turi būti tinklo akys, kad supančiotų tokią satambią žuvį-Ebolą? Kita vertus suprantu rankų darbo patiekalų vertę, todėl negailėsiu 27 Lt. už cepus. Kavą su švyturiu vartosiu namuose, tuo sutaupydamas apytikriai 3Lt.

27075. ebola2004-12-21 19:31
..saipotes, daktare.Ka gi.Siulau geriau isgerti alaus uz 16 litu(keturi bokalai iseina), pasiimti cepelinu uz 6 litus, ir keleta alyvuogiu prikasti nemaciomis is kisenes.Tokiu budu veiksite nepriekaistingai racionaliai:D

27076. ebola2004-12-21 19:33
..dar pagalvojau, jei paprasytumet keleto alyvuogiu prie cepelinu padavejos, ji is nuostabos ko gero duotu uz dyka ;)

27078. dr. Statkevičius2004-12-21 19:38
Godus pinigams ir potyriams. Štai Jums Jūsų charakteristika. Jus demonai apsėdę. Jeigu negalite pavaišinti už 27Lt.

27079. ebola2004-12-21 19:43
Taip galite ir isiprasyti, ar nebijote?

27080. dr. Statkevičius2004-12-21 19:49
Priimu iššukį. Tačiau 28Lt. -riba, už kurios man eiti nevalia. Nurodykite lokalį.

27081. ebola2004-12-21 19:56
:D Imsiu taip ir issilukstensiu cia viesai.Prisegu maila, spragtelkite nika ir parasykite man zinute.As tada parasysiu "lokali".Laika sutarsim.

27083. Do You Yahoo?2004-12-21 20:01
Vajetau, Ebola apsisviete.

27085. ebola2004-12-21 20:03
Atseit pirma syki:D

27088. dr. Statkevičius2004-12-21 20:22
Jums parašiau, čiego že bolee... Tieperj ja znaju....

27099. Ko Salokym2004-12-22 07:37
Autorė "paliko taverną", perėjo į pirmosios klasės tuštumą ir tylą, tuo tarpu taverna liko čia. Nerišlus, bet savas klegesys po straipsnio.

27115. kaimietė2004-12-22 10:36
Man gaila daug dėmesio ir laiko skirti pilvo reikalams. Tiek daug visokių įdomių dalykų. Kartais užmirštu pavalgyti, kartais tingiu. Sumąsčiau, kad ir vaismedžius, vaiskrūmius reikia sodinti ne kur tai atskirai suformuotame sode, o palei pasivaikščiojimo takelius. Kad po ranka būtų. Nori grožiesi, nori nusiskini, į burną įsimeti. Ir valgai lyg kvėpuoji :)

27118. ebola2004-12-22 11:35
O as isitikines kad tingeti gaminti maista yra apsileidimas, ir nera tam pasiaiskinimo.Pilvo(ir papilves:) reikaluose tingeti negalima!

27139. pasipiktines skaitytojas :-) 2004-12-22 19:13
ebolai

na, del mesos sulciu kaip vienintelio padazo pagrindo tai nesutinku. Béchamel pagrindu yra svieste kepinti miltai, pvz., surio padazams - pienas arba grietinele (kaip tik kepu orkaiteje kiaulinos vyniotini su dziovintomis slyvomis, o prie jo darysiu melyno surio padaza, kuriam, apart pieno ir surio, panaudosiu tik muskato riesuta). As gi, jei gaminu padaza nekeptai mesai, visgi dazniausia panaudoju jos pacios sultis tik kaip vienijanti prieskoni.

sonines juostas galma prismeigti mediniais smaigeliais, nes prikimstos skyles gadina paukstienos tekstura. Del sonines rukymo, tai geriau pasirinkti paprasta logika - kiek jos sjonio, kaipo prieskonio, norime patiekalo meson perduoti. Karsto rukymo duos daugiau, salto maziau, o sviezia dar maziau (jau nekalbant apie tai, kad ta sonine netuertu but valgima sykiu su kalbama mesa).

Sausas vynas gai veikti ir kaip marinatas, o saldus - neitin.

27140. pasipiktines skaitytojas :-) 2004-12-22 19:14
ebolai tesinys

toks sauso vyno pagrindu marinatas gali tapti padazo pagrindu, o portveinas arba marsala atnes savo prieskoni, kai kepinate mesa pries pvz. troskindami, ir pries troskinant ipilsite ta saldu vyna i karsta keptuve.

Alyvuoges prie tarkuotu bulviu priderint butu labai sunku. Pabandysiu ka nors su kurpti is tapenade (juodu alyvuogiu ir anciuviu pastos) - kaip padaza latkes. Turetu pavykt, tik reikia sugalvot, kaip. Parasysiu.

O siaip Atenai galetu atdaryt haute cuisine skyreli. padiskutuotumem, pasidalintumem...

27147. Viktute2004-12-22 20:25
Ebola, nesimakalok cia su mesiniais komentarais, geriau pasiulyk ka nors pritrenkiancio Kucioms.Pavyzdziui, kaip pagardinti silksriube? Kazkada mama kepindavo ant krosnies suvyniota i laikrasti silkes galva ir is jos ruosdavo srebala prie bulviu.Kazin kaip toki patiekala priims prancuziski skrandziai?

27158. Korra2004-12-23 08:14
Labai gerai - tik dar reikia silkės galvą savaitę papūdyti, o tada jau bus super.

27164. ebola2004-12-23 09:27
Miela Viktute, kaip pasigaminti cybulyne, galima rasti kas antroje lietuviskos kulinarijos brosiuroje.Taciau vis tiek nepadarysite taip kaip mama dare.Turiu viena tip`sa jums: kefyras cybulyneje puikiai pakeicia vandeni su actu!

27166. ebola2004-12-23 09:44
Sakitytojas raso: na, del mesos sulciu kaip vienintelio padazo pagrindo tai nesutinku. >>>Ne pagrindo, skaitytojau.Kaip pirmines pagrindo idejos!Mesos padazo visu pirma, aisku.O Pagrindai pagardu, arba padazu bazes, vyraujancios yra sios:greivis(sultinys, sutirstintas), pienas(visi balti padazai), pomidorai(zinot apie ka as), chutniai ir dzemai, karameles,soja ir kiausininiai(bearnaisas, holendesas, mayo). Béchamel pagrindu yra svieste kepinti miltai, pvz., surio padazams - pienas arba grietinele (kaip tik kepu orkaiteje kiaulinos vyniotini su dziovintomis slyvomis, o prie jo darysiu melyno surio padaza, kuriam, apart pieno ir surio, panaudosiu tik muskato riesuta). As gi, jei gaminu padaza nekeptai mesai, visgi dazniausia panaudoju jos pacios sultis tik kaip vienijanti prieskoni. >>>Zinai koks yra pramoninio balto vyno padazo gaminimo budas? Verdi baltam sausam vyne svogunu lukstus, kai sie nuverda, pili arba beshameli arba grietinele.Beshamelis yra is tiesu grietineles pakaitalas didelei italu kaimieciu seimai prie pastos uzkishti.:D Del sultiniu, arba greiviu.Jei neverdi, nenaudoji sultiniu, nieko neismanai apie mesos padazus!Ir viskas.;)Cia virejiska profesonali nuostata. sonines juostas galma prismeigti mediniais smaigeliais, nes prikimstos skyles gadina paukstienos tekstura. >>>:) Na ir kaip ta sonine ant jos gules po valandos 170 laipsniu proceduru?:D Del sonines rukymo, tai geriau pasirinkti paprasta logika - kiek jos sjonio, kaipo prieskonio, norime patiekalo meson perduoti. Karsto rukymo duos daugiau, salto maziau, o sviezia dar maziau (jau nekalbant apie tai, kad ta sonine netuertu but valgima sykiu su kalbama mesa). Sausas vynas gai veikti ir kaip marinatas, o saldus - neitin. >>>Puikiai veikia, patikek. O siaip Atenai galetu atdaryt haute cuisine skyreli. padiskutuotumem, pasidalintumem... >>> Na, man jau pradeda atsibost is tiesu.Visu pirma todel, kad ta tema pezeti mane ir taip daznai prievartauja.O antra, mes cia kiek poviskai atrodom, nemanai? Demonstruodami cia savo "superisprusima" oraliniu dziaugsmu technologijos srityje...:D:D Siandien tai madoj, ir tai mane erzina...

27167. ebola2004-12-23 09:47
Jei is tikro domiesi kulinarija, parsisiusk i savo Babilonija toki rusa Pochliobkina, jo knygas.Ne vienas vakarietis jam subtilumu ir ismanymo gelmem neprilygsta.;)

27178. Arle2004-12-23 11:31
Tai dabar jau Kulinarijos Atėnai ar kas? :)

27182. Anne Frank :-) 2004-12-23 11:41
Think of all the beauty still left around you and be happy.
(Diary of a Young Girl, 1952)

27253. IVS2004-12-26 08:31
Man tai nepatinka tokie skiediniai. Emigracija - tai skauda. O jei neskauda - tai tai ne emigracija, o paprasčiausia migracija. O vietiniu visuomeniniu transportu važiuoti visada labai įdomu. Nesvarbu ar esi čia ir dabar, ar mintimis esi kažkur kitur. Tiesiog tai labai įdomus užsiėmimas. Gaila, kad retai turiu jam laiko :( Tiesa yra tik viena: pagyvenęs kur nors kitur, jau niekada nebebūsi "vietinis". Niekur. Savotiškai tampi savim. Savim, esančiu kur nors.

27254. virusas2004-12-26 14:19
To: IVS Gerai pastebėta:-)

27257. varna2004-12-26 17:06
IVS - nepaprastai taikliai! :)

27258. toto > IVS2004-12-26 17:34
Privalomo raštingumo laikai, rašymas automatiškai priskiriamas prie prigimtinio piliečio laisvių paketo :-)
Nereikia stebėtis, kad dienos šviesą be vargo išvysta ir skudurinių onučių skudurinė proza, ir medinių kareivėlių medinė poezija.
Lieka tik stebėtis ŠA deklaruojamu skonio standartu.

27259. IVS :-( 2004-12-26 18:14
Man tai tas graikas atrodo tikras barbaras: degina pinigus, daužo daiktus, o lietuvis bando išlaisvinti sielą. Bet ne tautybė čia kalta. Kiekvienoje tautoje yra tokių, kurie kaltina daiktus, pasaulį, ir tokių, kurie siekia tobulinti save. Kiekvienas pagal savo subrendimo laipsnį. Autorė dar po metų pradės reikalauti iš lietuvių graikiško mentaliteto, paskui nusivils savo kilme ir dalia aplamai, nes jau dabar "už kelis litus [...] perkasi tobulėjimo iliuziją". Ji man baisiai primena ta varlę keliauninkę iš rusiško multiko: "Aš vis atsimenu, skrendu padangėmis..."

27260. 2 toto, ivs, varna (gaila) and co2004-12-26 19:03
Chebra, dubasinat itin jautria ir protinga autore -- kas iki jos bande verbalizuoti bent minimaliai SUGRIZELIO pajautas? "Varle keliauninke" -- kaip jums negeda, blin, tautieciai? Argi jau nebeturit antenu problemai suvokti? Kazkokie kapitaliniai mudakai, nerandu gersnio zodzio, blin.

27262. Pranas :-( 2004-12-26 21:24
Pradedu nusivilti ŠA straipsniais -kažkokie nuobodūs ,sunku prisiversti perskaityti iki galo(malama-malama kol žmogus iš viso pradedi nesuprasti apie ką eina kalba).

27263. IVS2004-12-26 21:27
Mums ne gėda. Mums skauda Nes mes per gerai žinom, apie ką kalba eina. Ir kai nusiskiedžiama iki "Visureigių" migrantų rūšis, be vargo įveikiančių likimo, nostalgijos ir romantizmo duobes, vadovaujasi vieninteliu credo – "man visur gerai" - tai jau vemti verčia. Kur tu čia matai protingą jautrumą? Aš tai čia matau savim besididžiuojantį myžčiojimą "Ach, atsimenu..." Kartą sutikau Lietuvoje žmogų. Lietuvis. Gimęs Amerikoje. Dabar gyvena Lietuvoje. Kodėl? Todėl, cituoju: "...kai atvažiavau aplankyti protėvių žemės, kai padėjau koją ant jos, įkvėpiau oro - pajutau - čia mano vieta, aš čia turiu gyventi". O nė mažiausios minties neturėjo gyventi Lietuvoje. Atvažiavo, kaip turistas ir manė išvažiuosias taip pat. Aš nesakau, kad autorė neteisi, Aš tik sakau, kad staripsnis skystas, be jėgos, be tikro jausmo, be išminties - vien tik pilstymas "...skridau padangėmis, dabar esu labai protinga, gėrėkitės manim..." Linkiu, kad ją koks gandras nusineštų, benešdamas pamestų kur nors, kur pagaliau suvoktų ir atrastų pati save, subrestų ir BŪTŲ laiminga. Tas kas ieško laimės keliaudamas, ją randa, jei atranda save.

27264. 2 ivs2004-12-26 22:22
Abs. mudakas.

27265. Bite2004-12-26 22:47
Man cia kvepia "Jura vandenynas" plagiatu. Reikejo bent prirasyti "Inspired by Alessandro Baricco".

27266. toto2004-12-26 23:00
Re: #27260.
Čia dubasinti tikrai ne vieta, sorry, tokio tikslo sau nekėliau... (mano "kuklus komentaras" buvo #26996)
:)
...bet sutikite, - ir ne vieta akivaizdžiam migrantui-svetimšaliui [angl.alien] apsireikšti emigranto dvasios ruporu, ir ne vieta, savo mechaniškai suregistruotas, kaip išsireiškėte, SUGRIZELIO pajautas pardavinėti už gryną pinigą, (tikiu, greičiausiai, nesąmoningai) spekuliuojant emigranto vardu.

Ps. Nebūčiau toks priekabus, jei čia galop nebūtų atsiradęs blaivas IVS komentaras #27259 ir nebūčiau skaitęs kitų dešimčių raštingų buvusių lietuvaičių laiškų.
- Su pagarba jiems.

27273. 2 toto2004-12-27 09:37
"Spekuliuojant emigranto vardu"? Jeigu tik tiek tamysta iskaitet - aklokas esat. To ta zhe, toto.

27340. toto2004-12-27 13:27
- Kaip debilui geriau.

27692. zosele :-) 2005-01-01 22:29
Velniai griebtu,niekada nemaniau esanti emigrante,kol neperskaiciau sito straipsnio.NESIJAUCIAU ja esanti.Turejau itarimu,kad pateksiu i ,,panasia situacija,,kaip ir straipsnio autore,kai su visam grisiu Lietuvon,bet tai tik nuojauta...Bet turiu pripazinti,kad kulinarines diskusijos,sekusios straipsni mane suzavejo vos ne labiau--niekada nesu girdejusi broliu lietuviu taip graksciai ir zaviai postringavusiu apie virtuves subtilybes.Net naujametine nuotaika pagerejo.

33765. 362222Aidas :-) 2005-05-10 20:17
Taip arturai se tau informacija!!!!!!!!!

49060. 27264>IVS, Toto, etc.2005-12-16 14:54
Po metu atsiprasau uz keiksmus. Jus buvot teisus:)

49073. IVS2005-12-16 20:04
;)

Rodoma versija 33 iš 34 
14:29:46 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba