ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-12-18 nr. 729

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

DALIA STAPONKUTĖ. Pirmosios klasės keleivė (68) • VYTAUTAS ŠERYS. Vilkas ir Adventas (5) • RASA DRAZDAUSKIENĖ. Miestas turi savas legendas (12) • SIMONAS PAJUODIS. Poezija (6) • Su UMBERTO ECO, išleidusiu knygą "Grožio istorija", kalbasi Larsas Reichardtas. Grožį pakeitė provokacija (18) • Mieli skaitytojai! (8) • JONAS SERAPINAS. Durnelis (4) • SIGITAS GEDA. Iš mėlynųjų mansardų (5) • RENATA DUBINSKAITĖ. Ak, A K Dolven... (10) • VALDAS GEDGAUDAS. Advento sepsis (3) • JŪRATĖ SPRINDYTĖ. Prozos gaivalas (1) • GUNTIS BERELIS. Nevalgyk šio obuolio. Tai yra meno kūrinys (9) • EUGENIJUS ŽMUIDA. Tautosakinis būties jausmas Salomėjos Nėries lyrikoje (12) • ROMUALDAS ALEKNA. Su ekstravagancijos ženkluPAULIUS KLIŠEVIČIUS. Maskva–Pekinas. Gurkšt! (6) • TOMAS ARŪNAS RUDOKAS. Thank you, Wild World! (23) • KĘSTUTIS PULOKAS. Kas jūs, seni šalti? (18) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Leninas ir Donelaitis (8) • L a i š k a i (129) •

Leninas ir Donelaitis

Aistrų drama apie Tėvynę su prologu danguje

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

Tęsinys. Pradžia Nr. 46

Antra scena

Kaimo troba. Dekoracijos mažai skiriasi nuo dangaus, bet nėra debesėlių, stovi stalas, keli metaliniai puodeliai. Viskas apleista. Arba – lietuviškai švaru ir tvarkinga. Tegu klausytojai įsivaizduoja, kad maždaug kaip pas juos namuose. Bus gerai ir taip. Už lango vyro riksmai: "Lakūdra, lakūdra tu... Suėdei gyvenimą, še tau, še!.. Šliundra!", lydimi smūgių garsų ir moters riksmo.

KUNIGAS PATRIMPAS (sėdi ant taburetės, rankoje mėgindamas suvyti kažkokį rankdarbį iš virvės, bet jam vis nesiseka). Ir ko mus seminarijoje mokė?..

Garsai artėja. KUNIGAS PATRIMPAS neiškentęs prieina prie lango, atveria jį. Matosi JURAS TVARTULIS, mietu tvatinantis savo pačią BARBĘ DEVYNDARBĘ.

KUNIGAS PATRIMPAS. Jurai, liaukis, niekdary!

JURAS (pastebėjęs kunigą). Laba diena, kunigėli, šit su pačiute kiek mankštinamės... Neina lakūdra į bažnyčią, kad ją kur, tenka pamokyti...

BARBĖ (taisosi skarelę, uždususi). Nieko, kunigėli, čia mes kiek pasibovysiva. Myli, tai ir muša, nabagas... O kaip kitaip parodys. Poeto juk sielą turi... jautrus toks.

KUNIGAS PATRIMPAS (JURUI). Kad jau toks pabažnas pasidarei, atsiųsk sūnų, nors jį pamokysiu katekizmo... Jau ženytis bernui laikas, o nedirmavotas...

JURAS. Ale kaip kitaip, atsiųsiu. Gal ant zakristijono nors išsimokys, kad toks netikęs. (Žmonai piktai) Žiūrėk, kad eitum į bažnyčią! (Abu pešdamiesi nusirieja toliau)

KUNIGAS PATRIMPAS (įkandin peštukų šaukia). Ir te sūnus draugų atsiveda. (Susmunka ant taburetės) Ir ko mus seminarijoje mokė?..

Dievuliau, treji metai, o aš čia nieko nepakeičiau, tik blogiau ir blogiau... Norėjau būt arčiau Dievo, ne į kunigus reikėjo eiti, o į lakūnus (karčiai). Bent užsimušęs būčiau...

Už lango krintančio lėktuvo švilpesys... sprogimas...

KUNIGAS PATRIMPAS (su liūdesiu balse). Lietuva, Lietuva, kur tu eini?..

LIETUVA (gūdus moters balsas iš po žemių). Į vakaruuus... Į vakaruuus...

KUNIGAS PATRIMPAS. Taigi – ir aš skaitau laikraščius.

Į duris pasibeldžia. Įeina SEVERIUTĖ MARMALYTĖ, kaimo gražuolė.

SEVERIUTĖ. Tegu bus pagarbintas (skubriai). Va aš čia galvojau galvojau, kunigėli. Ir su draugėm, ir su tėvais, ir taip, ir šiaip, dar į laikraštį panelėms rašiau, ir vis tiek niekas negali geriau žinoti nei kunigas, – nutariau, tai, sakau, nueisiu ir pasiklausiu kunigėlio, arčiau Dievo gi tamsta esate, vis daugiau reikalų su juo turit, "na ty", kaip liaudis sako... na panibrata.

KUNIGAS PATRIMPAS (kiek atkusdamas). Naa, ne visai "na ty"... Bet jei sielai skauda, jei dūšia Dievo trokšta... mes, kunigai, tam juk ir mokyti...

SEVERIUTĖ. Tai aš ir galvoju, kunigėli, kaip čia geriau – ar man pasikarti, ar pasiskandinti? Kas labiau pritinka jaunai merginai, kas Dievui maloniau... Reikia gi žinoti... Kaime visaip kalba, vieni daro taip, kiti antraip. O aš jauna, durna – na, nenusprendžiu, ir tiek... O kunigėlis geriau žinos, – galvoju...

KUNIGAS PATRIMPAS (depresuodamas). Verčiau ištekėk, kvaiša.

SEVERIUTĖ. Tai kad niekas neima... (Pagalvojusi) Na, imti tai ima, bet ne suvisam. (Susidrovėjusi) Imti nori, bet ne ant altoriaus...

KUNIGAS PATRIMPAS. Prie altoriaus, kvaile... (Sėda susiėmęs už galvos)

SEVERIUTĖ. Jums geriau žinoti... O gal, gal – sakau, kunigėlis, mane vestumėt? Sako, dabar tai madoje?

Kunigas nieko neatsako. Pasigirsta beldimas.

SEVERIUTĖ. Na, aš eisiu. (Atsigręžia) O aš ir kambarius aptvarkyčiau.

Įeina NAPALYS TVARTULIS, Juro sūnus. Už kuprų įstumia du mažesnius už save vaikėzus, kurie spyriojasi įsiręžę, bet NAPALYS dar spėja pasilenkdamas žnybtelėti SEVERIUTEI.

NAPALYS (išdidžiai). Štai ir pats atėjau, kunige, ir dar du draugus, kaip sakėte, atsivedžiau. Katekizmo pasimokyti.

KUNIGAS PATRIMPAS (suminkštėjęs). O kodėl tik du?

NAPALYS. Kiti kaime stipresni už mane... Ir su šitais gerai pasitaršiau... Kandžiojosi, bjaurybės.

NAPALYS pakelia rankas, norėdamas parodyti dantų žymes, bet du padaužos pasinaudoja proga ir sprunka... NAPALYS plūsdamasis leidžiasi paskui juos. KUNIGAS ryžtingais judesiais uždaro duris, susiranda savo rankdarbį, pasirodo, tai kartuvių kilpa. Užlipęs ant stalo, mėgina ją užmesti ant sijos, triūsia, galiausiai, kai jam pavyksta, išdidžiai nužvelgia savo darbą. Stovi, mąsto.

KUNIGAS PATRIMPAS (dvejodamas). O gal geriau vesti? (Ryžtingai) Ar to mus mokė seminarijoje? (Vėl ima dvejoti) O gal – vis dėlto – pasiskandinti? (Žvelgdamas viršun) Viešpatie, duok ženklą! (Klausosi) Ženklą duok! (Apsisprendžia) Bala nematė...

Užsineria kilpą.

Už durų trenksmas, šviesos pluoštas, durys atsiveria, viesoje stovi dvi ypatos.

BALSAS. Revizija!

KUNIGAS PATRIMPAS. Kaip revizija?

LENINAS ir DONELAITIS įeina į kambarį, iš apačios apžiūrinėja kunigą su kilpa ant kaklo, stovintį ant stalo.

DONELAITIS. Čia Lietuva?

LENINAS. Čia man patinka. (Įsiklauso į vis garsėjančius peštynių garsus už lango; šmėkščioja šakės, kirviai, buteliai, skanduojami politiniai, ekonominiai ir erotinio pobūdžio šūkiai. Kreipdamasis į KUNIGĄ) Ką – revoliucinė situacija?

KUNIGAS PATRIMPAS (teisindamasis). Vakarėja... Žmonės prie šventoriaus renkasi, ūtaroja, ką beveiks kaime...

DONELAITIS. O Dievą ar jau pagarbino?

KUNIGAS PATRIMPAS. Tai kad pas mus nuolat garbina... Dievą, Lietuvą, Prezidentą, žiniasklaidą... Vėl Lietuvą... Na, kaip kas moka...

LENINAS (patenkintas, trindamas rankas, greitakalbe). Rrrrevoliucinė situacija.

DONELAITIS (KUNIGUI). Ar, tamsta, taip priimi svečius?

KUNIGAS PATRIMPAS (sutrikęs). Na, parapija vargana... bet lašinių su šviežiu pienu... Aš tuoj paieškosiu.

KUNIGAS žengia nuo stalo, nenusiėmęs kilpos, krinta ir pasikaria. Trenksmas.

DONELAITIS (bėgiodamas po sceną). Ui gvalt, ui skandal! Ui gvalt...

LENINAS (patenkintas krizena). Ai, gerai, ai, kaip gerai! Štai kaip gerai košė maišosi!

Iš lauko atbėga SEVERIUTĖ.

SEVERIUTĖ (pliaukšteli rankomis). Še tau. Žinojo, kas geriau, o nesakė... (Eina aplink, žiūri, kaip tas pasikoręs, vertina, kiek pasiūbuoja)

LENINAS. O mums Rasiejoj reikėjo patiems popus kabinti. Čia mat – laisvos iniciatyvos šalis... Nori – ir pasikari. Greita, patogu, revoliucinga. Popovščina na samoobsluživaniji.

DONELAITIS. Nuimkite jį, nuimkite...

SEVERIUTĖ (siūbuodama pasikorėlį, svajingai). Džingul bels, džingul bels... ir kada tos Kalėdos...

Įbėga NAPALYS, JURAS, BARBĖ, visi bendrom pastangom nukabina KUNIGĄ. Tas atsipeikėja.

KUNIGAS PATRIMPAS (svyrinėja, pūtuoja). Blogai užsirišau tą šniūrą...

DONELAITIS (piktai). Atgrubnagis...

KUNIGAS PATRIMPAS (gaivaliodamasis). Na, sveteliai, prašom prie stalo. Nepykit už klapatą.

VISI (choru). Pasitaiko... kam nebūna...

Kas iš kur atneša kelis drumzlinus pilstuko butelius, pieno, lašinių. Leninas sukinėjasi tarp žmonių, patenkintas krenkši, nenustygsta vietoje.

LENINAS. Na, sėskime, draugai, sėskime, laikas veikti.

JURAS. Tai veikti ar sėstis?

BARBĖ. Pas mus, Lietuvoje, jau taip. Iš pradžių veikti, tada sėsti.

JURAS. Juk būna, kad veikia, bet nesėda?

SEVERIUTĖ (kukliai). Ir sėdint galima veikti, skaičiau žurnale panelėms...

LENINAS. Na štai, draugė jau susigaudo reikale.

BARBĖ (pasipučia). Ne ji viena tokia. (Pilstydama pilstuką į stiklines) O yra tokių, kurios ir prie darbo, ir prie čierkos, ir atsisėst ant ko reikia...

LENINAS. Tai, draugė, sekretoriausi.

BARBĖ. Kodėl gi ne. Tik nebe tie laikai. (Užsiplieskia) Šiandien mes visi ponai.

NAPALYS. Nagi, mamute, tu tai jau ne ponas...

BARBĖ (piktai). Būtų tavo tėvas ponas, ir aš ponas būčiau...

JURAS. Aš tai jau ne toks. Girdėjau, kad ponas su ponu... Bet kad aš taip... Grabe apsiversčiau, jei šitaipos... kūlvirsčiais.

NAPALYS (primindamas). Taigi tu nepasimirei.

JURAS. Nutilk, varliau.

LENINAS. Gerai, ponai, gerai. Sėdame ir kalbamės.

DONELAITIS. O juk verčiau Dievui pasimelstume.

BARBĖ. Bet prieš tai – po čierką.

KUNIGAS PATRIMPAS (sukrutęs, bet tebeapdujęs). Va va, ir aš sakau. Būkit kaip namie, o sako: žmogus žmogui vilkas. (Vaikštinėja aplink stalą) Koks čia vilkas? Kur vilkas? (Įsitempęs galvoja) Blakė gal? Gal kumelys?

Visi vaišinasi, tik DONELAITIS dar ir poteriauja mažvydiškai.

LENINAS. Ponai, atėjo laikas.

JURAS. Kam laikas? Jau ir taip darom, ką galim...

LENINAS. Tipiška smulkiaburžuazinė klaida. Reikia ne daryti, ką galim, o daryti, ką norim. Tai pagrindinis klausimas.

BARBĖ. Ar man jau sekretoriauti?

JURAS. Pasidrovėk žmonių, lakūdra.

LENINAS. O pagrindinis klausimas yra valdžios klausimas. Jei nori daryti, ką nori, tave pasodins. Bet jei nori daryti, ką nori, ir turi valdžią – ir galėsi, ko nori, ir dar kitus sodinsi. (Su pasišlykštėjimu) Zinovjevus, kamenevus, bucharinus, butkevičius, stašaičius... Visa kita šuns sapnai. Archinesvarbu.

BARBĖ (susidomėjusi). Ale kaip ta valdžia paimti?

LENINAS (pakyla apimtas ekstazės). Jest’ takaja partija! Yra tokia partija...

JURAS (numoja ranka). A, tai konservatoriai.

KUNIGAS PATRIMPAS. Ne, tai krikdemai. (Sutrinka) Na tie, kur geriausi.

LENINAS (pranašo balsu ir žiūrovui nematoma poza, numanomai ištiesęs ranką į priekį). O mes ką, ne konservatoriai, ne krikdemai? Mes irgi galim parduoti ir uždrausti, ne tik galim, bet ir norim, šimtas trockių į užpakalį.

JURAS. Atsiprašau, kam šimtas trockių?

LENINAS. Tautai, liaudžiai, proletarams – nežinau, kokie žodžiai čia, Lietuvoje, geriau veikia. Prastuomenei. Tiems, kurie į Vienos balius nevaikšto.

JURAS (muistosi kėdėje). Bet ir aš nevaikštau, vadinasi, ir man – šimtas trockių?

LENINAS. Tai juk kam tada partija? Reiškia, vaikščiosi, šimtas zinovjevų į gerklę...

SEVERIUTĖ. Oi. (Žagteli)

LENINAS. Čia ne tamstai, panele. Čia proletariatui šimtas kautskių į... na nesvarbu į kur...

DONELAITIS. Bet gal kažką apie Lietuvą pamąstykime... Gal ką gero... Juk žmonės vargšai, skursta... Juk viskas blogiau ir blogiau...

LENINAS. Tai ir mąstyk, tamsta. Tebūnie demokratija, vieni valdys, kiti mąstys ir gražiai šnekės apie Lietuvą.

DONELAITIS (apsidžiaugia). O žmonės klausysis, klausysis... Ir gerės, gerės... Aš noriu tokios Lietuvos... Juk žinau, ką pasakyti. Būrai – ir tie klausėsi, klausėsi...

NAPALYS. Ir išnyko?

DONELAITIS. Na, jie dabar Anapilio pievose...

NAPALYS. Ganosi?

LENINAS. Nenukrypkime nuo temos, ponai. Mums reikalinga valdžia, valdžiai reikalinga partija, partijai – dūmų uždanga. Dūmų uždangą jau turim – praregėjusį smulkiaburžuazinį pastorių iš raznočincų, Donelaitį.

JURAS (susirūpinęs). Ale kad šiandien ne madoj tie – buržuazinis, raznočincas...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


26965. po palme :-) 2004-12-20 17:19
Man patiko. Nezinau kaip intelektualai ivertins.

27039. squirrel2004-12-21 14:41
mišrainė :)

27056. neigiamai2004-12-21 17:22
Intelektualai ivertins neigiamai, draugas p.Palme.

27063. Remigijus2004-12-21 18:08
Pirmas buvo geresnis; turbūt todėl, kad čia Dievo su Velniu nėra... Velnią į sceną!

27096. po palme :-) 2004-12-21 23:34
taip ir zinojau

27132. Ko Salokym :-) 2004-12-22 15:12
Gera mišrainė. Miksas: nuo Maskvos, iki Briuselin žiūrinčio Lietuvos kaimelio.

27237. super neigiamai2004-12-25 00:40
save vadinantys Intelektualais ivertins neigiamai, draugas p.Palme.

27261. to superneigiamai2004-12-26 19:05
Dar negiamiau, nei Tamysta manot.

Rodoma versija 33 iš 34 
14:29:41 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba