"Oh, baby, baby, its a wild world
Ill always remember you like a child, girl!"
Iš Cat Stevenso dainos
Nuėjau pas bičiulį ir ramiai sau pasiėmiau senas (aha?!) jo plokšteles.
Prisimenate tokį žodį?! Ne CD, ne diskai plokštelės. Rusai sakė "plostinki". Made in Ryga, vot.
Tai ėmiau ir pasiėmiau.
Dabar sau ramiai gąsdinu kaimynus. Tuos, kurie važinėja "Jeep Širokaja Strana Rodnaja". Mašina tokia, krūta. Argi tie neiborhudai (kaimynai) girdėjo Šimį Pendriksą? Ne. O gal jie girdėjo "Mink Plok"? Ne. O gal jie girdėjo "pitlus". Tikrai ne. Be to, jie negirdėjo nei Šmuzi Katro, nei Jonės Jop(b)lin. Juo labiau negirdėjo jokių ten "Torsų" su Dima Romisonu priekyje!
Tai tegul dabar mano neiborhudai ramiai sau lavinasi. Už dyką. Įstojome į Sąjungą tai prašom. Muzika be ribų rytą ir naktį.
Be vizų!
Kaip gerai, kad sulūžo mano gitara! Nereikia groti man pačiam. Tegul kiti groja ir kiti tegul klausosi.
Man geriau muzika negu katės. Aš (asmeniškai) noriu pergalėti kates. Žmogus šuns draugas. Sobaka, sakė rusai. Sobieskis, sakė lenkai. Sabuntujus, sakė mongolai. Subway, sakė am.
Ir aš sakau "am", nes katės mano kieme žiūri viena į kitą ir klykia, nepradėjusios jokio veiksmo. Kiaulės, o ne katės!
Taigi išsitraukiau iš po lovos TSRS laikų savo gamybos ragatkę ir išėjau į Antakalnio džiungles medžioti liūtų. Rytų kryptim. Nors atrodo, kad dabar Vakarai yra visur.