ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2002-12-07 nr. 631

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

Gintaras Beresnevičius. Antroji nepriklausomybė (4) • Marius Ivaškevičius. Ketvirtas kartas, arba Lietuviškos metamorfozės (10) • Kristina StanČIenĖ. Raudonojo kambario aktualijos (1) • Jurga Armanavičiūtė. Vincas Kisarauskas kubizmo konteksteJonathan Freedland. Roma, AD… Roma, DC? (8) •

Antroji nepriklausomybė

Gintaras Beresnevičius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Malvinos Jelinskaitės nuotrauka

Neseniai Seime iškilo naivi ir šventa mintis – pakvietimo į NATO dieną laikyti atmintina ir švęsti ją kaip Antrosios nepriklausomybės dieną. Įdomu, kad nepastebėta, kas įvyko ir jog kam kam, o politikams reikia keisti žodyną, kaip ir kiekvienam reikia. Ir leksiką, ir sąvokas, ir minčių derinimo būdus. Mat nepaklausta, kieno nepriklausomybės. Valstybės?

Nes esame jau po stogu, NATO stogu, ir stojame į antiteroristinę koaliciją bei Europos Sąjungą. Koalicija duoda mums garantijas, kad frontinio karo išvengsime, – jei turėsime savo karą, jis bus nebe mūsų karas, nebe frontinis, o partizaninis, tik partizanai pirmą kartą būsime ne mes. Bus afganai, irakiečiai ir kiti mūsų nedraugai. Stojimas į gynybinę sąjungą nėra nepriklausomybės įtvirtinimas, nes tikroji nepriklausomybė yra matuojama klausimu, ar mūsų norai, simpatijos, moralios politikos principai gali būti įgyvendinami Lietuvos vardu, sakykime, nepriklausomi mes būtume, jei turėtume Tibeto atstovybę, jei galėtume oficialioje politikoje remti čečėnus, jei leistume savo opozicionieriams laisvai ir viešai reikšti mintis, tarkime, leisti kokiam tuzinui jaunuolių pamosikuoti juodomis vėliavėlėmis pagarbiu atstumu nuo Busho. Prahoj ar Sietle jis ne to prisižiūrėjęs.

Mes to nedrįstame.

Kokia nepriklausomybė, jei oficialiuose renginiuose, Lietuvos vardu organizuojamuose, iš ekspozicijos šalinama Dalailamos apsilankymo universitete nuotrauka. Pakeičiama princu Čarlzu.

Princas Čarlzas yra gerai.

O gal įsivesti princo Čarlzo gimtadienį. Kalakutų dieną, Amerikos atradimo dieną.

Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mes pakviesti į NATO ir jau šiandien turime tam tikras garantijas. Bet nepainiokime to su nepriklausomybe. Įstojimas į sąjungą nėra nepriklausomybės įtvirtinimas. Net į dvi sąjungas iš karto. Jau matėme, kaip ES derasi už mūsų nugarų. Juk mes jau beveik įstoję į ES, taigi savo interesų nebeturime, jie – visų. Visų, taigi ir niekieno.

Šie rinkimai paskutiniai, kai prezidento rinkimai yra svarbesni už savivaldybių. Paprastam piliečiui, turiu omenyje. Po penkerių metų savivaldybės dar turės realią jėgą, rūpinsis komunaliniu ūkiu, statybų licencijom, turės savo policiją, o visą kitą spręs ES ir jos atstovai, tiesa, mūsų vienbalsiai patvirtinti. Užsienio politiką, vidaus politiką reguliuos Briuselis. Jau reikia prie to priprasti. Galėsime įsivesti trečiąją nepriklausomybę – kai rinkimais gausime ES gubernatorių, kad ir kaip jis vadintųsi. Aš negąsdinu, nesigąsdinu, bet tik primenu, kaip ES pasiderėjo su rusais ir kaip buvo pažvelgta į mūsų interesus. "Viljamsiškai" pažiūrėta.

Stojimui į šias sąjungas nėra alternatyvos. Pabrėžiu – nėra. Aš ir už NATO, ir už ES. O stojimas į šias sąjungas yra nepriklausomybės perdavimas, jos atidavimas, atsisakymas. Atsisakome didžiosios dalies valstybės funkcijų, tokie ėjimai vadinti nepriklausomybės įrodymu tik Sovietų Sąjungoje. Prisiminkime, ten irgi buvo Lietuvos SSR užsienio reikalų ministerija.

Su nepriklausomybe šakės, ponios ir ponai. Bet tai įkvepia naujiems darbams ir žygiams. Ir naujai logikai, naujiems tikslams. Prarasdami valstybingumą, nemeluokime sau – kad jį stipriname. Nes apsigausime. O reikia žiūrėti blaiviai ir matyti, kas dedasi, ir aiškiai nusistatyti, – o kas gi dabar. Mes apginame tautą – NATO skėčiu, – o ne valstybę. Valstybės atsisakome, karines ir užsienio politikos funkcijas perkeldami NATO žinion, o vidaus, finansinę, imigracinę politiką bei sienas perduodame unitarinei ES. Būsimai unitarinei.

Todėl labai svarbu, kas dedasi su tauta. Mes panašią situaciją jau turėjome – buvo bendras su lenkais valstybingumas, tačiau tauta neturėjo artikuliacijos priemonių, kaip save išreikšti, save identifikuoti, ir istoriškai išėjo nelabai kas. Dabar privalu, matyt, stengtis suteikti galimybę tautos raiškai – per visuomenines organizacijas, judėjimus, per jos multikultūriškumui atstovaujančius darinius. Ir galbūt jau atėjo ta akimirka, kai už partijas svarbesnės turi darytis pirmiausia visų lygių profsąjungos, Rašytojų sąjunga, Žurnalistų sąjunga, skirtingų pakraipų intelektualų sambūriai, kokia nors valstiečių interesų lyga, Transportininkų asociacija ir pan.

Gerai suvokime – prarandame valstybę, ir tai faktas, o ne kokia nors tuščia panika. Ir apsaugok Viešpatie daryti iš to šventę. Lygiai kaip kvaila būtų to persigąsti. Tai visuotinis procesas, manykime, kad įeiname į Romos imperiją, kuri, kaip ir visi dariniai, neilgaamžė, tad mums reikia čia įsikurti kaip genčiai ir rūpintis, kad būtų kas išreiškia genties interesus, iki pat aštriausių formuluočių. Partijos nebegina, partijos perduoda valstybines funkcijas tarptautinėms organizacijoms ir transnacionaliniam kapitalui. Gintis per partijas Lietuvoje nebeišeina. Jos sukūrė nomenklatūrą, kuri, ačiū Dievui, sulindo į valstybines struktūras, per penkerius ar aštuonerius metus prarasiančias bet kokią reikšmę.

iliustracija
Malvinos Jelinskaitės nuotrauka

Skirtingų sluoksnių identifikacija, interesų atstovavimas ir gynyba turi pereiti į profsąjungų ir visuomenės organizacijų rankas. Nieko čia keisto, tai vieninteliai judantys ir judinantys svertai – profsąjungos ir intelektualų judėjimai ras kolegų ES, kuriuos domina tie patys dalykai.

Būtent čia ir slypi dabartinis sąmyšis dėl Rolando Pavilionio. Jis pasirinko netinkamą formą ir netinkamą vietą, – turiu omenyje referendumą dėl NATO, – bet klausimas keliamas iš tikrųjų ne apie tai, būti ar nebūti Lietuvai NATO. Jau kelios dienos mes po Busho skėčiu, ir pasakysiu, man tai patinka. Manau, klausimas nekyla. Mes turim būti NATO.

Klausimas yra kitas – Rolandas Pavilionis visus šokiruoja, juo jau gąsdinami maži vaikai, bet tai vienintelis politikas, perėmęs vakariečio intelektualo leksiką. Taip, kaip jis atsiliepia apie Bushą, atsiliepia 90 procentų eilinių prancūzų ir 99 procentai Sorbonos profesūros, o ką šnekėjo vokiečių politikai, mes irgi žinome. Manyčiau, kad reikalinga kita forma, ši per daug pavojinga. Bet klausimas yra tas – ar apie lietuvių ateitį spręsime mes, ar savo interesų tepaisančios partijos, ar Lietuva, ar Briuselis? Ir dar daugiau – ar ES provinciją valdys dabartinė nomenklatūra ir jos palikuonys, ar valdžią taikiai ir normaliai, referendumais ir tiesiogine (nebūtinai įgarsinta) įtaka perims profsąjungos, verslininkų sąjungos, gamintojų sąjungos, intelektualų sąjungos? Europa eina šiuo keliu. Valstybei nykstant tauta turi išsiugdyti jai atstovaujančius organus ir imti valdžią į savo rankas. Lietuvoje šiuo metu turime du tautai atstovaujančius politinius fenomenus – prezidentą Valdą Adamkų ir socialdemokratus. Nepaisant skirtingų politinių pakraipų. Adamkus atstovauja tautai, nes jis atsitiktinai pateko į šį postą, atsitiktinai būdamas ne naujosios nomenklatūros atstovu, o patriotu iš idėjos. Tai didelė sėkmė turėti tokį prezidentą. Aiškiai sakau, kad kito tokio vargiai sulauksime. Socdemai atlieka atstovaujamąją funkciją, nes jie vieninteliai atlieka amortizuojamąją funkciją, su A. Brazausku priekyje. Turėkime omenyje – per Kubiliaus ir Pakso valdymą socialinės įtampos buvo tokios, kad galėjo ištikti visa krūva maištų, kurių imtis ir buvome provokuojami. Ir tada jokios NATO. Ir ES. Adamkaus patriotinės dešiniosios nuostatos atstovavo liberaliai daliai ir tebeatstovauja tobulai. Amortizaciją įgyvendina socdemai. Ir dešinė, ir kairė atstovaujama, ir samdoma darbo jėga, ir darbdaviai, ir tauta kaip tokia. Bet juk tai nepaprastai palankus politinių žvaigždžių išsidėstymas – turiu omenyje Adamkų ir socdemus. Be jo, be šito išsidėstymo – kartoju – nebūtume pakviesti nei Briuselio, nei Busho. Privalu stengtis, kad tokia žvaigždžių konsteliacija išliktų. Kitaip žiauriai pralošime, nes partijos šiuo metu niekam neatstovauja, išskyrus savo, tai yra nomenklatūros interesus.

Kol šita konsteliacija išlieka, tol galimi pozityvūs pertvarkymai, vykstantys ramiai ir socialiai nekeliantys pavojų. Žinoma, viduje vyksta procesai, kurie stabdomi gana žiauriai ir gana kietai. Tai yra stabdomas valdžios perėmimas – iš partijų ir nomenklatūros – tautos ir jos visuomeninių atstovų rankas. Kol Adamkus ir socialdemokratai veikia tandemo principu, tol turi konsensusą ir yra atstovaujama ir kairė, ir dešinė. Šiam tandemui, tarkime, per rinkimus nuėjus nuo scenos, į darbotvarkę iškart įeitų anarchosindikalistiniai pertvarkymai, kurie Lietuvoje, mano įsitikinimu, dar ankstoki, bet neišvengiami. Manding, reikia įsikurti ES, įsikurti NATO ir tada vienytis su Europos profsąjungomis, intelektualais, antiglobalistais, pažangiosiomis anarchosindikalistų jėgomis ir pakeisti liaudies atstovavimo principus. Šis pakeitimas tik laiko klausimas, bet jį reikia parengti ramiai ir nesiblaškant. Ir gyvensime pagal mums tinkamą modelį – prancūzišką ar ispanišką. Mūsų mentalitetas, klaninis anarchistinis, čia ras gerą terpę. Trumpai tariant, visuomenei per daugiau ar mažiau formalias organizacijas, klubus, bendrijas, netgi interesų grupes, religines bendrijas etc. – reikia imti valdžią. Elgtis lygiai taip, kaip pasielgė žiniasklaida, kuri šiandien Lietuvos politikoje turi didžiausią balsą ir įtaką, o Lietuvos politikai jos paniškai bijo. Tuo parodydami, kas šitame kieme ponas.

Visuomenė ponu netaps, bet nors įkyria kiemo žąsimi...

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


195. fanabernas2003-01-04 06:21
tiesa akis bado, kaip girdejau. tauta ishsigimsta, valstybe nyksta. dzhiaugtis nera ko, reikia kovoti, tas tiesa. kadangi kovoti tai ne vogti, meluoti ir laukti, bus sunku. ir crystal clear kad geriau nebus. penkiasdeshimt metu savo padare, ir randas visam laikui.

1093. Baisu kas darosi2003-02-26 19:33
Keista, pasirodo Beresnevičius yra visiškas kvailys.Beje, dar gali pasirodyti, kad ir pavojingas kvailys.Tik kvailys gali rašyti "Rolandas Pavilionis ... tai vienintelis politikas, perėmęs vakariečio intelektualo leksiką", tai vaizduoti kaip gerą dalyką ir nepajėgti daryti logiškos išvados, kuri plaukia uždavus klausimą "ką tai reiškia kai Lietuvos politikas `perima leksiką`?" Bresnevičiau, gal galvoji, kad būtų dar geriau, jeigu kasnors iš politikų perimtų ir vakariečio intelektualo rengimosi stilių arba valgymo įpročius, o geriausia matyt būtų jeigu perimtų ir morfologiją bei sintaksę?

140458. edva2008-11-30 18:15
Protingo žmogaus pusgirčiai kliedesiai ir patosinė provokacija... Gaila jo nudobto bagažinėje.

Rodoma versija 25 iš 25 
14:29:19 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba