ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-06-17 nr. 801

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (49) • SAIGYÔ. 18 tankųVIRGINA ŠUKYTĖ. AkysPIERRE DE RONSARD. Eilėraštis-gk-. Sekmadienio postilėVYGANTAS VAREIKIS. Laikas įsigyti draugųGINTARAS BERESNEVIČIUS. Apie Brunoną (50) • CHRISTOPHER HOWSE. Prašyčiau saulėtos dienos vestuvėmsSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiEGLĖ MIKALAJŪNAITĖ. Slepiant įvaizdį po įvaizdžiuMATAS DŪDA. Įkyrus sapnasGAO XINGJIAN. Dvasios kalnas (1) • CASTOR&POLLUX. Verba de verbis (63) • TOMS ĶENCIS. Jos man sakė (1) • GYVENTOJAS. GyvenimasIMRE IKONOKLASTAS. Reikia pinigų?.. Nė velnio! (6) • RIMTAUTAS RIMŠAS. Jūrininko dienoraštisWILLIAM STYRON. Bjauri diagnozėMums rašo Valdas Striužas. Vėsmečio poezija (1) • LAIŠKAI (435) •

Apie Brunoną

GINTARAS BERESNEVIČIUS

[skaityti komentarus]

1009 metai: šv. Brunono Kverfurtiečio misija. Sudarė, šaltiniotyrinius paaiškinimus ir bibliografiją parengė Inga Leonavičiūtė. V.: Aidai, 2006. 287 p.

Knyga daro galingą, gerą įspūdį – dėl kruopštumo, šaltinių parinkimo, išsamaus Edvardo Gudavičiaus įvado. Matome šį šventą didžiavyrį, koks jis aprašytas įvairių šalių šaltiniuose, matome ir lopinėlį Lietuvos 1009-aisiais. Probėgšmais, nes hagiografijoms rūpėjo toli gražu ne Lietuvos realijos, o visų pirma šv. Brunonas. Knyga svarbi istorikams kaip gerai išleistas, sutvarkytas šaltinių rinkinys; tokį prieš Tūkstantmečio minėjimą privalome būti parengę. O ir šiaip – leidinys teikia nuovokos apie tą metą, apie gana šiurkščią medžiagą, ant kurios buvo renčiama Europa, ir apie entuziazmą, su kuriuo vis dar buvo tęsiamos misijos į šiaurę; kol kas tai rūpėjo Europai, – po keliolikos metų viskas vėl nugrimzdo į ūkus ir rūkus; Šiaurės Vidurio Europos baltai buvo palikti, kol ateis laikas. Knyga – puiki proga pasamprotauti apie šv. Brunoną ir ano meto realijas, apie tai, ką jo žygis reiškė, galėjo reikšti...

Šventasis Brunonas buvo narsus. Narsus ir garsus. Drąsos jam teikė tikėjimas, misijų pusiau krikščioniškose šalyse patirtis. Gal net pas pečenegus jis lankėsi ir išsisuko. Pečenegai – ne prūsai. Keliolika ar keliasdešimt šios stepių tautos žmonių jam pavyko atversti. Tai sukėlė klajokliams tam tikrą susirūpinimą. Tada jis buvo išprašytas. Pakankamai mandagiai. Regis, pečenegai turėjo šiokių tokių sąskaitų su Lenkijos kunigaikščiu Boleslovu. Ar, tiksliau, buvo suinteresuoti palaikyti gerus santykius su Lenkija. Čia jau politika. Bet Brunonui pavyko nepadėti galvos. Tiesiogine šio žodžio prasme.

Su Lietuva buvo kitas reikalas. Kaip prieš keliolika metų šv. Vaitiekui Prūsijoje. Beje, pastarojo biografiją, tiksliau, hagiografiją, jis ir parašė. Taigi žinojo, kur vykstąs. Ne tiek geografiškai, kiek religiškai. Aršių pagonių žemėn. Tokių, kurie su misionieriais elgiasi be ypatingų sentimentų.

Todėl keliaudamas į Lietuvą jis buvo kupinas entuziazmo, nes prieš jo, patyrusio misionieriaus, akis skleidėsi dvi vienodos galimybės. Jis nesiūlė sau kompromiso, atsitraukimo kelio. Jis galėjo tik žūti, liudydamas Kristų, ir tapti tikėjimo kankiniu. Kita galimybė – tapti pagonių šalies krikštytoju (palijų jis turėjo, pagonių vyskupo titulą gabenosi dar iš Magdeburgo, kaip ir arkivyskupo drabužius greta skurdžių vienuoliškų, kuriuos dėvėjo). Ir viena, ir kita galimybė vedė šventojo keliu.

Mes sakome, kad Brunonas pralaimėjo, nes krikščionybė Lietuvoje neįsitvirtino. Atrodo, tai tiesa. Šventuoju jis tapo per kankinystę. Misija žlugo.

Bet, po teisybei, viskas atsitiko kiek kitaip. Dvi galimybės susipynė į vieną mazgą. Jis pakrikštijo Netimerą ir, regis, jo kariauną. Jam pavyko. Tačiau jis buvo nužudytas ir tapo kankiniu. Taigi jam nepavyko pakrikštyti visos Lietuvos, ko gera, politiškai, kaip teigia Edvardas Gudavičius, dar nesubrendusios Krikštui. Būtent politiškai.

Gentį galima pakrikštyti įtikinus jos vadą. Valstybę – palenkus jos valdovą. Lietuva nebuvo nei viena, nei kita; ji buvo pusiaukelėje.

Netimeras, priėmęs krikštą, ne tik nusižengė papročiams ir tėvų tikėjimui, jis pavojingai priartėjo prie kunigaikščių lyderio statuso. Už jo asmens bendragenčiams ar bendrataučiams ėmė nirti visas masyvas, dar neapibrėžta, ūkanota Europa, krikščionių imperatoriaus galybė, gretimų lenkų kunigaikščių krikščioniškos valstybės. Matyt, Zebedenas, gal ir kiti kilmingieji, pamatė savo padėčiai iškilus pavojų. Kitas Netimero ėjimas turėjo būti ne tokia jau tolima karūnacija. Brunonas Bonifacijus negalėjo apie tai neužsiminti; Netimeras galbūt atsivertė nuoširdžiai, nors greičiau įtikintas šventybinių proveržių; stebuklai ar ypatingi Brunono išmėginimai galėjo įtikinti krikščionių Dievo galia ne tik religijos srityje; krikščionių Dievas veikė ir politikos sferoje, valstybės ir karalystės buvo jo ir jo vietininko Romoje rankose. Brunonas tą irgi liudijo. Negalėjo nepabrėžti, kad apsikrikštijęs kunigaikštis – jau karalius. Beveik karalius. Liko tik smulkmena – apkrikštyti likusią Lietuvą. Lenkijoje ir ką tik Vengrijoje (1000 metais, fatališka data) tai pavyko. Apkrikštijęs Netimerą ir neabejotinai jo kariauną Brunonas žengė didelį žingsnį visos Lietuvos krikšto link. Galimas dalykas, ir Netimeras, ir Brunonas triumfavo. Vienas dėl, ko gera, jau įsibėgėjusio krikšto, kitas dėl politinio šuolio – iš genties kunigaikštuko į valstybės karalių, karūnuotą, pateptą, istorinį personažą. Na taip, Mindaugo statusas jau 1009-aisiais. Atitinkamai vėlyvoji romanika, gotika, universitetas apie 1300-uosius. Ir Europos tautų šeima. Lietuva būtų prilygusi Čekijai, Vengrijai, Lenkijai. Neigiamos pasekmės – labai tikėtina germanizacija. Kaip nutiko ir minėtose šalyse. Teigiamos pasekmės, be kita ko – kryžiaus žygiai būtų tradiciškai krypę į Palestiną ir Artimuosius Rytus, saracėnų žemes. Juk, šiaip ar taip, kryžiaus žygiai šiaurėje, palei Baltiją, buvo anomalija. Netimero krikštas būtų nuo jų išgelbėjęs. Kas žino, gal ir nuo 1040 metų Jaroslavo žygio. Ir ne vien. Lietuva būtų buvusi Europos šalis, ne pagoniška periferija. Europos šalis, kurios geriau neliesti. Būdama pagonių imperija, ji pademonstravo neįtikėtinas galias ir atsparumą. Karai jos nebūtų aplenkę, bet jos karai būtų buvę Romos ir visų krikščioniškų karalių bei hercogų karai. Tiesa, niekas nežino, koks anais laikais būtų buvęs jaunos karalystės likimas. Turbūt lengvesnis, nors Europos pafrontės šalys turėjo reikalų su mongolais-totoriais, Aukso orda, Krymo chanatu ir taip toliau. Bet universitetas būtų stovėjęs. Gal kur Alytuje, jei Netimeras iš dzūkų / jotvingių – argi tai svarbu. Tačiau kad bent trimis šimtmečiais anksčiau, abejonių nėra. Galbūt XIX a. būtume kovoję ne su polonizacija ir rusifikacija, o su germanizacija. Tobulų likimų nėra.

Brunono misija turėjo ir kitą tikslą. Šiandien pasakytume – geopolitinį. Bent jau taip kalba lenkų ir rusų istoriografija. Turėkime omenyje, kad kaip tik tuo metu ar maždaug tuo metu – 988 metais – įvyko Rusios krikštas. Bizantiškas. Tai, kad Rusioje jis paplito greitai, rodo ir spėrus degintinių kapų išnykimas Kijevo kunigaikštystėje; šis procesas išblėso prie pat baltų teritorijų, nors sparčiai slinko ir užgriebė jotvingių pietinę dalį. Rusia buvo ganėtinai monolitinė valstybė, turinti galingą tais laikais ir tose platumose administracinę sistemą; jos teritorijose krikštas įsivyravo greitai. Bizantiškoji banga nesulaikomai judėjo iš pietų ir ėmė inkorporuoti pietinius baltus. Brunono misija turėjo dar vieną tikslą – kad Lietuvą ir aplinkines žemes lotyniškasis krikštas pasiektų anksčiau už bizantiškąjį. Netimeras galėjo tapti fenomenalia figūra. Beje, toks jis ir buvo. Tik per plaukelį jis netapo šventuoju. Tūkstantmečio jubiliejus verčia kiek susimąstyti šia tema. Pirmas lietuvių valdovas krikščionis. Bet baigęs kaip Mindaugas ir Gediminas. Krikštas ar jo idėja Lietuvai dar ilgai nebuvo didikų trokštamas tikslas. O didžiūnai su žyniais sudarė stiprią grandį.

Kokie žmonės stojo prieš Brunoną? Aišku – stiprūs, valingi, visur įžiūrintys klastas. Ir ištikimi savo tėvų papročiams. Ar galėjo jie įveikti savo patirtį ir šokti į nežinomybę, pakeisiančią jų valdymo sistemą ir padėtį? Netimeras matė plačiau. Zebedenas suvokė, kad Netimeras mato plačiau, ir žinojo, kieno dėka taip yra. Brunonas buvo nužudytas – jam nukirsta galva. Kaip ir šv. Vaitiekui Prūsijoje. Galvos nukirtimas paradoksaliai liudija tam tikrą nuoširdumą. Prūsų ir lietuvių. Tai buvo raganiams ir burtininkams taikoma bausmė. Juolab besikėsinantiems į gentinės ar tautinės struktūros principus. Ko gera, pajėgus valdovas suverenas būtų apsikrikštijęs. Būtų apsikrikštijęs ir genties karaliukas. Menka opozicija ir valdovo autoritetas būtų tai leidę. Deja, opozicija buvo nemaža. Tą matome dar Mindaugo laikais. Regis, ir Gedimino, kuris, parodęs laikiną krikšto entuziazmą, vėliau persigalvojo. Gediminas, būdamas išmintingas valdovas, suvokė naudą, kurią būtų gavęs iš krikšto, bet, būdamas geras valdovas, nuodugniai viską permąstė. Šventuoju šis "pagonių karalius" tapti toli gražu neketino. O Teutonų ordino agresija buvo pernelyg įsibėgėjusi, kad būtų išdrįsta valstybei pasiūlyti dar ir teutonų religiją. Kita vertus, per belaisvių luomą, misijas, lenkes žindyves, Lietuvos krikščionišką kontekstą, stačiatikių ir katalikų įsigalėjimą, precedentus, kai didikai vesdavo krikščiones, dažniausiai stačiatikes ar katalikes slaves (ir nieko neprarasdavo, priešingai), galų gale per naujus jau subrendusios Lietuvos geopolitinius matmenis tapo aišku, kad Krikštas pribrendo. Delsti nebebuvo galima. Tą savo žūtimi dar 1009 metais paliudijo Brunonas Bonifacijus.

Žinoma, krikščionybės įvedimas būtų paspartinęs Lietuvos raidą. Iki Brunono ir Vaitiekaus į prūsų ir lietuvių žemes vyko taikios misijos. Geranoriški tikėjimo vyrai. Dar buvo įmanoma apsikrikštyti taikiai ir gauti visus politinius dividendus. Buvo galima gauti taiką. Buvo galima gauti ir tai, kas neišmatuojama, laimėti metafizinį lobį. Brunonas siūlė viską. Jis siūlė istoriją. Nereikia manyti, kad lengvą, tačiau lengvesnę ir laimingesnę. Ir tokią, kurioje būtume patyrę daugiau laisvės. Deja, lietuviai pasielgė ne taip, kaip būtų galėję. Praleidę šansą, jie išlaikė savo religiją ir civilizaciją – unikalią, tik neabejotinai kitokią. Bet kelis šimtmečius turėjo kęsti karus su Europa. Jie nebūtų kilę, ir prūsai būtų išlikę, ir Lietuvos teritorija būtų didesnė, ir šiandien mes reikštume daugiau. Šansu, kurį siūlė Brunonas, nepasinaudojome. Nepasinaudojome visų pirma taikos ir ankstyvo įėjimo į Europą galimybe. Nepasinaudojome ateitimi, kurią įkūnijo misionierius Brunonas Bonifacijus. Šis vyras 1009 metais Lietuvai buvo Europa. Vėliau Europa inkarnavosi į karinius ordinus. Brunonas liko epizodu. O Lietuvos pagoniška civilizacija – keturių amžių istorija. Atidėtu mirties nuosprendžiu.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


58126. nuomonė2006-06-19 09:59
GB tekstas paremtas grynai iškreiptais primestais stereotipais ir iškrypėliškomis tariamomis vertybėmis. Argi neįmanoma pažiūrėti į istoriją normaliai, natūraliai, žmoniškai, na kaip žmonėms, o ne kaip kažkokiems maniakams-psichopatams, kada garbingiausi ir švenčiausi yra asmenys padarę kuo daugiau nusikaltimų žmoniškumui.
Iš viso teksto išskirčiau, kaip labai vertingą paskutinį sakinį, na gal du paskutinius: "O Lietuvos pagoniška civilizacija – keturių amžių istorija. ATIDĖTU MIRTIES NUOSPRENDŽIU." Nežinau ar autorius suvokė pą parašė? Manau, tai labai, labai daug- 4-iais amžiais pratęstas laisvas, laimingas, pagrįstas natūralia Dieviška pasaulėjauta, pasaulėžiūra mūsų tėvų ir motinų- Dievo vaikų- gyvenimas. Tai ir yra mūsų tautos unikali pasaulinė reikšmė, tiesa, kol kas nepripažįstama, nes istoriją vis dar rašo brunonai

58159. vs2006-06-19 13:06
GB parašė kaip visada - grakščiai, provokatyviai. šiandien Lietuvoj pasigendu K.Pakšto tipo aferistų ir mistifikatorių teigiama prasme, kurie padėtų susigrąžinti ištrintą ir išsidalintą mūsų istoriją kaip gyvą, žaismingą, šiandieninį daiktą, be stabų ir pelėsių. GB tą funkciją atlieka, kaip ir Bumblauskas, Erlickas, Raila bei dar vienas kitas. reikėtų pasigaminti ir savas "geopolitikas", ir "naująsias religijas", nes iš Europos šiandien galim importuot tik nuovargį, nuobodulį ir paukčių gripą

58170. Je je2006-06-19 14:24
"Aferistai ir mistifikatoriiai teigiama prasme" sugrąžins "ištrintą ir išsidalintą mūsų istoriją kaip gyvą" - Dvylikos kėdžių komplekto verta auksinė vs mintis! Kokių ten dar "savų" geopolitikų ir naujų religijų pasiilgai? Iš nuovargio ar iš nuobodulio Ostapo Benderio šaukies? Tikrai importavai paukščių gripą. Negerk šalto alaus!

58171. nuomonė2006-06-19 14:26
Labai abejoju, ar GB, ar Bumblauskas atlieka pozityvią Lietuvos atžvilgiu funkciją. Jie, kaip kokie mankurtai, vadovaujasi šeimininkų (okupantų) primesta istorijos samprata, kurios paskirtis yra iškraipyti, paslėpti, sunaikinti tikrą Lietuvos istoriją. Turbūt, baisiai skamba tokie kaltinimai? Bet tai, manau, yra tiesa, deja, kaip ir tai, kad jie nežino ką daro- atleisk jiems Viešpatie. Lietuvos istorijos tyrinėjimai susiveda tik į primityvius, labai mažai ką duodančius materialinės kultūros tyrinėjimus, visiškai ignoruojant esmę: žmogų, jo pasaulėjautą, pasaulėžiūrą, moralę, to laikotarpio gyvenimo būdą. Jeigu ir iškeliami kokie trupiniai tai tik iškraipyti tų, kurie okupavo, sunaikino mūsų kultūrą, primetė savo ideologiją, pasaulėžiūrą, tų, kurių, kaip ir visų okupantų, norinčių įsitvirtinti, uždavinys yra sunaikinti iki tol buvusią pasaulėjautą, pasaulėžiūrą, tautos dvasia- sunaikinti tautos identitetą, padaryti mankurtais. Visa tai sėkmingai pavyko padaryti. Mūsų dabartiniai istorikai ir vaizduoja savo tėvus ir motinas, kaip kokius laukinius, nekultūringus bukapročius, visą jų dvasinę kultūrą, iki kurios mums toli, toli, kaip nieko vertą; niekšams, išdavikams (Mindaugas ir kt.) statomi paminklai- vienu žodžiu vertybės ir vertinimai yra satanistiškai apversti aukštyn kojomis.
Ko mums gyvybiškai reikia, tai "susigrąžinti ištrintą ir išsidalintą mūsų istoriją kaip gyvą() daiktą", atkurti tų laikų mūsų tėvų pasaulėjautą, dvasią, nes tai padėtų surasti save, savo esmę, gyvenimo prasmę, atgauti šaknis, tapti žmonėmis.

58176. nuomonei2006-06-19 15:45
kokia dar gali būti "dieviška pasaulėjauta" be Kristaus? Be Kristaus tik velnio, o ne Dievo vaikai po miškus ir pelkes bėgioti gali;-)

58183. vs2006-06-19 18:04
- pats kvailys... - taip, berods, atsakė šventasis tėvelis į Ostapo klausimą - kiek kainuoja opiumas liaudžiai. beje, nusiprikau naują Aukso veršio ekranizaciją, bet dar nepažiūrėjau. tiesa, "benderiško" draivo mūsų istorikams reikėtų. ir vaizduotės

58198. e - 581762006-06-19 21:39
ir ezerus ,- ezerus uzmirsai. bent viename tai tikrai velniai begioja/ veisiasi.

58226. nuomonė->581762006-06-20 08:59
Tai išeina, pagal Jus, kad miškus, ežerus ir pelkes, upes ir jūras, Žemę, Saulę ir žvaigždes, o ir patį žmogų sukūrė velnias?

58229. nuomonei2006-06-20 09:21
nesukūrė, bet šiuo metu jam leista juos kurį laiką valdyti. Amen.

58230. nuomonė2006-06-20 09:34
Taip, šiuo metu ir valdo (žmogų). O užvaldė (lietuvius- Dievo vaikus ) būtent GB minimais laikais ir tik velniui būdingais metodais klasta, melu, žiaurumu, kardu, ugnimi.

58231. nuomonei2006-06-20 09:54
kiekvienas žmogus jau gimsta užvaldytas. bet gali tapti Dievo vaiku.

58237. e - dievo vaikai2006-06-20 10:26
"gali tapti Dievo vaiku."...ir likti vaiku visa gyvenimeli.

58238. e2006-06-20 10:30
+. ir kodel jis toks skystablauzdis tas jusu visagalis?

58239. 2 e2006-06-20 10:57
kodel skystablauzdis?;-)

58240. nuomonė->582312006-06-20 11:07
Kodėl pas Jus vis gaunasi atvirkščiai? ""Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę." (Mt18:4)

58242. nuomonė> e2006-06-20 11:09
Kad suprasti, kad neskystablauzdis, matyt, reikia būti neskystapročiu?

58246. 58231 nuomonei2006-06-20 11:25
Tai, kad būtent taip, kaip ir rašo Evangelija: "Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę" (Mt18:4). Kiekvienas žmogus jau gimsta užvaldytas [ne, ne Dievo užvaldytas;) ], bet gali - atsiversti ir - tapti Dievo vaiku. Aišku, jeigu kas įsivaizduoja, kad nuo gimimo, be Kristaus, jau ir taip yra Dievo vaikas, tai tam ir atrodo "atvirkščiai"...

58248. nuomonė2006-06-20 11:42
Vienas iš dviejų: arba man visiškai striuka su logika, arba Jums. Na paskaitykite dar kartą tą citatą. Argi jos prasmė nėra ta (tą patvirtina ir kitos Evangelijos vietos, kad vaikai gimsta yra švarūs, be nuodėmės- angelai (jie pradedami luošinti nuo pat pirmų gimimo valandų)ir kad vienintelis kelias grįžti pas Tėvą yra tapti tokiais kaip jie (atsiverti, atsiversti)? Na kaipgi dar galima kitaip tai suprasti?!

58253. 58231 nuomonei2006-06-20 12:03
Jei žmogus negimtų su savyje užkoduotu blogiu/nuodėme, tai nebūtų iš kur ir "luošintojams" atsirasti;) "Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių [t.y. atėjusių pas Kristų] yra dangaus karalystė."

58255. P.S.2006-06-20 12:06
Angelai - tai vaikai, ar šiaip žmonės be nuodėmės?! Nejuokinkit. Angelai apskritai nėra žmogiškos būtybės.

58264. nuomonė2006-06-20 13:10
Tegu būna (sąlyginai), kad angelas- švari dvasiškai, harmoninga dvasinė būtybė. Neharmoningos būtybės vadinamos kitais vardais. Dabar, kas yra žmogus (žmogiška būtybė)? Tai irgi dvasinė būtybė, bet plius prie to dvasinio komplekso, sąlyginai nematerialių planų, turinti dar ir sąlyginai materialų planą (kūną). Taigi, išeitų, kad -beveik vienas ir tas pats kaip ir angelas. Taigi ir angelai irgi yra žmogiškos būtybės, tik laikinai, o gal ir amžinai, neturinčios vieno iš daugelio planų.
Aišku, iškyla, egzistuoja žmogaus (vaiko, kūdikio) pilnavertiškumo, harmoningumo problema.Yra daroma viskas , ne tik po gimimo, bet ir gerokai prieš pradėjimą, pradėjimo ir nešiojimo metu -visa sistema tam pajungta, kad žmogus negimtų pilnavertis, harmoningas, turėtų visus dvasinius planus, būtų tikras Dievo vaikas. Tačiau, bet kokiu atveju, kūdikis yra žymiai mažiau sugadintas, negu sistemos pilnai apdorotas mankurtas- suaugęs.
Kodėl niekas negali paaiškinti, kodėl šimtmečius prieš baltus, o ir slavus, o taip pat ilgą laiką prieš keltus visiškai buvo bejėgės didžiulės Romos imperijos, krikščionių armijos ,jos patirdavo gėdingus pralaimėjimus prieš dešimtis ir daugiau kartų mažesniems laisvų Dievo vaikų (taip save dar 15a. vadindavo žemaičiai)pajėgoms, kad buvo priverstos dešimtmečiams net šimtmečiams atsisakyti savo gruobuoniškų žygių. Atsakymas yra paprastas- tai apsprendė nepalyginamai aukštesnis dvasinės kultūros lygis, ir nepalyginamai didesni pilnaverčių, harmoningų žmonių tiek protiniai tiek fiziniai sugebėjimai.

58267. e2006-06-20 13:24
visagalis turetu galeti _ visa_. o jis net nutriususio velniuko padaryti negali. impotencija?

58272. 2 e2006-06-20 14:00
is kur zinai, kad negali?;-)

58279. e -22006-06-20 14:13
vakaro ziniose skaiciau.

58283. 2 e2006-06-20 14:43
autoritetas;DDDDDDDDDDDDDDDDDDD

58300. vs2006-06-20 19:06
ant jūsų visų aukščiau pasisakusių reikia naujo Brunono. Brrr-unonai... Beresniavičiau-uuu...

58315. >58264. nuomonė2006-06-20 21:43
ka tu ci pie zemaicius ......"`aukštesnis dvasinės kultūros lygis, ir nepalyginamai didesni pilnaverčių, harmoningų žmonių tiek protiniai tiek fiziniai sugebėjimai"` tik nejuokink ,,,, nes apsiverksiu viisam internetuui matant

58327. Cyptyp2006-06-20 23:05
Profaniškas pastebėjimas, paskaičius iki 58229: Tai dar klausimas, kas tikresnis demiurgas, Dievas ar Velnias? Ką ten ta ponia Mitologija sako? Apie kūrimo laikus ji geriausiai išmano.

58352. kiskis p2006-06-21 08:30
gal as cia ne i tema. bet ar "nuomone" yra krikscionis ar pagonis?

58365. nuomonė->kiškiui p2006-06-21 09:23
Sunku atsakyti-labai platus gali būti tų sąvokų supratimas. Manau, kad Jėzus pagal savo pasaulėjautą, pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą, na ir be abejo savo mokymą, buvo žymiai artimesnis lietuviui "pagoniui" negu dabartiniam "krikščioniui". Na, kad ir palyginti Jėzų su šv. Brunonu- tai juk absoliučiai priešingi poliai visomis prasmėmis- balta ir juoda.

58370. utarinu2006-06-21 09:39
e jei toks gudrus, tai sakyk kodėl tas jūsų Šaronas nepabunda, neatsikelia. Padėk jam taip gražiai nekalbėdamas ,na sakyk ka gali šiuo atveju sakyk

58377. kiskis p - nuomonei2006-06-21 10:02
sprendziant is to kaip pagonys pasielge su paciu Brunonu tai nebuvo labai artimi Jezui. kad susiaurinti savokas galima ir taip paklausti: ar jus su Backiu ar su Trinkunu?

58388. nuomonė2006-06-21 10:42
Nei su Bačkiu nei su Trinkūnu. O Jūs pabandykit paanalizuoti tą Brunono istoriją ir pamatysite, kad tai tik pasakaitė, be istorinio konteksto: neatitinka nei vietovės, nei judėjimo kryptys nei eiliškumas, neaiškūs ir veikėjų vardai (Netimeras,Zebedenas- kokia jų kilmė?) , nei veiksmai, nei veiksmų motyvacija. Galimas daiktas, kad Brunonas žuvo, nes ėjo su armija į svetimą kraštą, kaip užkariautojas, kaip žudikas. Bet visa ta istorija (galvos nupjovimas) parašyta tikslu išaukštinti vieną pusę ir kaip tik galima daugiau pažeminti, apšmeižti ir paniekinti kitą pusę, kad galima būtų pateisinti savo kraupius nusikaltimus. Tai sena efektyviai ir dabar veikianti satanistų taktika: "pats muša, pats rėkia", "kuo pats kvepia, tuo kitus tepa"...

58391. nuomonė2006-06-21 10:44
Nei su Bačkiu nei su Trinkūnu. Aš su savo žmona. O Jūs pabandykit paanalizuoti tą Brunono istoriją ir pamatysite, kad tai tik pasakaitė, be istorinio konteksto: neatitinka nei vietovės, nei judėjimo kryptys nei eiliškumas, neaiškūs ir veikėjų vardai (Netimeras,Zebedenas- kokia jų kilmė?) , nei veiksmai, nei veiksmų motyvacija. Galimas daiktas, kad Brunonas žuvo, nes ėjo su armija į svetimą kraštą, kaip užkariautojas, kaip žudikas. Bet visa ta istorija (galvos nupjovimas) parašyta tikslu išaukštinti vieną pusę ir kaip tik galima daugiau pažeminti, apšmeižti ir paniekinti kitą pusę, kad galima būtų pateisinti savo kraupius nusikaltimus. Tai sena efektyviai ir dabar veikianti satanistų taktika: "pats muša, pats rėkia", "kuo pats kvepia, tuo kitus tepa"...

58407. ežerui2006-06-21 12:15
ežere ko tyli.tyli, ir kagi daryt.gal hu džok padės,gal ,kas žino, nežinau visai nežinau

58410. m - e2006-06-21 12:35
aha. as irgi laukiu pastiprinimo bet veltui.

58412. e2006-06-21 13:01
i am busy - kuriu bvp.

58416. ežerui2006-06-21 13:18
ka kuri - bendro naudojimo produkta?

58418. kiskis p2006-06-21 13:26
bvp - balandeliai verti prisvilinimo.

58422. e2006-06-21 13:57
is pirmuoju filosofu laikomo talio labai juokesi jo tarnaite, kada jis, beziuredamas i zvaigzdes, ikrito i sulini (negilu, reik manyt).

58424. kiskis p2006-06-21 14:01
cia suprask mes esame durna tarnaite o ezeras tai jau filosofas pirmo ryskumo. niekaip kitaip nesuprasi.

58425. e2006-06-21 14:11
o gal pabandyk ir kitaip. gal pavyks.

58428. kiskis p2006-06-21 14:26
arba taikaisi istumti mane i sulini. labai grazu is tavo puses.

58430. e2006-06-21 14:35
nerealu, tikriausiai, bet taip noretusi susirast bendravimui tokia chebryte, kuri po kiekvienos pasakytos minties/ frazes neskubetu (neturedama tam rimto pagrindo) itarineti taves blogom intencijom: pasiputimu, savanaudiskumu etc, o pirmiausia ieskotu joje saviironijos, pavykusio ar nepavykusio pasmaikstavimo, siaip kad ir negilios, bet originalios ar bent sviezios minties. zinia, - svajuko drambliones...

58436. utarinu2006-06-21 15:27
žianai tu ten kažkuo tiki.o kai tiki tai ir šiaudas padeda.tai duok man ta šiaudą nors bent šiauda,kad bučiau tavo tikėjime,kad bučiau tavoj hebrytej

58439. m - e2006-06-21 15:48
sita chebryte gera tuo kad bet kada gali is jos pasitraukti atgal i savo urveli. kartais linksmesnis o kartais liudnesnis.

58474. Cyptyp nuomonei2006-06-21 22:21
Jau perskaičiau daugiau ir noriu paklausti: jūs pažįstate Megrė ir Anastasiją? Jei taip, neturiu ko jums pridurti. Tada viską žinote.

58507. kvailutė Cyptypui2006-06-22 10:26
Galėtum pridurti tiems, kurie ne viską žino.

58530. dalgis2006-06-22 16:08
oho, pagaliau diskusija... gal i el satenus grizo seni laikai?

Rodoma versija 30 iš 31 
14:29:09 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba