ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-09-04 nr. 715

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MASAOKA SHIKI. Haiku ir metų laikai (6) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Žaidimai ir stebuklai (11) • CHRISTOPHER OKIGBO. Poezija (2) • LAIMANTAS JONUŠYS. Humoras Jurbarke (ir Reikjavike) (9) • Uldžio Tyruono pokalbis su alpinistu REINHOLDU MESSNERIU. Užmerk akis, užverk lūpas (8) • DALIA ZABIELAITĖ. Apie vaisius, kuriuos raškė krikščionys intelektualai (85) • LR kultūros ministerija skelbia (1) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (13) • MATAS DŪDA. Vladas Eidukevičius: paveikslai ar tapyba? (5) • Žydų poetai apie Lietuvą (8) • -vp-. Dvi istorijos (4) • VALDEMARAS KUKULAS. Reklaminiai skydai vietoj pasiplaukiojimo valtele (19) • RIČARDAS SKORUPSKAS. Zeravšano motyvai (2) • Juozas Šorys. UNESCO kultūros paveldas: pripažintieji (6) • MICHAIL ZOŠČENKO. Baisus pasaulis (3) • EPHRAIM KISHON. Prieš trisdešimt metų (4) • l a i š k a i (22) •

Reklaminiai skydai vietoj pasiplaukiojimo valtele

VALDEMARAS KUKULAS

[skaityti komentarus]

Neprisimenu, kad per keturiolika nepriklausomybės metų šeima sociologinių apklausų lentelėse būtų atsidūrusi pirmojoje vietoje kaip svarbiausia vertybė ir atrama žmogui. Gerokai svarbesnė už Bažnyčią, o ką jau kalbėti apie žiniasklaidą, kuri pamažu iš savo susikurtų aukštumų grįžta į jai prideramą vietą. Atrama konkrečiam žmogui žiniasklaida nebėra nuo tada, kai ji tapo atrama politikams ir politikai bei finansiniam elitui, virto savotiška "piaro" atmaina ir eilinį žmogų ėmė mulkinti lygiai taip pat, kaip per kiekvienus rinkimus jį mulkina net solidžiausi visuomenės veikėjai. Už tą mulkinimą spaudos magnatai gauna didžiulius pinigus, o skaitytojai su savo skundais ir laiškais spaudos magnatams niekada nemokėjo ir nemokės, todėl laiškų puslapiai iš dienraščių dingo prieš dešimtmetį (pirmaisiais nepriklausomybės metais žiniasklaida vis dėlto buvo ir didžiulė socialinė, psichologinė, moralinė jėga, todėl ir jos tiražai buvo milžiniški). Kita vertus, verslo, ekonomikos ideologai galėtų džiūgauti: nusivylimas visomis valdžiomis ir ypač žiniasklaida mūsų žmones nori nenori grąžino prie namų ekonomikos (ką tavo šeima užsidirbs, tą ir turės). Tai rinkos plėtros galimybė ir net garantas. Tačiau psichologai, sociologai turėtų sunerimti: žmogus prievarta uždaromas namuose, dar daugiau – namų kalėjime, ir kuo skiriasi teismo skiriama sankcija – namų areštas – nuo savanoriškos (tiksliau – ekonominės bejėgystės išprievartautos) saviizoliacijos.

Ši ilgoka įžanga atsirado vien todėl, kad neteko aptikti panašių jaunimo apklausų. Intuityviai galime nujausti, kad Bažnyčios reitingai tarp jaunimo būtų gerokai menkesni, intuityviai beveik galima garantuoti, kad žiniasklaidos reitingai tarp jaunimo katastrofiškai krinta ir dar katastrofiškiau kris, nes kyla išsilavinimo prestižas, o intelektualui vis didėjantis bulvariškumo procentas populiariausiuose šalies dienraščiuose jau kelia alergiją; blogiausia, kad šeimos prestižas dvidešimtmečių, trisdešimtmečių grupėse iš šiandieninės pirmosios vietos sociologinių apklausų lentelėse atsidurtų kažkur pačioje pabaigoje. Tokių apklausų pasigedau ne šiaip sau. Pirma, ėmė stulbinti jaunų žmonių svarstymai apie šiandieninę paauglių ir jaunimo literatūrą. Galiu lietuvius gretinti su rusų jaunimu (skaičiau apklausų apie vertybes rezultatus). Daugiau nei penkiasdešimt procentų įsivaizduoja save oligarchais, milijardieriais, beveik tiek pat – roko ir popžvaigždėmis. Ir tik du procentai norėtų būti "pavkomis korčiaginais" ar pavyzdingais šeimos tėvais. Tai dar ne viskas. Oligarcho įvaizdis asocijuojasi ne su galybe pinigų (tikrieji oligarchai grynųjų dažniausiai ir neturi, nes viską investuoja į verslą), net ne su valdžia (asociacija su mafijos bosu iš lietuviško serialo "Gedimino 11": aš tau siūlau ne pinigus, o valdžią, didelę valdžią). Oligarchas jiems asocijuojasi su pačiais prabangiausiais restoranais, kuriuose, o tai svarbiausia, lakstytų keturlinki oficiantai, o po staliukais tupėtų gražiausios baltaplaukės ir bučiuotų kojas.

Ir štai viename kultūros savaitraštyje dabar skaitau, kad jaunimo literatūra turi taikytis prie tokio mentaliteto ir jį skatinti, puoselėti, tarsi pasaulyje pirmąkart siaustų nusikaltėlių, skustagalvių gaujos ir literatūra visą laiką būtų taikiusis prie to. Prieš karą Kaune, visai prie Nemuno, buvo vadinamoji nuodėmių gatvė, bet žinau vieną vienintelę grynai dokumentinę, publicistinę knygą, kuri taip ir vadinosi – "Nuodėmių gatvė" (kadangi knyga rūsyje, dabar staigiai negaliu pasitikslinti autoriaus pavardės). Karo pabaigoje ir tuoj po karo Kaune siautė vadinamosios "juodos katės", kurios gailiais balsais kniaukdavo už durų, o, gailestingiems šeimininkams jas atidarius, apiplėšdavo butus. Tačiau apie tai perskaičiau tik po daugelio metų J. Vaičiūnaitės knygoje "Vaikystės veidrody". Dabar gi skaitau J. Galiauskaitės pasažą: "Jam (paaugliui – V. K.) nebegali būti aktualios romantiškos ir svajingos Hessės pievos, nekalti pasiirstymai valtele su tyru Pėterio Kamercindo žvilgsniu į niekur (o gal į upės tėkmę). Šiaip ar taip, tai seniai atgyventa ir užmiršta. Kas kita yra šių dienų Leberto pasaulis: modernus, skubantis ir skubinantis kitus. Jis bus suprastas, jame paaugliai ir gyvena, kasdien mato ne savąją upės tėkmę, o įkyrius reklaminius plakatus, rodos, jau rytoj pasiūlysiančius įsigyti vilties su 15 % nuolaida". Tiek jau to dėl literatūros, kuriamos iš reklaminių skydų. Esu matęs postmodernistinių eilėraščių, suklijuotų iš panašaus pobūdžio laikraščių iškarpų. Įdomiau, kur tokia lektūra dėsis literatūroje. Įmanoma literatūriškai identifikuoti romanus apie kalėjimus ir mafijas, dar lengviau – pačių kalinių (N. Oželytės iniciatyva) ir mafiozų beletrizuotus memuarus (H. Daktaro, R. Smailytės kūrybiniai užmojai). Pagaliau savo knygas iš savo biografijos "rentė" ir N. Pečiūra, ir A. Mamontovas, ir kt. Bet tai jei ne literatūros, meno, tai bent jau jų proceso liudijimai. Parašyti apie baltaplaukes po staliukais, laižančias "oligarchams" kojas; vis dėlto reikėtų trigubai didesnio talento negu "Maskvos–Petuškų" autoriaus V. Jerofejevo. O svarbiausia – meninės žiūros distancijos.

Dalyvaudamas lietuviškų mažųjų Anderseno premijų už vaikų ir paauglių literatūrą komisijoje, perskaičiau nemažas krūsnis to žanro literatūros, ir į akis krito šiurpus neatitikimas tarp to, kad dedasi pasaulyje ir kas rašoma pas mus. Lietuviai bando aktualizuoti Bibliją ir gąsdinti internetinių žaidimų siaubais. Ir taip vienplaniškai, kaip ir siūlo J. Galiauskaitė.

Vakariečiai paaugliams kuria tokio intelektualinio lygio apysakas, kad kartais suabejoji, ar visus jų klodus, visas potekstes jaunas, specialiai literatūriškai nepasikaustęs skaitytojas supras. L. Lowry "Siuntėjuje" kuria tokią "idealią" visuomenę, kad normalaus gyvenimo prisiminimas, kuris toje visuomenėje uždraustas, priverčia laužyti įstatymus ir bėgti iš menamos idealybės. Pinasi dvasinės, etinės, ekonominės, socialinės, profesinės nuostatos, ir pinasi taip, kad knygos atpasakoti neįmanoma. L. Sacharo "Duobėse" nesunkiai atpažinsime visas šiandienines realijas, lydinčias skandalingąsias beglobių vaikų prieglaudas ir globos namus, bet susipažinsime ir su mums niekada nepatirta mitologija, tautosaka. Iš lietuviškų apysakų iki panašaus lygio "trauktų" gal tik V. Vėl "Parašyk man iš Afrikos".

Visa bėda, kad solidūs tėvai niekada neprisipažins turį su savo vaikais rimtų bėdų; jie net patys dažniausiai nežino, kad jų atžalos naktimis gatvėse tyko išgėrusių žmonių (tarsi jiems trūktų pinigų...). Jie nežino, kad kartais, o ir dažnai, mes su kaimynais įlipame į liftą, prasmirdusį neaiškiais medikamentais, primėtytą vienkartinių švirkštų. Nors puikiai žinome, kad gyvename darbininkų – dabar jau pensininkų arba tiesiog bedarbių – rajone, ir pagyvenusiems vyriškiams, kurie būriuojasi prie prekybos centro, narkotikai būtų neįmanoma prabanga. Bet tiems, kurie su manimi šiame rajone gyvena jau dvidešimt metų, būtų pernelyg žema kam nors skųstis: jie žino, kieno tie švirkštai, kas slapta lankosi visose laiptinėse paeiliui. Paslaptis paprasta: nusikaltėlių, chuliganėlių grupės migruoja iš rajono į rajoną, ir tai, kiek "pavojingas elementas" užsibus, tarkim, Viršuliškėse arba Karoliniškėse, priklauso tik nuo to rajono įgaliotinio. Nusikaltėliai nelinkę rizikuoti, nors visų jų likimas baigiasi kalėjimu arba mirtimi (nušaunami, papjaunami). Paslaptis paprasta: ir alkoholikai, ir narkomanai dažniausiai yra kaip reta jaukūs ir mieli žmonės (žinoma, kol nepasiekia kritinės stadijos), ir todėl niekas jų nelinkęs skųsti. Bet kiek vis dėlto rimtų mokslininkų, menininkų, politikų sprendžia šitas vidines namų problemas, kurių geriau jau neviešintų žiniasklaida, kai į duris pasibeldžia policija ir informaciją pasimėgaudama perduoda žurnalistams? Reikalas kitas: namų prabanga neišvengiamai – per televiziją, per internetą – net paaugliui kuria nebaudžiamumo iliuziją, kurią sustiprina tėvo, motinos, jų aplinkos nebaudžiamumo faktologija; kai iliuzijas paremia dar ir faktai, patvirtinama ne gyvenimo filosofija, o įtvirtinama gyvenimo praktika. Net ir tokiu atveju, kai Seimo nario J. Razmos dukra įkliūva dėl narkomanijos, pirmiausia imamasi visuotinės – nacionaliniu mastu – narkomanijos prevencijos priemonių. Labai įdomu, kas būtų buvę panašiu atveju su mano kaimynu, kurį motina savo jėgomis ir savo lėšomis gydė, neapsikentusi kaimynų priekaištų ir pretenzijų. Ar nors vienas valdžios vyras būtų atėjęs į pagalbą? Vienoj palatoj andai gulėjau su vaikinuku, beje, reto gerumo rusiuku, kuris, kad išsigydytų nuo narkomanijos, pirmiausia dirbo keletą mėnesių Vokietijoje ir, aišku, ten vartojo tuos pačius narkotikus. Kitaip jis ten nebūtų įsidarbinęs. Kaltų nėra. Kalta bendra situacija, ir tai teisybė. Ir vis dėlto teisybė, nes ne tiesa. Būtų lengva sakyti: politika kuria nusikalstamą, taip pat ir būsimą nusikalstamą pasaulį. Iš šiandieninės politikos plūsta korupcija, kyšininkavimas, dviveidystė, beprasmiško žargono standartas. Bet neapsirikime. Vaikų aplinką formuoja ne tik namai. Namai ją formuoja tik tiek, kiek jie leidžia tą aplinką formuoti kitiems ir kitoms aplinkybėms. Ir kultūrai čia tektų ne paskutinė vieta. Žmoguje visada slypi senelių, prosenelių genai, kuriuos esant jis pats net nežino. Ir net ciniškiausias, bent jau tokiu apsimetantis žmogus (tarkim, R. Gavelio karta) atvirumo valandą prisipažįsta, kad, perskaitęs J. Biliūną, nusisuka į sieną ir slapčia apsiašaroja. Nes yra ne tik biografinė, intelektualinė atmintis. Yra ir dvasinė atmintis, kuri perduodama pirmiausia su kalba, su tarme, su intonacija. Kiek kartų teko patirti, kai žmogus, abejingiausiai žiūrėjęs į kokią nors žmogžudystę, pagaliau į artimo žmogaus ligą, staiga ima ir susigraudina dėl kilniadvasiško mažai pažįstamo žmogaus poelgio.

O mes skatiname rašyti prozą, sekdami reklaminiais skydais. Ir eilėraščius klijuoti iš pirmų pasitaikiusių bulvarinių laikraščių iškarpų.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


21233. @@@2004-09-06 14:44
Puiki izanga, nieko geresnio apie siandienine ziniasklaida nesu skaites jau 10 metu. Politologai-pliurpologai - mokykites.

21243. Korra :-) 2004-09-06 17:14
Ir visas tekstas - neblogas.

21244. info2004-09-06 17:34
"Nuodemiu gatves" autorius yra Juozas Kazys Beleckas, knyga isleista 1931. Apie Nemuno gatves gyvenima rases ir Jonas Marcinkevicius "Raudonose Kauno naktyse", 1932. Dar yra butu tos gatves pastatuose, kur po tinku galima rasti tam tikros tematikos tapyba dar net ir is carmecio laiku, o viesnamiai senosios Prezidenturos pasoneje veike iki pat stalinmecio.

21288. Queer2004-09-07 18:07
Regis, ponas K. graudenasi del "seimos prestizo nuosmukio". Tik pagalvokite: jaukus namai, priziureti jaunikliai, mylinti ir rupestinga patele, orus ir tvirtas patinas, visiems sava vieta, visur tvarka, pagarba ir pasitikejimas, meile ir pasiaukojimas. Meile, beje, amzina, vienintele ir visam gyvenimui. Ak, kaip gaila! Sitokia patraukli norma eme ir prarado patraukluma! Kaip gi taip nutiko, pilieciai, a? Eme ir uzaugo karta tokiu kaip as, neturinciu skonio, gedos, sazines, atsakomybes ir pareigos jausmo, ir visiskai nesizavinciu petit bourgeois brangenybemis... Ajajai!

21310. ebola2004-09-08 09:07
Ta jusu "karta" mes vadinam ziurkynu(jaunimu).Mes irgi buvom be nieko ir nesizavejom seimos gyvenimu, nes vos is jo istruke, labai norejom kazkokios neapibreztos laisves.Tai normalu ir kasdieniska.Ir trunka nuo metu iki desimt jei vystomasi gerai.Jei yra problemu vystymesi, seima gali atrodyti nepatraukli visa gyvenima, bet tai jau patologija.Kaip fizinis neissivystymas - panasiai.Negalia.Tai irgi normalu ir kasdieniska.Ir kiekviena ziurkuciu karta galvoja kad ji isskirtine.Ir kiekvienas neigalus galvoja, kad jo negalia isskirtine.Seimos prestizo nuosmukis yra iliuzija, tai nevyksta.Taip tik atrodo autoriui.Viso labo.

21311. kaimietė2004-09-08 09:13
Tavo protestas natūralus. Tu visada žinojai, kad suaugusieji - "lapės", kad jie negyvena savo aukščiausiojo "aš" pasireiškimu, ir, būdami tuo šlykštūs, bruko savo gyvenimo normas tau, negirdėdami tavo balso. Protestuok, tai- geriausia, ką gali šiandien daryti. Stebėk, kaip tas protestas veikia, kokius rezultatus duoda, ar tai nėra tas pats smailianosių/ilgauodegių būdas papipirintassarkastiškumu...

21318. Queer2004-09-08 11:30
Nagi, papasakokite dar ką nors apie patologiją ir fizinį ar psichinį neišsivystymą, suteikite man malonumą! Sumitusio naivuolio reginiui visada sunkiai atsispiriu, ypač kai jis kukliai, bet oriai ir nesutrikdamas išdėlioja ant kilimėlio savo metafiziką. Ancor! :D

21319. ebola2004-09-08 11:41
As manau yra daug dalyku, kuriam sunkiai atsispiri, ar ne? "Protingas, turtingas, grazus AS" - ar atsispiri sitam reginiui? "Neturintiems skonio, gedos sazines...." - tsakant populiari roko grupe dainuoja apie tai sitaip "im so f***in special, Im so f**..." Tu nesi special, jus nesat special, vaikai.Esat visos sitos nevertinamos seimos arba produktas arba subproduktas.Trecios kategorijos lyg ir ner.

21321. kaimietė2004-09-08 11:52
O aš sakau, kad tu - special, įdomus, nepakartojamas...

21323. ebola2004-09-08 12:14
O as sakau, kad idomus, nepakartojamas, bet ne special...

21355. Korra2004-09-09 09:19
kaimiete, tu kažkokia neapsisprendus - tokia padebesinė ir kartu lyg ir maištininkė. Tik prieš ką maištauji, kaimiete, su savo eilėraštukais, žemiausio buržuazinio lygio?

21361. nežinau2004-09-09 13:07
Sąžinės nebaudžiamumas?Kai vaikas jau nuo darželio ne tavo.Taip buvo.Visiems trūksta meilės ne tik laiko.

21362. kaimietė2004-09-09 13:21
Čia žaidimas. Man smagu. Bet jei tave tai žeidia... Tu parašyk. Jei taip, aš daugiau čia nesirodysiu. Dėl tavęs. Pažadu.

21363. Gango smiltis2004-09-09 14:58
Šeima kaip santykių forma niekuo cia nedėta. Svarbu , kad kastos susimaišė: dauguma dabartinių mūsų politikų kilę iš šūdrų šeimų. Tačiau neišvengiamai ilgainiui įvyks visuomenės poliarizacija, kurios pasekmė-hierarchija, suteiksianti biomasei formą.

21387. ebola2004-09-10 09:07
...ka reiskia poliarizacija? Kuri vieta yra polius?:D

21392. kaimietė-Korrai2004-09-10 10:26
Man atrodo, kad žodeliai "skraidantis" ir "maištingas" tinka sielai apibūdinti. "Skraidanti"- tai savaime suprantama/protu nesuvokiama. O prieš ką maištauja siela? Aaa? Prieš tai, kai tu, gyvendama Lietuvoje ir norėdama nuvykti prie jūros, keliauji į rytus. Žinoma, kada nors pasieksi jūrą ir ta kryptimi, bet ji už poros žingsnių, tik kitoje pusėje. Pavyzdžių? Grynas oras, švarus vanduo, sveikas maistas… Ei, ei! Ar tik ne cigaretę traukies?...Ir, žinoma, nori būti sveika. Va taip ir gyvename- dėl momentinio malonumo užsimerkiame prieš ilgalaikes pasekmes. Ir taip visose sferose. Lapės…

21398. Korra2004-09-10 12:10
Lietuvoje keliauti į Rytus, norint patenkti prie jūros, yra ne maištas o kvailumas, jeigu kiekvienas kvailys - maištininkas, tada - pirmyn, varyk į savo maištus, kartu su stimpančiom nuo pasiutligės lapėm ir atrajojančiom šiaudus žalmargėm.

21404. ebola2004-09-10 13:14
korra, viduriai uzkietejo? Gerk slyvu sulciu. Nera didesnio kvailumo kaip krauti nete kazkam asmeniskumus.

21405. kaimietė-Korrai2004-09-10 13:49
man smagu, kad ir tau smagu:)

Rodoma versija 32 iš 33 
14:29:01 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba