ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2004-09-04 nr. 715

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

MASAOKA SHIKI. Haiku ir metų laikai (6) • GINTARAS BERESNEVIČIUS. Žaidimai ir stebuklai (11) • CHRISTOPHER OKIGBO. Poezija (2) • LAIMANTAS JONUŠYS. Humoras Jurbarke (ir Reikjavike) (9) • Uldžio Tyruono pokalbis su alpinistu REINHOLDU MESSNERIU. Užmerk akis, užverk lūpas (8) • DALIA ZABIELAITĖ. Apie vaisius, kuriuos raškė krikščionys intelektualai (85) • LR kultūros ministerija skelbia (1) • SIGITAS GEDA. Vis toji Amerika (13) • MATAS DŪDA. Vladas Eidukevičius: paveikslai ar tapyba? (5) • Žydų poetai apie Lietuvą (8) • -vp-. Dvi istorijos (4) • VALDEMARAS KUKULAS. Reklaminiai skydai vietoj pasiplaukiojimo valtele (19) • RIČARDAS SKORUPSKAS. Zeravšano motyvai (2) • Juozas Šorys. UNESCO kultūros paveldas: pripažintieji (6) • MICHAIL ZOŠČENKO. Baisus pasaulis (3) • EPHRAIM KISHON. Prieš trisdešimt metų (4) • l a i š k a i (22) •

Haiku ir metų laikai

MASAOKA SHIKI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Piešinys ir haiku tema "Pavasario ūkanos"
Masaoka Shiki


Masaoka Shiki (1867–1902) – japonų poetas, paskutinis iš keturių didžiųjų haiku meistrų (kiti trys – Basho, Busonas ir Issa). Be eilių, rašė ir teorinio pobūdžio tekstus. Sirgo stuburo džiova, paskutiniais gyvenimo metais nebevaikščiojo. Mirties dieną dar sukūrė tris haiku. Čia spausdinamas skyrius iš jo darbo "Ko ypač reikia haiku poezijai".
___________________

Haiku poetika disponuoja daugybe teminių rubrikų, susijusių su metų laikais. Pagal sezoninę tematiką nepakliūvantys niekur priskiriami "Įvairiems".

Haiku sezoninė tematika pasireiškia dar labiau negu vaka1; teminio suskirstymo mastas čia platesnis. Teminių poskyrių skaičius vaka vargiai siekia šimtą. Tuo tarpu haiku teminių poskyrių kur kas daugiau – bent keletas šimtų.

Kadangi haiku sezoninis teminis suskirstymas akivaizdesnis negu vaka, haiku įgyja gerokai gilesnių reikšmių. Pavyzdžiui, žodis "vėsus" (sudzusi) vaka vartojamas ir kalbant apie vasarą, ir neretai – nusakyti rudens gaivumui; tuo tarpu haiku šis žodis tevartojamas kalbant apie vasarą: perteikti rudens gaivumui buvo vartojami hieroglifų junginiai "pirmasis šaltukas" arba "nesena vėsa". Dabar jau ir šitų žodžių nebėra, o hieroglifas "vėsus" (sudzusi) tapo tiktai vasaros sezono leksikos atributu. Kitaip tariant, siaurėjant teminio vieneto veikimo laukui, gilėja ir plečiasi jo reikšmė.

Tiesiog "mėnulis" pagal vaka poetiką turi atsidurti skyriuje "Įvairūs". Tuo tarpu haikujis patenka į skyrių "Ruduo". "Rudens lietūs" vaka vartojami skyriuje "Vėlyvas ruduo–žiemos pradžia". Ypač dažnai minimi "rudens lietūs", nudažantys rudeninėmis spalvomis medžių lapus. Haiku poezijoje "rudens lietų" vartojimas apsiriboja skyriumi "Žiemos pradžia". Todėl ir apie "rudens lietus", nudažančius rudeninėmis spalvomis medžių lapus, haiku beveik neužsimenama. "Šerkšnas ir šalnos" vaka poezijoje atsiranda nuo vėlyvo rudens laikotarpio – irgi kaip viena lapų pageltimo bei paraudimo priežasčių. Haiku "šerkšną ir šalnas" mini "Žiemos" skyriuje, o "Vėlyvo rudens" skyriuje – ne. Vadinasi, jie ir netampa lapų paraudimo priežastimi. Nors traktatuose apie sezoninę haiku poetiką ir yra poskyris "rudens šalnos", tačiau eilėse šis įvaizdis beveik neaptinkamas.

Kai kalbama apie krintantį paulovnijos lapą, tai ir vaka šis įvaizdis patenka skyriun "Ruduo". Bet haiku paulovnijos lapas ne tik kad minimas skyriuje "Ruduo": jau pats žodžio "paulovnija" pavartojimas susijęs būtent su šiuo skyriumi. Medžioklė su sakalais vaka poetikoje taip pat priklauso žiemos sezonui. Bet ir vėl: haiku ne tik kad medžioklė su sakalais priklauso "Žiemos" skyriui, bet ir pats sakalo įvaizdis atitenka žiemos sezonui.

Sezoninė tematika, nurodydama priklausomybę vienam ar kitam metų laikui, dažniausiai naudojasi žydinčių medžių, žydinčių gėlių, medžių ir kitų augalų vaisių įvaizdžiais. Paulovnijos ir bijūnai pražysta vėlyvą pavasarį–ankstyvą vasarą, tad, suprantama, žymi vėlyvo pavasario–ankstyvos vasaros sezoną. Nebūtina priskirti gliciniją būtent pavasariui, o bijūną vasarai. Kriaušes, moliūgus ir panašius vaisius nėra reikalo priskirti būtinai tik rudeniui.

Įvaizdžius ir sąvokas, tradicinėje poetikoje tiesiogiai nesusietus su metų laikais, taip pat kartais galima vartoti žymėti konkrečiam sezonui. Pavyzdžiui, Imperijos įkūrimo ir imperatoriaus Dzimu2 pagerbimo šventė, kaip įvykis, nurodantis konkretų laiką, nekelia jokių abejonių; ledų pardavėjo kioskas gali būti nuoroda į vasarą, kepti batatai – į žiemą. Tuo tarpu, pavyzdžiui, vaivorykštė ar griaustinis gali ir būti tiksliu sezono ženklu, bet gali ir nebūti. Miglotų (abstrakčių) sąvokų vartojimas sezoninės priklausomybės požiūriu turi būti dirbtinai apribotas. Jis turi daugmaž atitikti metų laikų ribas: pavasaris – nuo pavasario pradžios iki vasaros pradžios; vasara – nuo vasaros pradžios iki rudens pradžios; ruduo – nuo rudens pradžios iki žiemos pradžios; žiema – nuo žiemos pradžios iki pavasario pradžios. Taip sakant, jei kalbama apie pirmąją žiemos dieną, dainuoti apie rudeninį vėją nebedera; jei kalbama apie pirmąją vasaros dieną – dainuoti apie pavasarinį mėnulį nebetinka.

Ilgas laisvalaikis, šiluma, peizažo švelnumas, ilgos dienos, nakties tamsuma – tai vis nuorodos į pavasarį; trumpos naktys, gaivinanti vėsa ar tvanka – nuorodos į vasarą; atšalimas, peizažo niūrumas, rytinė žvarba, vakaro šiurpumas, šaltas demblys, ant kurio sėdi, įsigalintys šalčiai, žvarbstantis kūnas ir dargana, persmelkianti iki kaulų, ilgos naktys – tai nuorodos į rudenį; pūga, šaltis – nuorodos į žiemą. Pačios ilgiausios dienos reiškia artėjančią vasarą ir jos pradžią, tačiau haiku poetikoje "ilgos dienos" tenka pavasariui. Pačios ilgiausios naktys reiškia artėjančią žiemą ir jos pradžią, tačiau haiku "ilgos naktys" tenka rudeniui. Tokio priskyrimo priežastis greičiau jausmas nei teorija. Tuo remiantis "ilgas dienas" ir "ilgas naktis" dera be jokios abejonės atiduoti pavasariui ir rudeniui. O painioti jų su kitais sezonais nedera.

Be to, ūkanos, ūkas, rytų vėjas priklauso pavasariui; kvapnus vėjelis ir debesuotos viršūnės – vasarai; rasa, rūkas, Dangaus upė3, mėnulis, viesulas laukuose, mėnesėtos ir žvaigždėtos naktys – rudeniui; sniegas, šerkšnas, ledas – žiemai; todėl reikiama vieta jiems turi atitekti ir atitinkamuose skyriuose. Tačiau neįmanoma išvengti atvejų, kai "Vasaros" skyriuje apdainuojamos vasaros ūkanos arba kai "Rudens" skyriuje apdainuojamos debesuotos viršūnės.

Pažvelgus į haiku teminių skyrių pavadinimus tampa aišku, kad jie pirmiausia skirti sezonų asociacijoms žadinti. Pavyzdžiui, kai kalbama apie drugelį, tai viskas nesibaigia scenele, kurioje mažytis sparnuotas orinis vabzdys plasnoja tai šen, tai ten, bet drauge primenama, kaip pavasaris vis šiltėja, kaip sprogsta medžių pumpurai ir prasikala žolė; tai sukelia sąmonėje vaizdinį pievos, kurioje tarp žalių žolių ir geltonų gėlių tai trise, tai penkiese linksmai siaučia ūkininkų mergytės. Tik kilus šioms asociacijoms septyniolikos skiemenų visata tampa begalinio skonio. Todėl tie, kuriems haiku nesužadina sezoninių asociacijų, nesugeba suvokti haiku gelmės. Žmonės, kuriems šios asociacijos neegzistuoja, užmetę akį į haiku, ko gero, pasakys, kad čia viskas lėkšta ir paviršutiniška. (Galima būtų pasakyti, kad šis sezoninis teminis suskirstymas suteikia haiku tam tikrą specifinę prasmę, kurios neturi kita poezija.)

Kadangi skyriaus "Įvairūs" haiku yra be sezoninių asociacijų, daugelis tiesiog nepakenčia jų dėl temų menkumo ir reikšmių lėkštumo. Tačiau geriausieji skyriaus "Įvairūs" kūriniai autonomiški metų laikų kaitos atžvilgiu. Pasižiūrėkime į tokio pobūdžio haiku iš "Įvairių". Žvelgiant istoriškai, didžiojoje dalyje gana negausių tokio tipo eilių skyriuje "Įvairūs" apdainuojamas Fudzis. Būtent eilėraščiai, apdainuojantys Fudzį, iš esmės ir nusipelno būti cituojami.

Man jau teko girdėti klausimą: kodėl teminiu požiūriu haiku reikia dirbtinai dalyti į laiko skyrius. Kodėl tuomet jų dirbtinai nepadalijus į erdvės skyrius? Atsakysiu šitaip. Laikinis dalijimas atspindi sezoninių pokyčių seką gamtoje per metus – todėl ir haiku skyriai turi rastis šituo principu. O dėl erdvės, tai pokyčiai joje visai nesiremia kokia nors tvarka ir nepaklūsta jokioms taisyklėms. Pavyzdžiui, kalnai apskritai ar kalnų viršūnės, upės ir jūros, užmiesčio sodai ir lygumos, laukai ir pievos nepaklūsta jokiai tvarkai. Todėl jeigu kils noras suteikti haiku skyriams pavadinimus atsižvelgiant į vietas, norom nenorom teks minėti vietoves, kurioms žmonės jau davė vardus. O tai toponimai, geografiniai vietovardžiai. Lyginant su skirstymu pagal laiką, skirstymas pagal vietovardžius yra akivaizdesnis, o toponimų vartojimas haiku suteikia didelį pranašumą, nes pasitelkus paprasčiausius žodžius galima perteikti sudėtingiausius įvaizdžius, tačiau stenkis nesistengęs, niekas nepajėgs aprėpti nesuskaičiuojamos daugybės geografinių vardų iš viso pasaulio ir – su jais susijusių peizažų. Be to, kadangi toksai skirstymas gana akivaizdus, toponimų vartojimas sukuria labai susiaurinto šios kategorijos arealo įspūdį. Kitaip tariant, nors, užuot dalijus pagal metų laikus, ir įmanoma dalyti pagal geografinius vietovardžius, šie vietovardžiai suteikia pernelyg didelio konkretumo ir taip siaurina haiku veikimo lauką; be to, nežinomas konkretus vietovardis žmonėms nesukelia jokių jausmų. Taip sakant, metų laikų kaita yra suprantama ir prieinama kiekvienam, tuo tarpu Rytinės sostinės4 kvartalų ir gatvių pavadinimai gali būti visai nežinomi daugeliui Vakarinės sostinės5 gyventojų, o įvairios Vakarinės sostinės vietos – negirdėtos daugeliui Rytinės sostinės žmonių.


______________________________________________


1 Vaka – japonų tradicinės poezijos žanras.
2 Dzimu – legendinis priešistorinių laikų imperatorius; Imperijos įkūrimo šventė švenčiama vasario 11 d.
3 Paukščių Takas.
4 Rytinė sostinė – Tokijas.
5 Vakarinė sostinė – Kiotas.


Iš: Масаока Сики. Стихи и проза. Санкт-Петербург: Гиперион, 1999
Vertė Alfonsas Andriuškevičius

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


21347. c2004-09-08 22:22
Kapu tyla

21353. 132004-09-09 01:22
mums, garsejantiems daugiakalbyste, gal ir butu galima pasimokyti keliu zodziu itaigos vertes

46908. kamilie :-) 2005-11-16 19:41
patiko labai protinga

181320. skaiste :-( 2010-01-28 16:46
S*das 2ia nesamone

Rodoma versija 32 iš 33 
14:28:55 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba