ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-08-01 nr. 903

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RENATA ŠERELYTĖ. Kačių dienoraštis (32) • GILBONĖ. Instrukcijos EMILIJA LIEGUTĖ. 1336 m. Pilėnų mūšis (5) • PAUL MURRAY. Bloga sveikata – geroji naujiena? (20) • JONAS TRINKŪNAS. Akmenskaldžių dienos, arba Duonpelnys (14) • ROLANDAS KAUŠAS. Prieš miegą neskaityti (30) • ANDRIUS ŠIUŠA. Abreviatūros (3) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (5) • INESA PAVLOVSKAITĖ. Kęstutis Grigaliūnas ir Fluxus: žaidimas (2) • MANTAS ČIŽAS. Pastoriaus Keno pamokslaiDARIUS POCEVIČIUS. Vienos akcionizmas (1960–1970). Tapyba kaip nusikaltimas (32) • GINTARAS BLEIZGYS. Vėluojantis kūnas (7) • JURGIS JANAVIČIUS. K ir smuikasELENA KIŠKIENĖ. Keiksmų galia (3) • DAVID ALBAHARI. Mano žmona ir laiškininkas (1) • tik išrinktiesiems, tik entuziastams, tik tiems, kurie mirte miršta iš noro (734) • 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 30 (904) turinys (7) •

Vienos akcionizmas (1960–1970). Tapyba kaip nusikaltimas

DARIUS POCEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Viena padovanojo pasauliui ne tik šnicelius ir Mozartą, bet ir vieną iš pačių skandalingiausių ir eretiškiausių šiuolaikinio meno judėjimų – Vienos akcionizmą.

XX a. 6 deš. pradžioje keturi austrų menininkai – Hermannas Nitschas, Otto Mühlis, Günteris Brusas ir Rudolfas Schwarzkogleris – susibūrė į Vienos tiesioginio veiksmo institutą. Grupės nariai iš pradžių kūrė brutalią „veiksmo tapybą“ (action paintings) ir asambliažus, bet greitai nusivylė dirbtine tapybos ir skulptūros meno prigimtimi – jiems prisireikė kažko tikro, pirminio, tiesioginio.

Akcionistinio meno idėją pakišo H. Nitschas, kuris dar 1957 m. suformulavo Orgijų ir misterijų teatro (vok. Orgien Mysterien Theater) koncepciją. Remdamasis Aristoteliu, kuris apibrėžė katarsį kaip baimės, siaubo ir užuojautos pasekmę, H. Nitschas kvietė mene atgaivinti dionisijas ir ankstyvuosius krikščionių ritualus, turėsiančius sustiprinti pavargusią meno kūrėjų estetiką ir sukelti meno vartotojams triuškinantį katarsį. Šiame teoriniame darbe autorius teigė, kad socialinės ir kultūrinės elgesio normos bei konvencijos žudo natūralius žmogaus instinktus, žmogus tampa pats sau svetimas, nes nutolsta nuo dieviškosios savo esybės. H. Nitschas tvirtino, kad šią prislopintą energiją gali išlaisvinti ritualiniai gyvulių aukojimo aktai ir fizinis kontaktas su krauju – šie veiksmai prilygsta pašventinimui ir išpirkimui per kančią. Sutapatinant medicinos ir religinio kulto simboliką žiūrovui (tuo labiau dalyviui) sukeliamas transo efektas, kuris pasižymi terapinėmis savybėmis. Kad ir kaip būtų keista, toks „gydomasis“ poveikis buvo iš tikrųjų pastebimas po Vienos akcionistų pasirodymų. Stipri fiziologinė žiūrovų reakcija (širdies ritmo pagreitėjimas, vimdymas) vėliau sukeldavo teigiamą efektą – padidėjusį apetitą, seksualinį susijaudinimą ir pan.

Pirmieji susipažino G. Brusas ir O. Mühlis – 1960 m. Po metų prie jų prisidėjo H. Nitschas, kuris 1961-aisiais surengė pirmąją savo „veiksmo tapybos“ parodą. Visi trijulės nariai buvo savotiškai unikalūs. G. Brusas menui naudojo tik savo kūną (retkarčiais jam padėdavo patys artimiausi žmonės). H. Nitschas kūrė grandiozinį košmarų teatrą, į kurį įtraukdavo daugybę statistų, sutempdavo kalnus skerdienos ir kibirais liedavo kraują. Pačias skandalingiausias ir brutaliausias akcijas rengdavo O. Mühlis, aplink save subūręs radikalią menininkų komuną, pavyzdžiui, jis nė kiek nesidrovėdavo su asistentėmis atlikti viešą coitus... (Jei matėte D. Makavejevo „Sweet Movie“, vadinasi, matėte ir šio akcionisto pasirodymą. Šlykščios vakarienės su „bepročiais“ scenoje vaidina būtent O. Mühlio komunos nariai.)

1962 m. kovą O. Mühlis ir H. Nitschas surengė vieną pirmųjų juos išgarsinusių akcijų. O. Mühlis vaizdavo Dievą, o H. Nitschas turėjo būti gyva kūrėjo medžiaga – Dievo sūnus. Akcijos tikslas – dekonstruoti paveikslo tapymo procesą ir pereiti prie etapo, kada žmogaus kūnas pats tampa menine medžiaga. Pritvirtinęs H. Nitschą prie kryžiaus, O. Mühlis nutepė dažais ir kryžių, ir modelį, ir už jo esančią sieną. Paskui prasidėjo body building etapas. O. Mühlis virto Frankenšteinu, kuriančiu monstrą, baidyklę, mumiją, apvyniotą tvarsčiais, išteptą krauju ir išmatomis. Žmogus tapo nežmogumi. Vėliau O. Mühlis paaiškino, kad šia akcija norėjo iškelti žmogaus tapatybės klausimą ir suabejoti, ar žmogus iš viso egzistuoja. Menininkas sakė: „Seksualiai nelaisvas žmogus yra niekingas tiek emociškai, tiek fiziškai. Ši niekinga visuomenė gimdo į save panašius žmones.“ Vienos akcionistų grupę itin papuošė 1963 m. prie jos prisidėjęs R. Schwarzkogleris. Save jis laikė estetu, kurį stipriai jaudina erotiški nakties košmarai. Būtent jam priklauso sparnuotas posakis „Tapyba kaip nusikaltimas“. R. Schwarzkogleris surengė daugybę mazochistinių akcijų, per kurias apsivyniodavo tvarsčiais, užsiklijuodavo akis, ausis ir nosį, pjaustėsi skustuvais, skalpeliais, peiliais, pjūklais. Apie šį menininką ilgą laiką sklido legendos, kad vienos akcijos metu jis pats save kastravo... Žinoma, jis surengė ir „meniškų“ pasirodymų, pavyzdžiui, „Vestuves su pašvinkusia žuvimi“. Pusnuogė nuotaka tarp pašvinkusių žuvų apliejama dažais, kurie „ardo“ nuotakos kūną ir simbolizuoja erotizmą, sumišusį su prievarta. Akcijos pabaigoje nuotakos kūnas suvyniojamas į baltą audeklą: meno kūrinys kaip lavonas įkapėse, „kaip nusikaltimas“...

iliustracija

G. Brusas išsiskyrė iš ketverto savo „analine filosofija“. Tikrasis žmogaus veidas, menininko nuomone, – tai jo užpakalis. G. Bruso akcijose užpakaliu tapdavo ne tik veidas, bet ir visas žmogaus kūnas, juodu brūkšniu perrėžtas per pusę. Pirmoji jo akcija įvyko 1964 m. O. Mühlio dirbtuvėse ir buvo skirta žmonai. Menininkas nutepė savo kūną baltais dažais, baltai išdažyta buvo ir visa patalpa. Paskui ant savęs užtepė vertikalų juodą brūkšnį ir ėmėsi meniškai save pjaustyti. Viena paskutinių jo akcijų „Bandymas perrėžti“ („Zerreissprobe“, 1970) – dramaturginis viešas ketvirčiavimosi aktas.

Daugelį veiksmų Vienos akcionistai fiksuodavo vaizdo arba fotojuostoje. Šioje veikloje jiems smarkiai pagelbėjo avangardo režisierius Kurtas Krenas, vienu metu kūręs kartu su Andy Warholu ir jam oponavęs. Iki šių dienų išliko šimtai trumpų filmų, kurie dabar rodomi oficialiuose kino festivaliuose.

Štai vieno tokio filmuko siužetas. 84-oji akcija, Prinzendorfo pilis, 1987.VII.7:

Preliudija

1) Groja pučiamųjų orkestras. Lauke dengiami stalai. Renkasi jaunimas. Tvyro tautinės šventės nuotaika.

2) Pučiamųjų muziką keičia styginis kvartetas. Vienos klasika.

3) Pasigirsta niūrūs ir paslaptingi vargonų garsai. Tai H. Nitschas iš pilies skelbia misterijos pradžią.

Pagrindinė dalis

1) Pilies menė. Žiūrovai išsirikiavę apie ilgą stalą, apdengtą balta staltiese. Styginius keičia pučiamieji, pamažu pereinantys į kakofoniją. Triukšmas pasiekia viršūnę ir staiga liaujasi.

2) Tyla. Trys žmonės baltais apsiaustais prieina prie baltos drobės, virš kurios – žemyn galva nukryžiuotas išmėsinėtas ėriukas. Vidurinysis nusimeta apsiaustą, atsistoja veidu į drobę ir abiem rankomis įsitveria skerdienos. H. Nitschas iškilmingai išpila jam ant nugaros keletą taurių kraujo. Žmogų vėl aprengia, aptvarsto akis ir prie riešų pririša virves. Ištiesęs į šonus rankas, jis eina publikos link. Iškilminga muzika. Sustoja nukryžiuotojo poza. H. Nitschas girdo jį krauju. Kraujas teka veidu, apsiaustas paraudonija, žmogus stovi kraujo klane.

iliustracija

3) Nuogas žmogus aptvarstytomis akimis guli ant nugaros. Rankos plačiai išskėstos, kitais virvių galais pririštos jo sėklidės. Ant lytinių organų išverčiami gyvulio viduriai. Žmogus ilgai ir su malonumu po tą krūvą kapstosi. H. Nitschas kibirais lieja kraują ir retkarčiais pagirdo juo gulintįjį. Muzika garsėja ir virsta kakofonija. Žmogus išnešamas ant neštuvų.

Finalas

1) Šokis ant žarnų. Būrys jaunuolių pagal tambūrinų muziką trypia kojomis gyvulių vidurius. Jų rūbai ir veidai kruvini. Kad nepargriūtų, jie laikosi ištiestos virvės.

2) H. Nitscho šlovinimas.

3) Atsigavę jaunuoliai patenkinti traukia namo.

Vienos akcionistų veiklos kulminacija tapo jų kelionė į 1966 m. Londone vykusį meno simpoziumą „Meno griovimas“ („Destruction in Art Symposium“, DIAS). Sėkmė buvo grandiozinė – publika ir žurnalistai palikdavo renginį negalėdami ištverti rodomo košmaro. Didelio rezonanso menininkai sulaukė ir iš teisėsaugos pusės. H. Nitschas, Orgijų ir misterijų teatro direktorius, buvo apkaltintas prievartos propagavimu, pornografija, pasityčiojimu iš religijos ir 3 metus praleido kalėjime. O. Mühlis, mėgstantis viešą seksą su asistentėmis, buvo nubaustas 8 metais kalėjimo už nepilnamečių tvirkinimą.

1969 m. grupę sukrėtė netikėtas įvykis, kuris, meno kritikų nuomone, logiškai vainikavo meninę Vienos bedievių programą. Sausio 20 d. R. Schwarzkogleris surengė savo paskutinį mazochistinį performansą – iššoko pro langą iš ketvirto aukšto.

1971 m. H. Nitschas įsigijo Prinzendorfo pilį netoli Vienos. Likusios trijulės veikla persikėlė už storų mūro sienų, pilyje buvo ir toliau rengiamos misterijos, kurias pikti kritikai vadino paprasčiausiomis orgijomis.

Meno pasaulio isteblišmentas Vienos akcionistų pasirodymų ilgą laiką apskritai nelaikė menu. Tačiau šis judėjimas sulaukė itin daug sekėjų visose šalyse. Amerikoje skandalingomis akcijomis pagarsėjo Chrisas Burdenas, šaudęs tikromis kulkomis sau į ranką ir viešai skandinęsis didžiuliame vandens bake. Jugoslavijos akcionizmo „motina“ Marina Abramović leisdavo žiūrovams ją pjaustyti ir visaip kankinti. Anglas Genesis P-Orridge’as iš grupės „COUM Transmissions“ viešai darėsi kraujo ir šlapimo klizmas.

Na, o po keliasdešimties metų įvyko tokiems reiškiniams įprastas apropriacijos procesas – blogiukai menininkai buvo oficialiai paskelbti „tikraisiais kūrėjais“ ir įsileisti į pridvisusias rimtojo meno galerijas. Andergraundinis menininkų judėjimas tapo prekės ženklu, padedančiu panaudoti menui skirtus pinigus. 1988 m. Vokietijoje, Kaselio „Fridericianum“ muziejuje, buvo surengta retrospektyvinė paroda „Nuo veiksmo tapybos – prie akcionizmo. Viena 1960–1965“, ją atidarė Austrijos kancleris. Pranašiškas H. Nitscho posakis „Valstybė ir tave sugriebs už kiaušų“ liūdnai išsipildė.

Italų kritikas Lea Vergine Vienos akcionistų judėjimą pavadino „dirginamuoju menu“ (irritart) ir teigė, kad šių menininkų atliekami veiksmai veikė kaip socialinis dirgiklis. Mano nuomone, socialumo juose nedaug, o kontrkultūros – iš viso nėra. Austrijokai dendžiai tik dar kartą praplėtė meno suvokimo ribas.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


126973. xxx2008-08-06 19:08
jei menas eina tiesiai is slykscios zmogaus prigimties, o ji tokia dazniausiai tolimiausiuose kampuose ir yra, tada kuryba tai ka sie vyrai dare. grazu

127006. hudoznik2008-08-07 00:04
kai zmones dorojo mesyte meniniais tikslais- tai vadinasi jau slykstu- o skerdyklu rutina ar eiliniai gurmaniski pietus padoru ir nevulgaru... na,bet lietuviai visada ypatingu sentimentu persmelkti tiki, kad juos is medienos nudroze, nes kodel gi neleido vargsui jansui smc`e eriuko paskerst- jeigu jau ryzosi vietiniam sociumui plebejiska pjuvi pademonstruot...

127079. Lapė2008-08-07 12:55
Daugiau tokių straipsnių, ypač per pilnatį. Pas mus dar “psichų“ mažai. Neseniai ūkininkas ryte rado septynias negyvas savo karves, matyt vyko meninės kūrybos aktas.

127175. hudoznik2008-08-07 22:04
ar gerb lape neskiria eilinio kriminalo nuo kurybos? berods, lietryty aprasytas susidorojimo su ukininku siuzetas ir tiek...

127176. kiskis p2008-08-07 22:05
pripjauti jansa butu menas ar kriminalas?

127183. vasia2008-08-07 22:27
hudoznikui, siulau dažniau nueiti į šmc ar klaipėdos menininkų namus, tu nežinai, kas yra tikras hudožnikas, tai tas, kuris kuria performensus, tai yra trumpalaikį nieką, tu mąstai per daug konceptualiai, rutiniškai. Na, visa tai kabutėse, gal, o gal ir ne

127184. Lapė2008-08-07 22:27
Jeigu pjautų ŠMC, tai neabejotinai būtų menas, jei kur nors ganykloj - krimunalas.

127186. kiskis p2008-08-07 22:30
manau, smc tiktu labiau, nes butu sunku uztikti jansa kur nors besigananti.

127195. po palme2008-08-08 07:07
jeigu ne taip, kaip jus suprantat, tai jau blogai?

127198. kiskis p2008-08-08 08:40
kas taip sako?

127213. hudoznik2008-08-08 11:59
na,jei kiskis papjautu lape kartu ir vasia,tai jau tikrai butu pasakiskai siurealistiskas ir mizantropiskas veiksmas, bet deja, i smc afisas nepatektu.. apgailestauju biciuliai...

127215. kiskis p2008-08-08 12:20
nera ko apgailestauti, smc - ne musu pievos. vienodai rodo.

127244. hudoznik>kiskis2008-08-08 17:34
kam ta demagogija?- kiek pamenu nei smc,nei lds, nei vda, nei hudoznikai jusu vertybinej skalej neegzistuoja, tad kame yra kiskiu roda?

127245. kiskis p2008-08-08 17:58
kame cia demagogija? miskas didelis, visiems vietos yra.

127246. i2008-08-08 18:13
man idomiausia kad snekama kaip apie buvusius . H. Nitschas ir dabar labai aktyvus . 6 dienu orgijos su neprtraukimu simfo grojimu ir buliu smaugimu. o kai 1992 vienos siuolaikinio meno muziejuje pamaciau sio burelio daile, tai pavardes isireze giliai giliai..

127295. hudoznik22008-08-08 22:54
hehehe,kiek poetu susirinko,net melynas miskelis linko..hehe..na zvereliai tratata,greitai bus jums pamoka,hehe..improvizuoju brazauska pagal vasia..he..he..

127359. haribo2008-08-09 19:31
Tik pradejau skaityt ir jau tyriu pastaba-viena nepadovanojo pasauliui Mocarto. Ar skaityt toliau?

127360. haribo2008-08-09 19:44
nu niekaip tie austrai negali be naciskos galvosenos ir buchenvaldo atributikos. nepadejo nei senelis froidas. vargsai berneliai,gaila kad visi per langus neissokinejo. susikti iskrypeliai ir tiek

127390. 5982008-08-10 02:13
Gerb Poceviciau, vienos akcionistai senai aprasyti ne tik meno encikloopedijose, bet irvisuose meno vadoveliuose, jau nekalbant apie gugle. tai kam cia ta paskaita? satenieciai ir siaip zino, nes satenieciu mazai ir jie su aukstaisiais issilavinimais. o nurasinte nuo knyguciu negrazu, ar ne taip? cia tipo kairiosios paziuros ar ka?

127398. i 2008-08-10 09:41
o man buvo idomu skaityt, nors ir domejausi labai kazkada. lietuvos spaudoje jie aplamai neegzistavo

127400. briedis2008-08-10 11:55
galiu ka papasakot apie menkai meno pasaulyje girdeta - vidurio azijos akcionizma.cia is tarnybos sovietu kariaunoje- pamenu- toks ciurka ilgesingai pasakoja, kaip jis asilaites tvarkydavo.klausiam- ar moteru nebuvo?- buvo, bet neduodavo.klausiam dar- ar vienas ten tu toks? ne- atsako- musu ten tokiu daug, nes labai gera.stai taip.ar matot- kokia mokykla, kokia meno srove ir kryptis praziureta!

127402. briedžiui korna2008-08-10 12:54
Nieko naujo, apie čiurkas mokam - iš gyvenimo sovietų sąjungoj, madoj buvo - apie čiurkas pasakot.

127403. briedžiui korna2008-08-10 12:55
Apie save papasakok. Apie savo ir savo vaikų mokyklas.

127404. briedis>kornai2008-08-10 13:13
as ne apie ciurkas, as- apie mena, kaip ir autorius ne apie iskrypelius.

127405. korna2008-08-10 13:22
Kas yra čiurka?

127406. briedis>kornai2008-08-10 13:27
tai toks - pietu menininkas.

127407. korna2008-08-10 13:28
Kažin, ar gruzinai čiurkos. Ties kuria vieta baigiasi čiurkos ir prasideda pribaltai. Kur prasideda Europa.

127408. briedis>kornai2008-08-10 13:35
europa prasideda ant jaucio nugaros.

127412. briedis>kornai2008-08-10 14:18
siaipjau- perdaug tai gilus vandenys bent man.vistiek tau pasakysiu, nes klausei to ka as ir pats maciau, ir stebejaus- kariaunoje tas buvo labai arti.apie visus pietinius kitaip nebuvo sakoma- tik- ciurkos. o - aplinkybem verciant dar budavo paskirstomi- uzbekai kirgizai tadzikai turkmenai- tai vieni, salia priskiriami, bet ir isskiriami- kazachai.tie- be abejoniu- ciurkoms buvo priskiriami.o- kaukazo tautos linksniuojamos budavo kitaip- irgi- ciurkos, bet kitokie, nebent del turku azeru- azerbaidziano tautos- nebuvo abejoniu.gruzinai ir armenai- tai klausimas kamaves daugeli, bet kai yla islysdavo is maiso- irgi- ciurkos.tai stai ka, korna, as manau- tie zodziai- "ciurka", dar- "ciukcia"- tai zodziai raktai- kur rusisko rasizmo-taip, taip- rasizmo gryno ir paprasto duris atvarsto.ir daug ka jie paaiskina- kad ir liguista neapykanta vokiskajam bludui, nes- toks toki pazino, is pradziu savu pavadino, o paskui - supavydejo, pykti pradejo.

127517. patvirtinkit ar paneikit2008-08-11 18:35
Jei neklystu, Nitzscho akcijai Prinzendorfo pilyje daug kibiru kraujo parupino Jonas Mekas.

127603. Apie SMC...2008-08-12 05:56
Varganas tas SMC, atradineja jau atrastus dalykus. Pjaut eriuka susiruose, pamanykit kokie saukliai. Cia raso apie 60-tuosius metus, atsipeikekit.

146794. Marc > Apie SMC :-) 2009-01-16 21:19
nepamirsk kad Lietuva po ruskio sparneliu buvo ir kraujo dusho tik dabar paragauti gali. Kas labai i nauda sustabarejusiai visuomenei.

Rodoma versija 24 iš 25 
14:28:49 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba