ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2008-08-01 nr. 903

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

RENATA ŠERELYTĖ. Kačių dienoraštis (32) • GILBONĖ. Instrukcijos EMILIJA LIEGUTĖ. 1336 m. Pilėnų mūšis (5) • PAUL MURRAY. Bloga sveikata – geroji naujiena? (20) • JONAS TRINKŪNAS. Akmenskaldžių dienos, arba Duonpelnys (14) • ROLANDAS KAUŠAS. Prieš miegą neskaityti (30) • ANDRIUS ŠIUŠA. Abreviatūros (3) • SIGITAS GEDA. Kalbančios pelės (5) • INESA PAVLOVSKAITĖ. Kęstutis Grigaliūnas ir Fluxus: žaidimas (2) • MANTAS ČIŽAS. Pastoriaus Keno pamokslaiDARIUS POCEVIČIUS. Vienos akcionizmas (1960–1970). Tapyba kaip nusikaltimas (32) • GINTARAS BLEIZGYS. Vėluojantis kūnas (7) • JURGIS JANAVIČIUS. K ir smuikasELENA KIŠKIENĖ. Keiksmų galia (3) • DAVID ALBAHARI. Mano žmona ir laiškininkas (1) • tik išrinktiesiems, tik entuziastams, tik tiems, kurie mirte miršta iš noro (734) • 2008 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 30 (904) turinys (7) •

Bloga sveikata – geroji naujiena?

PAUL MURRAY

[skaityti komentarus]

Šiais laikais daugumoje knygynų ar internete galima įsigyti begalę knygų ir žurnalų, kurių visų pavadinimai yra daugmaž vienodi, pavyzdžiui: „Dvasingumas ir sveikata“, „Sielos ir kūno sveikata“ arba „Dvasinio „aš“ profiliavimas kaip sveikatos gerinimo ir pasitenkinimo gyvenimu laidas“. Galima sakyti, kad mūsų akivaizdoje gimsta visiškai naujas sveikatos kultas, manija virstantis mūsų amžininkų rūpinimasis tiek kūno, tiek sielos gerove. Tačiau nors šis sąjūdis skiria apsčiai dėmesio savęs tobulinimui ir pasitenkinimui gyvenimu, jo sekėjams mažai rūpi ar išvis nerūpi platesnio pobūdžio sveikatos reikalai šiandieninėje visuomenėje, pavyzdžiui, apskritai nekalbama apie ligas ir negalavimus, kuriuos dėl skurdo ar varganų gyvenimo sąlygų patiria tūkstančių tūkstančiai.

Tiesa ta, kad jeigu svarbiausiu dvasingumo dalyku paverčiame asmeninę sveikatą, jei tarp sveikumo ir žmogiškumo rašome lygybės ženklą, tada bjaurėdamiesi trauksimės nuo kiekvieno ligoto žmogaus. Pati mūsų laikysena taps nesveika ir nenormali. „Šiuolaikinis sveikatos kultas, – rašo Jürgenas Moltmannas, – gimdo būtent tai, ką mėgina įveikti: ligos baimę. Užuot nugalėjęs ligą ir negalią, jis projektuoja tokią geros savijautos būseną, kur nėra vietos ligoniams, neįgaliesiems ir senukams, esantiems arti mirties.“

Pasaulinės sveikatos organizacijos suformuluotame sveikatos apibrėžime nėra jokių užuominų apie gerą dvasinę savijautą. Šiame apibrėžime sakoma, kad „sveikata yra visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būsena“. Nujaučiu, kad čia neatsitiktinai neužsimenama apie religiją ar religinį tobulėjimą. Nors ir atrodo sunkiai įtikima, tačiau, pavyzdžiui, tik 1994 m. Amerikos psichiatrų asociacija galutinai ir oficialiai pripažino, kad „religinis arba dvasinis lygmuo“ yra normalus ir sveikas gyvenimo aspektas. Laimei, pastaraisiais metais beveik visa medicina pradėjo pripažinti egzistuojant gyvybiškai svarbų ryšį tarp sveikatos ir dvasingumo. Tačiau kai nūdienos knygų apie dvasingumą autoriai kalba apie sielos sveikatą arba rūpinimąsi siela, pastebimas polinkis sutelkti dėmesį tik į vieną ar du sielos poreikių aspektus ir ignoruoti arba nuslopinti tai, ką šimtmečiais ir šventieji, ir mistikai aiškiai vadino giliausiu žmogaus poreikiu, didžiausiu dvasios alkiu.

Kiekvienoje žmonių bendruomenėje ir kiekvienoje žmonijos istorijos epochoje gydytojams teko atlikti ypač svarbų ir reikalingą darbą gydant tiek žmogaus kūną, tiek dvasią. „Brangink gydytoją, nes jis tau svarbus; juk Viešpats jį sukūrė. Juk iš Aukščiausiojo eina jo gydymo dovana“, – sakoma Senojo Testamento Siracido knygoje (38, 1–2). Kad mūsų uždavinys yra būti sveikiems – niekam nekyla abejonių, tačiau ar galėtume ką nors pasakyti apie pastangas, uždavinį ar malonę tapti šventiems? Nors šventumas yra dvasinis uždavinys, jis anaiptol neprieštarauja kūno sveikatos siekiams. Tas pasakymas tinka ir šiandien. Vis dėlto nevalia laikyti šventumą kokiu nors sveikos gyvensenos metodu, tam tikra programa, kurią patys galime valdyti ir manipuliuoti kaip panorėję. Dievas yra šventumo šaltinis, o Dievo veiksmai ir sumanymai tiesiogine šio žodžio prasme yra nevaldomi. Aišku, Dievo malonė nepažeidžia mūsų prigimties. Tačiau gydymas arba perkeitimas, kurį mumyse įvykdo malonė, yra toks gilus ir slėpiningas dalykas, kad jo nė akimirkos nevalia prilyginti, tarkim, kuriai nors iš savigalbos programų, skirtų sveikai gyvensenai ir taip dažnai šiandien reklamuojamų populiariuose dvasingumo vadovėliuose ar žurnaluose. Tad ką turėtume sakyti? Ar galime kur nors savo tradicijoje rasti žodžių ar įvaizdžių, tinkamų šiam procesui apibūdinti, ar tai yra žodžiais neišreiškiamas dalykas?

Šventieji ir mistikai dažnai kalbėdavo apie žaizdą, kuri užgyja, apie veriančią „meilės žaizdą“, patiriamą per kontempliaciją. Tačiau, mano manymu, kur kas svarbiau yra tai, ką jie savo raštuose kalba apie bendrą žmogiškojo vargo žaizdą ar dyglį – sunkų ir visai nemistišką žmogiškojo skausmo faktą. Antai šv. Paulius, kalbėdamas apie „dyglį“ savo kūne, turi mintyje visai ne kokį nors mistinį reiškinį. „Tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs“, – rašo jis Antrajame laiške korintiečiams. Čia reikšminga yra tai, kad Paulius, varginamas alinančio silpnumo ar ligos, instinktyviai ieško pagalbos maldoje ir ne vieną, o tris kartus prašo, maldauja Dievą pagalbos ar išgydymo.

Pauliaus reakcija mums gal ir nepasirodys kaip nors ypatingai didvyriška. Tačiau kaip pirminė reakcija ji yra ir labai normali, ir labai krikščioniška. Čia galime prisiminti panašų teiginį iš maldos, kurią sukūrė šv. Kotryna Sienietė prieš pat mirtį, kai jai buvo 33 metai. Kotrynos malda, jos trumpas, širdį geliantis kreipimasis į Dievą yra malda prašant sveikatos: „Jei tavo Gerumas panorėtų dar šiek tiek palaikyti mane šiame inde, tada padaryk tai, geriausiasis iš gydytojų, išgydyk jį ir apgaubk savo rūpesčiu, nes jis sudužęs į šipulius.“

Dievas Tėvas, kalbėdamas apie dyglį apaštalo Pauliaus kūne, sako Kotrynai: „Argi galėčiau pasielgti kitaip su Pauliumi ir kitais, kuriuose palieku tokį ar kitokį dyglį?“ Ir į savo klausimą jis atsako „taip“. „Tad kodėl mano apvaizda taip daro?“ Kančia, toliau aiškina Tėvas, padeda jos ištiktiesiems nusižeminti ir pažinti save. Ji moko juos „nebūti žiaurius su savo artimaisiais, bet užjausti juos dėl jų vargų. Nes tie, kurie kenčia patys, daug labiau atjaučia kitų kančią negu tie, kurie nepažįsta kančios.“


Vertė Rūta Tumėnaitė
„Mažoji studija“

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


127130. cc2008-08-07 18:57
Na aš ir durnas. Maniau, kad skausmas- tai signalas, kad pažeidžiama kažkuri kūno dalis,vieta, kad tai įspėjimas, pagalbos šauksmas. Gi, pasirodo, kad tai Dievo siunčiama kančia padedanti žmogui, karvei, musei nusižeminti, geriau pažinti save. Štai kur protas! štai kur erudicija! Kur ten man netikėliui.:(

127270. xxx2008-08-08 21:11
jei skauda ranka, vadinasi pries tai dvasioj pradejo skaudeti. juk nesi tik kunas, cc

127293. cc -xxx2008-08-08 22:19
Žinoma. Bet skausmo centras gal yra ne dvasioj, o smegenyse, konkrečioje vietoje. Viena smegenų vieta jaučia skausmą, kita-džiaugsmą, palaimą, dar kita- valdo visą organizmą ir t.t. Dvasios niekas nematė, kaip ir Loch Neso pabaisos.Todėl neįmanoma įrodyti, kad nėra to ko nėra. Tuo ir naudojasi kai kurie.

127301. ur 2 xxx2008-08-08 23:48
smegenis fiziškai pamatyti galima, o proto - ne. gal ir neturit?

127306. cc2008-08-09 09:19
Kodėl negalima pamatyti proto? Galima. Matau, kad Jūs tai tikrai turite.

127488. ur 2 cc2008-08-11 13:27
Argi? Pamatyti galima nebent tai, kaip protas (ar gal tiksliau - protingumas) pasireiškia, bet ne patį protą. O gal turite kokią proto nuotrauką po ranka?;)

127518. cc- ur22008-08-11 18:36
Patikėčiau, kad dvasia yra, jei žinočiau, kad Dievas yra. Stebėdamas žmonių ir gyvūnų, gyvių pasaulį nematau protingos, gailestingos, mylinčios rankos. Atvirkščiai. Vieni kitus dar gyvus ėda, kankina, žudo, stichinės nelaimės, nepagydomos ligos, avarijos, nelaimingi atsitikimai į kapus nuneša šimtais tūkstančių kasmet.Gyvūnas, kad išgyventų ir išaugintų vaikus suėda šimtus silpnesniųjų. Ar gailestigas tėvas siųstų tvanus, marus ant savo tvarinių, sukurtų pagal savo paveikslą? Ar skandintų tvanais visus gyvūnus išskyrus Nojaus atrinktas, kažkokiais kriterijais vadovaujantis, laimingas poreles. Kuo jos geresnės už paliktas skęsti gyvūnus ir jų mažus vaikučius? Negi už naivios Ievos smalsumą galima bausti tūkstančius kartų, milijardus žmonių? Joks mylinti tėvas ar tuo labiau motina neprakeiktų,neskriaustų dėl kažkokio sušikto obuolio taip žiauriai savo vaikų. Jei būtų Dievas, tai sakyčiau, kad jis yra žiaurus, negailestingas ir dar priedo didžiausias veidmainis bei melagis.

127544. į temą2008-08-11 21:24
www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=17700510

127545. ivs2008-08-11 21:43
cia kaip su ta puse stiklines - beveik tuscia ji, ar beveik pilna? taip ir Dievo veikimas - vieniems jis rodos blogas, kitiems geras. nagrineti dievo veiksmus po sapeli, nematant viso plano, tas pats, kas priekaistauti seimininkei, kad sudauze kiausini. o juk ji keps blynus.

127596. cc dėl 5442008-08-12 00:50
Ir ką pasakė Malinauskas? Ogi- nieko. Stichinės nelaimės žudo nekaltus žmones, o Dievas abejingai stebi? Ir po to daryti išvadas , kad per silpni pečiai mūms suprasti? Na, žinot, nėra žodžių. Demagogijos viršūnė.

127597. cc - Ivs2008-08-12 00:54
Per tv rodė amerikiečių filmuotą medžiagą, kaip po klaikių avarijų liko gyvi žmonės. Vienas sako:-Dievas mane išgelbėjo-. Ivs, ar tu tiki , kad Dievas jį išgelbėjo.:)

127599. ivs > cc2008-08-12 00:59
kadangi Dievas ir mane yra isgelbejes, tai negi sakysiu ne?

127600. cc - Ivs2008-08-12 01:03
Gal tave išgelbėjo tavo tikėjimas į Dievą? Bet ne pats Dievas.

127601. ivs2008-08-12 01:09
nu kad gal ne. galvoju, kaip cia paaiskinti, bet kol kas nesugalvoju.

127602. ivs2008-08-12 01:32
galiu tik pasakyti, kad kai noredavau, kad dievas veiktu pagal mano plana - anas neklause. kai maniau, kad tikiu Dievu, pasirode, kad tikiu savim. kai atidaviau galus - pradejau gyventi. dabar savim zinau, kad ner didesnes laisves, kaip uzkoduotos zodziuose "tebunie tavo valia", bet kaip tai perduoti savim nepatyrusiems? nezinau. kaip ismokyti rysio su Dievu dievu netikincius? kaip paaiskinti mobilu telefona jo nemaciusiems? ar neatrodo kita kart zmogus besikalbantis su savim, kai tuo tarpu jo ausinuko nemtyti? is salies paziurejus juk durnas. man tik buna smagu, kai kas nors sako, kad ilgiau salia manes pabuvus, pamacius is arti, kaip gyvenu diena is dienos, kyla itarimas, kad Dievas vis delto yra. ir ne kokia savoka, o veikiantis.

127608. cc2008-08-12 08:19
Labai džiaugiuosi, kad tau Dievas padėjo ir apgailestauju, kad nepadėjo tūkstančiams moterų ir vyrų, mirusių nuo vėžio ar kitų ligų. Mačiau kaip ligoninėje vėžiu sergantis vaikas kitiems ligoniams linksmai pasakojo, kad už savaitės bus sveikas ir išeis iš ligoninės. Motinai tuo metu tyliai rėdėjo ašaros. Buvau sukrėstas. To pamiršti negalima.Tikriausiai turi kažkokį blatą ten viršuje? Juokauju. Neužpyk.

127613. laumė2008-08-12 10:12
"tebunie tavo valia". tuos žodžius galima iššifruoti ir kitokiame kontekste, nenaudojant dievo sąvokos. "nieko daugiau nenoriu, tik vykdyti tavo valią." o galima sakyti: "nieko daugiau nenoriu, tik žinoti, kas aš esu, kam tinku, ir pagal tai gyventi." - esmė ta pati, tik be dievo. kai žmogus nuoširdžiai nori gauti tik tai, kas jam tinka pagal jo prigimtį, gabumus ir pan., jis randa gyvenime veiklą, kurią gali vykdyti sėkmingai, o sėkmė atneša pasitenkinimą savimi ir pasauliu. su kvailute aname puslapyje kalbėjome apie nelaimėlius - turėjau galvoje tuos, kurie įsikimba į neįmanomą tikslą, neįmanomą dėl to, kad žmogus neturi tam pagrindo, neturi tokių gabumų. žmogus dirba, stengiasi, tikisi, o rezultatas - nesėkmė, nusivylimas, nelaimingumo jausmas. tai juk reikėjo įsiklausyti: "kam aš tinku?" arba "kokia tavo valia?" ir turiu galvoje ne tik darbą, bet netgi tokius dalykus kaip draugystė arba fizinis grožis. jei užsimanau draugauti su menininkais - tai ar pati turiu jiems ką pasakyti, ar tik sekiosiu išsižiojusi iš paskos ir didžiuosiuosi, kad turiu draugų menininkų? jei variantas antrasis - nesėkmė, nusivylimas draugyste, nemalonūs išgyvenimai neišvengiami. jei aš nesu tobulo grožio, tai ar man tas grožis tikrai būtinas, ar būtinai turiu tapti modeliu, ar galiu rasti pasitenkinimą kitoje srityje? va tokie racionalūs samprotavimai. o prie jų pridėjus truputį emocijų, fantazijos, egzaltacijos ir panašių dalykų mišinio išeina tikėjimas ryšiu su dievu. kaip kam labiau patinka :)

127685. ivs > cc su laume2008-08-12 16:14
ne, neuzpykau. baik tu. as nezinau, kaip Tai veikia, bet labai gali buti, kad taip, kaip sako laume. net sunkios ligos atveju. man ne tiek svarbu, kaip tas mechanizmas vadinasi ir net ne kaip veikia, o kad veikia.

127686. Li2008-08-12 16:55
Gal patikslintum, Laume. Paminėjai tik vienokius tinkamumus, o ką daryti jei žmogus talentingas blogiems dalykam?

127691. laumė - Li2008-08-12 17:56
taip nebūna, kad būtų talentingas TIK blogiems dalykams. ir išvis, gabumai, talentas - ne tai, kam būtų galima taikyti moralinius vertinimus geras/blogas, jie neutralūs ta prasme ir viskas priklauso nuo to, kaip juos panaudosi - geram ar blogam. policininkai ir banditai panašūs tuo, kad abeji yra agresyvūs, sukčius tikriausiai būtų geras vadybininkas ir pan. dėl to ir reikia ieškoti veiklos, kuri yra tinkama ir atneša sėkmę. tiesa, sektis gali ir, pvz., sukčiauti, tada irgi atsiranda pasitenkinimas, bet tas pasitenkinimas kitoks, jis nesuteikia sielai lengvumo, skaidrumo pojūčio ir žmogus vis tiek nelaimingas. panašų pasitenkinimą duoda sėkmingas kerštas - tarsi ir džiugu, bet... nekelia kaip ant sparnų :)

Rodoma versija 24 iš 25 
14:28:43 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba