kunigaikščio Margirio kariauna
Ragainės apylinkes nuniokojo
ant žemaitukų jojo, kalavijais
ir kuokom kryžiuočius lupo
šimtus belaisvių parsivarė
priešpilio garde užsidarė
lauželį susikūrė, aplink jį
susibūrė, žemaičių nuosprendžio laukė
o gražuolė kunigaikštienė Gailutė
įtikėjus į Kristų, ištikimam kariui
Daujotui belaisvius paleisti paliepė...
Ir patraukė prieš Margirio žmones
laukiniai šungalviai: brandenburgietis
Liudvigas ir žemaitis Laukuvos Rėksa
už rėžį žemės pardavęs
dievus ir protėvius, dvasią ir garbę
apsupo Pilėnus visa šunauja
du šimtai raitų ir šeši tūkstančiai pėsčiųjų
Pilėnų žynys Vaišvila metė burtą –
iškrito piktojo Pykuolio ženklas:
mirtis visų mūsų laukia, – tarė
Margiris, kaktą suvilgęs, rankas tauro krauju
įsakė: keliaukit visi Anapilin
ši visos giminės kelionė
į dausas – geriausia mūsų auka
dangaus valdovui Perkūnui
ir žudės, ir puolė ugnin visi
mirtis nebaisi jiems buvo, baisesnė
vergystė kryžeiviams, Margiris
nužudęs kuore uždarytą Gailutę
krito ir pats šalia ant smigaus kalavijo
o kuorą jau siaubė liepsnos, kryžiuočiai
teradę vien karštus pelenus
nuo vaizdo šio kraupo ir spruko
it šunes pabrukę uodegas, nieko nepešę
Gaila kryžiuočių. bet "Epas" - nuostabus. Skaitysiu po miego ir po. ir vaikam liepsiu skaityti. Ir anūkams. Ir ką sutikčiau savo gyvenime - liepsiu perskaityti. Duosiu į snukį, bet perskaityti liepsiu. Nuostabu. Tas Margiris tikrai kietas bachūras buvo, o aš ir nežinojau. Ir šiaip, taip fainai surimuota. Labai gražu. Na, tiesiog nuostabu. Bandysiu išmokti mintinai. Jei nesigaus (amžius ne tas), tai vaikus priversiu. Nepisa, te išmoksta ką nors genialaus nors kartą gyvenime. Na kaip patiko.... Ak, gal aš ir per daug sentimentalus, bet tas margiris - tikras vyras. O nieko apie jį nežinojau. Dabar žinau - fainas bachūras buvo. Ir taip už Lietauvą kovojo. ir taip gražiai nusižudė jie ten visi. Dabar kaip durneliai žudosi - šiaip sau, o tada - žudėsi, bet buvo tolkas. Ne šiaip sau. Jei taip visi lietuviai nusižudytų, tikrai nebūčiau prieš. Juk dėl reikalo.
Jei ne pavardė dar gyvos E.Liegutės, būč pagalvojęs, jog "smetoninių " laikų antraeilis poeta sueiliavo. O tema labai aštri: istorinė patetika ir reali Lietuvos išdavystė 1940 metais, kai dainiai patetinių eilių prisiskaitę generolai ir ministeriai be pasipriešinimo nešė muilą per upelį...