ŠIAURĖS ATĖNAI

Šiaurės Atėnai. 2006-04-08 nr. 792

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |

TURINYS (61) • DAINIUS GINTALAS. Šamano Diuendės pasakojimas apie kūno išskaidymą per iniciaciją-sapnąLILIJA MASLIUKAITĖ. Apie veidą (1) • -js-. Sekmadienio postilė (53) • ANDRIUS MARTINKUS. Šeši duetai (18) • GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ. ŽiemaspalvystėAUGIS GUČAS. Vietoj recenzijosSIGITAS GEDA. Arklių užkalbėtojaiMIYABE MIYUKI. Šešėlių namaiCASTOR&POLLUX. Verba de verbisGINTARAS BERESNEVIČIUS. Lietuvos krikščionybė – veikta ir paveikusiEMILIJA LIEGUTĖ. EilėsRIMANTAS ŽILEVIČIUS. Pasižmonėjimas pas Kiburcijų (6) • ALGIRDAS SABALIAUSKAS. Keletas smulkmenų Vladimiro Toporovo portretuiGerbiamieji skaitytojai!LAIŠKAI (144) •

Pasižmonėjimas pas Kiburcijų

RIMANTAS ŽILEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Eglės Kuckaitės piešinys

Telikas – tai, blin, štuka, kai prilipęs minkštasuolyje pulteliu graibai ką nori.

Mieste aš aną turiu ir pakiemiais nesivalkioju. Kisielynėje goglinu pas Kiburcijų, nes kaimo senbuvis ir barzdą elektra grando, o ir televizorių su žmona Nomeda turi. Rupūžės bagočiai! – springdamas iš pavydo, lietuviškai nusikeikiu. Aš tik grytelninkas ir netikiu Vilniaus statistikom, kad Lietuvėlėj visi kaimai elektrifikuoti. Žinia, statistika viską tėmija. Jei tamstelė išsidanginai į miknaičius sukirtęs žąsioką, o aš susirangiau tuščiu vėdaru, statistika patvirtins – abiem teko pusė paukščiuko.

Kiburcijus surūgęs. Pasiteiravus, kas gražaus telike, atšauna: kaip visada šūdą mala. Jis susinervino nepriskaičiavęs "Žmogžudystėje tiesioginiame eteryje" dešimties lavonų, o jau "Aistringuose nusikaltimuose – balsas iš kapo" jankiai tik mušėsi ir kriušosi.

Aš viliuosi, kad amerikoniška kanalizacija turėtų būti faina – ne veltui televizijos kanalai knibžda supermenų reindžerių, laužomų mašinų ir virstančių à la Ferrari silikoninių papų.

Kiburcijus įtariamai šypsosi ir, aišku, jam, pragyvenusiam ilgą bei prasmingą gyvenimą, dėl ekrano niekalų niekatauškio aimanos tik kuisio zyzimas.

Šiandien niekur neskubu ir, kol išsisklaidys šeimininko nirtulys, taikiai glaudžiuosi suolo kamputyje.

– Gal vyrams kiaušinienės prakulti? – pasirodo užverktom akim Nomeda. Ką tik baigėsi serialas "Meilė ir alyvos" ir virpančios nuo dvasinių sukrėtimų šeimininkės rankos tinka tik pautienei plakti.

Kiburcijus, patėmijęs žmonos dėmesį, linkteli galvą ir nuo gembės nusikabina gitarą. Jis ima nagu derinti akordus. Šeimininko sveikoji ausis pagauna ir pustonius, tai ne estrados žvaigždučių grybavimas.

– Ale juk turime ir tikrų žvaigždžių, ne tik mizgiai scenoje laigo, – priešgyniauju.

– Žinia. Va Rubaškytė merga kaip uoga, gulbelės iš sūrmaišių krinta. Pirma pana sekso žanre, – vardija neabejotinus pranašumus.

– Je, je, – pritariu. – O jei dainuoti neina, scenon atsivaro tuntą striptizaičių, kuriom kojos kilnojasi it malūnų sparnai. Juo arčiau debesų, tuo tuštesnės girnos.

– Nesubrendėliai gali eiti iš proto tirlipirliuodami, – vėl tūžta pašnekovas. – Bet taip neturi būti. Muzika – šventas dalykas, – trepteli megzta šliure.

Minutėlę nuščiūvam.

– Vos mažutėlis perstoja siusioti į bampersus, jau žvaigždute skelbiamas, – vėl užsiveda. – O jei dar angliškai kelis žodžius vograuja, tai televizijų durys koja spiriamos.

– Aš irgi angliškai moku, – bandau tramdyti šeimininko nartą. – Love – tai lova, seks – seka. Labinasi – gut bai, o atsisveikina – bai bai. Tokia graži kalba, greit paskelbsim šalies antrąja.

Matydamas grytelninko išprusimą, Kiburcijus draugiškai nusišypso, bet tuoj subjūra, prisiminęs Perekšlių grupės koncertą, kai vaikiai angliškai šiurpino kaimiečius. Pasirodo, tą kalbą piš mokėjo, visas mandrumas – trys žodžiai, nusirašyti iš žodyno. Lietuviškam "popsui" ir tiek į valias.

– Prieš dešimtmetį jei taip būtų viaukčioję, būčiau pylęs į lempą. O dabar madinga.

Aiškinuosi, kodėl būtų pylęs į lempą, juk Kiburcijaus namuose elektra.

Šeimininko veidas giedrėja, gitara iššauna jaudinančius tonus, sklerozės išgriaužtose smegenyse aptiko širdingą dainą.

Jis išmeta kontūzytą koją, kurią suvarpė miško broliai, kai anas stribavo, ir išpūtęs krūtinę užtraukia:

    Skamba dainos mūsų kaime
    Po kolūkius ir laukus.

Po šių eilučių švokšdamas iškvepia ir dėl visa ko suraukia perstuvą, kad neišsprūstų kas nereikia. Neturi vyriška jėga eiti vėjais. Taip sėdėti išmoko gamybiniuose pasitarimuose, dar būdamas kolkozo pirmininku.

    Ačiū, Stalinai, už laimę.
    Vade, mylimas brangus,

– užbaigia kaimynas.

Jis mažumą pakilęs nuo kėdės. Taip organizuoja pilvo raumenis, atpalaiduoja sėdynę. Negi kiurksosi visą laiką it višta, dėdama kiaušinį. Ne ta pasturgalio paskirtis, ir jėga drūčiau plūsta krūtinėn.

Pagautas dainos grožio įsitraukiu:

    Kol tėvelis komunistas
    kovės už tarybas.

Kiburcijaus akys sužiburiuoja, jis stengiasi pagauti melodiją.

    Iš tvartelio mūs paršelį
    išdangino stribas.

Šeimininkas sutrikęs. Nutyla skambios stygos, o lūpos čiaupiasi it prarijus pipirų. Aš taisau padėtį ir tęvu balsu užtraukiu:

    Skamba dainos mūsų kaime
    Po kolūkius ir laukus...

Kiburcijus, nebesitikėjęs širdžiai brangių žodžių, nedelsdamas pritaria:

    Ačiū, Stalinai, už laimę.
    Vade, mylimas brangus.

Nors ir nepataikydamas į gaidą, jis plėšia užsimerkęs it gaidys, nes moka atmintinai. Vaikystėje abu dainavome pionierių choruose, todėl šios melodijos iki skausmo pažįstamos. Kol šeimininkas nusigiedrijusiu veidu žiūri į pušų viršūnes, aš atsargiai vedu:

    Stalinas, tėvelis, malonus žmogus,
    Žada jis aprūpint jaunus ir senus.

Kiburcijui tai negirdėta, žodžiai – sviesto gniužulas. Jis pasuka kontūzytos kojos pusėje styrančią ausį, stipriau suspaudžia gitarą. Suprantu, jam atlėgo širdis netaktiškai paminėjus stribus.

    Mirusiems numaus kelnes paskutines.
    Valkios jas po gatvę devynias dienas.

Šeimininko veidą išmuša raudonis...

Ačiū Dievui, tarpduryje išdygsta Nomeda – prašomi užu stalo virtuvėn. Šeimininkas myga televizoriaus pultelį. Kaime turintys kalbančias dėžes ir sukombinuojantys už elektrą mokėti mizerį visą dieną šias žvygina. "Monstrų ataka", – šiurpiu balsu praneša diktorius ir mes pakniopstom slepiamės už garuojančios kiaušinienės lėkščių. Nomedai jau pradžiūvusios akys, ekrano tragediją dar žymi nuvarvėjęs blakstienų tušas.

Nurijus kelis kąsnius, iš svetainės nugriaudi romijamo kumelio žvengimas:

– Aukso puode milijonas!

– Durnius! – trenkia šaukštu Kiburcijus ir nusikeikia po matuški.

– Užknisa ta reklama, – pritaria Nomeda.

Apsidžiaugęs, kad čia tik reklama, o ne nelaimė, giriu šeimininkę už gardų patiekalą, įsiteikdamas vypsau žiūrėdamas į akis. Kiburcijus to nemato, pilnus šaukštus meta už lūpos, nugvelbęs spirgiuką, džiaugsmingai tyrinėja, lyg žvejys mėgėjas kilbuką.

– Aš vartoju kalcigraną, – vėl ataidi iš ano kambario ir šmėkšteli plika nugarytė, kažkur matytas veidelis.

– Na ir vartok! Aš kopūstlapiu išsigydžiau, – šeimininkas nubaido įkyrią musę.

Pro praviras duris pamatau, kaip iš ekrano lipa lavonai supuvusiais veidais, varva išsigimėlių akys. Muzika – pjaunamo metalo džeržgesys, scenovaizdžiai – kloakos ir gaisravietės. Dėl visa ko užšoku ant suolo atkaltės.

– Valgyk valgyk, – patapšnoja Kiburcijus. – Čia tik žiedeliai. Kasdien prisižiūrime stipinėjančių lavonų, dulkinimosi akrobatikos. Amerika! – iškilmingai pakelia taukuotą pirštą.

– Negadink kaimynui apetito! Tau tik žiaurybės, stipenos, narkomanai, – pasipurto šeimininkė. – Ot kokius aprėdus "Poniučių rytmetyje" ar "Stiliuje" rodo, – svajingai sučiulba. – Holivudo žvaigždės po aštuonis tūkstančius porų batelių turi, o princesių liemenėlės iš gulbės pūko siuvamos, – priekaištingai žiūrėdama į vyrą, atkuria televizijos rojaus akimirkas. – O jau meilė, meilė! – apsiašaroja dar sykį išgyvendama apgautos žmonos Marijanos kančias ir baisuoklio vyro Rudolfo klastas atogrąžų jūrų burlaivyje.

Aš prisipažįstu matęs tik "Vergę Izaurą", bet ir ta be perstojo myžčiojo.

– Nieko nesuprantat! – nesugriaunama moteriška logika trenkia Nomeda. – Kiek tame filme jausmo, o aktoriai it paveiksliukai – pusė Lietuvos šeimininkių kūkčiojo ir siuntė padėkos laiškus į televiziją. Viskas nusibodo! – nusišluosčiusi pirštą į prijuostę, perbraukia kaklą. – Nebegaliu žiūrėti seimūnų rietenų, Zuoko vingrybių, korupcijų bjaurasties! – daugiareikšmį žvilgsnį meta į mus, vyrus.

– O į seksą seilę varvini, – gudriai nusišypso Kiburcijus.

– Akis paganau, su tavim piš, – atkerta šeimininkė.

Rask moteriškę, kuri neturėtų tūkstančio ir vieno paaiškinimo. Buvusiai parapijos gražuolei to maža ir ji priekaištauja, kad Kiburcijaus prosenelis į kelnes dėjo Napoleonui šturmuojant Borodino redutus, o senelis zakrastijono dukteriai vaiką užtaisęs. Baisu ir pagalvoti, kokia giminė, o Kiburcijus mokykloje rūkęs ir į panelės mokytojos stubą ožį pro langą įgrūdęs. Įsiaudrinusi Nomeda lėktų pasiguosti kaimynei Honoratai, bet su ta nesusišnekėsi – antra diena geria, nes priklydo drauguolis su trimis plaukais ir trimis buteliais samanės.

Nomeda vis dar neapsiramina – jei sūdo, tai magaryčiom druskos saują tvoksteli.

    Rėk gaidelis ir višta,
    Pri kolkozą pririšta.
    Kų nori, tų daryk,
    Į kolkozą nevaryk!

– įsirėmusi į šonus užtraukia. Jos akys žybsi, vienišas auksinis dantukas siekia retus ūsus. Šiam ketureiliui nėr priešnuodžių, nes Kiburcijui primena, kai jis "Komunizmo aušrą" šnipštu paleido.

Iš ano kambario pasigirsta palaimingas čiurlenimas. Džiugiai pašokame – bene Peterhofo fontanus rodo. Ekrane petingas vyriokas vis lėtėjančią čiurkšlę varo į puoduką – reklama turintiems prostatos sutrikimų.

– Ar dar pataikai į kibirėlio skylę? – primerkęs akį klausia Kiburcijus.

– Ne tik į tą, kaip kai kurie, – žvaliai atšaunu.

Išsivaikščiojus monstrams, sukirtę kiaušinienę atsargiai mygame televizoriaus pultelį. Gal ką žmogiško sužvejosime?

Viens kitą įkalbėjome žiūrėti Los Andželą. 2019 metai – Viešpatie, vėl amerikoniškas siaubiakas – gangsteriai, sugriautas miestas, monstrų siautėjimas, geriuko Schwarzeneggerio defiliada.

Atsikvepiame išjungę baisiąją dėžę.

Kiburcijus ima gitarą ir visi užtraukiame:

    Apšerkšniję mūsų žiemos –
    Balta, balta – kur dairais...

Dainavome dar neišguita, gražia kalba. Lietuviškai.

 

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Sausio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

 

Skaitytojų vertinimai


55054. rustybes keke2006-04-09 22:28
is paziuros sitas tekstas negrazus. tikriausiai sunkiai skaitysis.

55062. rudra2006-04-10 09:41
O tu varge varge

55063. rustybes keke - rudrai2006-04-10 10:49
nu kas?

55123. gegne>visiems2006-04-11 12:22
tekstukas - testukas miesčionizmui patikrinti

55238. visi2006-04-13 09:30
čia viskas iš mūsų Onutės gyvenimo Lietuvėlėj

55292. alik2006-04-14 08:34
kolkozo palikims?

Rodoma versija 26 iš 26 
14:28:26 Jan 31, 2011   
May 2008 Sep 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba